Prancūzijos kino meno ir technikos akademijos iniciatyva 1976 metais įkurti „Cezario“ apdovanojimai yra vieni prestižiškiausių kino pasaulyje.
Jie buvo pavadinti skulptoriaus Cesaro Baldaccini, kuris sukūrė prizų statulėles, garbei. Šie apdovanojimai, kartais vadinami „Sezarais“, kasmet iškilmingai pagerbia ryškiausius kino meno pasiekimus.
Kiekvienais metais 7-asis menas švenčiamas reikšminga César apdovanojimų ceremonija. Šių metų favoritai - Richard Linklater ir Carine Tardieu filmai - sėkmingai pasiekė prizines vietas: pirmasis pelnė keturis César apdovanojimus už filmą Nouvelle Vague (įskaitant prestižinį „Geriausio režisieriaus“ titulą), o antrasis - tris César už L'Attachement. Tarp jų - ir itin vertingas „Moteriškosios išraiškos“ apdovanojimas Vimala Pons. Tarp renginio dėmesio sulaukė ir Brigitte Bardot kūrybos pagerbimas.
Didžiausia prancūziško kino apdovanojimų ceremonija buvo surengta jau 44-ąjį kartą.
Geriausi aktoriai ir režisieriai, pagerbti „Cezario“ apdovanojimais
„Cezario“ apdovanojimai kasmet sulaukia didelio dėmesio, o tarp laureatų - daugybė talentingų aktorių ir režisierių, kurių indėlis į kino meną yra neįkainojamas.
Geriausio aktoriaus nominacijoje nugalėjo Alexas Lutzas (filmas „Guy“). Prancūzų aktorius Alexas Lutzas su "Cezariu", skirtu geriausiam aktoriui.
Prancūzų aktorė Lea Drucker su "Cezariu", skirtu geriausiai aktorei.
Geriausios aktorės paskelbta Lea Drucker, vaidinusi „Globoje“.
Apdovanojimas už geriausią režisūrą paskirtas Jacques`ui Audiard`ui už filmą „Broliai Sistersai“ (Les Freres Sisters). Prancūzų režisierius Jacques`as Audiard`as su "Cezariu", skirtu geriausiam režisieriui.
Geriausiu užsienio filmu pripažinta japonų režisieriaus Hirokazu Kore-Edos juosta „Parduotuvių vagys“ (Shoplifters).
Žiūrovų simpatijų prizas atiteko režisieriaus Olivier Baroux filmui „Rinkimų diena“ (Les Tuche 3).
Garbės „Cezariu“ apdovanotas 82 metų amerikiečių aktorius ir režisierius Robertas Redfordas, kuris pernai pranešė baigiąs savo karjerą. Tuo tarpu JAV veteranui aktoriui ir režisieriui Robertui Redfordui buvo įteiktas garbės apdovanojimas.
Garbės apdovanojimas už visos karjeros pasiekimus per šią ceremoniją buvo skirtas Didžiosios Britanijos aktorei Kate Winslet.
Holivudo žvaigždė Dustinas Hoffmanas, kuriam sukako 71-eri, pelnė „Cezario“ apdovanojimą už gyvenimo nuopelnus. „Niekada nemokėjau lankstytis“, - sakė jis, pridūręs, jog tik vaidyba suteikė jam pasitikėjimo savimi.
Garbės "Cezaris" už viso gyvenimo kūrybą šiais metais buvo įteiktas legendinei prancūzų aktorei Jeanne'ai Moreau. 80 metų sulaukusi aktorė per 60 metų trukusią karjerą kine sukūrė vaidmenis daugiau nei šimte filmų. Garbės "Cezariu" taip pat buvo apdovanotas italų aktorius ir režisierius Roberto Benigni.
Kompozitorius Ludovicas Bource'as taip pat pelnė „Cezarį“ už „Artisto“ garso takelį.
Tarp kitų pagerbtųjų penktadienį buvo Nadira Ayadi ir Clotilde Hesme, pasidalijusios geriausios kylančios aktorės apdovanojimą.
Geriausios dokumentinės juostos „Cezaris“ atiteko filmui „Visi iš Larzako“ (Tous au Larzac), o iraniečio režisieriaus Asgharo Farhadi „Išsiskyrimas“ (Jodai-e Nader az Simin) pripažintas geriausiu užsienio filmu.
Prancūzė paneigia giliai įsišaknijusius stereotipus, kad sėkmingai aktorei būtina nepriekaištinga išvaizda. Aukšta, tamsiaodė, apvalių kūno formų Deborah neišgyvena, kad jos figūra neatitinka manekeniškų standartų. Aktorė įrodė, kad talentu ir gebėjimu giliai įsikūnyti į savo herojų, galima pavergti milijonų žiūrovų širdis. D.Lukumena neslėpė, kad reikia drąsos laužant stereotipus ir nebijoti būti kitokiu.
2017 metų vasarį Nacionaliniuose Prancūzijos kino apdovanojimuose „Cezaris“ D.Lukumuena tapo geriausia antraplane aktore ir pelnė „Cezario“ statulėlę. „Cezario“ apdovanojimų istorijoje ji yra jauniausia laimėtoja ir pirmoji tamsiaodė.
Geriausio aktoriaus „Cezaris“ atiteko Mathieu Amalricui (Matjė Amalrikui ) už darbą Juliano Schnabelio (Žiuliano Šnabelio) biografiniame filme „Skafandras ir drugelis“ (Le Scaphandre et le Papillon). Šioje juostoje jis sukūrė jaudinantį žurnalo "Elle" redaktoriaus Jeano-Dominique'o Bauby (Žano Dominiko Bobi), kuris po insulto buvo paralyžiuotas ir su pasauliu galėjo bendrauti tik mirksėdamas, vaidmenį.
Marion Cotillard (Marijon Kotijar), kaip ir tikėtasi, laimėjo geriausios aktorės "Cezarį" už Edith Piaf (Edit Piaf) vaidmenį melodramatiškoje juostoje "Rožinis gyvenimas". "Rožinis gyvenimas" dar gavo keturis techninius "Cezarius" - už operatoriaus ir dailininko darbą, taip pat kostiumus ir garsą.
„Grūdo paslaptis“ (La Graine et le Mulet), socialinė drama apie imigrantus iš Šiaurės Afrikos, Prancūzijos kino apdovanojimų ceremonijoje, kuri penktadienį vakare įvyko Paryžiuje, laimėjo geriausio filmo "Cezarį", netikėtai įveikusi favoritu laikytą miuziklą "Rožinis gyvenimas" (La Vie En Rose).
Praėjusių metų Venecijos festivalyje laurus jau pelniusi juosta apie pagyvenusį uosto darbuotoją, kuris pietiniame Prancūzijos uostamiestyje ketina įkurti restoraną, laimėjo keturiose iš penkių kategorijų, kuriose buvo nominuota. Be apdovanojimo už originalų scenarijų, pagerbtas buvo ir šio sąmojingo filmo kūrėjas, iš Tuniso kilęs 47 metų režisierius Abdelattifas Kechiche'as (Abdelatifas Kešišas), kuriam atiteko prestižinis "Cezaris" už geriausią režisūrą, bei 21 metų Hafsia Herzi (Hafsija Herzi), apdovanota geriausios debiutantės kategorijoje.
Nespalvotas filmas "Persepolis", kuris yra nominuotas "Oskarui" geriausio animacinio filmo kategorijoje, laimėjo du "Cezarius" - vienas jų atiteko šios juostos režisierei Marjane Satrapi (Maržan Satrapi) už geriausią debiutą, o kitas buvo skirtas geriausio adaptuoto scenarijaus kategorijoje.
Prizą už geriausią užsienio filmą šiemet pelnė vokiečių režisieriaus Floriano Henckelio von Donnersmarcko (Floriano Henkelio fon Donnersmarko) juosta "Kitų gyvenimai" (Das Leben der Anderen) apie komunistinio saugumo "Stasi" kapitoną, kuriam pavesta sekti žinomą rašytoją ir jo meilužę aktorę.
Filmas „Žakas Mesrinas: visuomenės priešas Nr. 1“ (L'Ennemi public n1), kuris buvo nominuotas dešimtyje kategorijų, pranoko tragiška drama „Serafina“ (Seraphine), pasakojanti apie valytoją, kuri po savo kuklia išvaizda slepia menininkės talentą. „Serafinos“ siužetas pagrįstas tikra tapytojos Seraphine Louis, taip pat žinomos Seraphine iš Sanliso (1864-1942) vardu, istorija. „Ypač norėčiau padėkoti Seraphine, kuri vėl sugrįžo pas mus. Ji pradingo per 1929 metų krizę, ir aiškiai pasirodė tam, kad suteiktų jums šansą. „Žakas Mesrinas: visuomenės priešas Nr.
Izraelio režisieriaus Ari Folmano animuota dokumentinė juosta „Valsas su Baširu“, pasakojanti apie 1982 metų Libano karo siaubą, laimėjo geriausio užsienio filmo nominaciją.
„Globa" yra režisieriaus Xavier Legrand'o pirmasis pilnametražis filmas. Jis buvo pripažintas geriausia juosta, gavo apdovanojimą už geriausią originalų scenarijų ir laimėjo dar dviejose kategorijose.
Be to, geriausia aktore buvo pripažinta Lea Drucker, „Globoje" suvaidinusi Miriam - drąsią, bet trapią motiną, mėginančią atsigauti po skyrybų ir apsaugoti savo sūnų nuo smurtaujančio tėvo.
„2016-aisiais, kai kūrėme šį filmą, (Prancūzijoje) 123 moterys buvo nužudytos savo partnerių arba buvusių partnerių", - atsiimdamas apdovanojimą sakė X. Legrand'as.
„Nuo 2019 metų sausio 1-osios buvo nužudytos 25 moterys. Tai reiškia, kad nuo vienos (nužudytos) moters kas trys dienos, kaip buvo 2016-aisiais, perėjome prie vienos (moters) kas dvi dienos", - pridūrė jis per tviskančią ceremoniją Paryžiuje.
„Norėčiau dedikuoti šį apdovanojimą visoms Miriam - visoms moterims, gyvenančioms ne išgalvotame pasaulyje, o tragiškoje tikrovėje", - atsiimdama savo statulėlę sakė L. Drucker.
Organizatoriai taip pat pagerbė 82 metų R. Redford, įteikdami jam garbės „Cezarį". JAV kino žvaigždė šia proga pasidalijo prisiminimais apie savo ankstyviausias viešnages Prancūzijoje.
Geriausio režisieriaus apdovanojimas atiteko Jacques'ui Audiard'ui už juostą „Broliai Sistersai". Tuo metu Alexas Lutzas atsiėmė geriausio aktoriaus „Cezarį" už pagrindinį vaidmenį komedijoje „Gi", kurį jis taip pat režisavo ir parašė šio filmo scenarijų.
Aiškia favorite laikytai komedijai „Nepaskandinamieji", vaizduojančiai grupę vyrų, pasiryžusių siekti sinchroninio plaukimo sporto aukštumų, šis vakaras buvo nuviliantis - filmas gavo tik vieną apdovanojimą, skirtą geriausiam antrojo plano aktoriui Philippe'ui Katerine'ui.
Tarp kitų pagerbtųjų penktadienį buvo Nadira Ayadi ir Clotilde Hesme, pasidalijusios geriausios kylančios aktorės apdovanojimą.
Geriausios dokumentinės juostos „Cezaris“ atiteko filmui „Visi iš Larzako“ (Tous au Larzac), o iraniečio režisieriaus Asgharo Farhadi „Išsiskyrimas“ (Jodai-e Nader az Simin) pripažintas geriausiu užsienio filmu.
Garbės apdovanojimas už visos karjeros pasiekimus per šią ceremoniją buvo skirtas Didžiosios Britanijos aktorei Kate Winslet.
Tačiau filmą „Žakas Mesrinas: visuomenės priešas Nr. 1“ (L'Ennemi public n1), kuris buvo nominuotas dešimtyje kategorijų, pranoko tragiška drama „Serafina“ (Seraphine), pasakojanti apie valytoją, kuri po savo kuklia išvaizda slepia menininkės talentą. „Serafinos“ siužetas pagrįstas tikra tapytojos Seraphine Louis, taip pat žinomos Seraphine iš Sanliso (1864-1942) vardu, istorija. „Ypač norėčiau padėkoti Seraphine, kuri vėl sugrįžo pas mus. Ji pradingo per 1929 metų krizę, ir aiškiai pasirodė tam, kad suteiktų jums šansą. „Žakas Mesrinas: visuomenės priešas Nr.
Izraelio režisieriaus Ari Folmano animuota dokumentinė juosta „Valsas su Baširu“, pasakojanti apie 1982 metų Libano karo siaubą, laimėjo geriausio užsienio filmo nominaciją.
Holivudo žvaigždė Dustinas Hoffmanas, kuriam sukako 71-eri, pelnė „Cezario“ apdovanojimą už gyvenimo nuopelnus. „Niekada nemokėjau lankstytis“, - sakė jis, pridūręs, jog tik vaidyba suteikė jam pasitikėjimo savimi.
„Globa“ buvo nominuota 10-yje kategorijų, kaip ir dar viena favoritė - režisieriaus Gilles`io Lellouche`o komedija „Nepaskandinamieji“ (Le Grand Bain), bet pastarosios „kraitis“ kuklus. Tik Philippe`as Katerine`as, vaidinęs „Nepaskandinamuosiuose“, pelnė geriausio antrojo plano aktoriaus titulą.
„Cezarį“ už geriausią moters antrojo plano vaidmenį iškovojo Karin Viard, nusifilmavusi juostoje „Kutenimas“ (Les chatouilles).
Prancūzų aktorė Lea Drucker su "Cezariu", skirtu geriausiai aktorei.
Prancūzų režisierius Jacques`as Audiard`as su "Cezariu", skirtu geriausiam režisieriui.
Prancūzų aktorius Alexas Lutzas su "Cezariu", skirtu geriausiam aktoriui.
Geriausiu užsienio filmu pripažinta japonų režisieriaus Hirokazu Kore-Edos juosta „Parduotuvių vagys“ (Shoplifters).
Žiūrovų simpatijų prizas atiteko režisieriaus Olivier Baroux filmui „Rinkimų diena“ (Les Tuche 3).
Garbės „Cezariu“ apdovanotas 82 metų amerikiečių aktorius ir režisierius Robertas Redfordas, kuris pernai pranešė baigiąs savo karjerą.
„Globa" yra režisieriaus Xavier Legrand'o pirmasis pilnametražis filmas. Jis buvo pripažintas geriausia juosta, gavo apdovanojimą už geriausią originalų scenarijų ir laimėjo dar dviejose kategorijose.
Be to, geriausia aktore buvo pripažinta Lea Drucker, „Globoje" suvaidinusi Miriam - drąsią, bet trapią motiną, mėginančią atsigauti po skyrybų ir apsaugoti savo sūnų nuo smurtaujančio tėvo.
„2016-aisiais, kai kūrėme šį filmą, (Prancūzijoje) 123 moterys buvo nužudytos savo partnerių arba buvusių partnerių", - atsiimdamas apdovanojimą sakė X. Legrand'as.
„Nuo 2019 metų sausio 1-osios buvo nužudytos 25 moterys. Tai reiškia, kad nuo vienos (nužudytos) moters kas trys dienos, kaip buvo 2016-aisiais, perėjome prie vienos (moters) kas dvi dienos", - pridūrė jis per tviskančią ceremoniją Paryžiuje.
„Norėčiau dedikuoti šį apdovanojimą visoms Miriam - visoms moterims, gyvenančioms ne išgalvotame pasaulyje, o tragiškoje tikrovėje", - atsiimdama savo statulėlę sakė L. Drucker.
Geriausio režisieriaus apdovanojimas atiteko Jacques'ui Audiard'ui už juostą „Broliai Sistersai". Tuo metu Alexas Lutzas atsiėmė geriausio aktoriaus „Cezarį" už pagrindinį vaidmenį komedijoje „Gi", kurį jis taip pat režisavo ir parašė šio filmo scenarijų.
Aiškia favorite laikytai komedijai „Nepaskandinamieji", vaizduojančiai grupę vyrų, pasiryžusių siekti sinchroninio plaukimo sporto aukštumų, šis vakaras buvo nuviliantis - filmas gavo tik vieną apdovanojimą, skirtą geriausiam antrojo plano aktoriui Philippe'ui Katerine'ui.
Garbės „Cezariu“ apdovanotas 82 metų amerikiečių aktorius ir režisierius Robertas Redfordas, kuris pernai pranešė baigiąs savo karjerą.
Kompozitorius Ludovicas Bource'as taip pat pelnė „Cezarį“ už „Artisto“ garso takelį.
Tarp kitų pagerbtųjų penktadienį buvo Nadira Ayadi ir Clotilde Hesme, pasidalijusios geriausios kylančios aktorės apdovanojimą.
Geriausios dokumentinės juostos „Cezaris“ atiteko filmui „Visi iš Larzako“ (Tous au Larzac), o iraniečio režisieriaus Asgharo Farhadi „Išsiskyrimas“ (Jodai-e Nader az Simin) pripažintas geriausiu užsienio filmu.
Garbės apdovanojimas už visos karjeros pasiekimus per šią ceremoniją buvo skirtas Didžiosios Britanijos aktorei Kate Winslet.
Tačiau filmą „Žakas Mesrinas: visuomenės priešas Nr. 1“ (L'Ennemi public n1), kuris buvo nominuotas dešimtyje kategorijų, pranoko tragiška drama „Serafina“ (Seraphine), pasakojanti apie valytoją, kuri po savo kuklia išvaizda slepia menininkės talentą. „Serafinos“ siužetas pagrįstas tikra tapytojos Seraphine Louis, taip pat žinomos Seraphine iš Sanliso (1864-1942) vardu, istorija. „Ypač norėčiau padėkoti Seraphine, kuri vėl sugrįžo pas mus. Ji pradingo per 1929 metų krizę, ir aiškiai pasirodė tam, kad suteiktų jums šansą. „Žakas Mesrinas: visuomenės priešas Nr.
Izraelio režisieriaus Ari Folmano animuota dokumentinė juosta „Valsas su Baširu“, pasakojanti apie 1982 metų Libano karo siaubą, laimėjo geriausio užsienio filmo nominaciją.
Holivudo žvaigždė Dustinas Hoffmanas, kuriam sukako 71-eri, pelnė „Cezario“ apdovanojimą už gyvenimo nuopelnus. „Niekada nemokėjau lankstytis“, - sakė jis, pridūręs, jog tik vaidyba suteikė jam pasitikėjimo savimi.
„Globa“ buvo nominuota 10-yje kategorijų, kaip ir dar viena favoritė - režisieriaus Gilles`io Lellouche`o komedija „Nepaskandinamieji“ (Le Grand Bain), bet pastarosios „kraitis“ kuklus. Tik Philippe`as Katerine`as, vaidinęs „Nepaskandinamuosiuose“, pelnė geriausio antrojo plano aktoriaus titulą.
„Cezarį“ už geriausią moters antrojo plano vaidmenį iškovojo Karin Viard, nusifilmavusi juostoje „Kutenimas“ (Les chatouilles).
Prancūzė paneigia giliai įsišaknijusius stereotipus, kad sėkmingai aktorei būtina nepriekaištinga išvaizda. Aukšta, tamsiaodė, apvalių kūno formų Deborah neišgyvena, kad jos figūra neatitinka manekeniškų standartų. Aktorė įrodė, kad talentu ir gebėjimu giliai įsikūnyti į savo herojų, galima pavergti milijonų žiūrovų širdis. D.Lukumena neslėpė, kad reikia drąsos laužant stereotipus ir nebijoti būti kitokiu.
2017 metų vasarį Nacionaliniuose Prancūzijos kino apdovanojimuose „Cezaris“ D.Lukumuena tapo geriausia antraplane aktore ir pelnė „Cezario“ statulėlę. „Cezario“ apdovanojimų istorijoje ji yra jauniausia laimėtoja ir pirmoji tamsiaodė.
Geriausio aktoriaus „Cezaris“ atiteko Mathieu Amalricui (Matjė Amalrikui ) už darbą Juliano Schnabelio (Žiuliano Šnabelio) biografiniame filme „Skafandras ir drugelis“ (Le Scaphandre et le Papillon).
Marion Cotillard (Marijon Kotijar), kaip ir tikėtasi, laimėjo geriausios aktorės "Cezarį" už Edith Piaf (Edit Piaf) vaidmenį melodramatiškoje juostoje "Rožinis gyvenimas".
„Grūdo paslaptis“ (La Graine et le Mulet), socialinė drama apie imigrantus iš Šiaurės Afrikos, Prancūzijos kino apdovanojimų ceremonijoje, kuri penktadienį vakare įvyko Paryžiuje, laimėjo geriausio filmo "Cezarį", netikėtai įveikusi favoritu laikytą miuziklą "Rožinis gyvenimas" (La Vie En Rose).
Praėjusių metų Venecijos festivalyje laurus jau pelniusi juosta apie pagyvenusį uosto darbuotoją, kuris pietiniame Prancūzijos uostamiestyje ketina įkurti restoraną, laimėjo keturiose iš penkių kategorijų, kuriose buvo nominuota. Be apdovanojimo už originalų scenarijų, pagerbtas buvo ir šio sąmojingo filmo kūrėjas, iš Tuniso kilęs 47 metų režisierius Abdelattifas Kechiche'as (Abdelatifas Kešišas), kuriam atiteko prestiždinis "Cezaris" už geriausią režisūrą, bei 21 metų Hafsia Herzi (Hafsija Herzi), apdovanota geriausios debiutantės kategorijoje.
Nespalvotas filmas "Persepolis", kuris yra nominuotas "Oskarui" geriausio animacinio filmo kategorijoje, laimėjo du "Cezarius" - vienas jų atiteko šios juostos režisierei Marjane Satrapi (Maržan Satrapi) už geriausią debiutą, o kitas buvo skirtas geriausio adaptuoto scenarijaus kategorijoje.
Prizą už geriausią užsienio filmą šiemet pelnė vokiečių režisieriaus Floriano Henckelio von Donnersmarcko (Floriano Henkelio fon Donnersmarko) juosta "Kitų gyvenimai" (Das Leben der Anderen) apie komunistinio saugumo "Stasi" kapitoną, kuriam pavesta sekti žinomą rašytoją ir jo meilužę aktorę.
Garbės "Cezaris" už viso gyvenimo kūrybą šiais metais buvo įteiktas legendinei prancūzų aktorei Jeanne'ai Moreau (Žanai Moro).
Garbės "Cezariu" taip pat buvo apdovanotas italų aktorius ir režisierius Roberto Benigni.
„Cezario“ apdovanojimus, kurie laikomi prancūziškais „Oskarų“ ekvivalentais, skiria šalies Nacionalinė kino meno ir technikos akademija.
Cezaris 2026: Šios 51-osios ceremonijos nominacijos51-asis Cezarų apdovanojimų ceremonija įvyks 2026 m. vasario 26 d. Olimpijos teatre, ir kaip visuomet, konkurencija žada būti itin atkakli! Peržiūrėkite dalyvaujančių filmų sąrašą.
Césaris, Oscarai 2026: Susipažinkite su mūsų vertinimais nominuotų filmųPaaiškėjo svarbiausių prancūzų ir amerikiečių kino ceremonijų nominacijos. Nesvarbu, ar tai būtų "Cezariai", ar "Oskarai", dauguma nominuotų filmų buvo apžvelgti "Sortiraparis". Peržiūrėkite mūsų apžvalgas!
Cezar 2026: mūsų prognozės prieš apdovanojant filmus, paskelbiant laureatus vasario 26 dienąKol laukiant pilno 2026 m. Cezarų laureatų sąrašo paskelbimo, ketvirtadienį, vasario 26 d., nuo 20:45 val. per Canal+ žiūrėkite mūsų prognozes - kas gali būti didžiausiais laimėtojais!
Prancūzijos kino apdovanojimą - „Cezario“ statulėlę - už geriausią filmą pelnė drama „Globa“ (Jusqu'a la garde) - pirmoji režisieriaus Xavier Legrand'o pilno metražo juosta. 44-oji apdovanojimų įteikimo ceremonija buvo surengta penktadienio vakarą „Pleyel“ koncertų salėje Paryžiuje. Renginį vedė prancūzų komikas Kadas Meradas. X. Legrand'as taip pat gavo „Cezarį“ už geriausią originalų scenarijų.
Geriausia aktore paskelbta Lea Drucker, vaidinusi „Globoje“.
Geriausio aktoriaus nominacijoje nugalėjo Alexas Lutzas (filmas „Guy“).
Prancūzų aktorė Lea Drucker su "Cezariu", skirtu geriausiai aktorei.
Apdovanojimas už geriausią režisūrą paskirtas Jacques`ui Audiard`ui už filmą „Broliai Sistersai“ (Les Freres Sisters).
Prancūzų režisierius Jacques`as Audiard`as su "Cezariu", skirtu geriausiam režisieriui.
„Globa“ buvo nominuota 10-yje kategorijų, kaip ir dar viena favoritė - režisieriaus Gilles`io Lellouche`o komedija „Nepaskandinamieji“ (Le Grand Bain), bet pastarosios „kraitis“ kuklus. Tik Philippe`as Katerine`as, vaidinęs „Nepaskandinamuosiuose“, pelnė geriausio antrojo plano aktoriaus titulą.
„Cezarį“ už geriausią moters antrojo plano vaidmenį iškovojo Karin Viard, nusifilmavusi juostoje „Kutenimas“ (Les chatouilles).
Prancūzų aktorius Alexas Lutzas su "Cezariu", skirtu geriausiam aktoriui.
Geriausiu užsienio filmu pripažinta japonų režisieriaus Hirokazu Kore-Edos juosta „Parduotuvių vagys“ (Shoplifters).
Žiūrovų simpatijų prizas atiteko režisieriaus Olivier Baroux filmui „Rinkimų diena“ (Les Tuche 3).
Garbės „Cezariu“ apdovanotas 82 metų amerikiečių aktorius ir režisierius Robertas Redfordas, kuris pernai pranešė baigiąs savo karjerą.
„Globa" yra režisieriaus Xavier Legrand'o pirmasis pilnametražis filmas. Jis buvo pripažintas geriausia juosta, gavo apdovanojimą už geriausią originalų scenarijų ir laimėjo dar dviejose kategorijose.
Be to, geriausia aktore buvo pripažinta Lea Drucker, „Globoje" suvaidinusi Miriam - drąsią, bet trapią motiną, mėginančią atsigauti po skyrybų ir apsaugoti savo sūnų nuo smurtaujančio tėvo.
„2016-aisiais, kai kūrėme šį filmą, (Prancūzijoje) 123 moterys buvo nužudytos savo partnerių arba buvusių partnerių", - atsiimdamas apdovanojimą sakė X. Legrand'as.
„Nuo 2019 metų sausio 1-osios buvo nužudytos 25 moterys. Tai reiškia, kad nuo vienos (nužudytos) moters kas trys dienos, kaip buvo 2016-aisiais, perėjome prie vienos (moters) kas dvi dienos", - pridūrė jis per tviskančią ceremoniją Paryžiuje.
„Norėčiau dedikuoti šį apdovanojimą visoms Miriam - visoms moterims, gyvenančioms ne išgalvotame pasaulyje, o tragiškoje tikrovėje", - atsiimdama savo statulėlę sakė L. Drucker.
Geriausio režisieriaus apdovanojimas atiteko Jacques'ui Audiard'ui už juostą „Broliai Sistersai". Tuo metu Alexas Lutzas atsiėmė geriausio aktoriaus „Cezarį" už pagrindinį vaidmenį komedijoje „Gi", kurį jis taip pat režisavo ir parašė šio filmo scenarijų.
Aiškia favorite laikytai komedijai „Nepaskandinamieji", vaizduojančiai grupę vyrų, pasiryžusių siekti sinchroninio plaukimo sporto aukštumų, šis vakaras buvo nuviliantis - filmas gavo tik vieną apdovanojimą, skirtą geriausiam antrojo plano aktoriui Philippe'ui Katerine'ui.
It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.
Rodyti diskusiją
Prancūzė paneigia giliai įsišaknijusius stereotipus, kad sėkmingai aktorei būtina nepriekaištinga išvaizda. Aukšta, tamsiaodė, apvalių kūno formų Deborah neišgyvena, kad jos figūra neatitinka manekeniškų standartų. Aktorė įrodė, kad talentu ir gebėjimu giliai įsikūnyti į savo herojų, galima pavergti milijonų žiūrovų širdis. D.Lukumuena neslėpė, kad reikia drąsos laužant stereotipus ir nebijoti būti kitokiu.
„Gyvenu nuostabiu laikotarpiu, kai daugelis sutinka, jog reikia keisti mūsų mentalitetą, požiūrį į nusistovėjusias normas. Moterys turėtų kovoti su lieknumo, tobulumo diktatu. Nė viena iš mūsų neprivalo mesti svorio, nebent to reikėtų dėl sveikatos. Turime kovoti su stereotipais, nes nėra vienos grožio formos“, - kalbėjo Deborah.
Aktorė neseniai lankėsi Vilniuje, prancūzų kino festivalyje „Žiemos ekranai“ pristatė savo antrąjį filmą „Nematomos“, kuriame sukūrė jaunos socialinės darbuotojos Angelikos vaidmenį.
D.Lukumuena vaikystė prabėgo Paryžiaus priemiestyje. Jos tėvai yra kilę iš Kongo. 1988 metais jie su trimis vaikais atvyko į Prancūziją ieškoti sotesnio gyvenimo. Čia gimė dar du vaikai, tarp jų ir Deborah. Tėvai išsiskyrė, kai būsimai artistei buvo šešeri. Vaikais rūpinosi viena motina, kuri dirbo pradinės mokyklos valgykloje.
Nuo mažų dienų D.Lukumuena buvo pasinėrusi į skaitymą. Ji svajojo būti prancūzų literatūros mokytoja. Baigusi vidurinę mokyklą mergina pasirinko prancūzų literatūros studijas Sorbonos univercitete. Nutolusi nuo namų jautėsi vieniša. Kasdienybę praskaidrindavo žiūrėdama filmus.Ypač ją įtraukė istorinis serialas „Tiudorai“.
Deborah žavėjosi airių aktoriaus Jonathano Rhyso Meyerso, kuris seriale vaidino karalių Henriką VIII, vaidyba. Žiūrėdama serialą, ji mintinai mokėsi šio aktoriaus citatas ir namuose vaidindavo.
Galų gale D.Lukumuena sugalvojo užsidirbti ir internete ėmė ieškoti skelbimų, kviečiančių neprofesionalius aktorius filmuotis. Trečią paieškų dieną jos žvilgsnis užkliuvo už skelbimo, kviečiančio į aktorių atranką. Filmui buvo ieškoma tamsiaodė, apkūni 16-22 metų mergina.Deborah išsiuntė elektroninį laišką su savęs aprašymu, telefono numeriu bei nuotrauka, tačiau po kelių dienų apie jį pamiršo.
Po dviejų savaičių paskambino aktorių atrankos režisierius ir pakvietė susitikti. D.Lukumuena jautėsi dviprasmiškai - jai buvo smalsu, baugu ir viltinga. Aktorių atrankos vyko devynis mėnesius: nuolat reikėdavo bendrauti su filmo kūrėjų komanda, prieš kamerą vaidinti įvairias situacijas.
Apie troškimą gauti vaidmenį mergina neprasitarė nei artimiesiems, nei draugams. Nenorėjo jų jaudinti ir nuvilti. Dėl aktorinės ateities ji nebuvo tikra, juk niekada prieš tai nelankė vaidybos užsiėmimų.
D.Lukumuena buvo vonios kambaryje, kai paskambino filmo kūrėjai ir pranešė, kad ji gavo vieną iš pagrindinių vaidmenų. Išgirdusi gerą žinią, Deborah ėmė šokinėti iš džiaugsmo ir kitame kambaryje buvusiai motinai pranešė, jog gavo vaidmenį režisierės Udos Benyaminos filme „Dieviškosios“. Deborah įveikė 1000 pretendentų. Mama džiaugėsi dukters sėkme ir sakė nujautusi, kad vieną dieną ji pasuks į vaidybinį kelią.
Dar vaikystėje Deborah demonstruodavo aktorinius sugebėjimus - labai talentingai parodijuodavo kaimyną. Tas vyras turėjo didelį vokiečių aviganį ir kai su juo eidavo pasivaikščioti, atrodydavo, kad šuo vedžioja šeimininką, juokingai į šalis sukiojantį galvą.
„Dieviškųjų“ filmavimas truko pusantrų metų. Deborah laikinai sustabdė prancūzų kalbos studijas, vėliau mokslus užbaigė. Kai 2016 metais Deborah suvaidino pirmajame filme, buvo 22-ejų. Juosta pasakoja apie dvi paaugles, kurios įsivelia į kriminalines pinkles - vagia iš parduotuvių daiktus ir juos perpardavinėja bendramoksliams, vėliau įsitraukia į narkotikų prekybą, apgaule pasisaviną didelę sumą pinigų. Pavojingi nuotykiai baigiasi tragedija - Deborah herojė Maimuna žūva per gaisrą.
Filmavimo metu D.Lukumuena lankė bokso, parkūro treniruotes, žiūrėjo įvairius filmus, laikėsi dietos, kad galėtų lengviau pakelti fizinius krūvius. Deborah herojė buvo musulmonė, tad aktorei reikėjo arabiškai išmokti nemažai ištraukų iš Korano.
Deborah sakė, kad „Dieviškųjų“ režisierė buvo labai reikli ir griežta, kartais nepatyrusiai aktorei atrodė net žiauri. Tačiau filmavimo aikštelėje įdėtos pastangos atsipirko su kaupu. Filmas sulaukė didelės sėkmės, o D.lukumuena akimirksniu tapo žinoma ir gavo daugybę apdovanojimų: 2016 metais ji buvo išrinkta geriausia aktore Kartaginos festivalyje, 2017 metais sausį Liumjero kino festivalyje Lione buvo apdovanota už geriausią metų debiutinį vaidmenį.
2017 metų vasarį Nacionaliniuose Prancūzijos kino apdovanojimuose „Cezaris“ D.Lukumuena tapo geriausia antraplane aktore ir pelnė „Cezario“ statulėlę. „Cezario“ apdovanojimų istorijoje ji yra jauniausia laimėtoja ir pirmoji tamsiaodė.
„Cezarius“ už vaidybą yra laimėję tokie iškilūs prancūzų aktoriai kaip Gerardas Depardieu, Isalelle Huppert, Catherine Deneuve, Isabelle Adjani.
Po iškilmingos „Cezario“ apdovanojimo ceremonijos vyko prašmatnus vakarėlis. D.Lukumuena jame linksminosi iki paryčių ir taksi grįžo į namus Paryžiaus priemiestyje. Tuo metu ji dar gyveno su mama. Ši dukterį pasitiko apsirengusi chalatu. Aktorei buvo keista iš prabangių iškilmių grįžti į priemiesčio aplinką.
Praėjus dviems savaitėms po „Cezario“ apdovanojimo kino režisierius Julienas Petitas sėkmės apdovanotai aktorei pasiūlė vaidmenį filme „Nematomos“. D.Lukumuena susižavėjo scenarijumi, kuriame buvo kalbama apie globalius socialinius dalykus, kai žmogus atsiduria prie bedugės krašto, yra priverstas skursti, praranda darbą, namus ir viltį. Filmo herojės - benamės moterys. Joms padeda keturios socialinės darbuotojos iš benamių dienos centro. Viena iš centro darbuotojų dvidešimtmetė Deborah herojė Angelika anksčiau buvo benamė, vertėsi prostitucija, galiausiai ją įsivaikino benamių centro direktorė.
Filmas balansuoja tarp realybės ir vaidybos ribos. Juostoje įsiamžino nemažai neprofesionalių aktorių, kurios realiame gyvenime patyrė benamių dalią. Filme moterys pasakoja savo išgyventas istorijas.
„Nuo mažens labiausiai nekenčiu neteisybės. Manau dėl to dirbu šitą darbą ir renkuosi tokius vaidmenis, kuriuose personažo kalba galiu išreikšti tai, ką galvoju ir jaučiu. Gal ir tai, kad augau šeimoje, kur mama viena rūpinosi būriu vaikų, natūraliai išugdė stiprią empatiją, davė patirties jautriai pažvelgti į socialines problemas tiek Prancūzijoje, tiek kitose šalyse. Kinas turi galią įvairius skaudulius iškelti į viešumą, pakeisti žmonių likimus. Kai stovime prieš kamerą ar lipame ant scenos, tai jau yra savotiška politinė misija“, - kalbėjo Deborah.
Aktorė nemėgsta žiūrėti filmų, kuriuose pati vaidina. Jai baisu ir sudėtinga.„Ši profesija susijusi su vaizdu ir visada kažkas kritikuos jūsų kūną - sakys, jog esate per stora ar per plona, aptarinės aprangą, kalbą. Aš dar pakankamai jauna ir nesu užsiauginusi storos odos, todėl žiūrėdama į save matau visus trūkumus, o jų, manau, turiu nemažai. Pirmąjį savo filmą žiūrėjau ranka užsidengusi akis, Vilniuje pristatant „Nematomas“ buvo žiūrėti šiek tiek lengviau. Taigi, manau, jog savęs priėmimas ir požiūris į save yra viso gyvenimo darbas“, - sakė aktorė.
Daugiau nuotraukų (12)
Deborah Lukumuena prancūzų kino festivalyje „Žiemos ekranai“ pristatė savo antrąjį filmą „Nematomos“.V.Skaraičio nuotr.
Pradėjusi savo karjerą kine, D.Lukumuena nutarė profesionaliai siekti aktoriaus profesijos. Ji įstojo į Nacionalinę dramos meno konservatoriją Paryžiuje, kur mokosi iki šiol. Tačiau Deborah nenutolo nuo literatūros. Knygų skaitymas ją ramina. Kartais juokaudama sako, jog literatūra jos sutuoktinis, o kinas - meilužis.
Dabar daugiau dėmesio skiria kinui, bet jame panaudoja žinias, kurias gauna iš knygų. Aktorė jėgas bando ir kaip režisierė. Šiuo metu kuria trumpamatražį vaidybinį filmą. Tai bus juosta apie jauną vaikiną, kurio motina patenka į automobilio avariją ir lieka paralyžiuota. Moteris paprašo sūnaus padėti užbaigti jos kančias.
„Tai labai įdomi tema, nes aš pati nežinau kaip pasielgčiau tokioje situacijoje. Tikriausia, užbaigdamas kito kančias, jas užsimeti ant savo pečių ir atvirkščiai, pratęsdamas kito kančias, išvengi savųjų“, - pasakojo aktorė.
Rugsėjį Deborah pradės vaidinti naujame filme. Jai užteko vienintelio susitikimo su režisiere, kad iškart sutiktų vaidinti jos pirmame ilgametražiame filme. Dėl naujo vaidmens aktorė yra pasiryžusi numesti nemažai svorio. Tai darys sava valia, o ne dėl to, kad kažkas iš aplinkos to reikalauja. Perskaičiusi scenarijų, Deborah suprato, kad jai reikės daug fizinės ištvermės.
Kasmet Prancūzijoje yra išleidžiama apie 350 filmų, todėl aktoriai turi nemažai progų pasivaikščioti raudonuoju kilimu. Vieniems jis snobiškumo, kitiems pasiekimų ar garbės simbolis.
„Raudonasis kilimas simboliškai tuo pat metu yra žavus ir žiaurus. Jūs einate kilimu, iš visų pusių rėkia fotografai, kad atsisuktumėte ir jie galėtų jus įamžinti. Man tokiu atveju norisi muštis su jais. Juk kiekviena blykstė yra jūsų sielos mažos dalelės vagystė, nes nuotraukoje yra įkalinama jūsų jūsų atvaizdo dalis. Aš vengiu viešų renginių, jei tai nesusiję su filmais, apie kuriuos norėčiau kalbėti.
tags: #cezario #apdovanojimas #geriausiam #aktoriui
