Manoma, kad apie 15-30% procentų visų žinomų nėštumų baigiasi persileidimu. Dauguma persileidimų įvyksta anksti, per pirmąjį nėštumo trimestrą, dažnai itin ankstyvas persileidimas palaikomas vėluojančiomis mėnesinėmis. Pagal tai, kada įvyko persileidimas, persileidimai skirstomi į ankstyvus ir vėlyvus.
Ankstyvas persileidimas
Persileidimas, įvykęs iki 12 nėštumo savaitės. Įprastai moteris tuomet jaučia skausmus ir pilvo spazmus centrinėje pilvo dalyje. Kartais pasireiškia aštrus skausmas pilvo apačioje, kuris gali trukti net keliasdešimt valandų. Skausmus gali, bet nebūtinai lydi kraujavimas. Neretai gali pasireikšti nežymūs „tepimai“, kurie tęsiasi net kelias dienas. Apie prasidėjusį persileidimą gali perspėti atsiradę kraujo krešuliai.
Vėlyvas persileidimas
Persileidimas, įvykęs tarp 13 ir 22 nėštumo savaitės. Jis sudaro maždaug 25 proc. visų persileidimo atvejų. Skirtingai nuo ankstyvo persileidimo, kurio priežastis įprastai yra vaisiaus vystymasis, vėlesnis persileidimas įvyksta dėl sutrikimų moters organizme - per mažos hormonų gamybos, neteisingo vaisiaus prisitvirtinimo. Vėlesnio persileidimo požymiai - kelias dienas pasirodančios rožinės ar rudos išskyros, turinčios specifinį kvapą. Nors tai nebūtinai reiškia, kad nelaimė yra neišvengiama, tačiau būtina kuo skubiau kreiptis į gydytojus.
Gresiančiam persileidimui būdingas nežymus kraujavimas, kurį lydi pilvo skausmai. Daugelį gresiančių persileidimų galima išgelbėti. Tokiais atvejais gydytojai pataria gulėti lovoje, neretai moteris yra hospitalizuojama. Jai atliekamas ultragarsinis tyrimas, siekiant išsiaiškinti, kaip vystosi vaisius. Taip pat atliekami hormoniniai tyrimai, norint nustatyti, ar hormonų koncentracija yra pakankama nėštumui išsaugoti. Vis dėlto, jeigu skausmai dažnėja bei tampa reguliarūs, kraujavimas tęsiasi net 2 ar 3 savaites, kraujyje aptinkama mažai hormono chorioninio gonadotropino, tokio nėštumo prognozė yra nepalanki. Juolab, jeigu ultragarsu nustatoma, kad vaisius yra per mažas nėštumo laikui, nejudrus, o jo širdis neplaka.
Jei moteris numoja ranka į pirmuosius persileidimo simptomus arba gydymas įtarus gresiantį persileidimą yra neefektyvus, tuomet išsaugoti vaisių tampa nebeįmanoma. Moteriai įvyksta persileidimas, o jo simptomai yra stiprūs skausmai, pilvo spazmai ir itin gausus kraujavimas. Gimda kietėja, nors jos dydis atitinka nėštumo laiką, tačiau gimdos kaklelis būna prasivėręs ir šiek tiek sutrumpėjęs. Nėštumas nutrūksta tuomet, jei atsiskiria daugiau kaip trečdalis chorioninio dangalo. Nėštumo išsaugoti neįmanoma progresuojančio persileidimo metu. Pastarajam būdinga tai, kad atsiskyręs chorionas ir žuvęs gemalas dėl gimdos susitraukimų išstumiamas iš gimdos į jau atsidariusį gimdos kaklelį. Sąrėmiai nuolat stiprėja, moteris gausiai kraujuoja. Gimda būna standi, o gimdos kaklelyje apčiuopiami vaisiaus audiniai.
Dalinis persileidimas - jo metu vaisius pasišalina iš moters organizmo tik su dalimi placentos. Vėliau specialistai privalo iki galo išvalyti likusią placentos dalį. Tuomet gimda negali pakankamai gerai susitraukti, dėl to moteris kraujuoja gausiai, su krešuliais ir pasilikusių audinių gabalėliais. Visiškas persileidimas - tai toks procesas, kurio metu vaisius visiškai pasišalina iš moters organizmo. Papildomos procedūros nereikalingos. Tiesa, toks persileidimas yra gana retas reiškinys. Jis dažnesnis vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu. Visiško persileidimo požymiai - sukietėjusi, sumažėjusi ir susitraukusi gimda. Gimdos kaklelis uždaras ar atviras. Moteris gausiai nekraujuoja, būna tik nedaug kraujingų išskyrų.
Manoma, kad apie 15-30% procentų visų žinomų nėštumų baigiasi persileidimu. Kiekvienas penktas nėštumas baigiasi persileidimu. Kai kuriais atvejais nėštumas nenutrūksta savaime, net jei nustatoma, kad vaisius yra žuvęs ar nustojo vystytis. Toks nėštumas vadinamas nesivystančiu nėštumu. Nesivystančio nėštumo atveju gali tekti laukti, kol prasidės savaiminis persileidimas arba nutraukti nėštumą medikamentiniu ar chirurginiu būdu.
Gydytojas ginekologas Tomas Lūža sako, kad dalis moterų net nežino, kad joms įvyko persileidimas. „Tyrimų duomenimis, ketvirtadalis nėštumų baigiasi persileidimu, nesivystančiu nėštumu ir pan. Tačiau mes galime kalbėti tik apie patvirtintus atvejus. Yra dalis nėštumų, kai menstruacijos vėluoja, tačiau moteris nežino, kad yra nėščia. Prasidėjęs kraujavimas tokiu atveju yra palaikomas mėnesinėmis, ir nors jis gali būti gausesnis, tačiau moteris gali net neįtarti, kad jai įvyko persileidimas“, - pastebi gydytojas ginekologas T.Lūža.
Persileidimo ir gresiančio persileidimo požymiai
Persileidimo požymiai priklauso nuo buvusios nėštumo savaitės, persileidimo priežasčių ir kitų faktorių, tačiau pagrindinis simptomas yra kraujavimas. Kartais (ypač jeigu persileidimas ankstyvas) kitų simptomų nebūna arba jie labai silpni ir moteris jų nepastebi arba nežinodama, kad laukiasi juos palaiko prasidėjusiomis menstruacijomis. Jei persileidimas dar neprasidėjo, tačiau yra jo rizika, būsena įvardijama kaip gresiantis persileidimas. Gresiant persileidimui būdingas tepliojimas, nestiprus kraujavimas, nedideli nugaros ir/arba pilvo apačios skausmai. Pajutus šiuos simptomus būtina nedelsiant kreiptis į medikus. Jeigu vaisius yra pakankamai gyvybingas, kartais nėštumą įmanoma išgelbėti, dažniausiai rekomenduojamas griežtas lovos režimas, kartais moteris hospitalizuojama.
Persileidimo simptomai
- Tepimas, išskyros su krauju. Kraujavimas, ypač persileidimo pradžioje, nėra intensyvus, jis labiau primena tepimą, matomas ne kraujas, bet kraujingos išskyros;
- Spazmai. Jie primena mėnesinių metu jaučiamus skausmus, tačiau dažnai stipresni (kita vertus, mėnesių skausmai ir skausmo pajautimas plačiąja prasme yra labai individualu);
- Apatinės nugaros dalies ir/arba pilvo apačios skausmas;
- Sąrėmiai. Labai skausmingi, cikliškai pasikartojantys kas 5-20 min.;
- Gimdos kaklelio atsivėrimas. Tą apžiūros metu pastebi gydytojas;
- Kraujavimas. Vykstant persileidimui kraujavimas tampa vis intensyvesnis, kraujas yra raudonos arba rusvos, rudos spalvos. Kraujavimui intensyvėjant pradeda šalintis krešuliai, tirštos ir lipnios išskyros, audinių gabaliukai.
- Nėštumo simptomų išnykimas. Persileidimo pabaigoje išnyksta ne tik tik persileidimo, bet ir nėštumo simptomai: pykinimas, krūtų jautrumas, nuotaikos svyravimai, mieguistumas ir pan.
Nepriklausomai nuo nėštumo laikotarpio, net jei neprasideda stipresni skausmai, o tik pasirodo mažos kraujo dėmės ar „tepimai“, reikėtų nedelsiant kreiptis į ginekologą. Ne visi persileidimai turi tokią pačią eigą ir simptomus, todėl specialisto apžiūra yra būtina.
Persileidimo požymiai - kraujavimas, pilvo skausmai. Kuo persileidimas įvyksta anksčiau, tuo didesnė tikimybė, kad organizmas pats susitvarkys ir išsivalys. O kuo didesnis nėštumas - tuo didesni skausmai, didesnis kraujavimas ir grėsmė moters gyvybei. Esant stipriam pilvo skausmui ir gausiam kraujavimui atliekama operacija - gimdos turinio atsiurbimas. Tačiau jeigu nėštumas dar labai mažas, pavyzdžiui, 4-5 savaitės, ir viskas prasideda bei vyksta natūraliai, tuomet geriau išvengti operacijos. Tokio persileidimo metu kraujavimas būna panašus kaip per mėnesines ar kiek gausesnis, su kraujo krešuliais. Esant didesniam nėštumui, pavyzdžiui, daugiau nei 11-12 savaičių, pilvo skausmas ir kraujavimas būna daug gausesnis, tuomet didėja rizika ir moters sveikatai, ji gali nukraujuoti, viskas vyksta daug grėsmingiau, dažnai reikalingas gydytojų įsikišimas ir pagalba.
Kodėl įvyksta persileidimas?
Dažniausiai tai yra natūrali gamtos atranka - žūsta netinkamai besivystantis, labai silpnas, turintis vystymosi sutrikimų gemalas. Persileidimo priežasčių neretai nepavyksta tiksliai nustatyti, tačiau dažniausiai persileidimą sukelia: Vaisiaus genetinės medžiagos sutrikimai; Labai rimti, su gyvybe nesuderinami apsigimimai, anomalijos; Motinos gimdos ir/arba gimdos kaklelio ligos, deformacijos.
Kitos, retesnės persileidimo priežastys ir rizikos veiksniai: Narkotinių medžiagų vartojimas; Kai kurių vaistų vartojimas; Rūkymas; Alkoholio vartojimas; Listeriozė - bakterijų, kurios dažniausiai aptinkamos žalioje mėsoje, žaliuose kiaušiniuose, nepasterizuotame piene ir jo produktuose, sukeliamas susirgimas; Stiprios traumos ir sumušimai, pavyzdžiui, patekus į automobilio avariją, nukritus, patyrus smurtą; Hormoninis disbalansas motinos organizme; Didesnis (daugiau nei 35-eri metai) nėščiosios amžius; Infekcijos, pavyzdžiui, Laimo liga, raudonukė ir kt.; Chroniškos ligos (ypač, jeigu jos negydomos arba gydomos netinkamai), pavyzdžiui, diabetas, vilkligė, skydliaukės sutrikimai ir kt.
Persileidimas gali įvykti dėl įvairių priežasčių, kartais net tiksliai ir nenustatomų. Įtakos jam gali turėti tiek pačios motinos ligos, tiek ir vaisiaus patologija. Taip pat dėl netaisyklingos gimdos padėties, įvairių sąaugų po uždegimų ar operacijų gimda gali netinkamai augti. Persileidimas gali įvykti ir sutrikus hormonų pusiausvyrai ar dėl infekcinių ligų, tokių kaip gripas, tymai, raudonukė. Pusės visų savaiminių persileidimų priežastis yra sutrikusi paties apvaisinto kiaušinėlio raida. Tuomet persileidimas yra moters organizmo reakcija į nenormalų vaisiaus vystymąsi. Labai dažnai šio proceso neįmanoma sustabdyti, tačiau kai kuriais atvejais visgi galima apsaugoti moterį nuo persileidimo.
„Taip, tai galima traktuoti kaip natūralią gamtos atranką. Didžioji dalis persileidimų įvyksta dėl su gyvybe nesuderinamų chromosominių defektų, todėl organizmas tai „pajaučia“, sureaguoja ir įvyksta persileidimas. Retesnės persileidimų priežastys yra įvairios infekcijos, lytiškai plintančios ligos, gimdos patologija ir kitos ginekologines ligos, kraujo krešėjimo sutrikimai, genetiškai paveldimos ligos, galinčios nulemti persileidimą.
Ar tiesa, kad moteris gali net nesuprasti, kad buvo nėščia, jei įvyko ankstyvas persileidimas? Manoma, kad ankstyvųjų persileidimų nutinka dar daugiau, bet jei moteris nesupranta, to nesužinome ir mes. Pavėlavusios ar kiek gaunesnės mėnesinės gali būti ne tik dėl hormoninių sutrikimų ar streso, bet ir įvykus labai ankstyvam persileidimui. Yra kita dalis moterų, kurios kruopščiai planuoja nėštumą, anksti pradeda atlikinėti nėštumo testus, hormoninius kraujo tyrimus. Jos pastebi nėštumo hormono didėjimą kraujyje, kuris staiga sumažėja. Tai mediciniškai vadinama biocheminiu persileidimu.
Ar gali pati moteris išprovokuoti ankstyvą persileidimą: kėlė sunkų nešulį, nugriuvo, netinkamai sportavo... ? Nėra įrodyta, kad tiek pakėlimas, tiek nugriuvimas, tiek stresas ar pervargimas gali sukelti persileidimą, bet žalingų įpročių atsisakymas, nėštumo planavimas, nėštumo planavimas jaunesniame amžiuje, folio rūgšties vartojimas, vitamino D vartojimas, išsityrimas dėl galimų infekcijų padidina sėkmingo nėštumo galimybes.
Ar kontraceptinės tabletės turi įtakos ankstyvajam persileidimui? Tai yra niekuo nepagrįstas mitas. Nustojus gerti tabletes, pasibaigia jų veikimas ir moteris iškart gali pastoti. Nėra ko baimintis. Jei moteris pastoja net vartodama kontraceptines tabletes ar išgėrusi skubios kontracepcijos tabletę, nėra įrodymų, kad tai sukeltų didesnę apsigimimų ar persileidimų riziką.
Statistika rodo, kad net 85% persileidimą patyrusių moterų sėkmingai išnešioja ir pagimdo vaikučius pastojusios antrąjį kartą. LRT.lt socialinio projekto „Būti“ herojė Monika Tekutienė nori nuo persileidimo temos nuimti gėdos šydą. Kas 5 nėštumas baigiasi persileidimu, neretai - visai ne dėl moters kaltės, o po to moteris turi teisę blogai jaustis, sako ji. LRT.lt socialinis projektas „Būti“ - apie klausimus, kuriuos daug kas norėtų užduoti, tačiau nedrįsta, ir tiesius atsakymus iš drąsių pašnekovų lūpų.
Kokia yra statistika: kiek nėštumų baigiasi persileidimu? Viskas priklauso nuo moters amžiaus bei kitų faktorių, bet vidurkis yra apie 20 proc. - moterims iki 30 metų, apie 25 proc. - 30-40 metų moterims ir apie 50 proc. - moterims virš 40 metų. Didžioji dalis yra ankstyvieji, tai yra, iki trečiojo mėnesio įvykę persileidimai, jie sudaro maždaug 80 proc. visų persileidimų. - Tai kokia yra ankstyvųjų persileidimų priežastis? Dažniausia priežastis yra įvairūs chromosominiai neatitikimai. Apvaisinimo metu, netaisyklingai susijungus kiaušialąstės ir spermatozoido DNR, įvyksta persileidimas. Ši priežastis lemia apie 50-60 proc. nėštumų nutrūkimų. Kitos priežastys būna daug retesnės, tai yra įvairios infekcijos, genetiniai sutrikimai, kraujo krešėjimo ligos, kitos ligos, žalingi įpročiai.
Kokie yra rizikos veiksniai? Pagrindinis veiksnys - vyresnis moters amžius, tai yra keturiasdešimt ir daugiau. Kiti rizikos veiksniai: rūkymas, alkoholio vartojimas, gausesnis kofeino vartojimas. Kad stresas turėtų įtakos, nėra įrodyta. Dažniausiai tai vis dėl to būna nulemta gamtos. Teko girdėti, kad persileidimui įtakos gali turėti ne tik moters organizmas, bet ir partnerio sperma. Ar tai tiesa? Taip, yra įrodyta, kad spermoje esanti patologija, tarkime, nesubrendę spermatozoidai, chromosominės spermatozoidų anomalijos, padidėjęs spermos oksidacinis stresas ir kiti faktoriai gali nulemti persileidimą.
Ką daryti įtariant persileidimą?
Pastebėjus galimo persileidimo simptomus, net ir nežymius, būtina apsilankyti pas gydytoją, kuris įvertins nėščiosios būklę, pasireiškusių požymių priežastis, įvertins, ar įmanoma nėštumą išsaugoti. Persileidimui jau prasidėjus, deja, jo sustabdyti nėra įmanoma. Prasidėjus persileidimui pasireiškia ir vis stiprėja visi būdingi simptomai: kraujavimas, nugaros ir/arba pilvo apačios skausmas, nėštumo simptomų išnykimas ir kt. Prasidėjus persileidimui moteriai rekomenduojama ilsėtis, gulėti, jai gali būti paskirti medikamentai, taip pat nuskausminamieji. Jeigu persileidimo metu vaisius ar gleivinė pasišalina nevisiškai (t.y. įvyko dalinis persileidimas), gali tekti medikamentais arba mechaniškai valyti gimdą.
Jeigu moteris patyrė persileidimą, ar tiesa, kad nėštumo planavimą reikia atidėti? Iš tikrųjų Lietuvoje dar gajus toks požiūris, kad pusę metų ar metus negalima pastoti, tačiau kiek teko domėtis pasauline literatūra, nėra duomenų, kad reikėtų ilgų pertraukų. Mano rekomendacija būtų palaukti, kol gimda visiškai išsivalys, sulaukti pirmųjų mėnesinių po persileidimo ir jeigu pora atsigavusi psichologiškai, galima bandyti vėl pastoti. Labai svarbi psichologinė poros būklė, kadangi jeigu įvyksta keli persileidimai iš eilės, tai moteris gali bijoti ar nebenorėti pastoti, kad vėl netektų išgyventi nusivylimo. Jeigu įvyksta keli persileidimai iš eilės, tuomet rekomenduojama atlikti papildomus tyrimus, pasikonsultuoti su endokrinologu, genetiku, hematologu ir kitais specialistais, kad būtų įvertinta, ar nėra ligų, lemiančių dažnus persileidimus, kurias reikėtų gydyti. Jeigu persileidimas įvyko pirmą kartą, tai traktuojama kaip atsitiktinumas, todėl nereikėtų stresuoti ir labai išgyventi, kartais gamta žino geriau, kaip viskas turi būti, tačiau jeigu tai kartojasi, reikia ieškoti priežasčių.
Ar po persileidimo gali sutrikti mėnesinių ciklas, jos pakisti? Pirmas ciklas gali būti kitoks, menstruacijos gali prasidėti vėliau, būti gausesnės, nes organizmas „pabaigia“ valytis ir pan. Dėl streso ir psichologinių priežasčių mėnesinių ciklas gali išsireguliuoti, tačiau turėtų sugrįžti į pradines vėžes, žinoma, jeigu nėra kokių nors kitų sveikatos problemų.
Ar yra būdų, kaip galėtume išvengti persileidimo? Galima sakyti, kad persileidimo profilaktikos nėra, tačiau yra dalykų, į kuriuos reiktų atkreipti dėmesį: svarbu planuojant nėštumą atsisakyti žalingų įpročių, sveikai gyventi, sportuoti, planuoti pastoti jaunesniame amžiuje, išsigydyti ligas ar bent jau jas stabilizuoti, jeigu vartojame vaistus, rinktis tokius, kurie nekenktų nėštumui, būtinai gerti folio rūgštį, kuri sumažina centrinės nervų sistemos apsigimimų bei nervinio vamzdelio defektų riziką. Folio rūgštį reikėtų pradėti vartoti bent tris mėnesius iki nėštumo ir iki 12 nėštumo savaitės. Nėštumo planavimas, ligų stabilizavimas, sveikas gyvenimo būdas - tai pagrindinės priemonės, galinčios bent kiek sumažinti persileidimo riziką. Visgi daugumos persileidimų negalime nei išvengti, nei sustabdyti. Dažnai moterys guodžiasi, kad jeigu persileidimas įvyksta iki 12 savaičių, daktarai nieko nedaro, nesaugo, palieka gamtos atrankai. Iš tikrųjų nedaro ne dėl to, kad paliktų gamtos atrankai ar kad pakenktų, tačiau medicina yra bejėgė ir dažnu atveju neįmanoma nieko pakeisti, kad ir kaip norėtume, kad ir kaip būtų liūdna. Aišku, retais atvejais, kai priežastys aiškios, skiriamas gydymas ir bandoma padėti. Ar pavyks, visada nusprendžia gamta.
Ar tos patologijos gali atsirasti laikui bėgant? Taip, su amžiumi tikimybė didėja. Bet jei įvyko tik vienas persileidimas, vargu, ar jau reikia ieškoti patologijų.
Kaip apskritai atpažinti ankstyvą persileidimą ir ką tokiu atveju daryti? Važiuoti tiesiai į ligoninę, laukti namuose, eiti į polikliniką? Moterys dažnai sustresuoja, kai pasirodo lašas kraujo, kviečia greitąją pagalbą. Bet ypač ankstyvame nėštume tos pagalbos, kad nėštumas būtų išsaugotas, neįmanoma suteikti. Todėl į ligoninę reikėtų vykti tuo atveju, jei išties yra labai gausus kraujavimas, stiprūs pilvo skausmai, kai yra grėsmė moters gyvybei. Jei yra nedidelis kraujavimas, reikėtų pasirodyti savo gydytojui, kad jis įvertintų, kas nutiko.
Kaip elgtis patyrus persileidimą, kiek laiko laukti, kol vėl bus galima bandyti pradėti vaikelį? Yra įvairiausių rekomendacijų. Jokiu būdu nereikia laukti pusės metų ar metų. Reikia atsigauti fiziškai, psichologiškai ir galima vėl bandyti. Mano rekomendacija būtų sulaukti pirmųjų mėnesinių ir vėl planuoti nėštumą. Mėnesinės yra atskaitos taškas, vertinant nėštumo komplikacijas, nesivystantį nėštumą, negimdinį nėštumą, todėl yra svarbu žinoti, kada jos buvo.
Pastojimas po persileidimo
Planuojančios pastojimą po persileidimo moterys turėtų pasitarti su gydytoju. Dažniausiai rekomenduojama palaukti, kol atsistatys ir normalizuosis mėnesinių ciklas - tikslus laukimo laikas priklauso nuo to kuriuo nėštumo periodu ir kaip vyko persileidimas, ar reikėjo papildomų intervencijų, bendros moters fizinės ir psichologinės sveikatos būklės. Jeigu persileidimas nėra pirmas, gydytojas gali rekomenduoti atlikti išsamius tiek moters, tiek vyro sveikatos bei genetinius tyrimus. Siekiant pastoti antrąjį kartą reikėtų sustiprinti sveikatą, sveikai maitintis, sportuoti, normalizuoti svorį, atsisakyti žalingų įpročių, pasikonsultuoti su gydytoju dėl maisto papildų ir vitaminų nėščiosioms vartojimo.
tags: #persileidimo #metu #kas #vyksta #video
