Atsirūgimas leidžia pasišalinti orui, kurį vaikutis pririjo bevalgydamas. Kai kūdikis valgo, jis gali nuryti oro, kuris vėliau gali sukelti diskomfortą, pilvo pūtimą ar atpylinėjimą. Todėl po kiekvieno maitinimo turėtumėte padėti kūdikiui atsirūgti.
Nors tėvams dažnai patariama atrūginti savo kūdikius, šia tema nėra pakankamai tyrimų. Kai kurie žmonės mano, kad raugėjimas po maitinimo yra svarbus siekiant sumažinti vaiko jaučiamą diskomfortą arba sumažinti kūdikio pieno atpylimą. Tiesa, kūdikiai, kaip ir suaugusieji, valgydami praryja oro. Raugėjimas išskiria šį orą iš viršutinės mūsų virškinamojo trakto dalies.
Tačiau svarbu suprasti, kad kūdikiai verkia dėl daugybės priežasčių, kurios kartais neturi nieko bendro su „įstrigusiu oru“. Jie verkia, kai yra alkani, jiems per šalta arba per karštą, yra išsigandę, pavargę, jaučiasi vieniši, priblokšti, jiems reikia suaugusiojo pagalbos, kad nusiramintų ir t. t. Negausus atpylimas - kai po maitinimo kūdikis švelniai atpila šiek tiek pieno - yra dažnas reiškinys, nes naujagimio skrandžio viršuje esantis raumuo nėra visiškai subrendęs. Tai reiškia, kad tai, kas nugula, gali lengvai pakilti.
Atpylimas dažnai nutinka, kai kūdikio skrandis yra labai pilnas, spaudžiamas arba jis paguldomas. Kūdikiams augant, šis reiškinys mažėja. Trys ketvirtadaliai vieno mėnesio kūdikių atpila po maitinimo bent kartą per dieną. Tik pusė kūdikių vis dar atpila sulaukę penkių mėnesių ir beveik visi (96 %) sustoja sulaukę pirmojo gimtadienio.
Kaip padėti kūdikiui atsirūgti
Galite vaikučiui padėti atsirūgti, švelniai paglostydami jo nugarytę. Išbandykite kelias vaikučio kūno padėtis, kurios padės jam lengviau atsirūgti.
Kiekvienas kūdikis yra skirtingas, todėl verta išbandyti kelis būdus ir pasirinkti tinkamiausią.
Klasikinis būdas: laikymas ant peties
Tai vienas iš dažniausiai naudojamų ir veiksmingiausių metodų. Prisiglauskite prie savęs kūdikį taip, kad rankos būtų jums ant peties. Viena ranka kūdikį prilaikykite už užpakaliuko. Kūdikio kojos turėtų būti sulenktos per kelius. Kita ranka prilaikykite galvą. Nespauskite kaklo ir netapšnokite per nugarą. Tai nepadeda atsirūgti ir gali paskatinti atpilti pieno. Švelniai paglostykite ar patrinkite mažylio nugarą, kad padėtumėte orui pasišalinti.
Šis metodas tinka, kai kūdikis pavalgęs atrodo patenkintas, bet reikia profilaktiškai padėti pašalinti orą, arba kai norite natūralios ir švelnios atrūginimo pozicijos.
Laikymas ant kelių pilvu žemyn („tigras ant šakos“)
Atsisėskite ir pasiguldykite kūdikį pilvu ant kojų, kad pečiai ir krūtinė būtų šiek tiek pakelti, o rankos kristų žemyn. Pakelkite aukštyn savo koją. Mažylio užpakaliuką prilaikykite ranka. Švelniai patapšnokite per užpakaliuką - mažyliui tai labai patinka, jis džiaugiasi, krykštauja, o kartu išeina oras. Švelniai patrinkite ar paglostykite jo nugarą.
Tai geras būdas, jei kūdikis atrodo neramus ar jo pilvukas yra išsipūtęs, jei kūdikis turi pilvo pūtimą ar dujų kaupimąsi, arba jei kūdikis nenori atrūginti laikant stačiai.
Sėdėjimas ant kelių (stačiai su parama)
Pasisodinkite kūdikį ant vienos kojos, o kita - šiek tiek pakelta prilaikykite nugarą (kad sėdėtų pusiau gulomis). Vienu delnu prilaikykite galvą, kitu trumpai pamasažuokite pilvą švelniais stumiamaisiais judesiais nuo savęs ir savęs link. Švelniai patapšnokite jo nugarą.
Šis būdas tinka vyresniems kūdikiams, kurie jau gali šiek tiek laikyti galvą, jei kūdikis greitai pavargsta, kai laikomas ant peties, arba kai kūdikis jau pradeda laikyti galvą ir yra šiek tiek vyresnis (nuo 2 mėnesių).
Kada ir kaip ilgai atrūginti?
Nesvarbu, maitinate krūtimi ar buteliuku, reikia padaryti trumpą pertraukėlę, kad mažylis atsirūgtų. Atsirūgus „išeina“ nurytas oras. Jeigu jo susikaupia skrandyje, kūdikis per greitai pasijunta sotus. Buteliuku maitinamiems reikia padėti atsirūgti net ir kelis kartus per maitinimą ir būtinai po valgio.
Kiekvienas kūdikis yra skirtingas, tačiau vidutiniškai atrūginti kūdikį užtrunka nuo 1 iki 5 minučių. Jei per kelias minutes oras nepasišalina ir kūdikis atrodo ramus, nėra būtina bandyti ilgiau. Jeigu panešiotas neatsirūgsta, maitinkite toliau. Jeigu naujagimis neatsirūgsta, iš karto po maitinimo neguldykite ant nugaros, geriau panešiokite ant rankų. Kai užmigs, guldykite ant šono.
Kartais kūdikiai neatsirūgsta ir gerai jaučiasi. Viskas priklauso nuo to, kaip mažylis valgo - godžiai ar ne. Jeigu pamaitintą laikote kelias minutes, kad atsirūgtų ir neatsirūgsta, vadinasi, kūdikis valgė ramiai ir į jo skrandį nepateko oro.
Ką daryti, jei kūdikis neatsirūgsta?
Jei kūdikis neatsirūgsta, gali būti, kad jis tiesiog neprarijo daug oro arba jaučiasi patogiai ir nėra diskomforto. Taip pat gali būti, kad jūsų pasirinkta atrūginimo poza jam netinka - išbandykite kitą būdą.
Jei kūdikis atrodo neramus, bet neatsirūgsta, galite pabandyti pakeisti atrūginimo pozą, duoti šiek tiek laiko ir vėl pabandyti po kelių minučių, arba pašildyti pilvuką švelniai glostant arba lengvai sūpuojant.
Kada kreiptis į gydytoją?
Dauguma verkimo ir atpylinėjimo atvejų yra normalūs. Tačiau toks elgesys nėra normalus, jei: vaikas atsisako valgyti; kūdikio svoris auga labai lėtai, dėl gausaus atpylinėjimo; po maitinimo atsiranda kosulys; atpylinėjama su krauju.
Jei jūsų kūdikiui pasireiškia bet kuris iš šių simptomų, kreipkitės į gydytoją. Taip pat normalu, kad kūdikiai gana daug verkia ir nerimsta. Verkti dvi valandas per dieną, maždaug pirmąsias šešias gyvenimo savaites yra norma. Paprastai tai sumažėja iki maždaug vienos valandos per dieną, kai jiems sukanka trys mėnesiai.
Jei pastebite šiuos požymius, gali būti verta pasitarti su gydytoju: labai dažnas ir gausus atpylinėjimas po kiekvieno maitinimo; didelis pilvo pūtimas ar stiprus neramumas po kiekvieno valgymo; kūdikis atsisako valgyti ar atrodo vangus; dažnas kosulys ar užspringimas maitinimo metu, kuris gali rodyti gastroezofaginį refliuksą.
Gausiai atpylinėti gali ir visiškai sveiki kūdikiai. Jeigu kūdikis auga, gerai jaučiasi, tikėtina, kad atpylinėjimas jam nekenkia. Priešingai, atpylimo metu mamos pienas dar kartą nuskalauja kūdikio gleivines ir suteikia antibakterinę apsaugą kvėpavimo takams. Atpylimas be verkimo, rietimosi ir nenoro žįsti krūties nėra laikomas gastroezofaginio refliukso liga, kurią reikėtų gydyti.
Alergija karvės pieno ir kiaušinių baltymams: gausus atpylinėjimas (ne fontanu) siejamas su alergija karvės pieno baltymams ir kiaušiniams, kuriuos vartoja žindanti mama.
