Sakoma, rask mėgstamą darbą ir gyvenime nė vienos dienos nereikės dirbti. Netrukus 50 metų jubiliejų minės Biržų vaikų lopšelis - darželis „Genys“. Šioje įstaigoje jau 43 metus dirba moteris, jaunystėje sėkmingai ištraukusi mėgstamo darbo loterijos bilietą. Su auklėtojos padėjėja Nijole Pranckevičiene kalbėjome apie vaikus ir tėvus, praeitį ir dabartį, linksmus ir graudokus atsitikimus, apie džiaugsmą ir malonumą dirbti širdžiai artimą darbą.
Daug profesijų reikalauja nepriekaištingo profesionalumo, kur net menkiausia klaida gali turėti pasekmių. Gyvenime pasitaiko įvairių situacijų, ir profesinės galimybės yra neribotos. Tarp įvairių profesijų atstovų galima rasti puikių specialistų, klystančių ir nespėjančių. Neretai tarp jų pasitaiko ir psichikos ligomis sergančių žmonių.
Praeities atspindžiai ir profesinis kelias
Nijolė Pranckevičienė pasakoja: „Esu kilusi iš Daniūnų kaimo, mokiausi Kirdonių aštuonmetėje mokykloje. Tais laikais buvo tokia praktika, kad vyresnieji mokiniai pionieriai turėjo padėti, kaip tada sakydavo, „šefuoti“ mažesniuosius vaikus - spaliukus. Auklėtoja Dževečkienė atkreipė dėmesį, kad man gerai sekasi su mažaisiais bendrauti ir sutarti. Ji ir patarė daug nesvarstyti - baigus mokyklą tapti darželio auklėtoja. Baigusi Kirdonių aštuonmetę, įstojau į Panevėžio J. Švedo pedagoginę muzikos mokyklą, ten įgijau ikimokyklinių įstaigų auklėtojos specialybę.“
„Į Biržus buvo 10 paskyrimų, tačiau pradžioje nebuvo tiek laisvų darbo vietų. Mane priėmė dirbti laikinai. Viena auklėtoja neturėjo pedagoginio išsilavinimo, pavasarį iš darbo ji išėjo, man liko jos vaikai. Kai atėjau dirbti 1977 metais, darželis jau veikė septintus metus. Tuo metu Biržuose iš viso buvo du darželiai - mūsiškis ir fabriko „Siūlas“. 20 metų dirbau darželio, o likusius metus - lopšelio grupės auklėtoja. Vedėja pastebėjo, kad su mažiukais man geriau sekasi. Iš tiesų, kuo vaikas mažesnis, tuo man kažkaip mielesnis. Gal per didelė „gerietė“ buvau, kad vyresnėliai mažiau manęs klausė. 39 metus dirbau auklėtoja, dabar ketvirtus metus esu auklėtojos padėjėja. Manau, kad „Genys“ man bus pirma ir vienintelė darbovietė.“
Vaikai ir tėvai: skirtumai tarp praeities ir dabarties
„Jaučiu didelį skirtumą, kokie vaikai ateina į darželį dabar, lyginant su tais, kurie ėjo prieš kelis dešimtmečius. Dabar vaikai ateina į darželį labiau išprusę ir drąsesni, nebijantys svetimų žmonių, komunikabilūs. Kai pasikalbi su mamytėmis, sužinai, kad vaikai įvairius užsiėmimus jau lankė iki darželio, tėvai juos drauge visur vedžiojasi, vežasi. Ateina vienerių mažiukai ir matosi, jog su vaikučiu dirbta, jis mokytas. Anuomet vaikai buvo baugštesni, labiau suaugusių žmonių bijodavo, jautėsi, kad namuose jie mažai ar visai lavinti nebuvo. Sėdi toks vaikas kampelyje, niekaip jo prakalbinti negali. Aišku, ir tada, ir dabar būna ašarų, kai tėtis ar mama išeina. Panešiojam mažylį, priglaudžiam. Diena kita prabėga, ir jau pats lipa ant kelių. Kai valgyti atneša, tik „niam niam“ šūksniai girdėti“, - pasakoja N. Pranckevičienė.
„Kitokie dabar ir tėvai. Jauni žmonės daugiau dėmesio skiria vaikams, jų lavinimui. Jiems rūpi, kad vaikas išmoktų. Mes deriname su mamytėmis, kad veiktume vieningai. Tarkime, mama namuose jau nebeduoda vaikučiui čiulptuko, tai ir darželyje mes taip pat darome, kad nebūtų skirtumo. Nors dabar mažiau vaikų prie čiulptukų pripratę, mamytės juos ilgiau savo pienu maitina, stengiasi. Apskritai mamos dabar rūpestingesnės, vaikučius prie darželio ilgiau pratina, pradžiai palieka valandai, dviem, toliau - ilgiau. Nebėra taip, kad atvedė vaiką ir iškart visai dienai paliko. Tėvai prašo, kad, jei vaikas ilgiau verkia, jiems skambintų, kviestų. Kartais taip ir atsitinka. Dalis vaikų darželyje būna ne visą dieną. Seniau tokios praktikos nebuvo, kad tik kelioms valandoms ar pusei dienos vaiką paliktų. Kitas reikalas, kad dabar mamos gali trejus metus auginti vaikus, neiti į darbą. Arba visai nedirbti. Kai aš auginau dukrą, vos tik jai metai sukako, kitą dieną jau turėjau būti darbe. Bendras įspūdis toks, kad šiuolaikiniai tėvai yra rūpestingesni, visai kitaip žiūri į vaikų auginimą bei jų lavinimą, nei tai buvo mano jaunystės laikais.
Sovietmečiu vaikams buvo griežtesnė tvarka taikoma, savotiškas muštras. Susodindavome juos ant kėdučių grupėje puslankiu, rankutes jiems reikėdavo kelti, kai norėdavo kalbėti. Buvo nustatytos ugdymo programos, jos turbūt buvo vienodos visuose darželiuose. Gal labai prastos jos ir nebuvo, tačiau kūrybiškumo, iniciatyvos ir asmenybės lavinimas tikrai nebuvo pabrėžiamas. Labiau siekta suvienodinti visus vaikus, nebuvo skatinamas vaikų individualumas. Dabar to nėra, vaikai turi daugiau laisvės, jie gali siūlyti, apie ką kalbėtis, klausinėti. Ugdymo programas dabar kuria pačios auklėtojos, o vaikai yra smalsesni ir kūrybiškesni. Dabar didelis dėmesys skiriamas vaikų pasiekimams, auklėtojos juos fiksuoja, apie tai rašo ir kelia informaciją į kompiuterį. Tėveliai gali prisijungti prie sistemos ir pasiskaityti, ką išmoko ar sužinojo jų atžalos. Sovietmečiu tų pasiekimų fiksuoti nereikėjo, atsiskaityti tėvams, kaip jų vaikai tobulėja, nebuvo reikalaujama.“
Maistas, buitis ir ugdymo pokyčiai
„Vaikų maitinimas taip pat labai pasikeitęs į gerąją pusę. Maistas dabar sveikesnis ir įvairesnis. Daug daržovių, vaisių, liesa mėsa - paukštiena, triušiena. Kiek ir kokių produktų reikia, tiek nuperka ir atveža. Visko, ko tik reikia, galima be vargo gauti, produktų deficito nėra. Seniau atveždavo į darželio virtuvę pusę kiaulės, lašiniai storiausi. Kaip sovietmečiu buvo priimta, dalis mėsos tyliai iškeliaudavo į virtuvėje dirbančių moterų namus. Vaikų maiste būdavo daug riebalų, riebių padažų. Daržovių pasirinkimas buvo menkas - kopūstai ir burokėliai, daugiau nieko iš žalumynų nebuvo. Bet vaikai visais laikais gerai valgė, jiems skanu buvo.
Aišku, tada darželis prastokai atrodė, nepalyginsi su dabartine būkle. Pačios grupių patalpas remontuodavome, kiekvienais metais vasarą grindis, palanges dažydavome. Darželio grupėse būdavo apie 20 vaikų, lopšelio - 15. Grupėje dirbdavome dviese - auklėtoja ir padėjėja, tada „šeimininkute“ ji būdavo šaukiama. Žaislų grupėse vaikams buvo, bet gerokai mažiau nei dabar. Žaisliukai daugiausiai buvo guminiai arba mediniai, lauko žaidimų aikštelės irgi gerokai skurdesnės ir primityvesnės buvo nei dabar. Vaikučių buvo daug, darželiuose vietų trūkdavo. Ne paslaptis, kad žmonės ieškodavo visokių teisėtų ir neteisėtų būdų, „blatų“, kaip savo mažylį „įtaisyti“ į darželį. Dabar vasarą, jei mažai lieka vaikų, dvi grupes sujungia į vieną. Taip gali viena auklėtoja išeiti atostogų. Auklėtojoms, kaip ir mokytojams, atostogos trunka du mėnesius. Sovietmečiu grupių nejungdavo, būdavo, lieka vasarą du trys vaikai ir auklėtoja su šeimininkute“.
Keičiasi kartos, keičiasi ir ugdymo metodai
„Jauni tėvai dabar turbūt ir nesusimąsto, kad kitados nebuvo sauskelnių. Tėvai, atvesdami vaikus į darželį, atnešdavo ir maišelį kelnių. Vaikams į kelnes dėdavo marlinius ar flanelinius įklotus, kad drėgmę sugertų. Vakare maišelį su šlapiomis kelnaitėmis ir įklotais mamos nešdavosi į namus, ten plaudavo ir džiovindavo. Didžiulis palengvinimas tėvams yra sauskelnės, nebereikia kalnų vystyklų plauti. Visokių šeimų pasitaikydavo, buvo ir tokių, kurios nelabai rūpestingai žiūrėjo į tuos dalykus, į vaikų priežiūrą. Pritrūkdavo sausų kelnių, kartais pačios jas plaudavome. Visko buvo. Ir vaikus pasiimti pamiršdavo, vesdavome juos su padėjėja į namus vakare. Gerai, jei tėvus namuose rasdavome, yra tekę ir pas kaimynus palikti.
Tiek vaikų per darželį praėjo, kad jau ne tik „Genį“ lankę tėvai savo vaikus atveda, bet ir seneliai, buvę auklėtiniai, su anūkais ateina. Pirmiesiems mano prižiūrėtiems vaikučiams dabar jau apie penkiasdešimt metų. Daug žmonių mieste atpažįsta, sveikinasi, nors vaikus vedė prieš dvidešimt ar daugiau metų“.
Profesionalumo ir atsakomybės reikalavimai
Darželio auklėtojo (-os) profesija tampa itin svarbi ir vertinama. Darželio auklėtojas (-a) ne tik prižiūri vaikus, bet ir formuoja jų asmenybę, skatina smalsumą, kūrybiškumą ir socialinius įgūdžius. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius reikalavimus ir lūkesčius, keliamus šiuolaikiniam darželio auklėtojui (-ai), remiantis įvairių darželių skelbiamais darbo pasiūlymais. Taip pat aptarsime auklėtojo padėjėjo bei mokinio padėjėjo roles ir galimybes.
Bendrieji reikalavimai ir lūkesčiai
Šiuolaikiniai darželiai ieško ne tik kvalifikuotų, bet ir entuziastingų, kūrybingų bei mylinčių vaikus auklėtojų. Darbo skelbimuose dažnai pabrėžiama, kad ieškomas žmogus, kuris geba kryptingai organizuoti darželio veiklą, noriai ir kūrybiškai dalyvauja ugdymo procese, ir įkvepia komandą bei vaikus augti kartu!
Reikalavimai kandidatams
Be bendrųjų reikalavimų, tokių kaip meilė vaikams ir atsakomybės jausmas, darželiai dažnai kelia ir specifinius reikalavimus kandidatams:
- Išsilavinimas: Dažniausiai reikalaujama ikimokyklinio ugdymo pedagogo (-ės) išsilavinimo. Auklėtojo kvalifikaciją galima įgyti kolegijose, vykdančiose studijas pagal ikimokyklinio ugdymo pedagogikos studijų programą. Norintiems siekti auklėtojo kvalifikacijos reikia turėti vidurinį išsilavinimą. Neformaliuoju arba savaiminiu būdu išugdyti gebėjimai dirbti ikimokyklinio amžiaus vaikų auklėtoju nėra pripažįstami.
- Patirtis: Privalumas - darbo patirtis su vaikais.
- Asmeninės savybės: Ieškoma kūrybingų, iniciatyvių, komunikabilių ir gebančių dirbti komandoje asmenų.
Pagrindinės auklėtojo funkcijos ir reikalavimai
Auklėtojo kvalifikacija reikalinga norint dirbti vaikų lopšelio-darželio auklėtoju ar priešmokyklinės grupės pedagogu. Asmuo, įgijęs auklėtojo kvalifikaciją, turi:
- Gebėti globoti ir ugdyti vaiką, kurti saugią, vaiko prigimtį atitinkančią ir fizines bei dvasines jo galias stimuliuojančią aplinką, saugoti ir stiprinti jo sveikatą, ugdyti sociokultūrinę vaikų kompetenciją, dirbti su vaikų grupe ir individualiai, kūrybiškai modeliuoti ikimokyklinio ugdymo turinį, būdus ir metodus, organizuoti ugdymą žaidimų forma, puoselėti bendražmogiškąsias ir tautines vertybes, skatinti vaikų savarankiškumą bei ugdyti kūrybinius gebėjimus, įvertinti ugdymo šeimoje tradicijas, vaikų įgytą patyrimą, įpročius, nuostatas.
- Žinoti esminius vaiko poreikius, jų tenkinimo ir poveikio būdus bei galimybes, vaiko amžiaus tarpsnių psichologiją ir pedagogiką, pedagoginės sąveikos principus, ikimokyklinės įstaigos gyvenimo organizavimo ir valdymo dėsningumus, pagrindines Lietuvos ir Europos Sąjungos švietimo politikos tendencijas bei švietimo naujoves, švietimo sritį reglamentuojančius dokumentus.
- Mokėti efektyviai bendrauti ir bendradarbiauti su tėvais, globėjais, kitais pedagogais ir įvairiomis institucijomis, vaizdinga, taisyklinga kalba nuosekliai reikšti mintis, lanksčiai spręsti problemas, valdyti konfliktines situacijas.
Auklėtojo padėjėjas: pagalba ir karjeros startas
Kai kurie darželiai ieško ne tik auklėtojų, bet ir auklėtojų padėjėjų. Auklėtojo (-os) padėjėjas padeda auklėtojui (-ai) prižiūrėti vaikus, organizuoti veiklas ir palaikyti tvarką grupėje. Tai puiki galimybė įgyti patirties ir pradėti karjerą ikimokyklinio ugdymo srityje.
Darželio auklėtojo padėjėjo reikalavimai
Įgyti šią profesiją reiškia būti pasirengus savarankiškai prižiūrėti ikimokyklinio ar priešmokyklinio amžiaus vaikus jų grupėje, patalpose ar lauke ir padėti su šio amžiaus vaikais dirbančiai auklėtojai atlikti ugdomąjį darbą:
- Pasirūpinti individualia higiena
- Tvarkyti asmeninius daiktus
- Ugdytis bazinius įgūdžius
- Bendrauti su tėvais ir kitais specialistais
- Parengti ugdomąsias veiklas ir žaidimus
- Organizuoti vaikų maitinimą
Suteikiame žinių ir įgūdžių dirbti su ikimokyklinio ar priešmokyklinio amžiaus vaikais ir padėti vaikų darželio auklėtojoms atlikti savo misiją.
Kvalifikaciją suteikiančios programos auklėtojo padėjėjams
Ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo mokymo programa yra valstybinė tęstinio mokymo programa. IV lygio programa (valstybinis kodas - T43092201) yra skirta turintiems vidurinį išsilavinimą ir trunka apie 4 mėnesius.
Mokinio padėjėjas: pagalba vaikams su specialiaisiais ugdymosi poreikiais
Mokinio padėjėjai - tai švietimo pagalbos specialistai. Pagrindinės šių specialistų funkcijos susijusios su pagalba mokiniams. Mokinio padėjėjo pagalba reikalinga ne tik pamokų metu, bet ir per pertraukas, popamokinius užsiėmimus, renginius, išvykas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad mokinio padėjėjas nėra pedagoginis darbuotojas. Tad jis gali padėti mokytojui parengti ar pritaikyti mokiniui ugdomąją medžiagą, tačiau tarp jo užduočių nėra paties mokinio ugdymo proceso organizavimo. Mokinio padėjėjams nėra nustatyta aukštų kvalifikacinių reikalavimų. Norint dirbti šį darbą, pakanka turėti vidurinį išsilavinimą. Per 2 metus nuo darbo mokinio padėjėju pradžios taip pat reikia išklausyti ne mažiau nei 16 valandų mokymus apie darbą su specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turinčiais vaikais. Jei mokinio padėjėjas turi pedagogo kvalifikaciją, pakanka per tą patį laikotarpį išklausyti ne mažiau nei 8 valandų mokymus apie darbą su SUP vaikais. Žinoma, mokinio padėjėjui itin svarbios ir asmeninės savybės, nusiteikimas bei motyvacija. O bazinių žinių ir tvirtą pagrindą darbo pradžiai gali suteikti specialūs mokymai.
Darbo galimybės ir karjeros perspektyvos
Įgijus reikiamą kvalifikaciją ir patirtį, darželio auklėtojams ir jų padėjėjams gali dirbti įvairiose įstaigose:
- Vaikų lopšeliuose
- Vaikų darželiuose (valstybiniuose ir privačiuose)
- Vaikų globos įstaigose
- Priešmokyklinio ugdymo grupėse mokykloje
Profesionali vaikų priežiūra aktuali ištisus metus, tad siūlomos mokymo programos ypač aktualios darbo rinkoje.
Darboholizmas ir jo pasekmės
Darboholizmas - tai polinkis pasinerti į darbą tiek, kad asmeninio gyvenimo beveik nelieka. Nuo darbštaus žmogaus darboholikas skiriasi nuolatiniu siekiu patirti sėkmę ir aplinkinių pritarimą. Darželio auklėtojos profesija Lietuvoje išgyvena savotišką renesansą. Nors atlyginimai vis dar neprilygsta šios profesijos svarbai, požiūris į ikimokyklinį ugdymą keičiasi. Vis daugiau jaunų žmonių renkasi šią profesiją ne dėl stabilumo, o dėl galimybės daryti realų poveikį būsimoms kartoms.
Depresija ir darbas darželyje: iššūkiai ir galimybės
Darbas darželyje yra emociškai ir fiziškai reikalaujantis, todėl darbuotojams gali būti sunku susidoroti su depresija. Auklėtojoms tenka nuolat bendrauti su vaikais, jų tėvais ir kolegomis, spręsti konfliktus, organizuoti veiklą ir užtikrinti vaikų saugumą. Visa tai gali sukelti stresą, nuovargį ir emocinį išsekimą, kurie yra pagrindiniai depresijos rizikos veiksniai.
Depresijos simptomai ir jų įtaka darbui darželyje
Depresija gali pasireikšti įvairiais simptomais, tokiais kaip liūdesys, energijos trūkumas, miego sutrikimai, apetito pokyčiai, koncentracijos sunkumai, kaltės jausmas ir mintys apie savižudybę. Šie simptomai gali turėti didelės įtakos darbuotojo gebėjimui tinkamai atlikti savo pareigas darželyje. Pavyzdžiui, sumažėjęs energijos lygis gali trukdyti aktyviai dalyvauti vaikų veikloje, o koncentracijos sunkumai gali apsunkinti užduočių planavimą ir organizavimą. Be to, depresija sergantis darbuotojas gali būti labiau linkęs į konfliktus su kolegomis ar tėvais, o tai gali neigiamai paveikti darželio atmosferą.
Vaikų gerovė ir auklėtojų psichinė sveikata
Auklėtojų psichinė sveikata yra glaudžiai susijusi su vaikų gerove darželyje. Depresija sergantis darbuotojas gali būti mažiau jautrus vaikų poreikiams, mažiau linkęs bendrauti ir žaisti su jais, o tai gali neigiamai paveikti vaikų emocinę raidą. Be to, vaikai gali jausti auklėtojo liūdesį ir nerimą, o tai gali sukelti jiems pačius panašius jausmus. Todėl svarbu, kad darželio vadovybė ir kolegos būtų atidūs darbuotojų psichinei sveikatai ir, pastebėję depresijos simptomus, pasiūlytų pagalbą ir paramą.
Pagalba ir parama darbuotojams, sergantiems depresija
Yra keletas būdų, kaip padėti darželio darbuotojams, sergantiems depresija. Pirmiausia, svarbu sukurti atvirą ir palaikančią aplinką, kurioje darbuotojai jaustųsi saugūs kalbėti apie savo problemas. Darželio vadovybė turėtų reguliariai organizuoti susitikimus su darbuotojais, kurių metu būtų aptariami darbo krūviai, iššūkiai ir galimybės tobulėti. Taip pat svarbu užtikrinti, kad darbuotojai turėtų galimybę gauti psichologinę pagalbą, jei jiems to reikia. Tai gali būti individualios konsultacijos su psichologu arba dalyvavimas grupės terapijos užsiėmimuose.
Psichologinė pagalba.1.
Sezoninė depresija ir darbingumas
Sezoninė depresija, arba sezoninis afektinis sutrikimas, yra nuotaikos pablogėjimas ir darbingumo sumažėjimas, susijęs su tam tikru metų laiku. Dažniausiai pasitaiko rudeninė, žieminė ir pavasarinė depresijos. Rudenį ir žiemą prastą nuotaiką lemia apniukęs oras, šaltis ir šviesos trūkumas. Pavasarinė depresija yra pokyčių (klimato, gamtos, aprangos ir pan.) sukelto streso pasekmė.
Kaip kovoti su sezonine depresija?
- Dirbtinis stresas: Sąmoningai sukurti naują, nestandartinę situaciją, kurioje būnant jaučiamas jaudulys. Tai gali būti viešas kalbėjimas, bendravimas su nepažįstamaisiais, mokymasis grupėje ar su mokytoju, ekstremalus sportas, kelionės į nepažįstamas vietas ir pan.
- Pozityvus mąstymas: Rašyti dalykus, kurie kelia teigiamas emocijas, ir dalykus, kurie sukelia neigiamas emocijas. Kiekvienam negatyviam dalykui sugalvoti po tris teiginius, kurių pirmoje dalyje būtų negatyvios emocijos priežastis, o antroje dalyje - kontrargumentas, prasidedantis žodeliu „užtat“. Prie kiekvieno pozityvaus dalyko parašyti po tris teiginius, kurie dar labiau paryškintų pozityvaus dalyko privalumus.
- Buvimas gryname ore: Kasdien lauke praleisti bent 45 minutes.
- Sezoniniai produktai: Vartoti šviežius sezoninius produktus - nuo ridikėlių iki špinatų.
- Gėlės: Pradžiuginti save gėlėmis.
- Aksesuarai: Išsirinkti aksesuarus, kurie būtini pavasario palydovai.
- Šypsena: Šypsotis kuo daugiau.
Vaikų darželis: nauda ir žala
Didelė dalis tėvų, kai jų atžalai sukanka treji ar ketveri metai, nerimauja, ar jų vaikui bus geriau eiti į darželį, ar ir toliau augti namuose su aukle ar močiute. Pradėjus lankyti darželį, vaiko pasaulis plečiasi, jo patirtis didėja su kiekviena diena.
Darželio privalumai:
- Vaikas stebi kitus vaikus, bendrauja, žaidžia su bendraamžiais, užsiima nauja ir įdomia veikla, atsiduria jam nežinomose situacijose.
- Vaikas mokosi išklausyti kitus, toleruoti bendraamžių elgesį, spręsti konfliktus, įgyjama daug naujų įgūdžių, socialinės patirties, įsisąmoninamos socialiai priimtinos elgesio normos ir moralinės vertybės.
- Kiekvienas darželis turi ugdymo programą, kuri pagal vaikų amžių yra pritaikyta konkrečiai grupei.
- Auklėtojų patarimai, nurodymai, taisyklės moko vaiką disciplinos, atsakomybės, moralinių normų.
Darželio trūkumai:
- Dažniau serga nuolat stresuojantys, sunkiai išgyvenantys išsiskyrimą su tėvais vaikai.
- Vaikas patenka į kolektyvą, kuriame reikia adaptuotis, prisitaikyti, išmokti dalintis, savarankiškai apsirengti, užmigti. Dėl patiriamo streso silpsta vaiko imuninė sistema ir jis greičiau gali pasigauti virusą.
Kaip padėti vaikui adaptuotis darželyje?
- Prie darželio pratinti pamažu.
- Nepatartina vaiką nuo pirmos dienos palikti visai dienai darželyje.
- Pirmas dienas kartu su savo atžala galėtų pabūti artimas žmogus.
- Pasirūpinti vaiko grūdinimu, vaikas turėtų kuo daugiau būti gryname ore, judėti, sveikai ir reguliariai maitintis, vartoti vitaminus.
Darželio auklėtojos profesija: pašaukimas ir meistriškumas
Darželio auklėtojos profesija Lietuvoje išgyvena savotišką renesansą. Nors atlyginimai vis dar neprilygsta šios profesijos svarbai, požiūris į ikimokyklinį ugdymą keičiasi. Vis daugiau jaunų žmonių renkasi šią profesiją ne dėl stabilumo, o dėl galimybės daryti realų poveikį būsimoms kartoms. Dar prieš dešimtmetį darželio auklėtoja buvo suvokiama kaip „vaikų prižiūrėtoja” - žmogus, kuris pasirūpina, kad vaikai būtų saugūs, pavalgę ir užimti, kol tėvai dirba.
„Pradėjusi dirbti, pirmaisiais metais jaučiausi kaip ugniagesys - tik gesini konfliktus, šluostai ašaras ir nosis,” - prisimena Kauno darželio „Pasaka” auklėtoja Jurgita, dirbanti jau 12 metų. „Dabar suprantu, kad mano darbas - kurti aplinką, kurioje vaikai patys atranda pasaulį.
Profesinis augimas darželio auklėtojos karjeroje dažnai prasideda nuo praktinių įgūdžių tobulinimo - kaip valdyti grupę, kaip organizuoti veiklas, kaip bendrauti su tėvais. Klaipėdos universiteto Ikimokyklinio ugdymo katedros docentė dr. Rasa Jautakytė pastebi: „Auklėtojos profesinė branda pasireiškia tuo, kad ji pradeda matyti ne tik grupę kaip visumą, bet ir kiekvieną vaiką kaip individualybę su savitais poreikiais ir galimybėmis. Profesinis augimas dažnai vyksta per iššūkius ir klaidas. „Anksčiau maniau, kad turiu viską kontroliuoti ir būti tobula,” - sako Šiaulių lopšelio-darželio „Rugiagėlė” auklėtoja Daiva. „Dabar suprantu, kad geriausi momentai grupėje įvyksta tada, kai leidžiu vaikams perimti iniciatyvą, o aš tiesiog palaikau ir stebiu.
„Auklėtojos, kurios auga profesiškai, pradeda kitaip žiūrėti ne tik į vaikus, bet ir į save. Jos tampa reflektyvesnės, geriau supranta savo emocijas ir reakcijas.
Emocinio intelekto ugdymas tampa centriniu šiuolaikinio ikimokyklinio ugdymo elementu. „Kai pradėjau dirbti, maniau, kad mano užduotis - nuraminti verkiantį vaiką,” - pasakoja Alytaus darželio auklėtoja Simona. „Dabar suprantu, kad svarbiau išmokyti vaiką atpažinti savo jausmus ir su jais tvarkytis.
Bendravimas su tėvais - vienas didžiausių profesinio augimo rodiklių. Profesinis augimas leidžia auklėtojoms pereiti nuo gynybinės pozicijos į bendradarbiavimą. „Anksčiau, kai tėvai ateidavo su pastabomis, jausdavausi puolama,” - sako Gintarė. „Dabar suprantu, kad jie tiesiog nori geriausio savo vaikui ir dažnai turi vertingų įžvalgų.
Naujų metodų įsisavinimas neįsivaizduojamas be naujų metodų ir technologijų įsisavinimo. „Kai pradėjau dirbti prieš 15 metų, interaktyvios lentos ir planšetiniai kompiuteriai darželiuose atrodė kaip mokslinė fantastika,” - sako Vilniaus darželio „Žiogelis” auklėtoja metodininkė Ramunė. „Dabar jie yra mūsų kasdienybė, ir turiu pripaizinti, kad iš pradžių bijojau technologijų. Maniau, kad jos atims iš vaikų tikrą vaikystę. Naujų metodų įsisavinimas dažnai vyksta per kolegialų mokymąsi. „Mūsų darželyje įvedėme ‘atvirų durų’ dienas, kai kolegės gali ateiti stebėti mano veiklų, o aš - jų,” - pasakoja Kauno darželio auklėtoja Eglė. „Iš pradžių buvo nedrąsu, bet dabar tai tapo vertingiausia profesinio augimo dalimi.
Kvalifikaciją teikiančios institucijos ir programos, skirtos įgyti auklėtojo kvalifikaciją. Šios programos apima teorines žinias ir praktinius įgūdžius, reikalingus sėkmingam darbui su vaikais. Ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo mokymo programa yra valstybinė tęstinio mokymo programa.
