Cezario pjūvis (medikų kartais vadinamas tiesiog „sekcija“) yra chirurginė operacija, kurios metu naujagimis gimsta per pjūvius pilvo sienoje ir gimdoje. Tai gali būti iš anksto suplanuota operacija arba atliekama skubiai, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms gimdymo metu. Supratimas apie šią procedūrą padeda būsimiems tėvams geriau pasiruošti.

Kas yra cezario pjūvis?

Tai gimdymo būdas, kai vaisius išimamas ne pro natūralius gimdymo takus, o atvėrus moters pilvo sieną ir gimdą. Operacija gali būti:

• Planinė: Suplanuojama iš anksto nėštumo metu dėl tam tikrų medicininių ar kitų priežasčių.
• Skubi: Atliekama neplanuotai gimdymo metu, kai kyla pavojus motinos ar vaisiaus sveikatai.

Senovės žydų, romėnų, babiloniečių raštuose, mituose bei folklore galima rasti įrodymų, kad ši operacija buvo atliekama labai seniai. Spėjama, kad Cezario pjūvio operacijos pavadinimas kilęs nuo Romos imperijos laikais veikusio įstatymo „Lex cesarea“, kuris reikalavo, kad vaisius būtų išimtas iš gimdymo metu mirusios motinos įsčių gelbėjimo, krikštijimo ar atskiro laidojimo tikslu. Po to dar 200 metų Cezario pjūvio operacijos dažniausiai būdavo nesėkmingos. Moterys mirdavo nukraujavusios ar vėliau po komplikacijų. Paryžiuje 1789 - 1790 m. po Cezario pjūvio operacijos neišgyveno nė viena moteris. Praėjus 100 metų padėtis šiek tiek pagerėjo.

Kada atliekamas planinis cezario pjūvis?

Planinė operacija dažniausiai numatoma ir paskiriama iš anksto nėštumo metu dėl medicininių priežasčių, kai natūralus gimdymas laikomas per daug rizikingu mamai ar vaikeliui. Dažniausios medicininės indikacijos yra šios:

• Buvusi (-ios) cezario pjūvio operacija (-os): Tokiu atveju sprendimas dėl gimdymo būdo priimamas individualiai, įvertinus galimybę ir saugumą gimdyti natūraliais takais (VBAC - gimdymas natūraliais takais po cezario pjūvio) bei moters pageidavimus.
• Netaisyklinga vaisiaus padėtis gimdoje (pvz., sėdmeninė, skersinė), kurios nepavyksta koreguoti.
• Daugiavaisis nėštumas (pvz., pirmojo dvynio sėdmeninė padėtis).
• Placenta previa (kai placenta visiškai ar iš dalies dengia gimdos kaklelį).
• Tam tikros gimdymo takų ypatybės ar ligos (pvz., didelės miomos žemutiniame gimdos segmente, ankstesnės operacijos).
• Nustatytas vaisiaus galvos ir motinos dubens neatitikimas.
• Tam tikros sunkios motinos ligos.
• Aktyvi lytinių organų pūslelinė gimdymo metu.
• Pavojinga vaisiaus būklė, nustatyta nėštumo metu (pvz., ryškus augimo atsilikimas).

Cezario pjūvis pagal pageidavimą Lietuvoje: Reikia paminėti, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo tvarka, leidžianti moteriai prašyti atlikti cezario pjūvio operaciją ir nesant aukščiau išvardintų medicininių indikacijų. Tačiau svarbu žinoti esmines sąlygas:

• Norinti moteris turi konsultuotis su akušeriu ginekologu tarp 22 ir 37 nėštumo savaitės.
• Pati operacija, atliekama tik pagal pageidavimą, nėra kompensuojama valstybės (PSDF) lėšomis - už ją reikia susimokėti pačiai.
• Galimų pooperacinių komplikacijų gydymas yra apmokamas PSDF lėšomis.
• Ne visos gydymo įstaigos Lietuvoje teikia šią mokamą paslaugą pagal pageidavimą.
• Sprendimas dažnai priimamas aptarus situaciją su medikų komanda.

Kada prireikia skubaus cezario pjūvio?

Kartais natūraliai prasidėjęs gimdymas turi būti užbaigiamas skubia cezario pjūvio operacija dėl netikėtai kilusių komplikacijų. Dažniausios priežastys:

• Gresiantis gimdos plyšimas.
• Neprogresuojanti gimdymo veikla (gimdos kaklelis neatsidarinėja, vaisius nesileidžia žemyn).
• Nesėkmingas gimdymo sužadinimas (indukcija).
• Ūmi vaisiaus hipoksija (vaisius pradeda dusti, kinta širdies tonai).
• Smarkus kraujavimas (pvz., atšokus placentai).
• Staiga pablogėjusi motinos būklė (pvz., sunki preeklampsija, eklampsija).
• Virkštelės iškritimas.

Nuskausminimas operacijos metu

Cezario pjūvio operacijai dažniausiai taikomi du pagrindiniai nuskausminimo būdai:

• Regioninė nejautra (spinalinė arba epidūrinė): Tai dažniausias pasirinkimas planinėms ir daugumai skubių operacijų. Anestetikai suleidžiami į apatinę nugaros dalį, šalia stuburo smegenų. Dėl to apatinė kūno dalis tampa nejautri skausmui, tačiau moteris išlieka sąmoninga, gali iš karto pamatyti ir išgirsti savo naujagimį. Šio tipo nejautra gali laikinai sumažinti kraujospūdį, todėl jis nuolat stebimas. Operacijos metu į šlapimo pūslę įvedamas kateteris.
• Bendroji nejautra (narkozė): Taikoma rečiau, dažniausiai labai skubiais atvejais arba kai regioninė nejautra negalima. Sukeliama dirbtinė miego būsena - moteris operacijos metu miega. Po operacijos nutraukus vaistų tiekimą, moteris pabunda.

Epidūras. Vaistas suleidžiamas ne į stuburą, kaip dažnai manoma, bet į tarpslankstelinį tarpą, į patį nugaros smegenų kanalą tarp kaulinės dalies ir kietojo dangalo. Procedūra visiškai neskausminga. Jūs išliekate budri ir viską stebite bei girdite.

Bendroji nejautra. Gali būti sukeliama per kvėpavimo kaukę, panašią į deguonies, arba anestetikas leidžiamas į kraują specialiai įvestu intraveniniu kateteriu. Jūs užmiegate.

Kaip vyksta operacija?

Pjūvis: Dažniausiai atliekamas horizontalus („bikini“) pjūvis pilvo apačioje, ties gaktos plaukų augimo riba. Toks randas vėliau dažnai pasislepia po apatiniais drabužėliais. Retais atvejais gali prireikti vertikalaus pjūvio nuo bambos iki gaktos.

Eiga: Chirurgas atveria pilvo sieną, pasiekia gimdą. Apatinėje gimdos dalyje atliekamas pjūvis, praplėšiama vaisiaus vandenų pūslė. Gydytojas ranka įeina į gimdos ertmę ir atsargiai išima naujagimį. Iš naujagimio burnos ir nosies išsiurbiamos gleivės. Perkerpama virkštelė. Po to išimama placenta. Gimdos pjūvis ir pilvo siena susiuvami sluoksniais.

Pirmasis kontaktas: Jei mama ir naujagimis jaučiasi gerai, dažnai stengiamasi užtikrinti kuo ankstesnį „oda prie odos“ kontaktą - naujagimis gali būti uždedamas mamai ant krūtinės dar operacinėje.

Po operacijos

Pooperacinė palata/Intensyvi terapija: Iškart po operacijos moteris kelioms valandoms perkeliama į specialią stebėjimo palatą, kur sekama jos būklė (kraujospūdis, pulsas, kraujavimas). Skiriami vaistai nuo skausmo. Šlapimas renkasi per kateterį.

Perkėlimas į palatą: Kai būklė stabili, moteris perkeliama į įprastą pogimdyminę palatą, kur dažniausiai būna kartu su naujagimiu.

Pirmosios dienos: Būna kraujingų išskyrų (lochijų). Maitinant krūtimi, jaučiami gimdos susitraukimai. Skausmas malšinamas vaistais.

Mobilizacija: Labai svarbu kuo anksčiau pradėti judėti - iš pradžių pasiversti lovoje, atsisėsti, vėliau atsistoti ir po truputį vaikščioti. Tai padeda greičiau atsigauti ir išvengti komplikacijų.

Kateteris ir žarnynas: Šlapimo kateteris paprastai pašalinamas antrą parą. Svarbu pradėti normaliai šlapintis. Per kelias dienas turėtų atsistatyti ir žarnyno veikla. Palaipsniui grįžtama prie įprasto maisto.

Žindymas: Skatinamas ir palaikomas. Kartais po operacijos pieno gamyba gali prasidėti šiek tiek vėliau, svarbi personalo pagalba.

Žaizdos priežiūra ir išvykimas namo

Siūlės/Kabės: Netirpstančios siūlės ar kabės dažniausiai šalinamos 5-6 dieną po operacijos. Gydytojas ar akušerė paaiškins, kaip prižiūrėti žaizdą.

Išrašymas: Jei mama ir naujagimis jaučiasi gerai, iš ligoninės paprastai išrašoma 5-6 dieną.

Tolesnė priežiūra: Grįžus namo, mamos sveikata rūpinasi šeimos gydytojas ir akušeris-ginekologas (būtina profilaktinė apžiūra po 6-8 savaičių), o naujagimio - šeimos gydytojas ar pediatras.

Galimos rizikos ir sveikimas

Cezario pjūvis yra didelė pilvo operacija, susijusi su tam tikra rizika, nors daugeliu atvejų ji praeina sklandžiai. Galimos rizikos: infekcija, gausesnis kraujavimas, kraujo krešuliai, anestezijos komplikacijos, ilgesnis atsigavimo laikotarpis, galimos problemos būsimų nėštumų metu.

Sveikimo laikotarpis po cezario pjūvio trunka ilgiau nei po natūralaus gimdymo. Lietuvoje iš visų gimdymų cezario pjūvio operacija atliekama apie 20 proc., tačiau Perinatologijos centruose, į kuriuos kreipiamasi dėl pačių sunkiausių patologijų, atliekama apie 25 proc. cezario pjūvio operacijų. Cezario pjūvio operacija atliekama, jei nustatoma, kad vaisiui trūksta deguonies, diagnozuojamos įvairios vaisiaus padėties anomalijos arba kai yra tikimybė vaisiui žūti. Ši operacija gali būti atliekama ir dėl moters sveikatos būklės indikacijų. Pavyzdžiui, padidėjusios rizikos nukraujuoti arba sudėtingų jos ligų, širdies bei kraujagyslių patologijos.

Cezario pjūvio operacija trunka apie 20-30 minučių, tačiau esant komplikacijoms ji gali užsitęsti. Atlikus operaciją, stengiamės neatskirti naujagimio nuo mamos ir iškart dedame vaikelį jai ant krūtinės. Šiuo metu Lietuvoje ir valstybėse, kuriose yra aukšto lygio klinikinė akušerinė praktika, moteris negali pasirinkti ar atlikti cezario pjūvio operaciją, ar gimdyti pačiai. Operacija turi jai būdingas rizikas bei komplikacijas, kurios gali pasireikšti ne tik šio gimdymo metu, bet ir daryti įtaką ateities nėštumams ir gimdymams. Atsižvelgus į moters, vaisiaus būklę, indikacijas ir nustačius, kad natūralus gimdymas gali sukelti pavojų, atliekama cezario pjūvio operacija. Jeigu moteris turi baimių, susijusių su gimdymu natūraliais takais, visuomet stengiamės atsakyti joms į kylančius klausimus ir nuraminti. Viena dažniausių priežasčių, dėl kurios moterys nenori gimdyti natūraliais takais, - skausmo baimė. Nors šiais laikais cezario pjūvio operacija yra saugi, komplikacijų tikimybė yra didesnė nei pagimdžius natūraliais takais. Todėl kiekviena operacija turi būti apgalvota ir aptarta su gydytoju akušeriu ginekologu. Po cezario pjūvio operacijos žaizdoje ir gimdoje gali atsirasti infekcija, o pilvo ertmėje gali susidaryti sąaugos, sukeliančios ilgalaikį skausmą. Taip pat padidėja kraujavimo rizika. Kartais operacija kartojama, jei prasideda kraujavimas moters mažajame dubenyje. Tam tikrą laiką ant žaizdos yra laikomas sausas tvarstis ir dažniausiai randas sugyja be problemų. Atlikus cezario pjūvio operaciją, į pjūvio sritį suleidžiama nuskausminamųjų vaistų, todėl moterys nejaučia diskomforto. Jeigu operacija sklandi, praėjus 12 valandų arba parai po planinės cezario pjūvio operacijos moteris gali keltis iš lovos. Likus dienai iki operacijos nerekomenduojama valgyti kieto maisto, moteris turėtų gerti daug skysčių. Prieš nusprendžiant, kokia procedūra bus atlikta, moteriai visada atliekami išsamūs tyrimai. Pacientė ištiriama ultragarsu, įvertinama virkštelės ir placentos būklė. Apgręžimas atliekamas nėštumo pabaigoje, jog suprastėjus vaisiaus būklei per kuo trumpesnį laiką galėtume atlikti cezario pjūvio operaciją. Pasiruošti skubiai cezario operacijai būna mažai laiko. Kiekviena situacija yra individuali. Vienos moterys jaučia skausmą kelias dienas, kitos - pora savaičių ar mėnesių. Kai kurios pjūvio vietoje jaučia ne skausmą, o sumažėjusį pilvo jautrumą. Nuo 40 iki 70 proc. moterų po buvusios cezario pjūvio operacijos antrą kartą sėkmingai pagimdė natūraliais takais. Prieš antrąjį gimdymą įvertinama moters ir vaisiaus būklė, atsižvelgiama į priežastis, kodėl pirmojo gimdymo metu buvo reikalinga cezario pjūvio operacija. Nėštumo atidėlioti nereikia. Prof. R. J. Nadišauskienė pastebi, jog moterys, kurios dėl tam tikrų indikacijų negalėjo gimdyti natūraliais takais, dažnai baiminasi, kad kažką padarė ne taip. „Taip tikrai nėra. Moterys, kurios susilaukė vaikelio cezario pjūvio operacijos pagalba, yra nuostabios mamos savo vaikui. Nė vieno nėštumo nėra tokio paties, kiekviena situacija yra visiškai individuali, todėl lygintis su kitomis tikrai neverta.

Nuo to laiko, kai, kad būtų išgelbėtas vaisius ir moteris, buvo atlikta operacija (oficialiai laikoma pirmąja tokia sėkminga), dabar vadinama Cezario pjūvio, praėjo kiek daugiau nei pusė tūkstančio metų. Visgi, nors visa medicina, o tuo pačiu ir cezario pjūvio operacija, neatpažįstamai pažengė, ji ir visa tai, kas laukia vėliau, dar kelia nemažai klausimų. Jos eiga pradžioje priklauso nuo to, kokia atliekama - planinė ar skubi. Planinei operacijai ruošiamasi iš anksto, moteris dažniausiai atvyksta į įstaigą operacijos išvakarėse ar ryte, nevalgiusi ir negėrusi bent 6 valandas iki operacijos (geriausia nuo išvakarių sočiai nebevalgyti). Prieš planinę operaciją turi būti atlikti bendras kraujo bei šlapimo tyrimai, nustatoma kraujo grupė, „užrašyti“ vaisiaus širdies tonai. Ruošiantis operacijai su moterimi ateina susipažinti bei konsultuoti anesteziologas, pasirašoma anestezijos sutikimo forma. Prieš pat operaciją įvedamas kateteris į šlapimo pūslę. Operacinėje pilvas nuplaunamas, apklojamas specialiais steriliais apklotais, pjūvio vieta paruošiama. Dažniausiai naudojamas horizontalus pjūvis, retais atvejais - vertikalus. Jeigu atliekamas vertikalus gimdos pjūvis, kitas gimdymas jau turi būti užbaigtas cezario pjūvio operacija. Užgimęs naujagimis perduodamas neonatologui - jeigu mamos ir naujagimio būklė gera, mama budri, mažylis gali būti uždedamas jai ant krūtinės. Neretai moterį iškart po cezario pjūvio operacijos krečia drebulys, pykina. Drebulys, kuris gali prasidėti dar operacinėje, siejamas su anestezija, temperatūrų pokyčiais, skysčių netekimu ir, žinoma, hormonais, tokiais kaip adrenalinas. Šis drebulys praeina paprastai per pirmąją valandą. Jei mama dėl tam tikrų priežasčių negali glausti naujagimio - tai gali padaryti kitas šeimos narys, jeigu yra kartu.

Žindymas po cezario pjūvio operacijos kelia daug klausimų. Dažniausiai mamas neramina tai, kad dėl operacijos iškart nebus oda - oda kontakto, kurio metu naujagimis „apsisės“ ant mamos odos gyvenančia mikroflora, pradės ieškoti krūties. Oda - oda kontaktas operacinėje ne visada, tačiau įmanomas, jeigu operacija vyksta sklandžiai, naujagimio ir mamos būklė yra gera ir ligoninės politika tam pritaria. Jeigu naujagimis kurį laiką bus atskirai ir moters būklė leidžia - rekomenduojama kaip įmanoma greičiau (geriausia per pirmąsias dvi valandas) pradėti nusitraukinėti priešpienį - ankstyvas nusitraukimas ir krūtų stimuliacija siejami su aktyvesne laktacija (priešpienio nusitraukimas pirmąją valandą įtakoja net 130 proc. aktyvesnę laktaciją vėlesniame laikotarpyje !). Pirmąsias paras rekomenduojama nusitraukti priešpienį rankomis, vėliau atsirandant pienui patogu pasitelkti ir pientraukį. Nusitraukinėti reiktų kas 2-3 valandas, kad laktacija būtų tinkamai stimuliuojama. Žindymo pozos iš pradžių gali būti kiek apribotos pjūvio vietos skausmo.

Kada po operacijos atsikelama iš lovos? Priklausomai nuo savijautos ir įstaigos praktikos atsistoti ir šiek tiek judėti moteris gali būti raginama praėjus maždaug 6 val. Po operacijos. Kai kur laukiama šiek tiek trumpiau, kai kur - ilgiau. Ankstyvas judėjimas po operacijos sumažina giliųjų venų trombozės riziką, o tai išties svarbu. Pirmieji atsikėlimai iš lovos gali būti kiek nemalonūs ir skausmingi, todėl kartais prieš keliantis skiriama dozė vaistų nuo skausmo, taip pat būtina keltis kiek įmanoma taisyklingiau ir lėčiau. 1.Pasverčiama ant šono sulenkus kelius 90 laipsnių kampu. 2.Viršutine ranka atsiremiama į lovos kraštą prieš save. Naudojantis rankomis pamažu atsistumiama nuo lovos.

Skausmas po cezario pjūvio operacijos yra vienas iš, ko gero, labiausiai neraminančių moteris dalykų. Įprastai malšinti skausmui pakanka nuskausminamųjų rektalinių žvakučių forma (nuskausminamieji suderinami su žindymu), tačiau kartais prireikia ir stipresnių nuskausminamųjų, tokių kaip morfinas. Taip nutinka išties retais atvejais, ankstyvąjį pooperacinį laikotarpį. Kadangi cezario pjūvis yra tikrai didelė operacija, skausmas po jos bus jaučiamas, tik, žinoma, visoms moterims skirtingai. Vienoms moterims dar kelias dienas nepavyks judėti be nuskausminamųjų, kitoms jų neprireiks beveik visiškai. Po cezario pjūvio operacijos moteris gali jausti didesnį diskomfortą susitraukinėjant gimdai žindant, bei judant. Judant sumažinti skausmą padeda rando vietos prilaikymas delnu ar specialus korsetas, lėtesni judesiai, taisyklingas atsikėlimas iš lovos. Gerti po spinalinės ar epidurinės nejautros galima pajutus troškulį ( kai kada rekomenduojama praėjus 2 valandoms). Valgyti rekomenduojama, kai žarnynas vėl funkcionuoja po operacijos metu suleistų medikamentų įtakos - dažniausiai tai įvyksta praėjus 6-8 valandoms. Šlapimo pūslės kateteris, įvestas dar prieš cezario pjūvio operaciją būna paliekamas maždaug 12-24 val., jis leidžia stebėti šlapimo kiekį, spalvą, (stebima ir ar nėra šlapimo pūslės pažeidimų, nes ji yra šalia gimdos ir yra rizika būti užkliūdytai operacijos metu), neleidžia persipildyti šlapimo pūslei. Ištraukus kateterį pirmieji pasišlapinimai gali būti kiek nemalonūs, tačiau kentėti ir nesišlapinti negalima. Geriausia pasišlapinti dažnai, kad ir ne po daug - prisipildžiusi pūslė ne tik neleidžia trauktis gimdai, bet ir spaudžia pjūvį iš vidaus, tad jis gali tapti dar skausmingesnis. Kartais moteris nejaučia, kad šlapimo pūslė prisipildžiusi, tad tenka kelis kartus nuleisti šlapimą, jei nepavyksta pasišlapinti per maždaug 6 valandas ar iš naujo įvesti šlapimo pūslės kateterį (retais atvejais). Lochijos po cezario pjūvio operacijos būna taip pat, kaip ir po natūralaus gimdymo - pirmąsias paras kraujavimas būna gausesnis, gali pasirodyti keli vynuogės dydžio krešuliai. Taip pat kiek gausiau lochijų pasirodyti gali žindant (nes susitraukinėja gimda), ilgiau pagulėjus/po nakties (nes gulint lochijų daugiau susikaupia makštyje bei gimdoje, nei išbėga). Pirmųjų parų kraujavimui patogu turėti suaugusiųjų sauskelnes (dažniausiai 1-2 parą yra patogiausia būtent tokios) ir vienkartines tinklines kelnaites, kurios yra „kvėpuojančios”, aukšto liemens, itin tamprios.

Galvos ir kaklo skausmas yra vienas iš dažnesnių spinalinės nejautros šalutinių poveikių. Jis atsiranda todėl, kad pradūrus nugaros smegenų membraną nuteka smegenų skystis ir sumažėja smegenų spaudimas. Galvos skausmas dažniausiai išnyksta 2-4 paras, ir yra intensyviausias atsistojus, judant, todėl rekomenduojama yra būti horizantalioje padėtyje. Šiuo metu yra skiriami žindymui saugūs vaistai nuo skausmo. Kojų tinimas. Kojos po gimdymo išlieka/tampa patinę dėl nėštumo metu maždaug 50 proc. padidėjusios kraujo ir skysčių apimties (kuri iškart po gimdymo niekur neišnyksta) ir hormono progesterono atpalaiduojančios įtakos kraujagyslėms (dėl ko skysčiai tiesiog užsilaiko audiniuose), bei dėl papildomai leidžiamų skysčių. Patinimas įprastai praeina per pirmąsias savaites. Kitas atvejis, kai kojos patinsta netolygiai - t.y. viena ištinsta, o kita ne.

Kaip atrodo pjūvis? Pjūvio ilgis svyruoja tarp 10 ir 20 centimetrų. Pirmąją parą pjūvis būna užklijuotas specialiu pleistru. Jei viskas gerai, po paros jis gali būti nuklijuojamas ir žaizda laikoma atvirai - taip ji greičiau gija. Jei pleistras nuklijuojamas, pjūvį galima šlapinti. Prausiantis duše reikia leisti tekėti vandeniui per pjūvį, švelniais judesiais nuplauti netrinant jo kempine. Po dušo pjūvį reikia itin gerai nusausinti. Jei pleistras paliekamas ar yra gijimo problemų - šlapinti negalima. Skausmingiausias pjūvis yra pirmąsias paras. Tuo pačiu, rando vieta ir plotas aplink jį gali būti aptirpęs, nejautrus prisilietimui. Kelnes reiktų rinktis aukštesniu liemeniu (ar tiesiog neutralias (tampres, jogos kelnes)), be sagų, įsirėžiančių gumų ar tokių, kurios atsisėdus veržia (pvz.: džinsai žemu liemeniu). Masažuojant gerinama kraujotaka, audiniai gausiau prisotinami gijimui reikalingomis medžiagomis ir deguonimi. Taip pat darant pjūvį pažeidžiama fascija - audinys esantis ir jungiantis viską mūsų kūne. Fascija yra lyg plėvė, atskirianti organų, raumenų ir kraujotakos sistemas, apsaugantis nuo trinties. Kai fascija yra pažeidžiama skaidulos auga padrikai, netinkamai perauga raumenis, audinius, apraizgo organus, keičiasi jos elastingumas. Todėl po cezario pjūvio operacijos neretai pasitaiko sąaugų aplink tiesiąją žarną, kiaušides, tarp gimdos ir šlapimo pūslės. Jos gali kelti skausmą - nugaros, šlapimo puslės, mažojo dubens, skausmingus lytinius santykius. Rando masažas pirmosiomis dienomis turėtų būti tiesiog švelnus „voriuko tipenimas“ aplink pjūvį, paglostymas aplink gerinti kraujotakai - iki tol, kol pilnai sugis ( tai trunka nuo 6 iki 10 savaičių ).

Kelionė į tualetą. O taip, tai gali tapti tikru iššūkiu! Pasituštinti reiktų per pirmąsias tris paras po operacijos. Neretai moteris, bijodama diskomforto delsia eiti į tualetą, visgi to daryti nereikėtų. Kuo ilgiau nesituštinama, tuo labiau užkietėja viduriai. Pirmąjai kelionei į tualetą galima panaudoti mikroklizmą. Taip pat reikia nepamiršti gerti daug skysčių ir valgyti skaidulingą maistą. Kartais galima papildomai vartoti skaidulas, jei vidurių užkietėjimo problema išlieka.

Be visų fizinių nepatogumų cezario pjūvio operaciją gali lydėti ir neigiamos emocijos, ypač, jeigu cezario pjūvio operacija buvo atlikta skubiai, o moteris svajojo ir tikėjosi gimdyti natūraliai. Kartais moteris dėl to kaltina save („galėjau labiau pasistengti”), savo kūną (nes jis „neatliko savo funkcijos, palūžo”), personalą, situaciją. Po gimdymo sunkumų ryškesnis gali būti ir „baby blues” (pogimdyminiu liūdesiu) vadinamas laikotarpis, kai dėl kintančių hormonų jausmai tampa itin ryškūs ir permainingi. Pogimdyminis liūdesys pasireiškia vis kitaip, tačiau dažniausiai moteris būna iti verksminga, irzli, sentimentali, nepastovios nuotaikos, gali sunkiai priimti naujagimį ar nepajusti „TO ryšio”. Taip pat galima jaustis „lyg rūke” - sunku priimti sprendimus ir aiškiai mąstyti. Šios emocijos gali lydėti nuo kelių dienų iki kelių savaičių po gimimo. Nors cezario pjūvio operacija yra sudėtinga, kartais stigmatizuojama, kartais nuvertinama, tačiau tai yra GIMDYMAS. Ne mažiau svarbus, ne kiek ne menkesnis nei natūraliais takais. Beje, prisimenate, tą operaciją prieš pusę tūkstantmečio (1500-aisiais)? Moteris net tik, kad išgyveno, bet dar ir natūraliais takais pagimdė net PENKIS vaikus, iš kurių buvo viena pora dvynių. Argi ne sėkmės istorija?

tags: #viskas #apie #cezario #pjuvi

• Nėščiųjų kelionės lėktuvu: visa svarbi informacija
• kada duoti vaistų nuo kirmėlių vaikams
• Parama vaikų su negalia ugdymui namuose
• Vaikų mokymasis apie Žemės sluoksnius
• Darželio ir lopšelio skirtumai