Ritmingas galvos trankymas į sieną ar kitą kietą objektą yra vienas labiausiai tėvus neraminančių vaikų įpročių. Tačiau dažniausiai nerimas nėra pagrįstas. Įprastai galvos trankymas pradeda reikštis apie 6 mėn. amžiaus, o piką pasiekia 18-28 mėn. Amžiuje. Kai kurie kūdikiai galvos trankymu siekia nusiraminti, atsipalaiduoti ir užmigti, tai gali būti savotiškas supimo ar čiūčiavimo pakaitalas.
Vaikas gali trankyti galvą, nes yra suirzęs, nusiminęs, pervargęs ar piktas. Taip pat tai gali būti būdas atkreipti tėvų dėmesį, o tai vaikams yra visiškai natūralus siekis. Apytikriai 8 mėn. amžiaus kūdikiai ima suvokti priežasties ir pasekmės sąsają bei vis siekia ją patikrinti. Pavyzdžiui, iš rankų paleistas daiktas nukrenta ant žemės, todėl vaikai mėto maistą ir kitus daiktus.
Nors galvos trankymas būdingas ir visiškai sveikiems vaikams, tai gali būti vienas iš autizmo ar įvairių raidos sutrikimų požymių. Taip pat svarbu įsitikinti, kad vaikas nejaučia skausmo. Pagrindiniai galvos trankymo „kaltininkai“ yra dygstančių dantukų arba ausies uždegimo sukeltas skausmas. Jei vaikui pradėjo dygti naujas dantukas, skausmo malšinimui naudokite specialius dantų skausmą mažinančius tepalus, duokite vaikui šaltą kramtuką ar vėsių užkandžių.
Jei vaikas galvytę tranko prieš užmigdamas arba pabudęs ir vėl bandydamas užmigti, pasistenkite sukurti (ar pakoreguoti) miego ritualą. Ritmingai galvytę trankančius vaikus ramina kitos ritmingos veiklos ar garsai, pavyzdžiui, sūpavimas ant rankų, supimas ant kamuolio, pasikartojančios melodijos ar metronomo garsas, šiugždančio žaisliuko gniaužymas ar barškučio barškinimas. Taip pat svarbu stenkitės, kad vaikas nepervargtų, nes nuovargis, perteklinė stimuliacija, alkis ar kiti nepatenkinti fiziologiniai poreikiai gali lemti destruktyvų vaiko elgesį.
Tėvai, siekdami apsaugoti kūdikį nuo traumų, intuityviai prideda į lovelę pagalvių, pliušinių žaislų, minkštų apsaugėlių, pakloja labai minkštą čiužinį. Tačiau pertekliniai (o ypač minkšti ir „palaidi“, nepritvirtinti) daiktai vaiko lovelėje ir labai minkštas čiužinys yra vieni iš staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS) rizikos faktorių. Prisiminkite, kad kūdikis ar mažas vaikas neturi pakankamai jėgos, kad susitrenktų išties stipriai. Be to, jį stabdo skausmo baimė. Galvos trankymas, kaip atskiras simptomas, tėvams neturėtų kelti didelio nerimo.
Su specialistais vertėtų pasitarti, jeigu šis įprotis ima reikštis anksti, t.y. anksčiau nei 6 mėn. Tėvai dažnai intuityviai jaučia, kad mažylis vystosi ne taip, kaip turėtų, todėl į nuojautą nenumokite ranka. Jei vaiko elgesyje pastebėjote dalykų, kurie kelia nerimą, apie tai papasakokite pediatrui ar šeimos gydytojui. Taip pat pasikalbėkite ir su vaiko aukle (jei tokią turite), giminaičiais ir draugais - ar jie taip pat pastebėjo nerimą keliančių ženklų?
Kokie ženklai išduoda, kad kūdikis vystosi ne taip, kaip bendraamžiai, ir gali sirgti sunkia liga?
Autizmas
Autizmas yra neurologinis sutrikimas, dėl kurio vaikui gali kilti bendravimo sunkumų. Autistams sunku suprasti kitus žmones. Jie gali per smarkiai ar nepakankamai reaguoti į sensorinę stimuliaciją. Štai ženklai, kurie gali rodyti, kad vaikas serga autizmu:
- Atsilošia, siekdamas išvengti prisilietimo.
- Linguoja ar daužo galvą.
- Sulaukęs 1-erių metukų, nebando kalbėti sava kalba, arba sulaukęs 16 mėnesių dar nemoka pasakyti nė vieno žodžio.
- Nemoka rodyti į objektą arba nežiūri į jį, kai rodo kiti.
- Nesugeba išlaikyti akių kontakto.
- Beveik nebando bendrauti.
- Pradeda šnekėti, o vėliau nustoja.
- Sulaukęs 18 mėn. nebando žaisti vaidmenų žaidimų.
Cerebrinis paralyžius
Cerebrinis paralyžius yra neurologinis sutrikimas, kuris pažeidžia raumenų kontrolę. Motorinės funkcijos sutrikimo lygis gali būti skirtingas - nuo nerangumo ar nežymaus šlubčiojimo iki visiškos judėjimo negalios, dėl kurios reikalingas neįgaliojo vežimėlis. Štai ženklai, kurie gali byloti apie cerebrinį paralyžių:
- Sulėtėjęs motorinis vystymasis (vaikas neskuba apsiversti, sėdėti, ropoti ar vaikščioti).
- Suglebis ir atsilaisvinęs arba sustingęs ir kietas raumenys (sumažėjęs/padidėjęs raumenų tonusas).
- Prastai koordinuoti judesiai.
- Infantilių refleksų išlaikymas.
Klausos sutrikimas
30 vaikų iš 1000 turi didesnį ar mažesnį klausos sutrikimą. Labai svarbu jį laiku nustatyti. Susirūpinkite, jei vaikas:
- Nereaguoja į netikėtus garsius garsus.
- Nepasuka galvos į jus, kai šnekate.
- Sulaukęs 6 mėn, neguguoja.
- Ilgai nepradeda šnekėti.
Regos sutrikimas
Regos sutrikimo sunkumas gali būti įvairus - nuo dalinio iki visiško aklumo. Specialistai rekomenduoja tikrinti vaikams akis netrukus po gimimo, sulaukus 6 mėn, prieš pradedant lankyti mokyklą ir mokykliniais metais. Štai kai kurie ženklai, rodantys, kad vaikas gali turėti regos sutrikimą:
- Įprastos akies (akių) išvaizdos pasikeitimas.
- Nuolatinis žvairavimas (pastaba: visi kūdikiai iki 6 mėn kartais pažvairuoja).
- Žvairavimas viena akimi, primerkta viena akis.
- Dažnas mirksėjimas ar akių trynimas.
- Viena akis žiūri kita kryptimi.
- Prasta rankos-akies koordinacija.
Kiti galimi galvos judesių paaiškinimai
Kai kurie vaikai raminasi sukdami apie pirštą savo (ar mamos) plaukus, o kai kurie mėgsta išpešti sau plaukų kuokštelius. Šių veiksmų paprastai imasi nuobodžiaudami ar pavargę. Dažniausiai įprotis išnyksta savaime, vaikui augant. Kai kada plaukų rovimas gali būti rimtesnė problema, vadinamoji trichotilomanija, pasireiškianti plaukų rovimu nuo galvos, antakių, blakstienų ir kitų plaukuotų vietų.
Vaikas, krapštantis nosį, verčia tėvus jaustis nepatogiai, nes nosies krapštymas yra socialiai nepriimtinas veiksmas. Paprastai nosį pradedama krapštyti tada, kai dėl infekcijos, alergijos ar nedidelės traumos joje susidaro plutelė arba šašeliai. Reikėtų paaiškinti vaikui, kad tai nepriimtina, ir pasiūlyti jam išsivalyti nosytę nosine. Pakrapštę ar išsišnypštę nosį mažieji būtinai turi nusiplauti rankas, o tėvai turi to iš jų reikalauti. Nosytę porą kartų per dieną galima patepti vazelinu - tai sumažina nosies dirginimą.
Pastebėta, kad dantimis griežia apie 50 proc. normaliai besivystančių vaikų. Tai daryti tampa įmanoma tik apie šeštą mėnesį, kai prasikala pirmieji dantukai. Ši „muzika” gali prasidėti (arba iš naujo pasikartoti) penktaisiais gyvenimo metais, kai dygsta nuolatiniai dantukai. Dažniausiai vaikai dantimis griežia miegodami ir išauga šį įprotį be didesnių pasekmių.
Kai kurie vaikai daro įtartinas grimasas, purto galvytę, supasi visu kūnu, atlieka betikslius judesius rankomis ar kojomis. O jei dar tranko galvą į sieną ar raunasi plaukus? Normalu, kad mažas vaikas ar kūdikis stebi jį supantį pasaulį ir stengiasi kopijuoti aplinkinių elgesį bei judesius. Kiekvieną mėnesį kūdikis kažko išmoksta: pakelti galvytę, apsiversti, atsisėsti ir t. t. Pamažu jis „atranda” savo rankas, kojas, pirštukus, išmoksta juos pakelti, pajudinti. Kiekvienas naujai išmoktas judesys vaikui suteikia daug džiaugsmo ir jis nori tai kartoti. Vaikui augant kai kurie veiksmai tampa įpročiu.
Dažniausi vaikų įpročiai - čiulpti nykštį, linguoti ar trankyti galvą, suptis visu kūnu, sukti ir pešioti plaukus, krapštyti nosį - paprastai būdingi visiškai sveikiems vaikams ir pasireiškia tik tam tikru raidos etapu. Jie gali būti susiję su savęs nuraminimu, skausmo malšinimu, frustracija, dėmesio poreikiu, nuoboduliu ar nuovargiu.
Galvos trankymas, kaip atskiras simptomas, tėvams neturėtų kelti didelio nerimo. Su specialistais vertėtų pasitarti, jeigu šis įprotis ima reikštis anksti, t.y. anksčiau nei 6 mėn. Taip pat, jei vaiko elgesyje pastebėjote dalykų, kurie kelia nerimą, apie tai papasakokite pediatrui ar šeimos gydytojui.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei pastebėjote, kad vaikas nuolat sukioja galvą tik į vieną pusę, tai gali būti įgimta ar įgyta asimetrija. Nesvarbu ar tai įgimta, ar įgyta asimetrija/kreivakaklystė, reiktų ieškoti priežasties ir spręsti. Anksti pastebėjus ir pradėjus pratimus, daug didesnė tikimybė greičiau pasiekti efektą. Patariama pažiūrėti mažylio nešiojimo, migdymo, maitinimo, žaidimų padėtis, keisti jas kuo dažniau, atrasti gulėjimą ant pilvo. Atkreipkite dėmesį, ar kambaryje nėra dirgiklio, į kurį kūdikis dažnai sukasi ir stebi (šviesos šaltinis, TV, šeimos kambarys, kur vyksta veiksmas). Dažnai tokie nereikšmingi dalykai ilgainiui suformuoja „mėgstamesnę“ galvos sukimo kryptį. Kalbinkite, žaidinkite mažylį iš jam nepatogios pusės, skatinkite pasukti galvą, jei reikia padėkite švelniai prilaikydami savo ranka. Aktyvinkite vidurio liniją. Stebėkite galvos, kaklo poziciją vaikų įrenginiuose (automobilinėje kėdutėje, gultuke, maitinimo kėdėje, lovytėje ir tt), koreguokite, ribokite sukimą į „mėgiamą“ pusę, stenkitės laikyti tiesiai, vidurio linijoje. Rekomenduojami ir tempimo pratimai, tačiau kineziterapeuto apmokymas ir įvertinimas būtų rekomenduotinas, kad rasti priežastis ir sėkmingai siekti simetriškų judesių.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į kitus raidos požymius. Jei vaikas sulaukęs 6 mėnesių neguguoja, nepasuka galvos į jus, kai šnekate, ar ilgai nepradeda šnekėti, vertėtų pasitarti su gydytoju dėl klausos sutrikimo. Jei pastebite akies išvaizdos pasikeitimą, nuolatinį žvairavimą, dažną mirksėjimą ar akių trynimą, kreipkitės į specialistą dėl regos sutrikimo.
Jei nepadėjo pirštukų tepimas „Daumexol” tepalu, pipirais ir garstyčiomis, galima pabandyti vaiką motyvuoti atsikratyti šio įpročio. Pvz., atitinkamo amžiaus mergaitei galima pažadėti leisti lakuotis nagučius tada, kai ji nustos juos kramtyti. Galima išbandyti pozityvaus pastiprinimo metodą - sulaikyti vaiko ranką, keliamą prie burnos, ir pasiūlyti rankoms kitą užsiėmimą, pvz.: „Tavo rankytės juk moka nulipdyti tokią gražią gėlytę iš plastilino” arba „Tavo rankytės moka taip švelniai pakasyti katytei paausį”.
Ignoruokite jums nepatinkančius veiksmus. Dėmesio (ypač negatyvaus) skyrimas skatina vaiką vėl netinkamai elgtis. Jei į vaiką atkreipiamas dėmesys tik tada, kai jis blogai elgiasi, jis supranta, kad tokiu elgesiu gali priversti tėvus „pastebėti” save. Girkite mažylį už gerą elgesį. Jei jūsų vaikas turi daug blogų įpročių, pasistenkite padėti jam jų atsikratyti po vieną. Stebėkite, kas sukelia jūsų vaikui stresą. Padėkite su juo susidoroti. Leiskite mažyliui pareikšti nuomonę visada, kai tik įmanoma (dėl pusryčių ar aprangos pasirinkimo - aišku, tam tikrose ribose). Nesistenkite priversti vaiko elgtis taip, kaip jūs norite. Pasistenkite padėti jam pačiam priimti teisingus sprendimus.
