Socialinės globos įstaigos Lietuvoje susiduria su daugybe iššūkių, ypač kuomet jose gyvena asmenys, sergantys psichikos sutrikimais, tokiais kaip paranoidinė šizofrenija. Šie žmonės dažnai patenka į socialinės atskirties ir nesupratimo situacijas, o jų gyvenimo kokybė tiesiogiai priklauso nuo aplinkos ir teikiamos pagalbos.
Tauragės rajono Adakavo pensionate gyvena apie 200 įvairaus amžiaus žmonių su protine negalia. Tarp jų yra ir sergančiųjų šizofrenija, Alzheimerio liga, senatvės silpnaprotyste bei asocialių asmenų, paveiktų narkotinių medžiagų. Ši įvairovė kelia didelių iššūkių personalui, ypač kai dalis gyventojų nesilaiko vidaus taisyklių, vagia ar skriaudžia kitus.
Dalia Anulienė, socialinės ir medicinos reabilitacijos vadovė, nurodo, kad vienam išlaikytiniui per mėnesį skiriama apie 900 litų. Iš gaunamos invalidumo pensijos 80% atitenka pensionui, o likę 20% gyventojai naudoja asmeniniams poreikiams. Deja, kartais šios lėšos panaudojamos neatsakingai, pavyzdžiui, alkoholiui.
Gyventojų patirtys ir iššūkiai
Pensiono gyventojų patirtys yra labai skirtingos. Kai kurie teigia gyvenantys „kaip Dievo ausyje“, kiti skundžiasi buvusių artimųjų elgesiu, kurie juos apgyvendino pensionate, užvaldę jų turtą. Pasitaiko ir tokių, kurie gyvena gilioje vidinėje tyloje, atsiriboję nuo aplinkos.
Vienas iš gyventojų, Juozas Gervelis, skundėsi nemandagiu sanitarų elgesiu ir priekabiavimu, tačiau vėliau prisipažino ir pats „perlenkęs lazdą“. Jis serga paranoidine šizofrenija ir yra dėkingas gydytojai už tinkamus vaistus, tačiau po išgertuvių linkęs pažeidinėti taisykles, vagiliauti ir skriausti kaimynus.
Kitas gyventojas, buvęs statybininkas, teigia, kad sovietmečiu buvo „mokomas gerti“, nes „zombius lengva valdyti“. Jis taip pat minėjo, kad pensione trūksta tvarkos, o dieniniai sanitarai kartais būna šiurkštūs, skirtingai nei vakare dirbantys, kurie yra baigę mokslus.
Nors pensionate yra įvairių užsiėmimų, tokių kaip drožinėjimas iš medžio, lėlių teatras, dramos ir rankdarbių būreliai, ne visi gyventojai juose dalyvauja. Kai kurie gyventojai, net ir pakeitę daugybę pensionų, sugrįžta, nes čia randa tam tikrą stabilumą.
Pasitaiko ir dramatiškų įvykių: buvusiam direktoriui įsmeigtas peilis, nėščia medicinos sesuo sunkiai sužeista, gyventojai bando nusižudyti dėl nelaimingos meilės ar protestuodami prieš įsivaizduojamas represijas. Per metus pensione miršta apie 10-12 žmonių, todėl įrengta šarvojimo salė ir „nuosavos“ kapinaitės.
Tarptautinė patirtis ir perspektyvos
Palyginimui, civilizuotose šalyse, tokiose kaip Norvegija ir Švedija, neįgalieji gyvena nedideliuose namukuose, prižiūrimi socialinių darbuotojų, turi tam tikras savivaldos teises ir netgi žemės sklypus ar tvenkinius. Dauguma jų po užsiėmimų dienos centruose grįžta į namus.
Lietuvos vyriausybė taip pat kuria naujus neįgaliųjų integracijos į visuomenę projektus. Tačiau kol kas respublikos pensionatuose gyventojų kontingentas yra itin margas, apimantis buvusius verslininkus, chirurgus, mokytojus, kurie tenkinasi esama aplinka.
Teisiniai ir socialiniai aspektai
Kyla klausimas dėl negalią turinčių žmonių, kurie nesigydo, bet gali pakenkti aplinkiniams, ypač vaikams. Policija dažnai negali imtis priemonių, kol nepadaryta nusikalstama veika. Tai kelia susirūpinimą dėl vaikų teisių ir saugumo.
Psichikos sveikatos specialistai pabrėžia, kad svarbu atskirti pavojingumą nuo psichikos sveikatos sutrikimų. Medikamentinis gydymas yra svarbus, bet ne vienintelis metodas. Būtinos ir psichosocialinės priemonės, įtraukiant socialinius darbuotojus ir įvairias programas.
Lietuvoje vis dar trūksta proaktyvių paslaugų, skirtų žmonėms su psichikos sveikatos sunkumais. Dažnai pats asmuo turi kreiptis į psichikos sveikatos centrą, turėdamas motyvacijos. Sveikatos apsaugos ministerija kuria iniciatyvias bendruomenines priežiūros komandas, kurios lankytųsi žmonių namuose.
Priverstinis hospitalizavimas ir gydymas galimas, jei asmens elgesys kelia grėsmę jam pačiam ar kitiems. Tačiau svarbu suprasti, kad per prievartą pasveikti neįmanoma. Svarbiausia - rasti kontaktą, pasitikėjimą ir įtraukti žmogų į jam priimtinas veiklas.
Teismas gali skirti priverstinį gydymą, tačiau jis nebegali trukti ilgiau nei mėnesiui. Po to, jei asmuo gyvena vienas ir nesilaiko režimo, jo būklė gali pablogėti. Todėl svarbus ne tik gydymas, bet ir ilgalaikė socialinė bei psichologinė pagalba.
Vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais ir tarptautinėmis rekomendacijomis, skatinama bendruomeninių paslaugų plėtra, neįgaliųjų savišvieta ir specialistų kompetencijų kėlimas. Taip pat vykdomos informavimo kampanijos, siekiant formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į neįgaliuosius.
Svarbu ieškoti pusiausvyros tarp paciento teisių ir realios būtinybės gydyti ir padėti. Nors Lietuvoje situacija tobulėja, vis dar išlieka daug iššūkių, susijusių su psichikos sveikatos priežiūra ir socialine globa.
tags: #paranoidine #sizofrenija #socialines #globos #istaiga
