Laparoskopija yra minimaliai invazinė chirurginė procedūra, kuri plačiai taikoma moterų reprodukcinės sistemos sutrikimams diagnozuoti ir gydyti, įskaitant nevaisingumą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip laparoskopija gali paveikti ovuliaciją, kokios yra su kiaušintakių patologija susijusios nevaisingumo priežastys ir kokie gydymo būdai yra taikomi.
Kiaušintakių patologija ir jos diagnostika
Kiaušintakiai - tai du ploni vamzdeliai, jungiantys kiaušides su gimda. Tai ypatinga vieta, kurioje susitinka kiaušialąstė ir spermatozoidas, ir įvyksta apvaisinimas. Viena dažniausių kiaušintakių pažeidimų priežasčių yra lytiškai plintančios infekcijos, taip pat gretimų organų uždegiminiai procesai, operacijos, randiniai ar sąaugiminiai pakitimai, endometriozė ar traumos. Šių pažeidimų vietose susidaro sąaugos ar randai, kurie gali trukdyti apvaisintai kiaušialąstei pasiekti gimdą. Kartais apie kiaušintakių pakitimus gali įspėti pilvo skausmas, maudimas šlapinantis, skausmas lytinių santykių metu ar pakitusios makšties išskyros. Tačiau dažnai šie pakitimai lieka nepastebėti, kol moteris susiduria su sunkumais pastojant.
Vienas svarbiausių tyrimų, vertinant kiaušintakių būklę ir aiškinantis nevaisingumo priežastis, yra kiaušintakių praeinamumo tyrimas. Dažniausiai atliekamas tyrimas - tai HyFoSy (Hysterosalpingo Foam Sonography) kiaušintakių praeinamumo tyrimas. Tai saugus, neskausmingas ir efektyvus tyrimas su putomis, kurios padeda įvertinti, kaip kontrastas užpildo gimdos ertmę, teka kiaušintakiais ir pasiekia kiaušides. Mokslinių tyrimų duomenimis, beveik penktadaliui moterų po šio tyrimo per tris mėnesius diagnozuojamas spontaninis pastojimas.
Tyrimas atliekamas ultragarso kontrolėje ir trunka apie 10-15 minučių. Jo metu specialiu kateteriu į gimdos ertmę lėtai leidžiamos echogeninės putos, o echoskopo monitoriuje stebimas jų pasiskirstymas. Jeigu putos neprasiskverbia į pilvo ertmę, kiaušintakiai laikomi nepratekamais. Šis tyrimas yra neskausmingas, gali būti juntamas tik trumpalaikis, lyg menstruacinis, maudimas. Rezultatai gaunami iš karto, todėl prireikus nedelsiant gali būti skiriamas gydymas.
Gimdos ir kiaušintakių būklei įvertinti gali būti taikomas ir radiologinis tyrimas - histerosalpingografija (HSG). Šis tyrimas atliekamas 7-12 mėnesinių ciklo dienomis, kuomet gimdos gleivinė yra ploniausia. Tyrimo metu suleidžiama kontrastinė medžiaga, padedanti pastebėti pakitimus. Nors šis tyrimas informatyvus, jis yra skausmingesnis ir reikalauja rentgeno spindulių naudojimo.
Laparoskopija - diagnostikos ir gydymo metodas
Jeigu tyrimų metu nustatomas kiaušintakių pažeidimas, planuojama diagnostinė laparoskopijos operacija. Tai minimaliai invazinė ir tausojanti procedūra, kurios metu endoskopiniais prietaisais apžiūrimi pilvo ir dubens organai, vertinamos sąaugos, endometriozė, kiaušidžių, kiaušintakių būklė ir kiti svarbūs vaisingumui aspektai. Laparoskopijos metu gali būti pašalinamos sąaugos ir randai, trukdantys kiaušintakių praeinamumui.
Vienas informatyviausių kiaušintakių tyrimų yra laparoskopija su chromotubacija. Jos metu į pacientės gimdą įvedamas sterilus kontrastinis tirpalas ir stebimas jo pratekėjimas per kiaušintakius. Kartais tai yra pirmo pasirinkimo tyrimas. Visais atvejais siekiama maksimaliai tausoti moters lytinių organų anatomiją ir funkciją.
Kiaušintakių pažeidimų gydymas
Kiaušintakių nepratekamumas gali būti gydomas laparoskopine operacija ir kiaušintakių plastika. Tačiau norimo rezultato pasiekimas priklauso nuo pakitimų dydžio. Atvėrus užakusius kiaušintakius, pakeisti jų sutrikusios funkcijos nėra galimybių. Visuomet išlieka rizika, kad kiaušintakiai gali vėl užsiblokuoti, arba apvaisintas gemalas nenukeliaus į gimdą ir nėštumas vystysis pakitusioje vietoje. Kai kiaušintakiuose susikaupia uždegiminis skystis, sukeliantis lėtinį uždegimą dubenyje, kiaušintakius būtina pašalinti. Nepašalinti pakitę kiaušintakiai gali komplikuotis pūlingu uždegimu, kuriam pašalinti prireiks skubaus chirurginio gydymo.
Net ir esant kiaušintakių nepratekamumui, galima susilaukti kūdikio. Esant vieno kiaušintakio nepraeinamumui, įmanoma pastoti natūraliai arba taikant ovuliaciją skatinančius preparatus. Esant abiejų kiaušintakių nepratekamumui, pastoti galima tik pagalbinio apvaisinimo būdu. Ruošiantis pagalbinio apvaisinimo procedūrai, pažeisti kiaušintakiai dažnai pašalinami laparoskopinės operacijos metu.
Endometriozė ir jos įtaka vaisingumui
Endometriozė yra liga, kuriai būdingas gimdos gleivinės audinio atsiradimas už gimdos ribų. Šis audinys gali implantuotis ant kiaušidžių, kiaušintakių, pilvaplėvės ir kitų organų. Endometriozės simptomai gali būti skausmingos mėnesinės ar ovuliacija, stiprus nuovargis, skausmas lytinių santykių metu, smarkus kraujavimas per mėnesines ir lėtiniai dubens skausmai.
Nors skaičiuojama, kad 30-40% moterų, sergančių endometrioze, gali turėti sunkumų pastojant, negalima rašyti lygybės ženklo tarp šios ligos ir nevaisingumo.
Nevaisingumas - simptomas, o ne liga
Nevaisingumas nėra diagnozė, bet dažnai yra kelių atskirų sveikatos sutrikimų išraiška. Nustačius šiuos sutrikimus ir pritaikius tinkamą gydymą, galima atstatyti normalią vaisingumo funkciją. Nevaisingumas yra tik simptomas, rodantis, kad kažkas organizme veikia netinkamai. Vaisingumo sutrikimai gali atsirasti dėl daugybės priežasčių, susijusių su išorine aplinka ir gyvenimo būdu.
JK Nacionalinio sveikatos priežiūros ir kompetencijų instituto gairėse nevaisingumo gydymui taikomi trys pagrindiniai būdai: medikamentinis gydymas (pvz., preparatai ovuliacijai skatinti), chirurginis gydymas (pvz., laparoskopijos keliu šalinant endometriozės židinius) ir pagalbinio apvaisinimo būdai (PAB). Pirmieji du būdai gali baigtis vaisingumo funkcijos atstatymu, tačiau PAB apeina sutrikusią funkciją, bet nėra gydymo būdas.
Atsistatymas po laparoskopijos
Po laparoskopijos svarbu laikytis gydytojo nurodymų dėl reabilitacijos. Po operacijos gali būti jaučiamas pilvo pūtimas, diskomfortas, tačiau šie simptomai paprastai praeina per kelias dienas. Svarbu vengti sunkaus fizinio krūvio ir laikytis sveikos gyvensenos. Rekomenduojama vengti didelio fizinio krūvio ir nesportuoti kelias savaites po operacijos. Maždaug mėnesį reikėtų vengti ir lytinių santykių.
Atsistatymo patarimai po laparoskopijos:
- Laikykitės gydytojo nurodymų.
- Venkite sunkaus fizinio krūvio.
- Laikykitės sveikos gyvensenos.
- Stebėkite savo kūno pokyčius ir praneškite gydytojui apie bet kokius neįprastus simptomus.
Kada kreiptis į specialistą?
Nevaisingumo priežasčių diagnostiką reikėtų pradėti moteriai nepastojant vienerius metus. Jeigu kyla abejonių ar pastebimi neįprasti simptomai po operacijos, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Kokie yra ovuliacijos indukcijos etapai? || Dr. Chekuri Suvarchala || Ziva Fertility
Kai kuriais atvejais, siekiant įvertinti kiaušintakių praeinamumą ir nustatyti pastojimui trukdančias priežastis, kartu atliekama chromotubacija. Jos metu į pacientės gimdą įvedamas sterilus kontrastinis tirpalas ir stebimas jo pratekėjimas per kiaušintakius. Kai kuriais atvejais tai - pirmo pasirinkimo tyrimas.
Laparoskopija turi daugybę privalumų, palyginti su atvira pilvo chirurgija. Infekcijos rizika po laparoskopijos yra žymiai mažesnė, nes atliekami tik keli maži pjūviai. Sveikimo laikotarpis po laparoskopijos procedūros dažniausiai yra trumpesnis ir sklandesnis. Pacientai gali greičiau grįžti prie įprastos veiklos. Skausmas po laparoskopinių operacijų paprastai būna silpnesnis ir trumpesnės trukmės. Menkesni randai ir geresnis kosmetinis rezultatas yra dar vienas akivaizdus laparoskopijos privalumas.
Po laparoskopijos operacijos, pilvo ertmėje gali būti paliekamas drenas. Operacijos metu taikoma bendroji intubacinė nejautra. Atlikus bendrąją intubacinę nejautrą ir užpildžius pilvo ertmę dujomis, per pjūvelį ties bamba įleidžiamas specialus instrumentas - troakaras, o per jį - optinis prietaisas su šviesos šaltiniu. Priklausomai nuo planuojamų chirurginių veiksmų, per 2-3 papildomus mažus pjūvelius pilvo apačioje įvedami specialūs laparoskopiniai chirurginiai instrumentai.
Kai kurios moterys pastebi pokyčius savo menstruacinio ciklo metu po laparoskopijos. Ciklas gali tapti trumpesnis arba ilgesnis, mėnesinės gali būti negausios ar nereguliarios. Tai dažnai yra laikina ir organizmas grįžta į įprastą ritmą.
Ginekologinėms ligoms gydyti vis dažniau pasitelkiamos laparoskopinės operacijos. Jos yra minimaliai intervencinės, užtikrina minimalų pooperacinį diskomfortą, padeda efektyviai diagnozuoti ir pašalinti ginekologinių problemų priežastis. Dažniausios ginekologinės laparoskopinės operacijos - kiaušidžių cistų, gimdos miomų šalinimas, nevaisingumo priežasčių diagnostika ir gydymas, kiaušintakių pratekamumo įvertinimas ir gydymas esant nevaisingumui, sąaugų, endometriozės diagnostika.
Po laparoskopijos, ypač jei buvo atlikta kiaušintakių operacija ar pašalintos sąaugos, gydytojai dažnai rekomenduoja skubėti su bandymais pastoti. Tai lemia geresnės prognozės ir didesnė tikimybė sėkmingai pastoti.
tags: #po #laparoskopijos #stsirado #ovuliacija
