Pasakų pasaulis vaikams: stebuklingos istorijos, kurios įkvėps ir užburs!

Pasakos vaikams - tai ne tik pramoga, bet ir svarbi ugdymo priemonė, padedanti formuoti vaiko asmenybę, lavinti vaizduotę ir kūrybiškumą.

Pasakų reikšmė vaikų ugdymui

Pasakos vaikams gali būti išties naudingos, ypač vaikų kūrybiškumui, vaizduotei lavinti, moralinėms normoms formuoti, empatijai ugdyti. Jos nuo seno užima ypatingą vietą kiekvienos kartos vaikų širdyse, žavi jų vaizduotę magiškais pasauliais, drąsiais herojais ir įvairiomis mistinėmis, fantastinėmis, išskirtinėmis būtybėmis. Skaitydami pasakas ar jų klausydamiesi vaikai keliauja į fantazijos pasaulį, pilną kalbančių gyvūnų, mitinių būtybių, patiria nepaprastų nuotykių. Taip skatinamas vaiko kūrybiškumas, gebėjimas mąstyti laisvai. Pasakose neįtikėtinai daug pamokų apie moralę ir nesenstančias vertybes. Per išbandymus ir vargus, su kuriais susiduria tokie veikėjai kaip Pelenė, Snieguolė ar Raudonkepuraitė, vaikai mokosi apie gerumo, empatijos svarbą, gebėjimą atleisti, drąsą, atkaklumą, liūdnas ir pamokančias godumo bei apgaulės pasekmes.

Pasakose paprastai vartojama turtinga ir gyvybinga kalba, kuri yra naudinga vaikų kalbos įgūdžių vystymuisi. Yra daug pasakų, kuriose pasakojama apie egzotines šalis, skirtingas kultūras, atskleidžiamos skirtingų socialinių sluoksnių gyvenimo peripetijos, vaikai susipažįsta su tradicijomis, papročiais ir folkloru.

Kaip skaityti pasakas vaikams?

Bendra patirtis, tyrinėjant magiškus pasaulius ir aptariant pasakų veikėjus bei siužetus, padeda kurti ilgalaikius prisiminimus. Pasakų skaitymas - kur kas daugiau nei tik knygoje parašytų žodžių ištarimas balsu. Naudodamiesi šiuolaikinėmis technologijomis įdomiausių pasakų galime klausytis tiesiog naudodamiesi kompiuteriu, mobiliuoju telefonu ar planšetiniu kompiuteriu. Ypač gausus kokybiškų garsinių pasakų pasirinkimas www.lrt.lt mediatekoje.

Kaip skaityti vaikams, kad šis procesas būtų išties naudingas? Skaitykite pasakas, kurios tinka vaikui pagal amžių ir konkrečiam raidos etapui. Sukurkite skaitymui jaukią aplinką, kad skaitymo ir klausymosi patirtis būtų maloni, vaikui būtų lengva susikaupti. Skatinkite vaiką aktyviai dalyvauti pasakų skaitymo procese. Užduokite klausimų, paskatinkite vaikus samprotauti, kas gali nutikti toliau, aptarkite jiems kylančius klausimus ir mintis, klausantis apie veikėjų elgesį ar likimus. Galite pasiteirauti, kaip konkrečioje situacijoje elgtųsi pats vaikas, kokio elgesio tikėtųsi iš aplinkinių. Toks vaiko įtraukimas į skaitymo procesą ne tik gerina vaiko pasakos supratimą, bet ir paverčia skaitymą dinamiškesne ir malonesne veikla. Pasakas skaitykite žaismingai ir emocingai, suteikite personažams charakterį. Skaitydami keiskite savo balso toną, aukštį ir tempą, kad jis atitiktų skaitomos istorijos nuotaiką. Periodiškai darykite pertraukėles skaitymo metu, nepaisant to, ar pasaką vaikams skaito suaugęs asmuo, ar skaito pats vaikas, kad galėtumėte kartu apmąstyti pasakoje aprašomus įvykius ir diskutuoti. Skirkite šiek tiek laiko ir aiškiai aptarkite konkrečiai pasakai aktualias moralės normas ir vertybes. Skatinkite vaikus susieti pasakų veikėjų veiksmus ir galimas veiksmų pasekmes. Jei pasakoje atskleidžiamos išskirtinės kultūrinės detalės, pasinaudokite proga aptarti šį kultūrinį kontekstą. Perskaitę pasaką suorganizuokite su ja susijusią veiklą. Skatinkite vaikus piešti pasakų scenas, suvaidinti mėgstamą pasakos dalį ar net kurti alternatyvias pasakojimo pabaigas.

Pasakų įvairovė

Lietuvių liaudies pasakos, pasaulio pasakos, stebuklinės pasakos - visos jos neša savitą žinią ir moko vaikus svarbių vertybių. Kiekviena pasaka yra tarsi mažas pasaulis, kuriame vaikai gali atrasti save, suprasti kitus ir išmokti svarbių gyvenimo pamokų.

Lietuvių liaudies pasakos

Seniai seniai, kai dar žmonių nebuvo, gyveno Mėnulis ir Saulė. Jie gyveno šviesioje pilyje ir vienas kitą labai mylėjo. Begyvendami susilaukė ir gražios dukters. Dukteriai davė Žemės vardą. Daug metų Mėnulis su Saule gražiai gyveno, bet vieną dieną ėmė ir susipyko.

Pamiškėje trobelėje gyveno ožka su septyniais ožiukais. Kartą eidama į mišką ožka sušaukė ožiukus ir sako: - Aš einu parnešti šieno, o jūs neįleiskite trobon vilko. Jį pažinsite iš storo balso. - Gerai, motute, - sušuko ožiukai. - Mes jau mokėsim pasisaugoti! Vilkas girdėjo...

Vieną sykį katinas išėjo iš namų pasipeliaut. Landžiojo, landžiojo po kopūstų daržą, tiktai piept jam ant uodegos galo kopūsto lapas ir užkrito. Persigandęs katinas pamanė: „Dabar tai jau tikrai dangus griūva!" Ir pasileido bėgt. Bėga, spiria, kiek tik kojos leidžia...

Šeimininkė suspaudė gražų didelį sūrį ir padėjo jį džiūti ant palangės. Kur buvus, kur nebuvus, varna tik plast plast ir prišokus jį pagriebė. Pagriebus atsitūpė medžio viršūnėje ir patenkinta apsidairė. Tuo metu iš miško atslinko lapė ir pamatė varną su sūriu. Lapei iš...

Gyveno senelis ir senelė. Nieko jie daugiau neturėjo, tik trobelę ir vištytę su gaidžiuku. Kartą gaidžiukas kapstė žemę ir iškapstė pupą. - Pasodinkime pupą, tegu auga, - pasakė senelis. Paėmė senelė molinį puodą ir pasodino į jį pupą. Pasodino, o puodą padėjo po lova....

Vargingas žmogus girioj ant upės kranto capt capt medžius kirto. Jam becampijant, kirvis nuo koto smukt ir nusmuko, pokšt į upės gelmę įkrito. Vargšas pravirko: - Ui ui ui mano kirvelis! Kas man jį sužvejos? Gaila pajėgiojo mano kirvuko! Tuo tarpu tik pakabakšt pakabakšt,...

Ėjo siuvėjas per mišką ir sutiko alkaną vilką. Vilkas jam sako: - Dabar gulk, aš tave suėsiu! Siuvėjas pradėjo prašyti ir įkalbinėti, kad į vilko pilvą nepareisiąs. Vilkas liepė paimti matą ir pamatuoti. Bematuodamas siuvėjas kapt ir nutvėrė vilką už uodegos. Nutvėręs...

Buvo trys broliai: du gudrus ir vienas kvailas. Tėvas prieš mirtį jiems pasakė: - Ateikit kasnakt po vieną ant mano kapo, prisipylę po maišeli pelenų. Kai tėvas pasimirė, gudrieji broliai prašo kvailį, kad jis eitų pirmą naktį. Kvailys, prisipylęs pelenų maišelį, nuėjo ant...

Buvo karalius ir turėjo tris dukteris: viena graži, kita gražesnė, o jauniausia - gražiausia. Tėvas norėjo į Vilnių važiuoti tarnaitės - apsižiūrėti, kiaulėms apšerti, apsišluoti. Jauniausioji duktė sako: - Tėvai, nereikia man tų tarnaičių: aš pati apsižiūrėsiu. Kai...

Viename sodžiuje gyveno ūkininkas su žmona ir turėjo sūnų Mikutį. Guvus tai buvo bernaitis: padykęs ir pramaniūgas. Jis nuolat baidė paukštelius, vaikė šunelį ir katytę, gainiojo po kiemą vištas. Kai Mikutis paūgėjo, tėtė liepė jam ganyti gyvulėlius. Išgena būdavo Mikutis...

Buvo senelis ir senelė, turėjo juodu vištytę ir gaidžiuką. Senelė pasiuvo gaidžiukui naujas kelnytes, o vištytei sijonuką ir išleido abu riešutauti. Gaidžiukas įlipo į lazdyną ir raško riešutus. Vištytė aplink bėginėja ir karkia: - Kar, kar, kar! Ir man bent kekelę! Kai tik metė...

Gyveno senelis ir senelė. nieko jie daugiau neturėjo, tik trobelę ir vištytę su gaidžiuku. Kartą gaidžiukas kapstė žemę ir iškapstė pupą. - Pasodinkime pupą, tegu auga, - pasakė senelis. Paėmė senelė molinį puodą ir pasodino į jį pupą. Pasodino, o puodą padėjo po lova....

Pasaulio pasakos

Už jūrų plačiausių, už kalnų aukščiausių gyveno našlė. Ji turėjo dukterį Onytę ir podukrą Alenytę. Tikrąją savo dukrelę motina neapsakomai mylėjo, o podukrą ėste ėdė. Onytė buvo negraži, pikta ir labai tingi mergaitė, o Alenytė - graži, gera ir meili.

Buvo toks žmogelis ir turėjo sūnų. O kitąsyk, būdavo, raganos vaikus vagia. Bijodamas, kad ir jo sūnaus nepavogtų, tas žmogelis padarė luotą, įsodino į jį sūnų ir paleido į marias.

Seniai seniai gyveno ūkininkas su žmona, bet neturėjo vaikų. Jie labai dėl to liūdėjo ir nežinojo, ką daryti. Vieną kartą pas juos atėjo senelis elgeta ir paprašė valgyti. Ūkininkai jį gražiai pavaišino ir pasiskundė, kad nesulaukia vaikų. Senelis liepė ūkininkei nupjauti...

Buvo trys broliai: du išmintingi, o vienas visai kvailiukas: tėvams mirus, pasidalino jie viską į tris dalis ir pasistatė visi po naują svirniuką.

Kitados gyveno moteriškė, kuri turėjo dukterį ir podukrą. Pamotės duktė buvo negraži, nemandagi ir tinginė, o podukra - gero būdo ir kasdien darėsi vis dailesnė. Vieną žiemos dieną pamotė pasišaukė podukrą, padavė duonos kampelį ir sako: - Eik į mišką ir parnešk man...

Kinų žemėj viename mieste gyveno vargingas siuvėjas Mustafas, jis turėjo sūnų, vardu Aladinas. Kai tas sūnus kiek paaugo, tėvas norėjo pamokyti jį siūti, kad paskui turėtų iš ko duoną valgyti, bet niekaip negalėjo privaryti jo prie darbo.

Labai seniai viename Persijos mieste gyveno du broliai, vardu Kasimas ir Ali Baba. Kasimas vedė pačią, turėjusią didelę krautuvę ir gražų gabalą žemės, ir jis tapo turtingu ir žinomu mieste žmogum. Ali Baba vedė pačią tokią pat vargšę, kaip jis pats, ir gyveno menkoj...

Senais laikais gyveno Persijoj galingas karalius. Jis labai mėgo visokius nepaprastus daiktus. Dažnai jis darydavo pasilinksminimus ir į juos kviesdavo nebūtų daiktų pramanytojus ne tik iš savo karalystės, bet ir iš svetimų kraštų.

Gyveno kartą senas žvejys, jis buvo labai pavargęs, vos galėjo išmaitinti save, pačią ir trejetą vaikų. Jis ėjo žvejoti kasdien ir buvo įpratęs tik keturis kartus leisti savo tinklą į vandenį. Vieną kartą nuėjo jis ant jūros kranto ir užmetė tinklą. Palaukęs, kol jis...

Vienas arabas turėjo jautį ir asilą. Tas arabas suprato gyvulių kalbą, tik niekam kitam negalėjo sakyti, ką girdėjo juos kalbant: pasakęs, pats turėjo tuoj mirti. Jautis buvo pririštas su asilu tvarte prie vieno lovio. Kartą šeimininkas girdi jautį sakant asilui: - Koks tu...

Judžeino mieste gyveno jaunas pirklys, vardu Madananka. Dar paauglystėje jis neteko tėvo, taigi motina augino jį viena, labai mylėjo ir rūpinosi. Deja, jis užaugo tikras bastūnas. Motina tikėjosi, kad gal po vedybų apsiramins, tad surado tinkamą merginą ir iškėlė vestuves.

Vienas šingpas turėjo jautį, kuris mėgo ganytis karaliaus laukuose ir nuėsdavo visus jo pasėlius. Todėl kartą karalius perspėjo šingpą: - Klausyk, jeigu ir toliau taip bus, teks man tavo jautį pjauti. Šingpas atsakė: Jeigu papjausi jautį, atiduok odą man. Karalius papjovė...

Kalifo Hanino al Rašido viešpatavimo metu gyveno Bagdade gana pasiturintis pirklys, vardu Alis Kodža. Jis gyveno tėvo paliktuose namuose ir, daug nesivaikydamas, tenkinosi pelnu, gaunamu iš savo verslo. Kartą per tris naktis pagrečiai jis matė keistą sapną.

Stebuklinės pasakos

Už laukų laukelių, už kalnų kalnelių, trisdešimtoj valstybėj, didžiuose puikiuose rūmuose gyveno karalius su karaliene. Daug jie visa ko turėjo, tik nedavė jiems Dievas vaikų, ir juodu liūdėjo. Pagaliau įvyko, ko troško karaliai: jiems gimė duktė, ir tokia graži, kad nė pasaka...

Buvo kartą karalaitis, jis ieškojo sau pačios; bet norėjo gauti būtinai tikros karalaitės. Beieškodamas išvažinėjo visą pasaulį, o visiškai tinkamos niekur negalėjo rasti. Karalaičių buvo daug, tik kiekvienai vis šio ar to trūko.

Gyveno kartą prie ežero maža mergaitė, vardu Eglutė. Tiesą sakant, šįmet ji jau nebemaža -- jai sukako ketveri metukai.

Gyveno seniau vienas labai turtingas ponas. Kartą jis parašė lentoje: „Jeigu kas žino, kas yra bėda, tegu man pasako!" Prikalė tą lentą prie stuobrio pakelėj.

Kitąkart senų senovėje buvo senelis ir senutė. Turėjo juodu dvylika sūnų ir tris dukteris, kurių jauniausioji buvo vardu Eglė. Vieną vasaros vakarą visos trys seserys išėjo maudytis. Prisipūškinusios ir išsipraususios, išlipo ant kranto apsitaisyti. Jauniausioji žiūri - jos...

Kažin kada, labai seniai, numirus tėvui, trys malūnininko sūnūs dalijos turtą. Vyresnysis sūnus pasiėmė malūną, antrasis asilą, o mažajam, Jonui, davė katiną: manykis, sako, gyvenk! Sėdi Jonas susitraukęs, nuliūdęs ir kalba: - Ką aš dabar veiksiu su tuo ūsočium? Katinas...

Gyveno kartą viena moteriškė, ji labai norėjo turėti mažą vaiką, bet nežinojo, kur gauti. Nuėjo ji pas seną žynę ir sako: - Labai norėčiau turėti mažą vaiką, ar nepasakytum, kur galėčiau gauti? - Menka čia bėda,- atsakė žynė.- Še tau miežio grūdą: čia ne paprastas...

Gyveno kitados brolis, kuris turėjo seserį Sigutę, labai gerą ir gražią mergaitę. Jų motina buvo mirusi, o ūkį valdė pamotė ragana. Pamotė turėjo ir savo tikrą dukterį, kuri buvo negera ir nedaili. Ji vaikščiodavo išsipuošusi, išsipusčiusi ir nieko neveikė. Kol brolis buvo...

Seniai seniai ant jūros kranto gyveno žvejys su žmona. Turėjo juodu apgriuvusią lūšnelę, tinklą ir suskilusią geldą, štai ir visas turtas. Senelis gaudė žuvis, senelė jas kepė ir taip abu gyveno. Nei nepajuto, kaip senatvės sulaukė. Vieną kartą užmetė senelis tinklus ir pagavo...

Gyveno senelis ir senelė ir turėjo mergytę. Senutė numirė, ir senis paėmė raganą. Ta ragana baisiai nekęsdavo mergytės ir vis liepdavo seniui, kad ją kur nors išvežtų: - Jeigu tu jos niekur neišveši, aš ją vis tiek nugalabysiu. Vienąkart senis pasiėmė kirvį ir išėjo su...

Vieno pono numirė pati ir paliko dvylika šonų ir mažą dukrelę. Netrukus tėvas sumanė vesti kitą, bet toji buvo ragana. Ji sako: - Duktė tegul bus, bet savo sūnus visus sudegink ir, supylęs jų pelenus į popierius, atsiųsk man, tada už tavęs eisiu. Tėvas mąstė šiaip,...

Augino tėvas tris sūnus. Du vyresnieji dėjosi didžiais gudruoliais, o jaunėlį visi niekino ir paiku laikė. Vieną dieną vyriausias sūnus pasisakė savo tėvams, kad eisiąs į girią lekiančio laivo statyti. Motina jam prikimšo pilną pintinėlę gardžiausių valgių, tėvas pridėjo...

Buvo senelis ir senutė, turėjo vaiką ir mergaitę. Senelis išleido tą vaiką ožkos ganyti. Vaikas ją visur ganė - po laukus, po pievas. Parginė namo - senelis klausia ožką: - Ką tu šiandien ėdei, ką tu šiandien gėrei? - Klevo lapą ėdžiau, rūdynėlių gėriau. Senelis...

Vienas karalius pastatė per upę gryno aukso tiltą. Kas norėjo per tą tiltą pereiti, tas turėjo dešimt auksinių užmokėti. O kad niekas be žinios nevaikščiotų, karalius liepė savo trims sūnams panakčiui tiltą saugoti. Pirmą vakarą jis nusiuntė vyriausiąjį sūnų. Netrukus...

Viename karališkame mieste, šalia karaliaus pilies, buvo ežeras. Į tą ežerą dažnai ateidavo žvejoti netoli miesto gyvenąs Kuršys ir atsivesdavo savo sūnų, kad jam padėtų. Tas Kuršiukas buvo labai gražus, ir karaliaus duktė, dažnai jį matydama, pamėgo.

Gal seniai, gal neseniai, tėveliams išmirus, liko pasauly vienas vaikužėlis. Vargšas bodamas ir niekur sau vietelės neturėdamas, susigalvojo į pasauli keliauti, bene ras kur pastogėlę. Kelionei našlaitėlis nieko daugiau neturėjo, kaip tik varškės ryšulėlį ir sūrelio kamputytį, o...

Prie kelio sėdėjo senas elgeta ir ištiesęs ranką prašė praeinančių išmaldos. Pro šalį ėjo neturtingas berniukas. Elgeta ištiesė jam ranką ir paprašė išmaldos. Berniukas neturėjo ko duoti, tad žemai seneliui nusilenkė ir mandagiai atsiprašė.

Buvo kitąsyk trys broliai: du išmintingi, o vienas visai kvailiukas: tėvams mirus, pasidalino jie viską į tris dalis ir pasistatė visi po naują svirniuką.

Seniau pakrašty vienos girios gyveno miško sargas su savo motina. Prie pat trobelės buvo kūdra, kur vis atskrisdavo trys gulbės. Kai tik jos nusileisdavo, tuoj padėdavo savo plunksnas ir virsdavo labai gražiomis mergaitėmis. Kartą miško sargas, eidamas iš girios, pamatė šitas mergaites,...

Buvo toks senas žmogus ir turėjo mažą vaiką. Nebeišgalėdamas jam duonos užpelnyti, vedasi elgetauti. Atėjo į tokią trobelę, pasiskundė, kad sunku senam vaiką auginti, o tas trobelninkas sako: - Čia yra toks ponas - ima vaikus auginti. Gali tu jam nuvesti, jis užaugins ir...

Trysdešimtoj karalystėj, pačiam žemės krašte, gyveno vienas karalius. Jis turėjo sūnų ir labai jį mylėjo. Sykį įsėjo karalaitis į sodą pasivaikščioti ir pamatė nedidelę, tvirtai sumūrytą, geležim apkaltą, stipriai užrakintą trobelę su vienu langeliu.

Buvo trys broliai: du gudrūs ir vienas kvailas. Kartą visi trys išėjo į pasaulį laimės ieškoti. Gudrieji broliai eina vienu keliu, o kvailys vienas pats - kitu keliu. Paėjęs kokį galą, kvailys ėmė juos šaukti: - Ee, broliai! Eikit šen! Žiūrėkit, ką aš čia radau!...

Buvo seniau du broliai: vienas labai turtingas, o kitas varguolis. Vienąkart išvažiavo abu į Rygą: turtingasis pasikinkęs gražų, riebų arklį ir prisidėjęs pilną vežimą visokio gero, o varguolis su labai prasta kumelaite, įsimetęs į vežimėlį kelias linų grįžtes. Nuvažiavus...

Vienas ponas valdė daug dvarų ir visokio turto. bet jis vis sirgo ir sirgo, neturėjo sveikatos ir laimės. Jau apvažinėjo visokius gydytojus, išmėgino daug vaistų, tačiau sveikatos ir linksmumo neatgavo. Pagaliau kreipėsi į burtininkus užkalbėtojus, klausdamas jų patarimo. - Tamsta...

Prieš daug daug metų buvo karalius. Jis turėjo vienturtę dukterį ir niekam kitam nenorėjo jos duoti į pačias, kaip tik tam, kas tris sunkius darbus atliks, nors tas būtų ir prasčiausias elgeta. Daug kas bandė karalaitę laimėti, bet nė vienas netesėjo. Netoli karaliaus dvaro gyveno...

Kitąsyk, kai baudžiavą ėjo, buvo toks suvargęs žmogelis. Jis taip nusigyveno, kad neturėjo nė vieno arklio. Atvedė jam velnias syvą kumelę ir sako: - Atvedėu tau kumelę - turėsi kuo lauką dirbti, o kada prasigyvensi, tai man ją atiduosi. Žmogus nudžiugo ir sako: - ...

Buvo devyni broliai ir sesuo Elenytė. Tėvai mirdami paliko sūnums po kumelį, o dukteriai kumelę, šitų devynių kumelių motiną, netrukus broliai išjojo į karą, Elenytė atliko namie viena. Ilgai ji laukė brolių. Praėjo devyneri metai, o jų kaip nėra, taip nėra. Tada ji pasikinkė...

Buvo toks žmogus, jis turėjo sunų ir dukterį. Tėvams mirus, liko jiedu vieni. Tam sūnui niekas nesisekė - jis pats žinojo, kad neturi dalios, o dukteriai viskas klojosi kuo geriausiai. Syki ji sako savo broliui: - Vesk moterį ir gyvenk. - Tu matai, kad man niekas nesiseka,-...

Kitą kartą gyveno senukas ir senutė, jie turėjo tris vaikelius. Senukai buvo labai neturtingi, dažnai pristigdavo net duonos pavalgyti. Vienas vaikelis prašė tėvo, kad leistų jį pas žmones tarnauti, duonelės pasiieškoti. Tėvas sako: - Eik. Vaikas ėjo ėjo, priėjo girią ir...

Vienas kalvis turėjo sunų milžiną. Sūnus buvo toks stiprus, kad jau trejų metų galėjo su meška grumtis. O kai sulaukė dvylikos metų, tėvas nukalė jam geležinę lazdą dvylikos pūdų ir išleido į žmones tarnauti. Sūnus išėjo. Eidamas keliu, pamatė keturiese žemę ariant....

Vieną sykį augino urve liūtas savo sūnų. Užaugino didelį ir išmokė. - Dabar,- sako,- jau tu stiprus, jokio žvėries nebijosi, bet kai išeisi laukan, tai saugokis žmogaus. Liūtukas galvoja: „Kas tasai žmogus, kad liepė jo saugotis?" Eina jis pagiriu ieškoti žmogaus. Žiūri -...

Sykį vienas jaunas vyrukas, gerai išsimokęs dailidės amato, užsigeidė keliauti po pasaulį. Kelias dienas ėjęs, sutiko vieną žmogų, einantį tuo pačiu keliu, ir dabar juodu ėjo drauge, kad abiem laikas ne taip prailgtų.

Gyveno kartą siuvėjas, jis turėjo gražią pačią ir labai ją mylėjo. Vieną dieną prie siuvėjo dirbtuvės durų atsirado iš sultono kiemo toks kuprelis ir pradėjo dainuoti, mušdamas su tamburinu. Dainavimas siuvėjui labai patiko.

Vieną gražią pavasario dieną po pietų, patogiai įsitaisęs savo sodo pavėsy, kalifas Harunas al Rašidas gardžiuodamasis gėrė kavą ir rūkė. Nieko jam netrūko, jis jautėsi visai laimingas. Aplink giedojo paukšteliai medžiuose ir šnarėjo upelio vanduo.

Kad kitąsyk gyvenęs turtingas pirklys, jis labai mėgęs keliauti ir išvažinėjęs visus kraštus. Kartą jis norėjęs važiuoti į vieną miestą ir klausė iš ten atvykusių žmonių: - Už kokius daiktus jūsų mieste gerai moka? - Už sandalo medį duoda didelę kainą,- atsakė...

Seniai labai seniai, blizgančiu šviežio sniego sluoksniu užklotame miške, voverytė Giedrė šokinėjo po medžiais ir krūmais, niūniuodama smagią dainelę, kažką […]

Seniai labai seniai, tankiame miško kampelyje gyveno sau būrelis miško žvėrelių. Jie stebėjo, kaip vienas po kito krito medžių lapai, […]

Jaukiame mažame namelyje ramios gatvelės gale kartu gyveno trys gyvūnėliai: šuniukas Margis, katytė Emilija ir papūga Birutė. Žaisdavo jie dažniausiai […]

Seniai labai seniai, tolimuosiuose šiltuose kraštuose gyveno toks paukštis povas.

Pasakos - kur kas daugiau nei paprasti pasakojimai vaikams. Pasakos - tai pasakojamieji fantastiniai kūriniai, kurie yra priskiriami tautosakos žanrui.

Buvo labai graži vasaros diena skruzdėlė, sunkiai vilkdama savo nešulius, ėjo miško takeliu. Staiga, kur buvęs nebuvęs, jai ant tako stryktelėjo žiogas ir sako: - Sesele, ko tu taip vargsti? Matai, kokia graži diena. Tai dainuok ir linksminkis! Skruzdėlė pažiūrėjo į žiogą ir...

Atėjo žiema, apsidairė, ar visi jos laukia: ar medžiai ir žolės vasaros apdarus jau nusimetę, sėklas žemėje pasėję, apklostę. Stūkso miškai ir sodai sustingę,...

Buvo senelis ir senutė, turėjo juodu vištytę ir gaidžiuką. Senelė pasiuvo gaidžiukui naujas kelnytes, o vištytei sijonuką ir išleido abu riešutauti. Gaidžiukas įlipo į lazdyną ir raško riešutus. Vištytė aplink bėginėja ir karkia: - Kar, kar, kar! Ir man bent kekelę! Kai tik metė...

Vienas žmogus turėjo septynis sūnus ir nė vienos dukters, o turėti ją labai norėjo. Galų gale jo noras išsipildė, ir pati pagimdė mergaitę. Koks buvo džiaugsmas! Bet kūdikis atėjo į pasaulį silpnutis ir menkutis, todėl reikėjo jį kuo skubiau pakrikštyti. Nusiuntė tėvas...

Kaimo gale, prie upelio, gyveno ožka su savo vaikeliu - juodu ožiuku. O už upelio, prie tankaus eglyno, trobelėje gyveno kita ožka su baltu ožiuku. Per upelį buvo nutiestas siauras siauras lieptas, per kurį visi eidavo atsargiai, kad neįpultų į vandenį. Abu ožiukai dažnai...

Vieną šaltą žiemos dieną važiavo per mišką ūkininkas ir rogėse vežėsi pilną maišą žuvų. Važiuoja žmogus, o iš paskos išalkusi laputė bėga. Toks gardus kvapas tvokstelėjo į nosį, taip ji panoro žuvies pasmaguriauti, kad net seilė nutįso.

Atėjo šiltas gražus ruduo. Neseniai nulijo ir miškas spindėjo lyg vaivorykštė. Po lietaus grybai šoko iš samanų pasižiūrėti saulutės. O kaime vaikai susiruošė grybauti. - Vaikai, grybai dygsta! - šaukė Petriukas. - Eikim visi grybauti! Vaikai, pasigriebę pintines, nuskuodė į...

Sėdėjo senelis ant akmenėlio, žiūrėjo į vandenėlį, nugi tik pliumpt ir įpuolė. Mirko mirko, išmirko - išrūgo, išlipo - išdžiūvo. - Tau graži ir man...

Neretai pasitaiko, kad mieste per gaisrą namuose lieka vaikai ir nėra kaip jų išgelbėti, nes jie persigandę nulenda kur nors ir tyli, o per dūmus negalima jžiūrėti, kame jie yra. Tad Londone yra tam tyčia išmokytų šunų.

Kartą vilkas sutiko girioje žmogų ir prašo: - Duok man duonos! Žmogus davė. Vilkas suėdė, apsilaižė, - duona jam pasirodė labai skani. Sako žmogui: - Ką reikia daryti, kad ir aš visada duonos turėčiau? Išmokyk mane! - Gerai, - sutiko žmogus ir pradėjo vilką mokyti. - Pirmiausia...

Žydi sodo medžiai, pavasario šventę švenčia. Džiaugiasi vyšnios, obelys, slyvos, kad jas bitelės lanko....

Labai seniai viename kaime gyveno berniukas, vardu Virgutis. Sunkiai susirgo jo mama. Virgutis labai mylėjo savo mamą.

Vienas ponas labai troško turtų ir dieną naktį kartodavo, kad didžiausias jo noras - turėti daug aukso. Nuėjo jis kartą į bažnyčią ir meldžiasi: „Dieve, duok man aukso, duok man aukso!.." Kur buvęs nebuvęs, prieš jį atsirado šv. Petras ir klausia: - O kiek tu aukso nori, žmogau?...

Vieną dieną ėriukas su draugais ganėsi pamiškės pievoje. Panorėjęs gerti jis nubėgo prie upės. Tik strykt iš miško vilkas ir pribėgo prie ėriuko. - Ko čia man vandenį drumsti? - suriko vilkas. - Pone vilke, - atsakė nusigandęs ėriukas, - aš prie vandens prisiliesti nespėjau ir...

Ėjo katinas per mišką ir sutiko lapę. Žinodamas, kad lapė - didelė gudruolė, ją mandagiai užkalbino: - Sveika gyva, lapute. Kaip laikaisi, kaip gyveni? Lapė išdidžiai pažvelgė į katiną ir atšovė: - O tu, žebrasnuki, kaip drįsti mane sveikinti ir net klausinėti, kaip gyvenu....

Susimetė kartą draugėn pelytė, paukštelis ir dešra, bendrai tvarkė namų ūkio reikalus, ilgą laiką gražiai ir sutartinai gyveno ir nemažai gero užgyveno. Paukštelio darbas buvo kiekvieną dieną skraidyti į girią malkų. Pelė turėjo vandenį nešioti, ugnį kūrenti ir stalą...

Gimė vargšui žmogui berniukas. O tas žmogus sakydavo, kad pasaulyje nėra lygybės: vieni turtingi, kiti vargšai. Taigi sumanė anas ieškoti tokio kūmo, kuriam visi lygūs - teisingo žmogaus. Na, ir išėjo. Eina anas ir sutinka Dievą. - Kur tu eini? - klausia Dievas. - Kūmų...

Tai buvo labai seniai. Kartą gražų šventadienio rytą vienas žmogus išėjo į mišką malkų parsinešti. Nuėjęs prisikirto didelę krūvą ir užsidėjęs ją ant pečių pasuko namo. Beeidamas sutiko seną senutį, apsirengusį šventadieniais rūbais ir keliaujantį bažnyčion.

Vaikščioja vištelė po kiemą ir kalba: - Kad-kad-kudešimts! Padėsiu kiaušinių dešimts, išperėsiu gražių viščiukų! Pasidarė vištelė gūžtą, prisidėjo kiaušinių ir atsitūpė viščiukų perėti. Šeimininkė norėjo užsiauginti ančiukų. Atsiėmė iš gūžtos vištos kiaušinius,...

Vidury miško, eglelėj, susikrovė strazdelis sau gūžtelę ir sudėjo penkis kiaušinėlius, o iš jų išperėjo penkis strazdžiukus. Atbėgo lapė ir sako: - Strazdel, strazdel, veskis savo vaikelius, kirsiu eglelę. - Lape, lapute, nekirsk,- prašo strazdelis. - Mesk man vieną...

Susukto kregždė lizdą po tiltu ir išsiperėjo vaikelius. - Kam tu susisukai lizdą po tiltu? Ar negalėjai geresnės vietos rasti? Čia visą laiką važiuoja, dunda ir trinksi, gali į vandenį nukristi. Motina...

- Aš dabar žinau, kodėl taip pavargo kojos! - Dėl tavęs buvo visą laiką taip šilta! O...

tags: #eilrasciai #virs #60 #zodziu #vaikams

Naujienos

Pasakų pasaulis vaikams