Diskusijos dėl pagalbinio apvaisinimo įstatymo ir jo pataisų, kurias inicijavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, sukėlė audringas aistras Seimo posėdžių salėje bei visuomenėje. Seimo nariai pasidalijo į dvi stovyklas, o galutinis sprendimas dėl įstatymo priėmimo buvo itin komplikuotas.
Prezidentės veto ir argumentai
Prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo Seime priimtą Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, argumentuodama, kad jis neva užkerta kelią nevaisingoms poroms pasinaudoti medicinos mokslu pagrįstais nevaisingumo gydymo metodais. Šalies vadovės dekrete teigiama, kad reikalavimas visus embrionus perkelti į moters organizmą didina daugiavaisio nėštumo riziką ir mažina pagalbinio apvaisinimo sėkmės tikimybę, taip keliant riziką tiek moters, tiek vaiko sveikatai.
Pagal D. Grybauskaitės projektą, sprendimą dėl sukuriamų embrionų skaičiaus priimtų sutuoktiniai, o neperkelti embrionai galėtų būti šaldomi - laikomi lytinių ląstelių banke. Prezidentė taip pat kritikavo nuostatą, draudžiančią atlikti genetinę diagnostiką pasirenkant embrioną dirbtinio apvaisinimo procedūrai. D. Grybauskaitė teigia, kad tokiu būdu užkertamas kelias nevaisingoms poroms susilaukti bent vieno iš tėvų biologinio palikuonio, kai vienas iš sutuoktinių ar partnerių yra nevaisingas.
Pagal prezidentės siūlymą, kuriam trečiadienį pritarė Seimas, lytinių ląstelių donorystė būtų leidžiama, kai sutuoktinio ar partnerių lytinių ląstelių nepakanka arba yra didelė rizika perduoti pavojingą ligą.
Seimo narių nuomonės ir diskusijos
Seimo nariai buvo pasidaliję į dvi stovyklas. Kai kurie, kaip konservatorė Vida Marija Čigirienė, agitavo Seimo narius liautis diskriminuoti nevaisingas poras ir palaikyti prezidentės veto. Ji pabrėžė, kad negalėjimas realizuoti tėvystės ar motinystės yra liga, kuri turi būti gydoma tinkamomis priemonėmis.
Tačiau partijos kolega Rimantas Jonas Dagys su tuo nesutiko. „Nekalbėsiu kaip krikščionis, kalbėsiu kaip gamtos mokslų daktaras. (...) Mokslas vienareikšmiškai įrodė, kada prasideda gyvybė, kada atsiranda žmogus. (...) Ką mes dabar siūlome priimti su prezidentės veto? Perteklinių embrionų gaminimą, perteklinių žmonių gaminimą, su išplaukiančiomis pasekmėmis - leisti nuspręsti, jis gali gyventi, negali gyventi, intervencijas daryti. Čia eugenikos mokslui gali atsirasti įvairių priežasčių“, - tęsė R. J. Dagys.
Kiti Seimo nariai, tokie kaip Povilas Urbšys, kaltino manipuliuojant duomenimis ir siekiant apkvailinti Seimo narius. Jo teigimu, nėra statistikos, kiek iš tiesų naudos atneša pagalbinis apvaisinimas lietuviams, mat privačios šalies įstaigos jos net nerenka. „Tai - tik priemonė pasipelnyti. Prieš du mėnesius esu girdėjęs kalbas apie sanderį, kuriuo siekiama įtvirtinti pagalbinį apvaisinimą, kaip verslą. Moterys taps kiaušialąsčių ir embrionų fabrikais“, - prieš prezidentės veto pasisakė P. Urbšys.
Socialdemokratė Birutė Vėsaitė pasisakė, kad geriau jokio įstatymo nei toks, koks svarstomas dabar. Ji užjautė jaunas šeimas, kurios bus pasmerktos bevaikystei, pabrėždama, kad tai - socialinė problema. Liberalė Dalia Kuodytė pristatė peticiją, raginančią nepalaikyti konservatyviojo Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto, po kuria pasirašė 77 universitetų atstovai, 27 pacientų ir nevyriausybinės organizacijos bei 8300 piliečių.
Specialistų ir klinikų pozicija
Mokslu besiremiantys medikai ir vaisingumo specialistai didžiąja dalimi priešinosi konservatyviam sprendimui, teigdami, kad toks įstatymas surištų rankas medicinos genetikams, galintiems padėti nevaisingoms šeimoms susilaukti sveikų vaikų. Anot vaisingumo specialistų, konservatyvaus įstatymo palydovais būtų tapusi emigracija ir sumažėjęs gimstamumas.
„Skaičiuojama, kad nevaisingų porų Lietuvoje yra 10-15 proc. - į šią statistiką įtraukiamos ir tos poros, kurioms bent metus nepavyksta pastoti. Kiek yra tokių porų, kurios nebepastoja po pirmojo naujagimio, nėra žinoma, - problemos mastą patvirtino „InMedica“ klinikos akušerė-ginekologė Reda Verbickienė. - Nesulaukdamos pagalbos gimtinėje, poros renkasi emigraciją į šalis, kuriose nevaisingoms šeimoms teikiamos ne tik visos pagalbinio apvaisinimo galimybės, bet ir finansinė parama.“
Pasak Santariškių klinikų Vaikų ligoninės Neonatologijos centro vadovo dr. Arūno Liubšio, bet kokie apribojimai, susiję su pagalbinio apvaisinimo procedūromis, yra nehumaniški. „Aš, kaip medikas, suprantu, kad pagalbinis apvaisinimas - tai savotiškas kišimasis į gamtą. Tačiau esant dabartinėms technologijoms, visiškai pritariu, kad tos šeimos, kurioms natūraliu būdu nepavyksta susilaukti vaikų, pasinaudotų mokslo pažanga ir turėtų galimybę džiaugtis taip laukiamu kūdikiu“, - pasakojo specialistas.
Pagalbinis apvaisinimas Lietuvoje ir Europoje
Daug diskusijų keliantis vadinamasis apvaisinimas in vitro vyksta, kai kiaušialąstė apvaisinama mėgintuvėlyje, o embrionas po kelių dienų perkeliamas į moters gimdą. Šiuo metu ši procedūra Lietuvoje atliekama tik privačiose klinikose. Ji kainuoja apie 2 tūkst. eurų. Pagal Seimo anksčiau priimtą įstatymą, nevaisingos poros būtų sulaukusios valstybės paramos, bet procedūroms būtų taikomi griežti apribojimai.
Anot prezidentės dekreto, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų. Ši kova dėl nevaisingų porų teisių tęsėsi daugiau nei dešimtmetį.
Etikos internetinis seminaras: Trečiųjų šalių reprodukcijos dilemos: medicinos, teisės ir etikos perspektyvos
Dauguma Europos Sąjungos šalių leidžia embrionų šaldymą ir neriboja jų skaičiaus, o apvaisinimas mėgintuvėlyje dalinai finansuojamas valstybės. Kaimyninės Lenkijos valdžia, palaikanti artimus ryšius su Bažnyčia, pernai gruodį paskelbė apribosianti pagalbinio apvaisinimo procedūrų finansavimą. Italija prieš dešimtmetį priėmė labai panašų į Lietuvos įstatymą, tačiau tarptautiniai ir nacionaliniai teismai pareiškė, kad jo nuostatos pažeidžia žmogaus teises.
Seimo nariai buvo pasidaliję į dvi stovyklas. Prieš balsavimą Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė nesiryžo prognozuoti, kokį verdiktą parlamentas bus linkęs priimti dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo. „Šį įstatymą mes priiminėjome ne vieną kadenciją, kadencijos keitėsi, bet proporcijos Seime buvo panašios, ir tik šią kadenciją pavyko priimti tą naują įstatymą, kadangi nedidele persvara priėmėme konservatyviųjų variantą. Prezidentė vetavo ir dabar labai sunku spręsti, ar bus 71 balsas atmesti Prezidentės veto“, - sakė L. Graužinienė.
Tuo tarpu Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienio rytą buvo nusprendęs siūlyti parlamentui pritarti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo. Už tai, kad Seime Pagalbinio apvaisinimo įstatymas būtų priimamas su šalies vadovės pateiktomis pataisomis, balsavo šeši komiteto nariai, trys buvo prieš ir vienas susilaikė.
Pagal Seimo anksčiau priimtą įstatymą, nevaisingos poros būtų sulaukusios valstybės paramos, bet procedūroms būtų taikomi griežti apribojimai. Prezidentė argumentavo, kad reikalavimas visus embrionus perkelti į moters organizmą didina daugiavaisio nėštumo riziką ir mažina pagalbinio apvaisinimo sėkmės tikimybę.
Pagal D. Grybauskaitės pasiūlytą ir Seimo patvirtintą galutinę įstatymo versiją, sprendimą dėl sukuriamų embrionų skaičiaus priims sutuoktiniai, o neperkelti embrionai galės būti šaldomi - laikomi lytinių ląstelių banke. Numatyta, kad embrionų saugojimo tvarką nustatytų sveikatos apsaugos ministras.
Prezidentė taip pat kritikavo nuostatą neleisti atlikti genetinės diagnostikos pasirenkant embrioną dirbtinio apvaisinimo procedūrai. D. Grybauskaitė teigia, kad tokiu būdu užkertamas kelias nevaisingoms poroms susilaukti bent vieno iš tėvų biologinio palikuonio, kai vienas iš sutuoktinių ar partnerių yra nevaisingas.
Už tai, kad įstatymas būtų priimtas su prezidentės pasiūlytomis pataisomis, balsavo 53, prieš buvo 40, susilaikė keturi Seimo nariai. Prieš balsavimą Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė nesiryžo prognozuoti, kokį verdiktą parlamentas bus linkęs priimti dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo.
Konservatorius Egidijus Vareikis pabrėžė, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatymas turi moralės, dorovės ir etikos prasmę. Taip pat, kad pagalbinis ir dirbtinis apvaisinimas yra skirtingi dalykai. O priimtas įstatymas leidžia natūraliai susilaukti vaikų, todėl prezidentės veto nereikėtų palaikyti.
„Tai, ką šiandien vadinate mokslo pasiekimais, po keliasdešimt metų bus naiviai juokingi dalykai, o moralinės vertybės nesensta“, - kalbėjo jis. Pasak jo, priimtas konservatyvus Pagalbinio apvaisinimo įstatymas nėra tobulas, bet ir nėra blogas.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Algimantas Dumbrava apeliavo į Seimo narių tikėjimą ir katalikiškas vertybes. „Šie metai - gailestingumo metai. Labai nesimbloliška, kad šiuo įstatymu leidžiame žudyti embrionus. Jei esame katalikai, nepažeiskime penkto Dievo įsakymo: „Nežudyk“, - ragino Seimo narys.
Pirmojo balsavimo metu įstatymas be prezidentės veto nepriimtas. Seimo narių dauguma nutarė pritarti šalie vadovės nuomonei.
tags: #pagalbinis #apvaisinimas #veto
