Medžio pelenai - tai ne tik natūrali trąša, bet ir universali priemonė, galinti pagerinti dirvožemio sudėtį bei apsaugoti augalus nuo kenkėjų ir ligų. Nors daugelis sodininkų juos naudoja kaip trąšą, pelenų panaudojimo galimybės yra kur kas platesnės.
Medžio pelenų vertingumas ir sudėtis
Medžio pelenai yra vertingi dėl juose gausiai esančių įvairių mineralinių medžiagų. Juose yra kalcio, kalio, fosforo, magnio, sieros ir kitų mikroelementų, tokių kaip manganas, geležis, cinkas, aliuminis, boras, varis. Medienos pelenuose esantis kalcio karbonatas, panašus į žemės ūkio kalkes, padeda didinti dirvožemio pH, mažina jo rūgštingumą ir daro jį neutralesniu arba šarminesniu.
Daugiausia maisto medžiagų yra beržinių malkų pelenuose, kurie turi didelį kiekį P2O5, K2O ir CaO. Toliau eina pušinių malkų pelenai ir dar mažiau vertingi eglių malkų pelenai. Pelenai turi mažai chloro, todėl tinka visiems augalams, ypač tiems, kurie nemėgsta chloro, pavyzdžiui, grikiai, bulvės, lubinai.
Pelenų panaudojimas kaip trąšos
Pelenai gali būti naudojami sodinant daržoves, vaismedžius ar uogakrūmius. Nedidelį jų kiekį galima įberti tiesiai į sodinimo duobę ar duobutę.
Tręšimo normos ir rekomendacijos
Pelenų normos priklauso nuo dirvožemio agrocheminių savybių, pelenų maisto medžiagų kiekio ir auginamų augalų. Sunkūs molingi dirvožemiai gali priimti daugiau pelenų nei smėlingi. Geriausia medžio pelenus užberti ant drėgno dirvožemio, kad jie išliktų ten, kur reikia. Jei to padaryti neįmanoma, po paskleidimo plotą galite palaistyti. Jei barstote ant purios dirvos, pelenus kuo greičiau įterpkite į dirvą, kad jie būtų kuo naudingesni.
Konkretūs augalai ir tręšimo rekomendacijos:
- Bulvės: Berti pelenus kaip trąšą galima ir sodinant bulves. Per bulvių vegetaciją pelenai beriami kiekvieną kartą kaupiant. Tiesa, berti pelenus per bulviasodį galima tik jei dirva rūgšti arba labai rūgšti - taip ji neutralizuojama.
- Pomidorai ir paprikos: Pavasarį ruošiant vietą būsimiems pomidorų ir paprikų daigams, į 1 kvadratinį metrą dirvos patariama įberti 3 stiklines pelenų. Vegetacijos laikotarpiu tręšti paprikas bei pomidorus pelenais irgi galima.
- Agurkai ir cukinijos: Pavasarį ruošiant lysves ir šioms daržovėms, nepamirškite pridėti pelenų. Beje, pelenai labai padeda įveikiant agurkų šaknų puvinį.
- Kopūstai: Pirmiausia, pelenais rekomenduojama pagerinti žemę, kurioje kopūstai augs. Paskui, sodinant kopūstų daigus, į kiekvieną duobutę įberiama dar po saują pelenų.
- Svogūnai ir česnakai: Jų lysvėms per pavasarinę žemės ruošą pelenų reikia tiek pat, kiek agurkams ar cukinijoms - po 1 stiklinę kvadratiniam metrui. Tiek svogūnus, tiek česnakus vegetacijos laikotarpiu galima papildomai patręšti pelenų užpilu - tiesiai ant šaknų arba į griovelius tarp eilių.
- Morkos ir burokėliai: Pavasarį, prieš sėją sukasamose lysvėse pelenų beriama po 1 stiklinę kvadratiniam metrui.
- Vaismedžiai ir vaiskrūmiai: Ruošiantis pirkti vaismedžių ir vaiskrūmių sodinukų, prireiks ir pelenų - po 1-2 kg į kiekvieną duobę sodinant. Ypač juos mėgsta vyšnios ir slyvos, o iš vaiskrūmių - juodieji serbentai.
- Braškės: Tinka pelenai net ir braškėms tręšti.
- Dekoratyviniai augalai: Gerai pavasarį pelenais tręšti net dekoratyvinius augalus.
Pelenai kaip augimo stimuliatorius ir sėklų mirkymas
Pelenų užpilas naudojamas kaip augimo stimuliatorius. Norint pasigaminti tokio tirpalo, 3 šaukštus pelenų užpilkite 1 litru vandens ir palikite pastovėti savaitę. Šiame tirpale prieš sėją galima mirkyti įvairių daržovių sėklas, pavyzdžiui, agurkų, pomidorų ar baklažanų. Sėklas rekomenduojama mirkyti maždaug 4-6 valandas. Po mirkymo sėklos išgriebiamos, nusausinamos ir sėjamos.
Norint pasigaminti tirpalą sėklų mirkymui, reikia apie 20 gramų pelenų (maždaug du valgomuosius šaukštus) ištirpinti viename litre vandens.
Pelenai kovojant su kenkėjais ir ligomis
Medžio pelenai gali būti naudingi ir kovojant su kai kuriais sodo bei daržo kenkėjais. Šiam mišiniui paruošti pelenai sumaišomi su vandeniu, o į 10 litrų tirpalo įdedama apie 40 gramų ūkiško arba skysto muilo. Šiuo tirpalu galima purkšti daržovių pasėlius, vaismedžius ar uogakrūmius. Purškimą geriausia atlikti ryte arba vakare, kai nėra tiesioginių saulės spindulių.
Be to, pelenai labai padeda įveikiant agurkų šaknų puvinį.
Augalai, kuriems pelenai netinka
Nors medžio pelenai naudingi daugeliui augalų, svarbu žinoti, kad jie tinka ne visiems. Prie tokių augalų priskiriamos šilauogės, spygliuočiai, viržiai, hortenzijos, azalijos ir rododendrai. Taip pat medienos pelenai netinka naudoti vaismedžiams sode, nes vaisiai geriausiai auga šiek tiek rūgščiame dirvožemyje.
Medžio pelenų nerekomenduojama naudoti dirvožemyje, kurio pH yra 6,5-7 arba aukštesnis, nes dirvožemis dėl jų taps per daug šarminis.
Kaip teisingai naudoti pelenus
Prieš naudojant pelenus, svarbu įsitikinti, kad jie yra gerai atvėsę ir nebedega. Nenaudokite karštų pelenų, kad išvengtumėte nudegimų. Jei pelenuose yra didelių anglių ar nesudegusios medienos gabalų, juos išsijokite prieš barstydami.
Medienos pelenai yra lengvi ir gali dirginti akis, nosį, kvėpavimo takus bei odą. Naudojant medžio pelenus, patartina dėvėti apsauginius akinius, pirštines, drabužius ilgomis rankovėmis ir kelnes, bei kaukę, dengiančią nosį ir burną. Venkite kvėpuoti pelenais ir netręškite jais dirvos vėjuotą dieną.
Pelenus paskleiskite tolygiai, nepalikdami didelių gumulų ar krūvų. Vienoje vietoje gali susikaupti per daug druskų. Geriausia medžio pelenus užberti ant drėgno dirvožemio, kad jie išliktų ten, kur reikia. Jei tręšiate pelenais kaip trąšomis aplink atskirus krūmus, tolygiai paskleiskite pusę kilogramo pelenų aplink krūmo pagrindą. Atskiriems augalams aplink šaknų sritį prie augalo pagrindo pabarstykite ne didesniu kaip kelių centimetrų storio sluoksniu.
Vienas iš medienos pelenų privalumų yra tai, kad jie veikia greičiau nei kalkės ir greičiau keičia dirvožemį. Medienos pelenų poveikis turėtų pasireikšti per mėnesį. Jei atliekate dirvožemio tyrimus, palaukite 30 dienų ir antrą kartą atlikite tyrimą, kad įsitikintumėte, ar pasiekta norimų rezultatų. Jei ne, medžio pelenus galite naudoti antrą kartą.
Pelenai jūsų sodui – 4 būdai, kaip juos tinkamai panaudoti
| Pelenų norma (t ha-1) | Grūdų derlius (t ha-1) | Derliaus priedas (t ha-1) | Derliaus priedas (%) |
|---|---|---|---|
| 0 (kontrolė) | 2,63 | - | - |
| 2 | 3,04 | 0,41 | 15,6 |
| 4 | 3,27 | 0,64 | 24,3 |
| 6 | 3,38 | 0,75 | 28,5 |
| Pelenų norma (t ha-1) | Gumbų derlius (t ha-1) | Derliaus priedas (t ha-1) | Derliaus priedas (%) |
|---|---|---|---|
| 0 (kontrolė) | 13,55 | - | - |
| 2 | 14,75 | 1,20 | 8,9 |
| 4 | 17,05 | 3,50 | 25,8 |
| 6 | 17,95 | 4,40 | 32,5 |
