Vaiko augimas - tai vienas svarbiausių sveikatos rodiklių. Tėvai dažnai nerimauja, ar jų mažylio svoris atitinka normą, ypač kai jis atrodo mažesnis arba stambesnis nei bendraamžiai. Tačiau svarbu suprasti, kad kiekvienas vaikas auga individualiai, o svoris priklauso nuo daugybės veiksnių: genetikos, mitybos, aktyvumo ir net miego.
Naujagimių ir kūdikių svorio pokyčių stebėjimas yra tiesiogiai susijęs su keliais svarbiais dalykais: tai padeda užtikrinti bendrą vaiko savijautą ir sveikatą, nes nuoseklus svorio priaugimas yra svarbus sparčiai augančių smegenų veiklai, optimaliam kaulų ir raumenų vystymuisi bei viso organizmo funkcionavimui; gali signalizuoti apie galimus sutrikimus, infekcijas ar kitas sveikatos problemas; tėvams ir sveikatos priežiūros specialistams suteikia pasitikėjimą ir ramybę vertinant ar vaikelis auga normaliai, ar atitinka nustatytas normas ir kriterijus.
Labai tikėtina ir normalu, kad kiekviena šeima siekia, kad jų mažylis augtų kuo sveikesnis ir kuo optimaliau didėtų jo svoris. To siekti galima vieninteliu būdu - stebėti vaikelio svorio augimo pokyčius. Šis rodiklis ypač pirmaisiais gyvenimo mėnesiais yra vienas iš svarbiausių, vertinant bendrą kūdikio sveikatos būklę. Bet kokie nukrypimai, pastebėti iš anksto, užtikrins galimybę laiku imtis reikiamų priemonių, ir vaikelis galės toliau sėkmingai augti ir vystytis.
Naujagimio svorio ir augimo ypatumai
Naujagimio svorio augimas - svarbus bendro vystymosi ir sveikatos būklės rodiklis. Gydytojas kiekvieno mėnesinio vizito metu kūdikį pasvers, pamatuos jo ūgį ir galvytės apimtį. Kūdikio svoris yra vienas iš daugelio svarbių parametrų, kuriuos gydytojas gali pasitelkti tam, kad nustatytų, kaip vystosi kūdikis.
Po gimimo naujagimio svoris pradeda kristi. Šis svorio kritimas - visiškai įprastas ir normalus. Taip nutinka dėl to, kad apie 3⁄4 naujagimio kūno masės sudaro vanduo, kurio dalis iš naujagimio organizmo palaipsniui pašalinama. Nustatyta, kad vidutiniškai naujagimiai netenka 6-7 proc. Daugiau svorio (iki 7-10 proc.) netenka motinos pienu maitinami naujagimiai. Nuo pat gimimo pieno mišiniu maitinami naujagimiai netenka maždaug 5 proc. Pirmuosius 3 kūdikio gyvenimo mėnesius svoris auga greičiau (priaugama vidutiniškai po 800-1000 g per mėnesį), per ateinančius 3 mėn. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais dėl kūdikių svorio problemų kyla dažniau.
Normalu, jei per pirmą savaitę po gimimo kūdikis netenka iki 10 % svorio - tai atsistato per 10-14 dienų. Išnešioti naujagimiai įprastai gimsta sverdami 2500-4000 g, tačiau jų svoris ima mažėti jau pirmomis valandomis po gimimo. Maždaug 75 proc. naujagimių kūno masės sudaro vanduo, kuris palaipsniui pašalinamas. Vandens naujagimiai netenka ne tik su šlapimu ir išmatomis, bet ir per odą bei plaučius. Pirmasis naujagimių maistas - priešpienis, padedantis iš žarnyno greičiau pašalinti mekonijų ir „užvedantis“ visą virškinimo sistemą. Pirmosiomis dienomis naujagimiui visiškai užtenka priešpienio. Vidutiniškai naujagimiai netenka apie 6-7 proc. Daugiau svorio netenka žindomi naujagimiai. Jei naujagimis žindomas krūtimi, jis gali netekti net iki 7-10 proc. svorio. Pieno mišiniu maitinamų naujagimių svoris krenta ne taip ženkliai ir per pirmąsias dienas jie netenka apie 5 proc. Pirminis svoris greičiau sugrįžta pieno mišiniais maitinamiems naujagimiams.
Paprastai, po gimimo kūdikio svoris šiek tiek nukrenta, po kelių dienų padidėja ir vėliau reguliariai auga. Remiantis standartais, per tris pirmuosius gyvenimo mėnesius krūtimi maitinamas kūdikis per savaitę turėtų priaugti apie 120-210 gramų (t. y., 765-945 gramus per mėnesį). Po trečiojo mėnesio kūdikiai priauga maždaug apie 110-120 gramų per savaitę (t. y., 500-540 gramų per mėnesį). Paprastai, tarp ketvirtojo ir šeštojo kūdikio gyvenimo mėnesio jo gimimo svoris padvigubėja. Per kitus šešis gyvenimo mėnesius, kūdikio svoris auga lėčiau, iš pradžių apie 370 gramų per mėnesį, o vėliau apie 250-300 gramų iki pirmojo gimtadienio. Antraisiais gyvenimo metais mažylis per mėnesį priauga apie 225 gramus.
Per pirmą mėnesį naujagimis priauga ne mažiau kaip 500-600 g. Šis svorio prieaugis skaičiuojamas nuo gimimo svorio, o, kaip žinia, pirmąsias dienas po gimimo naujagimis gali netekti iki 10 procentų kūno svorio. Pavyzdys. Po mėnesio pasvėrus vaikas sveria 4400 gramų, taigi, jis per mėnesį priaugo 900 gramus (4400-3500g). Pastebėta, kad daugiau priauga pieno mišinėliu maitinami mažyliai. Per mėnesį mažylis paauga 1-3 cm.
Svorio augimo normos ir stebėjimas
Naujagimių ir kūdikių augimui ir vystymui įvertinti naudojamos specialios lentelės ir diagramos. Jų esmė - dydžiai suskirstyti į 100 intervalų. Jeigu gydytojas sako, kad kūdikio svoris yra 25 procentilėje, tai reiškia, kad 75 proc. tokio pat amžiaus kūdikių sveria daugiau už jūsiškį, o 25 proc. sveria mažiau. Kūdikis yra vidutinio svorio, tačiau į mažesnę vidurkio pusę (t. y. sveria šiek tiek mažiau nei vidutiniškai). Tačiau jeigu kreivė drastiškai krenta žemyn, reiškia, kūdikio mityba gali būti nepakankama.
Lietuvoje ūgio ir svorio grafikai parengti pagal Medicinos mokslų daktarės J. Tutkuvienės metodinių rekomendacijų leidinį „Vaikų augimo ir brendimo vertinimas“, kurį rekomenduoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Vertinant mažylių augimo rodiklius šiuo leidiniu vadovaujasi mūsų šalies pediatrai bei šeimos gydytojai. Pasauliniu lygmeniu siekiant apibendrinti ir pateikti mokslinį pagrindimą, dar 2006 metais Pasaulio sveikatos organizacija atliko didelės apimties tyrimą, kuriuo atnaujino globalius svorio, ūgio, galvos apimties ir kitus parametrus, vaikų nuo gimimo iki 5 metų amžiaus kategorijoje. Buvo prieita prie šių išvadų: žindymas yra biologinė norma ir per šią prizmę reikia vertinti ir lyginti vaikų augimo rodiklius; visame pasaulyje žindomi vaikai ir kūdikiai auga ir vystosi labai panašia tendencija; vaiko augimui mitybiniai ir aplinkos faktoriai turi didesnę įtaką nei genetika; nustatyta, kad normaliai besivystantys ir augantys žindomi vaikai yra šiek tiek lengvesni bei aukštesni nei anksčiau manyta. Žindomų kūdikių svorio augimas pirmaisiais mėnesiais buvo spartesnis, bet vėliau lėtėjo. Mamos pienu maitinami kūdikiai, net jei jų svoris tam tikrais laikotarpiais buvo mažesnis nei mišiniu maitinamų kūdikių, vis tiek augo sveiki ir turėjo mažesnę antsvorio ir nutukimo riziką vėlesniame gyvenime. Šios augimo kreivės tapo visuotiniais augimo standartais, kurie padeda sveikatos specialistams visame pasaulyje vertinti kūdikių augimą ir vystymąsi.
Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, nustatyta, kad žindomi kūdikiai per pirmąjį gyvenimo mėnesį priauga apie 155-241 gramą per savaitę arba 20-30 gramų per dieną. Po to augimo tempas šiek tiek sulėtėja ir per 4-6 mėnesius priaugama apie 92-126 gramus per savaitę arba 11-16 gramų per dieną. 6 mėnesių amžiaus žindomų kūdikių augimas dar labiau lėtėja, tačiau jų sveikata ir toliau išlieka puiki. Tai galima paaiškinti tuo, kad nuo ~6 gyvenimo savaitės iki maždaug 6 mėnesio kūdikių išgeriamo mamos pieno kiekis per parą išlieka labai panašus arba toks pat (vidutiniškai apie 750 ml). Augant vaiko kūno masei, tačiau maisto poreikiui beveik nesikeičiant, taip ir nutinka, kad artėjant prie 6 mėnesio, svorio augimas nebėra toks spartus kaip pradžioje. Ir tai yra normalu ir priimtina.
Žemiau esančioje 1 lentelėje pateikiami vidutiniai svorio augimo rodikliai gali skirtis, priklausomai nuo individualių vaiko augimo ypatybių; žinotina, kad berniukai paprastai priauga šiek tiek daugiau svorio nei mergaitės. Naujagimių maitinimo būdas taip pat gali turėti tiesioginės įtakos svorio augimui. Pirmaisiais mėnesiais mišiniu maitinamų mažylių svoris dažniausiai auga sparčiau nei žindomų kūdikių. Taip gali būti dėl to, kad maitinant iš buteliuko, dėl stiprios tėkmės sumaitinamas maisto kiekis yra didesnis už vaiko poreikį. PSO atkreipia dėmesį, kad per greitas svorio augimas kūdikystėje gali būti susijęs su vėlesnėmis sveikatos problemomis, kaip nutukimas ir medžiagų apykaitos sutrikimai. Todėl rekomenduojama, kad net ir mišiniu maitinami kūdikiai būtų stebimi, siekiant užtikrinti, kad jų svorio augimas būtų sveikas ir subalansuotas.
| Amžius | Vidutinis mėnesio priaugimas, g | Vidutinis dienos priaugimas, g |
|---|---|---|
| 0-4 mėn. | 620-964 | 20-30 |
| 4-6 mėn. | 368-504 | 11-16 |
| 6-12 mėn. | 200-320 | 6-10 |
Kada verta sunerimti?
Pasitarkite su šeimos gydytoju ar pediatru, jei: vaikas ilgą laiką neauga ar nepriauga svorio; svoris labai nukrypsta nuo amžiaus normų; pastebite staigų svorio kritimą ar augimą; yra valgymo, virškinimo ar hormonų problemų. KMI vaikams - taip pat svarbus rodiklis. Vaikų KMI (kūno masės indeksas) vertinamas kitaip nei suaugusiųjų - pagal specialias percentilių lenteles, kurios atsižvelgia į vaiko amžių ir lytį.
Iš esmės yra tikimasi tokių vaiko svorio augimo tendencijų: iš karto po gimimo naujagimis pradeda netekti dalies savo kūno svorio. Tai galima paaiškinti tuo, kad pasikeičia aplinka (iš šlapios terpės patenkama į sausą), naujagimis netenka skysčių per šlapimą ir tuštinimąsi mekonijumi (juodos, tirštos, bekvapės pirmosios išmatos). Normalu prarasti 5-7% nuo gimimo svorio, kai kuriais atvejais ir iki 10% ar net daugiau, tačiau tai gali būti indikacija, kad reikia įvertinti, ar nėra žindymo iššūkių, su kuriais susiduria mama ar vaikelis. Nuo 4-5 gyvenimo paros vaikelio svoris turėtų pradėti augti. Per 10-14 dienų turėtų atgauti gimimo svorį. Per pirmuosius 3 mėn. turėtų priaugti bent 1,5 kg arba ne mažiau kaip 500 g/ mėn., skaičiuojant nuo mažiausio svorio. Iki 4-6 mėnesio padvigubinti gimimo svorį. Iki 12 mėnesio - patrigubinti gimimo svorį.
Po svorio netekimo pirmosiomis dienomis naujagimiai palaipsniui pradeda priaugti ir tikimasi, kad tas prieaugis augimo lentelėse seks nuosekliai savo liniją, t.y. procentilę*. Jeigu matavimo rezultatai neperžengia nustatytų kraštutinių ribų, nėra labai svarbu, ties kuriuo skaičiumi yra jūsų vaiko rodiklis, bet yra tikimasi tolygaus ir nuoseklaus augimo. Sunerimti verta, kai: augimas ne toks spartus, kokio tikimasi; nuosekliai neseka savo procentilės linijos arba peržengia kitas linijas, žymimas augimo lentelėse; netenka svorio.
Vertinant augimo rodiklius taip pat svarbu atkreipti dėmesį į bendrą paveikslą, t.y. vertinti svorį ir ūgį. Kadangi vaikai linkę augti etapais (lyg laiptų pakopomis), gali būti, kad dėl ne tokio spartaus svorio augimo „kaltas“ staigus ūgio šuolis. Jeigu kyla klausimų arba nerimaujate dėl savo kūdikio ar vaiko augimo rodiklių, naudinga konsultuotis su pediatru ar šeimos gydytoju.
*Procentilė - tai vaiko rodiklio (svorio, ūgio, galvos apimties ir pan.) palyginimas su kitais tokio pat amžiaus ir lyties vaikais. Pvz.: jei vaiko rodmuo yra 56 procentilėje, reiškiasi išrikiavus į eilę 100 vaikų, pastarasis užimtų 56 vietą eilėje. Pati pozicija nereiškia, kad vaikas auga geriau ar blogiau, lyginant su kitais.
Ką daryti, jei kūdikis priauga svorio nereguliariai?
Ką reikėtų daryti, jeigu kūdikis svorio priauga nereguliariai ar netgi jo netenka? Privalote pasitarti su pediatru. Gydytojas apžiūrės jūsų kūdikį, paklausinės jo tėvus, jeigu reikia, paskirs papildomus tyrimus, arba patikrins, ar teisingai maitinama krūtimi, arba, tikėtina, jog rekomenduos primaitinti. Primaitinti pieno mišiniu rekomenduojama naujagimius, o vėliau tuos kūdikius, kurie praranda arba priauga per mažai svorio.
Kai kuriais atvejais kūdikiai turi žindymo problemų, atsisako žįsti, jiems pasireiškia įvairios kilmės žindimo sutrikimai arba gimsta su defektu, kuris neleidžia jiems teisingai apžioti krūties. Kartais neišnešiotas naujagimis būna per silpnas žįsti krūtį, jis gali pavargti ir atsisakyti žįsti arba per anksti užmigti prie krūties. Kai kurios moterys krūtyse turi mažai pieno, todėl prie krūties pridėtas kūdikis pyksta ir nervinasi, nes jo pastangos yra bergždžios, todėl galiausiai jis gali atsisakyti žįsti. Tokiu atveju kūdikio alkiui numalšinti taikomas primaitinimo metodas. Labai svarbu stimuliuoti laktaciją kiek įmanoma dažniau glaudžiant kūdikį prie krūties, nutraukinėti pieną pientraukiu, tęsti žindymą naktimis ir motinai gerti kuo daugiau skysčių.
Jeigu žindomas 1-6 mėn. kūdikis yra per mažo svorio, nepatartina nenutraukti žindymo, tačiau vertėtų pasitarti su žindymo konsultante. Labai svarbu įvertinti ar kūdikis tinkamai apžioja krūtį ir efektyviai išraukia pieną; žindyti pagal poreikį, t.y. Pirmosios paros po gimdymo akušerijos stacionare - tai laikotarpis, kai kiekviena žindyvė turėtų būti stebima, mokoma žindyti. Išrašant iš stacionaro būtina įsitikinti, jog šeima sugeba įvertinti, ar kūdikis gauna pakankamai maisto. Tą padaryti labai paprasta ir nereikia jokių brangių priemonių: sveikas naujagimis nuo ketvirtos gyvenimo paros pasišlapina ne mažiau kaip šešis kartus per parą bespalviu ir bekvapiu šlapimu, nuo penktos gyvenimo paros pasituština ne mažiau kaip tris - keturis kartus per parą geltonomis išmatomis. Jeigu jūsų vaikutis atitinka šiuos rodiklius, matote, kad jis yra sotus ir patenkintas, galite būti ramūs: šiuo metu pienuko jam tikrai užtenka ir jo svoris auga. Užsirašykite ant lapo pasišlapinimų ir pasituštinimų skaičių, įvertinkite sotumo požymius kiekvieną dieną - taip labai anksti pastebėsite bet kokius nesklandumus ir nepavėluosite kreiptis pagalbos.
Niekam neturėtų kelti nuostabos tai, jog žindomų ir dirbtinai maitinamų kūdikių svoris auga skirtingai. Normalu, jeigu dažnai, pagal poreikį žindomas naujagimis pirmosiomis paromis praranda iki 10 proc. gimimo svorio. Per pirmąją mėnesį priaugtas svoris skaičiuojamas būtent nuo šios - pačios mažiausios - ribos. Juk šį prarastą svorį vaikučiui reikia susigrąžinti žindant krūtį ir tai jis padaro per 10 - 14 d. Toks pats svorio augimas išlieka visus tris mėnesius: ne mažiau kaip 500 g per mėnesį arba 1500 g per tris mėnesius. Vėliau matome, kad vaikučio ūgis ir galvos apimtis ir toliau didėja tolygiai, o svorio augimas sulėtėja - tai yra natūralus žindomo kūdikio augimas ir visiškai nereiškia, jog būtina skubėti duoti papildomo maisto. Kūdikis iš tiesų gali priaugti per mažai svorio, kai žindomas per retai ar per trumpai (neatsižvelgiant į jo poreikius ir psichomotorinį subrendimą), per dažnai arba per retai keičiamos krūtys, kai neteisingai apžioja krūtį, nesugeba žįsti. Tokiu atveju rekomenduojama kuo skubiau kreiptis specialisto pagalbos*: daugelį žindymo nesklandumų galima įveikti, susigrąžinti tokį brangų mamos pieną ir toliau sėkmingai žindyti.
Ar teks mažylį pamaitinti papildomai, priklausys nuo daugelio veiksnių: kaip jis jaučiasi, kaip jis sugeba žįsti, ar anksti pastebėtos problemos ir t.t. Kuo pamaitinti papildomai? Pirmas pasirinkimas - ištrauktas motinos pienas. Jis sumaitinamas iš taurelės ar šaukštelio. Tik tais atvejais, kai pieno gamyba sumažėjusi ir neįmanoma užtikrinti vaikučio poreikių, skiriamas mišinys. Jis taip pat sumaitinamas iš taurelės ar šaukštelio. Tačiau ir tada būtina dirbti sprendžiant žindymo problemas: mokantis vaikučiui įduoti krūtį, užtikrinti tinkamą apžiojimą ir efektyvų žindimą, žindant dar dažniau ir ilgiau nei anksčiau. Jeigu mama tiesiog pakeis savo pieną mišiniu ir nebandys išspręsti žindymo problemų, galiausiai liks tik viena vienintelė problema - pieno gamyba pasibaigs visiškai.
