Asociacija Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija (toliau - Bendrija) įkurta 1997 m. yra pagrindinė skėtinė nevyriausybinio sektoriaus organizacija, vienijanti psichikos negalią turinčius asmenis bei jų šeimas ir bendruomenes visoje Lietuvoje.
Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija (kodas 291942170) buvo įkurta 1997-03-27. Įmonės pavadinimas registruotas Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 1997-03-27. Juridinio a. k. - 291942170. Įsteigta - 1997 m. Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Viršuliškių g. Šiuo metu Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija įsikūrusi adresu Viršuliškių g. 34-10A, Vilnius.
Pagrindinė įmonės veikla yra sąjungos, fondai, asociacijos. Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija yra smulki privati narystės organizacija, veikianti pagal EVRK klasifikaciją „Kitų, niekur kitur nepriskirtų, narystės organizacijų veikla“.
Pagrindinis Bendrijos tikslas - atstovauti asmenis, turinčius psichikos negalią, siekti kokybiško gydymo ir pilnaverčio gyvenimo, plečiant psichosocialinės reabilitacijos, užimtumo, teisinės pagalbos bei nestacionarios globos paslaugas bendruomenėje.
Veiklos plėtra ir bendradarbiavimas
Šiuo metu Bendrijos veikla vykdoma 40 savivaldybių, įsteigti 37 Bendrijos skyriai (asocijuoti nariai, savarankiškos bendruomenės), nuo 2000 m., bendradarbiaujant su Psichikos sveikatos centrais įsteigti 24 neįgaliųjų užimtumo kambariai.
Nuo 1994 metų Autarė organizuoja Lietuvos įmonių dalyvavimą užsienyje vykstančiose tarptautinėse specializuotose parodose. Mūsų atstovaujamos kompanijos - tai patys didžiausi parodų organizatoriai Rytų ir Vakarų Europoje.
Nuo 2007 m. Bendrija Lietuvos apskrityse organizuoja seminarų ciklus (apskrito stalo diskusijas) psichikos sveikatos specialistams, savivaldybių darbuotojams ir bendrijų atstovams aktualiais psichikos sveikatos priežiūros klausimais.
Organizuojami seminarai (apskrito stalo diskusijos) leidžia plačiau ir lokaliai įsigilinti į problemų esmę, išryškina bendruomenėje teikiamų alternatyvių paslaugų naudą neįgaliesiems.
Siekiame abipusio ryšio - visuomenė plačiau sužino apie neįgaliųjų galimybes šeimoje, bendruomenėje ar darbo rinkoje, taip didėja tolerancijos lygis, specialistai, dirbantys bendruomenėse, susipažįsta su naujausiu aktualiu teisiniu reguliavimu, darbo metodais, turi galimybę pasidalinti gerosios praktikos pavyzdžiais keldami kvalifikaciją ir stiprindami vadybos įgūdžius.
Bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis
2005 m. mėnesį Bendrija tapo pilnateise EUFAMI (Europos šeimų, kurių nariai serga psichikos ligomis, asociacijų federacija) nare. Ši organizacija buvo įkurta 1990 m., siekiant vienyti ir atstovauti psichikos negalią turinčių neįgaliųjų ir jos šeimos narių, asociacijų interesus ES lygmeniu. Bendradarbiavimas su EUFAMI tęsiamas (kasmet mokamas nario mokestis).
Kvalifikacijos kėlimas ir mokymai
Bendrijos įkurtų skyrių pirmininkams ir kitiems darbuotojams tenka labai didelis darbo krūvis, jiems daugiausiai tenka bendrauti ir rūpintis neįgaliaisiais bei jų artimaisiais, užtikrinti teikiamų paslaugų nuoseklumą, teisingą ir kokybišką projektų valdymą, ir pan. Šis darbas reikalauja nemažai psichologinių žinių ir įgūdžių.
Plėtojant socialinių paslaugų sferą, didėja reikalavimai socialinių paslaugų kokybei ir tuo pačiu metu darbuotojų pasirengimui. Todėl labai svarbu padėti Bendrijos darbuotojams kelti kvalifikaciją ir organizuoti jiems kasmetinius mokymus, kurių metu jie įgytų praktinių žinių, pasidalintų savo gerąja patirtimi, keltų kvalifikaciją, atkurtų darbinius įgūdžius.
Mokymų temos:
- „Psichikos sveikatos priežiūros sistemos teisinis reglamentavimas praktika ir tarptautinės rekomendacijos“- Mokymų dalyviai supažindinami su naujausiu teisiniu reglamentavimu psichikos sveikatos ir neįgaliųjų socialinės integracijos srityse.
- „Lygių galimybių politika“ - Mokymų dalyviai supažindinami su įvairiomis diskriminacijos apraiškomis, su Lygių galimybių kontrolieriaus veikla ir skundų nagrinėjimo procedūromis.
- „Projektų administravimas ir mokesčių pagrindai NVO“- Pagrindiniai reikalavimai teisingos apskaitos tvarkymui, išlaidų apskaitai, buhalterinių dokumentų archyvavimas, pagrindinės klaidos.
- „Neįgaliųjų užimtumas ir integracija į darbo rinką“ - Teisinis reglamentavimas, subsidijuojamų vietų kūrimas neįgaliesiems, atvejo vertinimas ir profesinė reabilitacija, verslumo ugdymas, psichikos negalią turinčių asmenų poreikiai darbo vietose ir rizikos veiksniai.
Reabilitacija ir aktyvus poilsis
Psichikos negalią turintiems asmenims pagal sergamų ligų kvalifikaciją yra retai skiriamas reabilitacinis sanatorinis gydymas, todėl aktyvus poilsis prie jūros yra tam tikra alternatyva, kuria neįgalieji be galo džiaugiasi ir vertina.
Vasaros stovyklos metu neįgalieji turiningai leidžia laiką, turi galimybę pajusti fizinio aktyvumo naudą, palaikyti ir stiprinti sveikatą, įvairių užsiėmimų metu lavina savo kasdieninius buitinius, maisto ruošos, bendravimo įgūdžius.
Į stovyklą kviečiami psichikos neįgalieji iš visų Bendrijos skyrių ir užimtumo kambarių. Į kiekvieną pamainą vyksta lydintys specialistai, o su ypač sunkios negalios asmenimis vyks jų artimieji. Kelialapiai skiriami proporcingai kiekvieno Bendrijos skyriaus ar užimtumo kambario atstovui, kuris bus atsakingas už savo skyriaus neįgaliųjų priežiūrą ir globą, savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymą ir veiklos organizavimą.
Pagalba šeimoms
Daugelio turinčių psichikos sutrikimų neįgaliųjų būklė labai priklauso nuo šeimų materialinės ir emocinės paramos. Šeimos, gyvendamos su sutrikusios psichikos asmeniu, dažnai išgyvena stresines situacijas, todėl pagalba turi būti teikiama ne tik neįgaliesiems, bet ir jų šeimos nariams, taip užtikrinant geresnius psichosocialinės reabilitacijos rezultatus.
Aktyvaus poilsio šeimų stovykla orientuota į padidintos socialinės rizikos šeimas. Stovykloje vyksta bendri ir atskiri praktiniai užsiėmimai neįgaliesiems ir jų šeimoms nariams, skaitomi pranešimai (psichologinės pagalbos, streso ir žalingų įpročių prevencijos, sveikos gyvensenos, konfliktinių situacijų valdymo šeimoje, bendravimo įgūdžių lavinimo temomis), teikiamos individualios psichologinės konsultacijos.
Kultūrinė veikla ir kūrybinė saviraiška
Kasmet pasiruošimas šventei neįgaliuosius bendruomenėse suburia, motyvuoja kūrybinei veiklai, skatina užimtumą ir lavina muzikinius įgūdžius. Dainų šventės dalyviai intensyviai renka repertuarą.
Bendrija kasmet rugpjūčio mėn. organizuoja Respublikinį meno plenerą, skirtą asmenims, turintiems psichikos ir emocinių sutrikimų. Meno terapija - puiki priemonė kryptingai psichikos neįgaliųjų socialinei integracijai.
Šiandieninėje visuomenėje neįgalieji vis dar neturi tokių kūrybinės saviraiškos erdvių, kaip sveikieji asmenys, į jų kūrybą žiūrima pasyviai ir skeptiškai. Plenero metu dalyviams yra suteikiamos reikalingos erdvės ir priemonės, kūrybiniam procesui pateiktos užduotys sukurti bent po vieną unikalų dailės kūrinį ir jį pristatyti. Renginio metu vyksta ne tik neįgaliųjų kūrybinis procesas, bet yra vedami seminarai meno terapijos klausimais.
Finansiniai rodikliai
Remiantis 2024 metų informacija apie įmonę, Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos pajamos sudarė 229 tūkst. €, o grynasis pelnas siekė 35 €.
Pajamų pokytis 2024 metais, lyginant su 2023 metais, sumažėjo 31,5 %. Vidutinis įmonės darbuotojų skaičius 2024 m. buvo 8, o darbuotojų skaičius per metus sumažėjo 20 %.
Įmonė valdo vieną transporto priemonę.
Scoris reitingas - 5 balai, kas rodo vidutinį patikimumą. Scoris EKO indeksas - D, atspindintis žemą tvarumo aplinkai lygį.
Įmonės rekvizitai ir verslo faktai rodo, kad Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija išlieka aktyvi, tačiau susiduria su mažėjančiomis pajamomis ir darbuotojų skaičiaus mažėjimu, tuo pačiu didindama vidutinį atlyginimą.
Finansinių rodiklių lentelė:
| Rodiklis | 2024 m. | Pokytis, lyginant su 2023 m. |
|---|---|---|
| Pajamos | 229 tūkst. € | -31,5% |
| Grynasis pelnas | 35 € | - |
| Darbuotojų skaičius | 8 | -20% |
Psichikos sveikatos problemų statistika
Pasak Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių bendrijos vadovo Vaidoto Nikžentaičio, turimais duomenimis, 2020 m. pabaigoje Lietuvoje buvo 313 tūkst. pacientų su psichikos ir intelekto sutrikimais, kai prieš šešerius metus, 2014 m., tokių žmonių buvo bemaž perpus mažiau - 180 tūkst.
„2020 m. depresijos ir nuotaikos pakitimų, nerimo sutrikimų registruota apie 66,5 tūkst. atvejų, kai prieš karantiną tokių atvejų buvo 40 tūkstančių. Depresija yra bene dažniausiai diagnozuojamas psichinis sutrikimas - 5 proc. viso pasaulio populiacijos ja serga. Depresijos formų yra daug, tačiau kuo ilgiau ji negydoma, tuo didesnė tikimybė, kad žmogui gali išsivystyti ir sudėtingesni sutrikimai, kurie gali lydėti jį visą gyvenimą. Pavyzdžiui, šizofrenijos atvejų tais metais turėjome 17,7 tūkst., kai 2014 m. jų buvo apie 12 tūkst.“, - pranešime žiniasklaidai komentuoja jis.
COVID-19 pandemija ir karantinas privertė žmones užsidaryti, o tai išaugino ir nerimo lygį - atitinkamai daugiau gyventojų per karantiną kreipėsi dėl psichologinių problemų į specialistus.
„Apie pandemijos laikotarpio įtaką psichikos sveikatai jau daug kalbėta - tai buvo išties krizinis laikotarpis. Užsidarymas, buvimas namuose, kai kurie žmonės pamiršo, kad gyvena socialinėje erdvėje, interaktyviame pasaulyje. Tuomet iškilo žmogiško bendravimo iššūkiai. Namų erdvėje atsirado daug traumuojančių santykių - tai nutiko šeimose, kurių nariai mažiau atsparūs stresui. Be to, paslaugų prieinamumas pandeminiu laikotarpiu buvo apribotas, todėl ir specialistai negalėjo tinkamai padėti kenčiantiems“, - aiškina V. Nikžentaitis.
Jis pastebi, kad psichikos sutrikimai rečiau paliečia viduriniąją klasę, dėl socialinių ir ekonominių veiksnių dažniau kenčia ir taip pažeidžiamiausios visuomenės grupės.
„Pavyzdžiui, mūsų bendrijai priklauso 2000 žmonių su psichosocialine negalia - mes matome, kad daugelis jų gauna itin mažas pajamas. Tam yra daug objektyvių priežasčių: dalis susirgo jaunystėje ir nesukaupė reikiamo darbo stažo, todėl gauna minimalią pensiją, kuri siekia vos 182 eurus. Kai kurie glaudžiasi bendrabučiuose, nuo kitų dar nenusisuko artimieji - jiems dar pasisekė, bet kiti gyvena ties visiška skurdo riba, kas dar labiau paūmina žmogaus būklę. Be to, pandemija baigėsi, bet prasidėjo karas - ir vėl turime krizę, kuri stipriai paveikė ir taip pažeidžiamus visuomenės sluoksnius“, - sako bendrijos vadovas.
V. Nikžentaitis įsitikinęs, kad visuomenės vertybės taip pat turi įtakos augančiam psichikos sutrikimų skaičiui, mat visuomenė labiau vertina pinigus, darbą, statusą, o draugystė, meilė, atjauta lieka antrame plane. „Lietuvoje mes patys nemokame susitaikyti su savimi ir turime traumuojančius tarpusavio santykius. Mes vis dar džiaugiamės, jeigu kaimynų namas dega, kažkam nepasiseka arba kažkas suserga. Mūsų gyvenime trūksta altruizmo, atjautimo, supratimo, bet ne vienadienio - žmogų reikia palaikyti ilgą laiką ir suteikti visą įmanomą pagalbą. Pati visuomenė savaime neintegruos žmonių su psichosocialine negalia - turi keistis jos mentalitetas, o tam reikia laiko“, - pažymi jis.
Bendrijos vadovas tęsia sakydamas, kad mes jau pripratome prie fizinių negalių, tačiau to negalima pasakyti apie psichosocialines. „Nėra klausimo, kam žmonės greičiau padės autobuse - žmogui su judėjimo negalia ar su savimi kalbančiam vyriškiui. Psichikos sutrikimai išskiria iš kitų negalių, todėl dažnai kaimynai būna nepatenkinti, jei šalia jų apsigyvena žmonės su šiomis problemomis. Tačiau kai tokie žmonės kontroliuoja savo ligą, turi palaikymą, gauna priežiūrą, įsitraukia į bendruomenę - kaimynai pagaliau ima su jais sveikintis. Turime rodyti daugiau gerųjų pavyzdžių - tada turėsime daugiau tolerancijos visuomenėje“, - neabejoja V. Nikžentaitis.
Anot jo, kelias į nuomonės transformaciją yra įmanomas, tačiau jis - labai sunkus. Žmonės su šia negalia išties yra kitokie: kartais juos sunku suprasti, jie gali kalbėtis su savimi, gali būti sutrikusi jų laiko ar erdvės nuovoka.
tags: #lietuvso #sutrikusios #psichikos #zmoniu #globos #bendrija
