Vaikų lopšeliai-darželiai, dar vadinami motinų, mažylių ar vaikų žaidimų centrais, yra pirmoji švietimo sistemos pakopa. Jų tikslas - padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūrinius ir socialinius poreikius, ruošiant jį būsimam mokymuisi ir gyvenimui. Vaikų darželiai gali būti valstybiniai arba privatūs, o juose vaikai skirstomi į grupes pagal amžių. Šiandien ikimokyklinio ugdymo įstaigos vaidina svarbų vaidmenį vaikų raidai ir socializacijai.
Vaikų darželio sąvoka apima visas ikimokyklinio amžiaus ugdymo įstaigas, sujungiant mokslo, vaikų ugdymo ir priežiūros sritis. Darželiai atstoja vaikų auklėjimą šeimose, atveria naujas galimybes mokytis už šeimos rato ribų. Vaikų darželis, tai ugdymo įstaiga skirta ikimokyklinio amžiaus vaikams, kur mokomi pagrindiniai įgūdžiai, naudojant žaidimus ir kitas mažamečiams pritaikytas ugdymo priemones.
Istoriškai, vaikų darželių atsiradimas siekia XVIII amžiaus pabaigą. Viena iš pirmųjų valstybės pripažintų vaikų auklėjimo įstaigų buvo įkurta 1780 m. Štraubinge (dab. Vokietija). Jau 1760 m. pastorius Oberlinas Belmonto kaime (Elzasas) įkūrė „mezgimo mokyklą“. Visoms ikimokyklinio amžiaus mokymo įstaigoms didelę reikšmę turėjo grafienė Tereza fon Brunsvik, kuri 1828 m. birželio 1 d. Budoje (dab. Budapeštas) įkūrė pirmąją vaikų auklėjimo įstaigą pavadinimu „Angelų sodas“. Ji pati įkūrė vienuolika valstybės pripažintų mažamečių vaikų auklėjimo įstaigų.
Terminą „vaikų darželis“ (Kindergarten) 1840 m. pavasarį sugalvojo Frydrichas Vilhelmas Augustas Friobelis. Jo nuomone, vaikas vaikų darželyje turėjo būti kaip augalas - prižiūrimas ir puoselėjamas. Pradinė vaikų darželio funkcija turėjo būti skirta ne tik vaikams nuo 2 iki 7 metų, bet ir jų motinoms, kad jos pasisemtų pedagoginių žinių ir jas perteiktų auklėjime. Vaikų darželis turėjo duoti teigiamą impulsą šeimai.
20 a. pradžioje Lietuvoje buvo steigiami lopšeliai, kurie vadinti kūdikių ėdelėmis. Vaikų lopšelius-darželius steigė įvairios labdaros draugijos. 1921 m. vaikų lopšelis-darželis buvo atidarytas Kaune. 20 a. 3-4 dešimtmetyje daugiausia vaikų lopšelių-darželių išlaikė Lietuvos vaiko ikimokyklinio ugdymo draugija ir Šv. Vincento Pauliečio draugija. Vaikelio Jėzaus draugija 1921 m. įsteigė pirmuosius kursus vaikų lopšelių-darželių ir vaikų prieglaudų vedėjoms rengti. Vėliau vyko įvairūs pedagogų kursai, skatinantys kvalifikacijos kėlimą.
SSRS okupavus Lietuvą, vaikų lopšeliai-darželiai buvo suvalstybinti. Po Antrojo pasaulinio karo imta steigti daugiau vaikų lopšelių-darželių. 1959 m. vaikų darželius pradėta jungti su vaikų lopšeliais, vėliau jie tapo pagrindine ikimyklinio ugdymo įstaiga. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1991 m. pradėti steigti vaikų darželiai-mokyklos. 1998 m. priimti Ikimokyklinio ugdymo įstaigos nuostatai.
Šiuolaikiniai vaikų darželiai skirstomi į grupes pagal amžių, pradedant nuo lopšelinukų iki paruošiamosios grupės. Į ikimokyklinio ugdymo grupę priimami kūdikiai nuo gimimo iki 5 (6) m., į vienų metų priešmokyklinę ugdymo grupę - nuo 5 iki 6 (7) m. amžiaus. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. pabaigoje veikė 731 ikimokyklinio ugdymo įstaiga.
Šiandien Lietuvoje veikia įvairių tipų darželiai, siūlantys skirtingas ugdymo(si) kryptis. Kai kurie darželiai orientuojasi į lauko pedagogikos principus, suteikdami vaikams daug laisvės - leidžiama karstytis medžiuose, žaisti balose, saugiai naudotis peiliais ar net žiebti ugnį. Taip pat yra darželių, kuriuose ugdoma daugialypės kultūros terpėje, pavyzdžiui, ugdoma lietuvių ir lenkų kalbomis, sudarant sąlygas tautinių mažumų ugdymui. Kai kuriuose darželiuose dirba skirtingų lyčių ugdytojai - vyrai ir moterys, siekiant užtikrinti įvairiapusį vaikų ugdymą.
Yra ir specializuoti darželiai, pavyzdžiui, miško vaikų darželiai, ūkio vaikų darželiai, Montessori pedagogikos vaikų darželiai ar Waldorfkindergarten. Taip pat egzistuoja gydomieji ir specifinės pedagogikos vaikų darželiai, kuriuose auklėjami neįgalūs, reikalaujantys specialios priežiūros ar turintys sveikatos negalavimų vaikai.
Dalis darželių orientuojasi į užsienio kalbų mokymą, siūlydami vaikams mokytis kitos šalies pedagoginius pagrindus. Tokie darželiai gali siūlyti ugdymą lietuvių, lenkų, rusų, prancūzų, italų ar ispanų kalbomis.
Tėvams, ieškantiems tinkamo darželio, svarbu atkreipti dėmesį į įstaigos filosofiją, ugdymo metodus ir personalo kvalifikaciją. Svarbu, kad darželis būtų saugi, mylima ir išgirsta aplinka kiekvienam vaikui. Žaidimas yra pagrindinė vaikų gyvenimo ir ugdymosi forma, todėl svarbu, kad darželyje būtų skiriamas didelis dėmesys vaikų vaizduotės, kalbos, kūno raiškos žaismingumui, tyrinėjimams ir atradimams.
Didelį dėmesį skiriama glaudžių ryšių tarp pedagogų, vaikų ir jų tėvų puoselėjimui. Partnerystė tarp šeimos ir darželio yra svarbi siekiant užtikrinti vaiko visapusišką raidą. Daugelis tėvų dalijasi teigiamais atsiliepimais apie darželius, pabrėždami profesionalų kolektyvą, nuostabią atmosferą ir tai, kad vaikai jaučiasi mylimi ir gerbiami.
Ruošiamės lankyti darželį
Rekomendacijos pradedantiems lankyti darželį yra svarbios, nes tai ypatingas ir kupinas emocijų laikotarpis tiek vaikui, tiek tėvams. Svarbu suprasti, kad vaikai skirtingai adaptuojasi, todėl nereikėtų daryti skubotų išvadų apie vaiko savijautą pirmosiomis savaitėmis darželyje.
Vaikų darželiai siūlo įvairias papildomas veiklas, tokias kaip stovyklos, šventės, žygiai. Šios veiklos padeda vaikams plėsti akiratį, ugdytis socialinius įgūdžius ir patirti naujų įspūdžių. Pavyzdžiui, viename darželyje dukra lankė stovyklą, kurioje vyko įvairūs užsiėmimai, žygiai ir šventės.
Vaikų darželių raida Lietuvoje
Vaikų lopšeliai-darželiai yra valstybiniai ir privatūs. Skirstomi į grupes pagal amžių. 20 a. pradžioje Lietuvoje buvo steigiami lopšeliai, jie vadinti kūdikių ėdelėmis. Vaikų lopšelius-darželius steigė įvairios labdaros draugijos. 1921 m. vaikų lopšelis-darželis buvo atidarytas Kaune. 20 a. 3-4 dešimtmetyje daugiausia vaikų lopšelių-darželių įvairiose vietose išlaikė Lietuvos vaiko ikimokyklinio ugdymo draugija (1939 m. jai priklausė 116 vaikų lopšelių-darželių, juose buvo dirbama pagal F. W. A. Fröbelio pedagoginę sistemą) ir Šv. Vincento Pauliečio draugija (1937 m. jai priklausė 45 vaikų lopšeliai-darželiai, juose buvo dirbama pagal M. Montessori pedagoginę sistemą). Vaikų lopšelius-darželius taip pat steigė Vaikelio Jėzaus draugija, kuri 1921 m. įsteigė pirmuosius kursus vaikų lopšelių-darželių ir vaikų prieglaudų vedėjoms rengti. Vėliau vyko įvairūs dvimečiai ir aštuonių mėnesių kursai vaikų lopšelių-darželių vedėjoms ir auklėtojoms rengti. Veikė ir privačių kursų, pagrįstų O. Decroly ar M. Montessori pedagoginėmis sistemomis.
SSRS okupavus Lietuvą, vaikų lopšeliai-darželiai buvo suvalstybinti. Švietimo liaudies komisariate veikė ikimokyklinio auklėjimo įstaigų ir vaikų namų skyrius. 1941 m. pradžioje veikė 254 vaikų lopšeliai-darželiai, kuriuose buvo 12 500 vaikų. Po Antrojo pasaulinio karo imta steigti daugiau vaikų lopšelių-darželių. 1959 m. vaikų darželius pradėta jungti su vaikų lopšeliais, dar vėliau vaikų lopšeliai-darželiai tapo pagrindine ikimokykline įstaiga. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1991 m. pradėti steigti vaikų darželiai-mokyklos. 1998 m. priimti Ikimokyklinio ugdymo įstaigos nuostatai.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. pabaigoje veikė 731 ikimokyklinio ugdymo įstaiga (miestuose - 632, kaimo vietovėse - 99) ir 517-oje bendrojo ugdymo mokyklų įsteigtos ikimokyklinio ugdymo grupės. Buvo ugdoma apie 120 900 vaikų.
| Tipas | Įstaigų skaičius | Vaikų ugdoma |
|---|---|---|
| Ikimokyklinio ugdymo įstaigos (iš viso) | 731 | apie 120 900 |
| Miestuose | 632 | - |
| Kaimo vietovėse | 99 | - |
| Ikimokyklinio ugdymo grupės bendrojo ugdymo mokyklose | 517 | - |
Vaikų darželis - privati arba vieša ikimokyklinio ugdymo įstaiga, paprastai skirta vaikams nuo dviejų iki penkerių ar šešerių metų. Vokietijoje vaikai turi būti sulaukę trejų, Šveicarijoje keturių, o Austrijoje - mažiausiai dviejų su puse metų amžiaus. Sudarant darželio grupes vaikai skirstomi pagal amžių, pradedant nuo lopšelinukų iki paruošiamosios grupės.
Pilnos dienos vaikų auklėjimas Vokietijoje dažnai yra vadinamas dieniniu vaikų darželiu (vok. Kindertagesstätte) arba dieniniais namais vaikams (vok. Tagesheim). Taip pat yra siūlomi ir kiti lankymo modeliai, pavyzdžiui, nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro ir užimtumas savaitgalio dienomis.
Vaikų darželiai atstoja vaikų auklėjimą šeimose, bei atveria naujas galimybes mokytis už šeimos rato ribų. Mums darželis, tai antri namai, kuriuose kiekvienas vaikas turi jaustis saugus, mylimas ir išgirstas. Mes tikime, kad viskas, kas geriausia, yra sukuriama bendromis pastangomis.
