Nėštumas - tai nuostabus ir nuolat besikeičiantis procesas, trunkantis vidutiniškai 9 mėnesius, arba 40 savaičių. Kiekviena savaitė atneša naujus pokyčius tiek moters organizme, tiek besivystančiame kūdikyje. Nėštumo kalendorius padeda sekti šiuos pokyčius, suskirstydamas juos į trimestrus ir savaites. Svarbu atsiminti, kad kiekvienas nėštumas yra unikalus, todėl pateikiama informacija yra bendro pobūdžio.
Nėštumo pradžia skaičiuojama nuo paskutinio menstruacinio ciklo pirmosios dienos. Ovuliacija, kai subrendusi kiaušinėlė išsiskiria iš kiaušidės ir laukia apvaisinimo, įvyksta maždaug antrosios savaitės viduryje. Apvaisinimas, kai sperma susijungia su kiaušinėliu ir sudaro zigotą - pirmąją naujos gyvybės ląstelę - taip pat įvyksta apie antrą savaitę. Zigota keliauja kiaušintakiais link gimdos, kur įsitvirtina gleivinėje - tai vadinama implantacija. Šis kelionės ir įsitvirtinimo etapas paprastai trunka kelias dienas. Pirmosiomis savaitėmis dažnai dar nejuntami jokie nėštumo požymiai, tokie kaip vėluojantis ciklas, pykinimas ar silpnumas.
Savaitės eigoje vyksta aktyvus ląstelių dalijimasis ir organų užuomazgų formavimasis. Jau 4-ąją savaitę gimda prisitaiko prie besiformuojančio embriono, o organizme pastebimi pirmi pokyčiai ir simptomai, panašūs į priešmenstruacinį sindromą (PMS): vėluojančios menstruacijos, silpnumas, šleikštulys, pykinimas, vėmimas, krūtų paburkimas ir skausmas, dubens skausmai. Širdis pradeda plakti, formuojasi kraujotakos sistema.
Penktąją savaitę formuojasi vaisiaus širdis ir centrinė nervų sistema, kaulai, raumenys, pradeda formuotis veido bruožai. Organizme vyksta milžiniški hormoniniai pokyčiai, pakyla HCG lygis. Rytinis šleikštulys, pykinimas ir vėmimas tęsiasi, dėl padidėjusio progesterono kiekio jaučiamas vangumas ir silpnumas. Padidėjusi gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl padažnėja noras šlapintis.
Šeštą savaitę jau pastebimos organų užuomazgos, toliau plaka vaisiaus širdelė, placenta aprūpina embrioną maistinėmis medžiagomis ir deguonimi. Simptomai išlieka panašūs: rytinis šleikštulys, pykinimas, vangumas, silpnumas, paburkusios ir jautrios krūtys. Atsiranda galūnių užuomazgos, embrionas pradeda įgauti žmogaus pavidalą.
Septintą savaitę dauguma embrionų jau turi aktyviai plakančią širdį. Po truputį formuojasi kojos ir rankos, vystosi plaučiai, auga galvos smegenų pusrutuliai, vystosi akys ir nosies šnervės. Nėštumo simptomai kaip pykinimas, krūtų jautrumas, svorio pokyčiai išlieka. Embrionas dabar maždaug avietės dydžio (1,6 cm).
Aštuntą savaitę mažylio galva pradeda didėti ir suktis, rankos ilgėja ir tampa didesnės už kojas. Toliau formuojasi akys, nosis, ausys. Gali būti jaučiamas pykinimas, vėmimas, padažnėjęs noras šlapintis, nuovargis, energijos trūkumas, miego sutrikimai ir nuotaikų kaita. Dėl susitraukinėjančios gimdos galite jausti spazmus pilvo apačioje ar šonuose. Šiuo metu itin padidėja persileidimo tikimybė, todėl reikia būti atsargioms.
Devintą savaitę pradeda formuotis kepenys, inkstai ir plaučiai. Veidukas atrodo atpažįstamesnis, susiformavusi maža burna ir liežuvis su skonio receptoriais, ryškėja nosis ir ausys. Pirštukų pagalvėlės dar formuojasi, embrionas gali judinti galūnes. Padidėjęs progesterono kiekis gali sukelti pilvo pūtimą, sunkumą, burbuliavimą, taip pat nuotaikų kaitą.
Dešimtą savaitę baigiasi embriono vystymosi etapas, ir nauja gyvybė vadinama vaisiumi. Vaisiaus organai auga ir bręsta, pradeda funkcionuoti gyvybiškai svarbūs organai: žarnynas, plaučiai, kepenys, inkstai. Galva sudaro pusę viso kūno ilgio. Ant rankų pirštukų formuojasi nagučiai. Spartus gimdos padidėjimas gali tempti gimdą prilaikančius raiščius, sukeldamas tempimo pojūtį. Po dantenomis vystosi dantų pumpurai.
Vienuoliktą savaitę per apsilankymą pas gydytoją turėtumėte pirmąkart išgirsti vaikelio širdies dūžius. Išsivysčius galūnėms vaisius aktyviai spardosi ir besirąžo, praveria burnytę, paliečia veidelį. Vaisiaus galva sudaro pusę kūno dydžio, smegenys jau turi savo struktūrą. Nors pykinimas turėtų liautis, apetitas gerėti, gali varginti padidėjęs skrandžio rūgštingumas (rėmuo). Nuo pilvo apačios link bambos gali išryškėti ruda juosta (lot. linea nigra).
Tryliktą nėštumo savaitę kūdikio galvos augimas sulėtėja lyginant su likusiu kūnu. Kūnelis tampa proporcingas. Daugumai moterų rytinis pykinimas praeina, nors kai kurios jo nepatiria visai. Krūtys gali pradėti gaminti priešpienį. Ant pilvo, krūtinės, sėdmenų gali atsirasti strijų. Žymiai sumažėja persileidimo rizika.
Keturioliktą savaitę prasideda antrasis nėštumo trimestras. Susiformuoja stemplė, trachėja ir gerklos, tad vaikelis gali kvėpuoti ir ryti. Visos pagrindinės vidinės ir išorinės vaikelio kūno dalys susiformavusios, jos toliau augs ir stiprės. Pykinimas, vėmimas, nuovargis ir krūtų jautrumas mažėja, tačiau gali atsirasti vidurių užkietėjimas, hemorojus, rėmuo. Rekomenduojama sveikai maitintis, gerti daug vandens ir mankštintis.
Kūdikio vystymasis 16-ąją nėštumo savaitę
16-ąją nėštumo savaitę jūsų mažylis yra maždaug avokado dydžio. Jo ūgis siekia apie 11-12 cm, o svoris - apie 100 gramų. Nors dar prieš 8 savaites jis svėrė vos 1 gramą, dabar jo judesiai tampa stipresni ir labiau koordinuoti. Vaikelis gali sukti galvą, plaukioti, sukryžiuoti rankas, judinti akis, kurios vis dar užmerktos, bet jau reaguoja į šviesą. Jo kaulai kietėja, o veido mimikos raumenys leidžia jam daryti įvairias grimasas, pavyzdžiui, raukytis.
Per artimiausias tris savaites vaisius sparčiai augs ir jo svoris dvigubai padidės. Dėl besiplečiančių gimdos raumenų galite jausti duriantį skausmą pilvo apačioje. Jei pilve jaučiate drugelius - tai kūdikis spardo gimdos sienelę. Jeigu tai pirmasis jūsų nėštumas, galite dar nejausti vaiko judesių, bet jie taps stipresni per artimiausias savaites.
Šiuo metu kūdikio oda padengta plonu plaukelių sluoksniu, vadinamu lanugo. Jo kaulai sparčiai kietėja, formuojasi skonio receptoriai, todėl jis jau gali jausti skonį. Vaisiaus kūną saugo vernix caseosa - riebi balta medžiaga, kuri apsaugo odą nuo vaisiaus vandenų.
16-ąją nėštumo savaitę jūsų kūdikis jau šlapinasi kas 40-45 minutes. Jo vidiniai organai, tokie kaip širdis, kepenys, inkstai, skrandis, tulžies pūslė ir žarnynas, funkcionuoja. Širdis „perpumpuoja“ apie 25 litrus kraujo per parą. Žarnyne atsiranda tamsiai žalios spalvos mekonijaus. Kraujas visiškai susiformavęs, gydytojas gali nustatyti vaiko kraujo grupę ir rezus faktorių.
Moters kūno pokyčiai ir pojūčiai 16-ąją nėštumo savaitę
16-ąją nėštumo savaitę daugelis moterų jaučiasi puikiai. Nuolatinis pykinimas ir nuovargis paprastai praeina, dingsta skausmas krūtyse, nors jos ir toliau didėja, ruošdamosi laktacijai. Atsiranda daugiau jėgų, ramybės, dingsta nuotaikų kaita dėl hormonų svyravimų. Gimda didėja, tačiau mažiau spaudžia šlapimo pūslę, todėl retėja apsilankymai tualete.
Dėl nuolatos augančio pilvuko tampa nepatogu miegoti ant pilvo ir nugaros. Rekomenduojama miegoti ant šono, pageidautina ant kairiojo, nors svarbiausia yra rasti patogią pozą. Gali pasireikšti nugaros skausmai, todėl svarbu atkreipti dėmesį į tinkamą laikyseną ir atlikti lengvus pratimus.
Šiuo metu gali atsirasti potraukis įvairiems, net neįprastiems patiekalams, dėl hormonų pokyčių organizme. Svarbu atkreipti dėmesį į sveikai mitybai ir pakankamai skysčių vartojimui. Gali pasireikšti odos pasikeitimai, pavyzdžiui, tamsesni speneliai, strazdanos ar strijos.
Hormonų pokyčiai nėštumo metu gali turėti neigiamos įtakos regėjimui, sukeldami akių sausumą ir dirginimą. Jei nešiojate kontaktinius lęšius, gali tekti juos pakeisti akiniais.
16-ąją nėštumo savaitę gali būti atliekami svarbūs tyrimai. Ginekologo apsilankymo metu bus atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai. Taip pat gali būti atliekamas alfa-fetoproteino tyrimas (kraujo tyrimas), kuris gali parodyti vaisiaus apsigimimą, pavyzdžiui, Dauno sindromą. Jei tyrimo rezultatai rodo galimą apsigimimą, arba jei moteriai yra daugiau nei 35 metai, tarp 15 ir 18 savaičių gali būti atliekama amniocentezė - vaisiaus vandenų tyrimas.
Nėštumo kalendorius: dešimta savaitė
Šis laikotarpis taip pat yra tinkamas metas planuoti atostogas, rinktis vežimėlį ir dalyvauti gimdymo kursuose. Moterys dažnai jaučia stiprų ryšį su savo kūdikiu ir džiaugiasi kiekvienu jo judesiu.
Svorio prieaugis: Nėštumo metu moterys vidutiniškai priauga 14 kg. Šiuo metu galite pastebėti, kad svoris padidėjo apie 2-2,5 kg, nors tai priklauso nuo individualių organizmo savybių.
Bendra informacija:
- Vaiko dydis: Apie 11-12 cm ilgio, 100 g svorio (avokado dydžio).
- Pagrindiniai pokyčiai: Stiprėja judesiai, kietėja kaulai, formuojasi veido bruožai ir organai, pradeda funkcionuoti vidaus organai.
- Motinos pojūčiai: Mažėja pykinimas ir nuovargis, stiprėja energija, gali pasireikšti potraukis maistui, nugaros skausmai, odos pasikeitimai.
Nepamirškite, kad kiekvienas nėštumas yra unikalus, todėl svarbu konsultuotis su gydytoju ir stebėti savo organizmo pokyčius.
