Ignas Krupavičius - tai ne tik žinomas LRT televizijos veidas, bet ir žurnalistas, laidų vedėjas, kurio gyvenimas yra kupinas įvairių patirčių: nuo meilės ir šeimos iki iššūkių, skyrybų ir naujų pradžių. Ši biografija apžvelgia jo kelią nuo vaikystės svajonių iki sėkmingos karjeros televizijoje, asmeninio gyvenimo peripetijas ir vertybes, kuriomis jis vadovaujasi.
Ankstyvasis gyvenimas ir svajonės
Ignas Krupavičius gimė inžinierės ir kranininko šeimoje. Vaikystė prabėgo bendrabučio kambaryje, kuriame erdvę dalinosi su kitais gyventojais. Tėtis, be kranininko darbo, kurį laiką žaidė krepšinio komandoje ir, kaip prisimena Ignas, net buvo įtrauktas į Lietuvos rinktinės sudėtį. Dar prieš mokyklą Ignas pradėjo lankyti pramoginius šokius, kuriems paskyrė dvylika metų. Į šokių pamokas važiuodavo troleibusu, kuris įkvėpė jį svajonei tapti troleibuso vairuotoju. Būdamas vaikas, jis mėgdžiodavo troleibuso vairuotoją savo kambaryje, o sesė skaitydavo stotelių pavadinimus.
Šimtai tūkstančių televizijos žiūrovų kas rytą laukia Igno Krupavičiaus pasisveikinimo „Labas rytas, Lietuva“. Tačiau vieno žymiausių šalies televizijos laidos vedėjų svajonė buvo daug kuklesnė - tapti troleibuso vairuotoju. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Gimę tą pačią dieną“ I. Krupavičius gimė inžinierės ir kranininko šeimoje. Žurnalistas prisimena, jog tėtis kurį laiką žaidė krepšinio komandoje, ir, regis, net buvo įtrauktas į Lietuvos rinktinės sudėtį. Dar iki mokyklos I. Krupavičius pradėjo lankyti pramoginius šokius, kur savo įgūdžius tobulino dvylika metų. Į šokių pamokas pats važiuodavo troleibusu. Ir nors šokti sekėsi puikiai, būsimojo žurnalisto galvoje augo kita svajonė - dirbti troleibuso vairuotoju. „Sėdėjau toje pačioje dviaukštėje lovoje, aš būdavau pirmame aukšte, sesę pasodindavau į antrą. Pasiimdavau jos sukamąją fortepijono kėdę ir taip tapdavau troleibuso vairuotoju. Pasidėdavau kažkokius mygtukus, spaudinėdavau, o sesė viršuje skaitydavo stotelių pavadinimus. Mano mintyse vaikystėje tie maršrutai buvo taip užsifiksavę... Žinodavau visas stoteles mintinai. Žinodavau, kiek trukdavo nuo vienos stotelės nuvažiuoti į kitą. Jei reikėdavo „sustoti“ prie šviesoforo, suskaičiuodavau, kad užtruksiu 20 sekundžių ilgiau. Nuo vieno miesto krašto iki kito savo kambaryje važiuodavau pusantros valandos. Mama žinodavo, kada man daryti pietus, nes aš turėdavau pabaigti maršrutą, tik tada ji pakviesdavo mane pietauti.
Karjeros kelias: nuo svajonės apie troleibusą iki televizijos eterio
Nors vaikystėje Ignas svajojo apie troleibuso vairuotojo karjerą, likimas jį atvedė į televiziją. Po 16 metų, praleistų LRT eteryje, Ignas Krupavičius paliko laidą „Labas rytas, Lietuva“. Jis atvirai pasakoja, kad tokį sprendimą priėmė tuomet, kai jautė visišką ramybę. Žinomas vyras teigia, kad labiausiai jį paveikė tai, jog iš darbo išėjo dar nesulaukęs jokio pasiūlymo. Jis sakė: „Esu atviras prieš save, atviras širdimi prieš kitus.“
Po 16 metų, praleistų LRT eteryje, laidą „Labas rytas, Lietuva“ paliko Ignas Krupavičius. Pasklidus žiniai apie ilgamečio LRT laidos „Labas rytas, Lietuva“ vedėjo Igno Krupavičiaus pasitraukimą iš laidos vedėjo kėdės, žiūrovai suskubo sunerimti, ar Ignas liks televizijoje, ar atsisveikins su eteriu visam laikui. Žinomas vyras teigs, kad labiausiai jį paveikė tai, jog iš darbo išėjo dar nesulaukęs jokio pasiūlymo. Esu atviras prieš save, atviras širdimi prieš kitus. Imkite mane, ir aš ateisiu pas jus laisva širdimi. Nori nenori, 16 metų praleidau televizijoje. Tada galvojau, kad dedu tašką, einu į kariuomenę ir nebegrįšiu, bet aš tarnaudamas atsigavau, grįžau, vėl naujos idėjos ir mintys. Neseniai Ignas Krupavičius paliko televizijos laidų vedėjo pareigas. Dabar žinomas vyras atvirai pasakoja, kad tokį sprendimą priėmė tuomet, kai jautė visišką ramybę.
„Geriausias laikas išeiti - dabar, kai man gera, kai džiaugiuosi darbu, kai išeinu ne todėl, kad esu pervargęs ar nepatenkintas. Dabar yra savotiškas pakilimas ir būtent taip noriu išeiti - su pačiais gražiausiais prisiminimais“, - portalui LRT.lt sako žurnalistas ir televizijos laidų vedėjas Ignas Krupavičius, balandį paliksiantis laidą „Labas rytas, Lietuva“. - Po 16 metų laidos „Labas rytas, Lietuva“ vedėjo kėdėje balandį atsisveikinsi su žiūrovais. - Tiesiog atėjo laikas, kai pajutau, jog viską, ką galėjau duoti laidai, jau atidaviau ir viską, ką galėjau pasiimti, jau esu pasiėmęs. Atrodo, kad su šiuo pavasariu atverčiau paskutinį įdomios knygos puslapį su laiminga pabaiga. Be to, vadovaujuosi principu, kad didesni sprendimai ateina ir spontaniškai. Kartais gyvename kažko labai įsikibę - ar daikto, ar darbo, gal net žmogaus. Tada natūraliai atsiranda trintis. Esu laimingas, kad darbas man niekada nebuvo našta. Gal būsiu banalus, bet tikrai žadinti tautos eidavau (arba mindavau) kaip į šventę. - Tikriausiai dažnas įsipatoginęs vienoje vietoje tiesiog nesiryžta permainoms. - Apie tai buvau pagalvojęs ir anksčiau. Pavyzdžiui, tarnyba kariuomenėje mano gyvenime atsirado pačiu laiku - kai jau atrodė, kad metas mano knygą LRT baigti. Tik anksčiau pagalvojęs, kad reikia permainų, rodos, vis laukdavau tam tikro ženklo. Galiausiai pamačiau, kad kai įtemptai galvoji, nieko ir nenutinka, tačiau vos tik atsipalaiduoji, viskas susidėlioja. Ir man taip - su bundančia gamta ir man nutiko tam tikras pabudimas. Tiesiog supratau, kad dabar geriausias laikas išeiti. Dabar - kai man gera, kai tikrai džiaugiuosi darbu, kai išeinu ne todėl, kad esu pervargęs ar kažkuo nepatenkintas. - Prisimenu kaip vakar, kai būdamas studentas atėjau atlikti praktikos į tą patį „Labą rytą“ prieš daugiau kaip 20 metų. Pirmas laidos prodiuserio Marijaus Gradausko klausimas buvo: ką sugebi? Ilgai negalvojęs atsakiau: eiti į gatves ir kalbinti praeivius. Tai buvo mano likimas. Kalbindamas praeivius jau tada supratau, kad tai ir bus mano mylimas darbas. Po kelerių metų LTV naujienų tarnybos vadovė Aušra Lėka man pasiūlė išbandyti vedėjo kėdę. - Tai buvo košmaras. (Juokiasi.) Jaudulys buvo nežmoniškas, gerai, kad viena pirmųjų pašnekovių buvo psichologė. Šiandien esu be galo dėkingas visiems kolegoms, su kuriais dirbau, iš kurių mokiausi (ir toliau mokausi) LRT Televizijos naujienų tarnyboje. Drąsiai galiu teigti, kad LRT - mano antrieji namai, kurie mane augino, auklėjo, pagirdavo, kai reikdavo, ir argumentuotai pakritikuodavo. Bet, žinoma, kokie namai be dūmų? Vieną pokštą, kuris vos nekainavo kolegei Laimai Kybartienei ilgamečio darbo, menu iki šiol. Laidoje pranešiau, kad vyko loterija į šauktinių kariuomenę, o L. Kybartienė iš loterijos indo ištraukė krepšininko Jono Valančiūno, Donato Motiejūno ir dainininko Vaido Baumilos vardus. Pastarajam šis pokštas ir buvo skirtas, mat jis kaip tik buvo pakviestas į laidą. Tiesa, Vaidas nesutriko ir patikino, kad neatsisakytų, o man už tokius juokus teko eteryje atsiprašinėti.
1. Ignas iki šiol negali pamiršti sakinio, kuris išsprūdo per pirmą tiesioginę laidą „Labas rytas, Lietuva!“: „Gerbiamasis žiūrove, sveikiname jus laimėjus puodelį, kurį galėsite išgerti prie kavos.“
2. Prieš 6 metus yra nualpęs tiesioginiame eteryje (laidos žiūrovai to nematė). Tai atsitiko dėl to, kad Ignas nebuvo atsigavęs po dviračių žygio iš Vilniaus į Nidą.
3. Yra tapęs šauniausiu Vilniaus moksleiviu. Pelnyti šauniausio Lietuvos moksleivio vardą sutrukdė sumaišyti „Tautiškos giesmės“ posmai.
4. Ignas neabejoja, kad praėjusiame gyvenime buvo aktorius, kuris mokėjo pasijuokti iš gyvenimo ir iš savęs.
5. Kalėdų Seneliu tikėjo iki 6 metų, kol vietoj paprašyto šuniuko gavo supamąjį arkliuką.
6. Porą kartų buvo susidūręs su rimtomis sveikatos bėdomis: ankstyvoje jaunystėje po orientavimosi varžybų su slidėmis vos neteko amputuoti nušalusių kojos pirštų, o Brazilijoje, Amazonės džiunglėse, jį taip sugėlė uodai, kad vietos gyventojas vos atgaivino.
7. Kai prieš 12 metų buvo šaukiamas į privalomąją karinę tarnybą, kone verkė ir gavo vadinamąjį baltąjį bilietą - buvo atleistas dėl silpnaregystės ir plokščiapadystės. Bet prieš kelerius metus tai nesutrukdė tapti kariuomenės savanoriu.
8. Skrupulingai rūpinasi, kad priekinis automobilio stiklas būtų švarus. Net esant geram orui važiuodamas nuo Vilniaus iki jūros ir atgal sunaudoja keturis litrus langų valymo skysčio.
Asmeninis gyvenimas: santuokos, skyrybos ir nauja meilė
Igno Krupavičiaus asmeninis gyvenimas nebuvo visada rožėmis klotas. Jis atvirai kalba apie išgyventą skyrybų krizę ir emocijas.
Pirmoji santuoka ir skyrybos
Ignas Krupavičius susituokė su Toma 2011 m. vasario pabaigoje. Vėliau jiems gimė sūnus. Tačiau 2015 m. sausį I. Krupavičius patvirtino, kad su žmona pasuko skirtingais keliais.
Tiesa, tai nėra pirmoji I.Krupavičiaus santuoka. Su ankstesne žmona Toma žinomas vyras susituokė 2011-ųjų vasario pabaigoje. Vėliau jiems gimė sūnus. 2015-ųjų sausį I. Krupavičius 15min patvirtino, kad su žmona pasuko skirtingais keliais.
Po skyrybų su pirmąja žmona, Ignas Krupavičius išgyveno ne vienus metus trukusią krizę. Jam buvo visko: ir noro pabėgti, ir ašarų. Jis pripažino, kad skyrybos nebuvo lengvos ir truko ne vienerius metus. „Reikia pripažinti, skyrybos yra sunki situacija, bet tai nėra tragedija. Vieniems tai sekasi padaryti greičiau, kitiems laiko reikia daugiau“, - atvirai kalbėjo laidų vedėjas.
LRT televizijos laidų vedėjas, žurnalistas Ignas Krupavičius atviras - po skyrybų su pirma žmona ne vienus metus išgyveno krizę, buvo visko: ir noro pabėgti, ir ašarų. Anksčiau Ignas teigė, kad skyrybos su žmona nebuvo iš lengvųjų, truko ne vienerius metus. „Reikia pripažinti, skyrybos yra sunki situacija, bet tai nėra tragedija. Vieniems tai sekasi padaryti greičiau, kitiems laiko reikia daugiau“, - atvirai kalbėjo laidų vedėjas.
Ignas pabrėžia, kad po skyrybų svarbu atleisti ir palinkėti buvusiam partneriui sėkmės. Jis teigia, kad padėka ir atleidimas gali padėti išgyti.
Skyrybos visada yra kupinos emocijų, ypač kai jas inicijuoja vienas partneris. Kitas turbūt jaučiasi labiau įskaudintas. Tačiau reikia pasistengti, kad vieną dieną galėtum ranką prie širdies pridėjęs nuoširdžiai pasakyti, jog atleidi ir linki buvusiam mylimajam sėkmės, jei meldiesi, maldoje prašyti jam sveikatos ir geros kloties. Padėka ir atleidimas gali padėti išgyti.
Ignas Krupavičius pasakojo, kad jam teko kalbėtis su sūnumi apie skyrybas ir paaiškinti, kodėl tėvai gyvena atskirai. Mūsų sūnus buvo mažas, taigi negalėjo suvokti, kas vyksta. Dabar jam - dešimt, taigi jis jau pakankamai didelis. Jam teko susigyventi su tuo, kad tėvai gyvena atskirai ir jis turi dvejus namus, abiejuose yra labai mylimas. Ir su mama, ir su tėčiu jis būna tiek pat laiko - po savaitę. Kadangi sūnus domisi ir klausia, kodėl taip nutiko, apie tai nemažai kalbamės. Svarbu kalbėtis su vaiku kaip su suaugusiu, tačiau nereikia jam permesti savo problemų. Vaikai neturi matyti tėvų nesutarimų, todėl itin svarbu padėti principus į šalį ir kalbėtis protingai.
Antroji santuoka su Vaida
Rugpjūčio pabaigoje Ignas Krupavičius susituokė su savo mylimąja Vaida Kazakauskyte Panemunėje. Prieš ketverius metus Ignas Krupavičius su Vaida Kazakauskyte susipažino Lietuvos pajūryje. Televizijos laidų vedėjo teigimu, juos suvedė trys skirtingos gamtos stichijos - žemė, dangus ir vanduo. Pora tvirtus santykius puoselėjo ketverius metus ir tuomet I. Krupavičius pasipiršo Vaidai.
Rugpjūčio pabaigoje Panemunėje aukso žiedus sumainė televizijos laidų vedėjas Ignas Krupavičius ir jo mylimoji Vaida Kazakauskytė. Kaip praneša žurnalistas, sutuoktuvės įvyko Panemunėje. Tiesa, šią šventinę dieną su pačiu I.Krupavičium susisiekti nepavyko, tačiau vakare jis pasidalijo gražiausiomis šventės akimirkomis vestuviniuose kadruose. 15min primena, kad prieš ketverius metus Ignas Krupavičius su Vaida Kazakauskyte susipažino Lietuvos pajūryje. Televizijos laidų vedėjo teigimu, juos suvedė trys skirtingos gamtos stichijos - žemė, dangus ir vanduo. Ir tikrai ne veltui - pažinčiai užsimezgus prie Baltijos jūros, pirmasis romantiškas pasimatymas įvyko danguje. Įsimylėjėliai tvirtus santykius puoselėjo ketverius metus ir tuomet I. Krupavičius žengė lemtingą žingsnį - šių metų kovo mėnesį grįžęs namo pasipiršo Vaidai. „Juvelyrinės parduotuvės pardavėja juokėsi, kad per vieną vakarą aš sugebėjau įsigyti žiedelį, jį įteikti, vėl grįžti į parduotuvę ir pakeisti, nes jis buvo šiek tiek per didelis. Viskas buvo padaryta per valandą“, - taip apie vieną svarbiausių gyvenimo sprendimų - sužadėtuves - pasakojo TV laidų vedėjas Ignas Krupavičius.
Ignas ir Vaida kartais pagalvoja ir apie bendrus vaikus. „Mes visada laukiame gandrų, mes esame atviri gyvenimui, gal tiesiog vaikai mūsų neranda? Mes daug keliaujame, stengiamės daug neplanuoti, bet gyvenimas daug ką padiktuoja. Niekada nežinome, kada čia gandrai pasibels“, - anksčiau yra sakęs Ignas.
Taip. Mes esame atviri ir laukiame vaikų savo gyvenime.
Tarnavimas kariuomenėje
I. Krupavičius paatviravo ir apie sunkumus, kuriuos teko išgyventi tarnaujant kariuomenėje. Televizijos laidų vedėjas pasakojo, kad teko vykdyti įvairių daug paliepimų, o pirmosios savaitės buvo išties labai sunkios. Jis teigė, kad išėjo į kariuomenę, nes jam buvo labai blogai asmeniniame gyvenime ir darbe.
Aš išėjau į kariuomenę, nes man buvo labai blogai. Labai blogai asmeniniame gyvenime - skyrybos, labai blogai darbe, kuris man buvo atsibodęs, iš savanaudiškų paskatų išėjau pats nesuprasdamas kur. Norėjau pabėgti. Supratau, kad ten laukia kažkoks naujas gyvenimas. Nors, kai mano žmona veždavo mane į Visorius, kuriuose tarnavau, ji verkdavo, o aš galvojau: „Kaip man faina, manęs rytoj niekas nelaukia, pusrytėlis, pagiedosiu, eisiu klyną pašlapsiu, pašaudysiu ir viskas“, - pasakojo I. Krupavičius.
Kai prieš 12 metų buvo šaukiamas į privalomąją karinę tarnybą, kone verkė ir gavo vadinamąjį baltąjį bilietą - buvo atleistas dėl silpnaregystės ir plokščiapadystės. Bet prieš kelerius metus tai nesutrukdė tapti kariuomenės savanoriu.
Šeimos ryšiai
Ignas Krupavičius atvirai kalba apie savo šeimos ryšius, įskaitant sudėtingą santykį su seserimi Laura, su kuria jis nesimatė iki pilnametystės. Kalbėdamas apie tėvą, Ignas atvirauja, kad bendrauti pradėjo tik suaugus, nuvykęs pas jį į Londoną ir atvirai pasikalbėjęs.
LRT laidos „Labas rytas, Lietuva“ vedėjo Igno Krupavičiaus ir ketveriais metais vyresnės jo sesers Lauros istorija kur kas sudėtingesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Jie niekada nesidalijo bendrais žaislais ar vienu kambariu, nepatyrė, ką reiškia vaikiški sesers ir brolio pykčiai ir susitaikymai, maža to, iki pilnametystės jie net nebuvo matę vienas kito. Kalbant apie tėvą, Ignas atvirauja, kad bendrauti pradėjo tik suaugus, nuvykęs pas jį į Londoną ir atvirai pasikalbėjęs. Parsivežė jo pelenus dėžėje, dėkodamas Dievui, kad atleido jam dar gyvam esant.
Gyvenimo pamokos ir vertybės
Ignas Krupavičius pabrėžia, kad svarbiausia yra klausyti ir įsiklausyti į kitus žmones. „Mes turime priimti kitą žmogų tokį, koks jis yra, nes nesame nei dievai, nei visagaliai, kurie gali kitam žmogui pasakyti, kad tu dabar turi gyventi kitaip.“
Ignas Krupavičius pabrėžia, kad svarbiausia yra klausyti ir įsiklausyti į kitus žmones. Čia apskritai gyvenime, ne tik žurnalistikoje. Pastebiu, kad mes kartais pamirštame įdėmiai įsiklausyti, ką mums sako. Iš anksto pasmerkiame žmogų, jo veiksmus, kaip jis atrodo, kaip elgiasi, koks jis, nes neįsiklausome.
„Mes turime priimti kitą žmogų tokį, koks jis yra, nes nesame nei dievai, nei visagaliai, kurie gali kitam žmogui pasakyti, kad tu dabar turi gyventi kitaip. Manau, kad žmogus turi gyventi savo gyvenimą ir jeigu randi žmogų, su kuriuo užmezgei ryšį, gali dalintis vienu stogu - tai yra puiku. Svarbiausia yra jausti, ko kitas žmogus nori, klausyti, ką jis sako.“
„Esu laiminga pasaulio dulkė. Stengiuosi gyventi šiandien taip, tarsi rytojus neišauštų. O jis vis išaušta“, - sakė Ignas.
Geriausia poilsio ir atsipalaidavimo vieta - oro uostas.
Dėl korupcijos nuteistas Eligijus Masiulis: apie pamestą sėkmę, pinigus ir gyvenimą kalėjime
Vasario 21-ąją LRT laidos „Labas rytas, Lietuva“ vedėjas Ignas Krupavičius mini 39-ąjį gimtadienį. Ankstyviems „vyturiams“ iš televizijos ekranų besišypsantis Ignas sako, kad apie dideliais šuoliais bėgantį laiką pasvarsto ne per gimtadienius, o žvelgdamas į savo sūnų Bartą (9). „Kai manęs paklausia, koks mano amžius, kartais turiu gerai pagalvoti. Nuotaikos dviprasmiškos. Nėra vienareikšmiško atsakymo. Neskaičiuoju bėgančių metų. Iš tiesų, kai manęs paklausia, koks mano amžius, kartais turiu gerai pagalvoti, tai kiek čia man tų metų. Tiesiog gyvenu ir apie tai negalvoju, nes tas galvojimas nieko nepakeis. O pabėgimo noras yra gal dėl mano darbo, nes tenka daug bendrauti, todėl kartais norisi, kad aplink būtų mažiau žmonių. Dabar vis pasižiūriu į sūnų, kuris yra 30 metų jaunesnis už mane, ir jam augant, einant į mokyklą, puikiai supratau, kaip greitai lekia laikas. Jau nori nenori, supranti, kad esi ant tos ribos, kurią peržengęs pereini į antrą gyvenimo pusę. Tačiau puikiai suvokiu, kad kūnas sens, bet širdyje liks tas pats žmogus. Stengiuosi sau per gimtadienį priminti, kad gyvename čia ir dabar, o kito gimtadienio galima ir nesulaukti. Kadangi gimtadienis, paklausiu - kokių planų turite ateinantiems metams? Nesu tas, kuris pasibaigus metams, galvoja, ką nuveiks per ateinančius. Labai tikiuosi, kad jau galėsiu keliauti, labai norisi susipažinti su naujomis šalimis ir kultūromis. Netrukus prasidės ir karių mobilizicija, į kurią po penkerių metų kviečiami kariai atnaujinti savo žinių, tai vėl bus geras mėnuo pratybose. Kaip aš sakau, tai - atostogos. Tokie malonumai manęs laukia, o kas toliau - nežinau. Anksčiau aktyviai keliaudavote, o ir pokalbio metu užsiminėte apie keliones. Tikrai norėtųsi skristi ten, kur šilčiau, bet ir žiemos smagumais nesisukundžiu. Jau seniai supratau, kad nebūtina skristi labai toli, užtenka į Klaipėdą ar Nidą nuvažiuoti ir jau prisipildai įspūdžių, energijos. Tikriausiai labiausiai norisi ne kelionių, o ištrūkti iš kasdienybės ir tų keturių sienų, tarp kurių jautiesi saugiai ir maloniai. Rytinėje televizijos laidoje dirbate daugiau nei dešimtmetį, tad ankstūs rytai tapo nuolatiniu jūsų palydovu. Per daugiau nei dešimtmetį supratau, kad rytas man yra labai tinkantis metas atlikti svarbius darbus. Rytas energijos prasme žmogui yra labai svarbus ir aš tuo įsitikinau. Pelėdoms patarčiau neiti miegoti ir sulaukti ryto, jeigu jau naktimis nesimiega, nes ryto laikas tikrai nuostabus (juokiasi). Šie metai daugeliui buvo sudėtingi, o jums visuomet tenka šypsotis iš televizijos ekrano. Galiu pasakyti, kad šeima, kuri visada būna su manimi. Iš tiesų, nelabai kas pasikeitė. Galbūt turime daugiau laiko ištrūkti į sodybą ar pasivaikščioti miške. Atsirado daugiau laiko apmąstymams, bet iš esmės šeimos gyvenimas nepasikeitė. Mėgstate aktyviai leisti laiką gamtoje. Man smagu būti gamtoje. Dabar, kai niekur negalima išvažiuoti, tai miške pasivaikštau, kur mažiau žmonių. Tokiais momentais stengiuosi atsiriboti nuo telefono, pabūti sau. Visada norisi išvažiuoti prie jūros ir matyti tuos plačius horizontus, pasivaikščioti pakrante. Pastaruoju metu žmonės jus gali matyti ne tik per televiziją, bet ir kur nors parke - bėgiojantį. Po darbo mėgstu išbėgti į Vingio parką, bet kai yra didžiulis šaltis, tai bėgiojimą atidedu. Šiemet atradau dar vieną malonumą - po penkerių metų pertraukos ištraukiau lygumų slides, kurias buvau visai pamiršęs. Praeitais metais beveik neturėjome žiemos, tai šiemet su visa šeima iš naujo atrandame kalnų slidinėjimą. Iš tiesų, labai smagu, kai žiūri pro langą į tuos didelius kalnus, į pusnis, kurios už tave aukštesnės, ir galvoji, koks esi laimingas. Pastebėjau, kad interviu dalijate retai, dažniau pasakojate kitų žmonių istorijas. Man svarbiausia yra klausyti. Čia apskritai gyvenime, ne tik žurnalistikoje. Pastebiu, kad mes kartais pamirštame įdėmiai įsiklausyti, ką mums sako. Iš anksto pasmerkiame žmogų, jo veiksmus, kaip jis atrodo, kaip elgiasi, koks jis, nes neįsiklausome. Neseniai kalbinau neregį slidininką. Mėgstu kitokias istorijas, kurios priverčia susimąstyti apie savo paties gyvenimą. Neseniai kalbinau neregį slidininką, kuris gyvenime tikrai daug matė, paauglystėje prarado regėjimą, bet tai jam neleido palūžti - jis įkūrė tris verslus, šoko su parašiutu ir daug daugiau visko išbandė nei, tarkime, aš. Jo istorija labai įkvepia mane ir galvoju, kad mes dažnai skundžiamės be reikalo. Tai sniego per daug, tai anksti keltis į darbą, tai dar kažką reikia padaryti. Labai džiaugiuosi, kad galiu susitikti su įvairiais žmonėmis. O tą dovaną, išgirsti, ką kalba kitas asmuo, naudojate ir puoselėdamas santykius? Visada stengiuosi. Tačiau santykiai apskritai yra menas ir jis reikalauja daug dėmesio, išskirtinio kruopštumo, sugebėjimo nuleisti savo principus ir priimti žmogų tokį, koks jis yra. Mes turime priimti kitą žmogų tokį, koks jis yra, nes nesame nei dievai, nei visagaliai, kurie gali kitam žmogui pasakyti, kad tu dabar turi gyventi kitaip. Manau, kad žmogus turi gyventi savo gyvenimą ir jeigu randi žmogų, su kuriuo užmezgei ryšį, gali dalintis vienu stogu - tai yra puiku. Svarbiausia yra jausti, ko kitas žmogus nori, klausyti, ką jis sako.
Ignas Krupavičius - žinomas LRT televizijos laidų vedėjas ir žurnalistas, kurio gyvenime buvo daug spalvų: meilės, nevilties, gyvenimo džiaugsmo ir begalinio optimizmo.
tags: #ignas #krupavicius #gimimo #data
