Lietuvoje, susilaukus naujagimio, tėvai turi galimybę jį užregistruoti internetu, tačiau dauguma, net 90 proc., vis dar renkasi lankytis valstybinėse įstaigose. Naudojantis specialia internetine paslauga, naujagimius galima užregistruoti, deklaruoti jų gyvenamąją vietą ar kreiptis dėl išmokų vidutiniškai per 15 minučių. Šia patogia paslauga jau pasinaudojo ir dvynukų susilaukę Katažina bei Deivydas Zvonkai.
„Ši paslauga yra skirta jaunoms šeimoms, kurios yra labai užimtos naujagimių priežiūra. Tokie žmonės gyvena daug laiko naršydami internete ir nepaleisdami iš rankų mobiliųjų telefonų ar planšečių. Galime tik pasidžiaugti, kad Lietuvoje vystoma informacinė visuomenė duoda apčiuopiamą rezultatą bei neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų - interaktyvių viešųjų elektroninių paslaugų, debesų kompiuterijos, kurią mūsų kompanija sparčiai vysto, naudojimo”, - sakė šios paslaugos programinės įrangos sprendimo kūrėjų atstovas - tarptautinės kompanijos „Oracle” vadovas Baltijos šalims Andrius Skunčikas.
Dvynukų susilaukę Zvonkai patenka į technologinėmis naujovėmis besidominčių naujagimių tėvų mažumą, kurie savo vaikus užregistruoja elektroniniu būdu. „Žinau, kad žmona tai padarė internetu ir mūsų vaikų gimimo liudijimai jau yra paruošti, tereikia juos pasiimti”, - sakė kompozitorius D. Zvonkus. Jo teigimu, gruodžio pirmojoje pusėje žmona šį nesunkų darbą atliko todėl, kad, prižiūrėdama dvynukus, didžiąją laiko dalį būna namuose.
Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) direktorius Ramūnas Čepaitis šią paslaugą vertina kaip didelį palengvinimą vaiko susilaukusioms šeimoms. Jo teigimu, šios paslaugos užsakymų skaičius proporcingai auga. 2016 metais vidutiniškai užsakoma apie 230 su vaiko gimimu susijusių paslaugų per mėnesį, o tai yra beveik dvigubai daugiau nei 2015 metais, kai per mėnesį būdavo skaičiuojama vidutiniškai 127 užsakymai. Beveik trečdalis vaikų, pernai gimusių Vilniaus gimdymo namuose, buvo užregistruoti elektroniniu būdu, naudojantis su vaiko gimimu susijusia sudėtine paslauga.
Lietuva, sukūrusi šią galimybę savo piliečiams, Europoje tai padarė pirmoji. „Neteko girdėti, kad tokia paslauga būtų įdiegta kurioje nors kitoje Europos Sąjungos (ES) šalyje. Esame linkę manyti, kad Lietuva šiuo požiūriu yra unikali ES kontekste. Tokia paslauga yra puikus pavyzdys, kaip informacinės technologijos žmonėms padeda vis efektyviau komunikuoti su valstybės institucijomis”, - sakė R. Čepaitis. Jis prisimena, kaip 2015 metais į Lietuvą daryti reportažo apie šį projektą netgi buvo atvykusi Vokietijos transliuotojo „Deutsche Welle” filmavimo grupė.
Pasak IVPK vadovo, anksčiau tėčiui arba mamai reikėdavo aplankyti 4-6 institucijas tam, kad būtų sutvarkyti visi reikalingi dokumentai. „Reikėjo užregistruoti vaiką, deklaruoti jo gyvenamąją vietą, susitvarkyti gimusiam vaikui skirtos socialinės pašalpos ir kitoms išmokoms reikalingus dokumentus, taip pat apie naują statusą informuoti darbovietę, ypač jeigu kuris nors iš tėvų išeina atostogų. Vėliau, diegiant technologijas ir skirtingose institucijose įvedus elektronines paslaugas, tėvams reikėdavo aplankyti tam tikras 4 ar 5 interneto svetaines. Nors tai jau buvo didelis palengvinimas, tačiau dabar šį kelių svetainių lankymą pakeičia viena interneto prieiga ir puslapis, kuriame vieną kartą apsilankius galima gauti visas reikalingas paslaugas”, - aiškino R. Čepaitis.
Anot jo, naujos technologijos žingsnis po žingsnio vaiko registravimui skirtą 2-3 dienų tarpsnį padėjo sumažinti iki 15 minučių. Svarbiausia - nebeprivalu keliauti į savivaldybės socialinių išmokų skyrių, civilinės metrikacijos skyrių, seniūniją ir „Sodrą”.
Su vaiko gimimu susijusią sudėtinę paslaugą šiandien galima užsisakyti ir mobiliuoju telefonu per mobiliąją e.valdžios vartų programėlę. Prie šios sistemos besijungiantys Lietuvos gyventojai naudoja keletą tapatybės identifikavimo būdų. Populiariausias jų pasirinkimas - elektroninė bankininkystė ir mobilusis elektroninis parašas. Pastaroji priemonė sparčiai populiarėja.
A. Skunčikas atkreipia dėmesį, kad šiuolaikinių technologijų kontekste jau sukurta kūdikių registracijos paslauga yra būtinas žingsnis, bet anaiptol ne paskutinis žodis. „Esame pasirengę naujam lygmeniui, tačiau galutinis žingsnis dar nėra žengtas. Manau, kad nuveikta labai daug, įdėta nemažai darbo ir pastangų, viskas krypsta gera linkme, tik svarbu neprarasti pagreičio”, - optimistiškai naujagimių registracijos paslaugos ateitį vertino A. Skunčikas.
Nėštumo ir gimdymo atostogos: kada ir kaip išeiti
Kasmetinės atostogos - tai ne tik poilsio laikas, bet ir apmokama galimybė trumpam atsitraukti nuo darbo. Panaudojus atostogas PRIEŠ NGA (nėštumo ir gimdymo atostogas), atostoginiai bus apskaičiuojami pagal paskutinių 3 mėnesių vidurkį. Panaudojus atostogas PO VPA (vaiko priežiūros atostogų), grįžus iš vaiko priežiūros atostogų, trijų paskutinių mėnesių vidutinis darbo užmokestis (VDU) nebus vertinamas, nes tuo metu darbo užmokestis nebuvo mokamas.
Tėvams, auginantiems vaiką iki 3 metų, priklauso teisė dirbti sumažinti darbo laiką. Jei turite kintamą atlyginimą, planuojate po VPA mažesnį darbo krūvį ar norite gauti kuo didesnę atostoginių sumą - geriau naudotis kasmetinėmis atostogomis prieš išeinant į NGA. Tuo tarpu jei prioritetas - ilgesnis buvimas su vaiku po VPA.
Jeigu gimsta du ar daugiau vaikų, gimdymas yra komplikuotas, atostogų dalis po gimdymo gali būti pratęsiama papildomai 14 dienų. Į nėštumo ir gimdymo atostogas galima išeiti ir vėliau (pavyzdžiui, 32 ar 35 nėštumo savaitę), tačiau tokiu atveju atostogos „neprasitęs“, t. y. skaičiuojamos nuo faktiško išėjimo datos.
Reikalavimai motinystės socialinio draudimo stažui
Norint gauti motinystės socialinio draudimo išmokas, būtinas tam tikras stažas. Jeigu turite reikiamą motinystės socialinio draudimo stažą, jis skaičiuojamas įprasta tvarka. Jeigu stažo neturite, nes prieš tai buvote vaiko priežiūros atostogose, jūsų stažas skaičiuojamas pagal laikotarpį prieš vaiko priežiūros atostogas.
Išskirtiniais atvejais stažas gali būti kaupiamas ir nedirbant. Dirbant savarankiškai laikoma, kad vieno mėnesio stažas įgyjamas sumokėjus motinystės draudimo įmoką nuo minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio sumos. Jeigu dirbant savarankiškai įmokos mokamos nuo mažesnės sumos (pavyzdžiui, jei konkretų mėnesį uždirbote mažiau nei MMA), tuomet įskaitoma proporcingai mažesnė stažo dalis.
Nėštumo ir gimdymo atostogų trukmė ir išmokos
Darbuotojoms suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos - septyniasdešimt kalendorinių dienų iki gimdymo ir penkiasdešimt šešios kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų - septyniasdešimt kalendorinių dienų). Šios atostogos apskaičiuojamos bendrai ir suteikiamos darbuotojai visos, nepaisant faktiškai iki gimdymo panaudotų dienų skaičiaus. Darbuotojams, paskirtiems naujagimių globėjais, suteikiamos atostogos už laiką nuo globos nustatymo dienos iki kūdikiui sukanka septyniasdešimt dienų. Už šių atostogų laiką mokama Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta išmoka.
Motinystės išmoka yra 77,58 proc. gavėjos kompensuojamojo uždarbio dydžio, t. y. 77,58 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Minimali motinystės išmoka per mėnesį negali būti mažesnė už 8 bazines socialines išmokas (BSI), galiojusias praeitą mėnesį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos.
Išmokos gavėjos kompensuojamojo uždarbio dydis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas (algą, atostoginius, iš „Sodros“ gautas išmokas, individualios veikos pajamas, autorinius atlyginimus ir kt.). Dažniausias atvejis - kai būsima mama gauna vienos rūšies pajamas - fiksuotą mėnesinį darbo užmokestį. Jo dydis ir lemia motinystės išmokos dydį - žinoma, jei atlyginimas nebuvo mokamas „vokelyje“ ir nuo jo buvo sumokėti „Sodros“ mokesčiai.
Jei dėl kokių nors priežasčių paaiškėtų, kad jums buvo išmokėta didesnė nei priklauso išmoka (pavyzdžiui, dėl nėštumo ir gimdymo metu gautų pajamų), permoką privalėsite grąžinti. Individualią veiklą vykdantiems ir kitiems savarankiškai dirbantiems asmenims išmoka mokama neatsižvelgiant į jų pajamas, gautas iš savarankiškos veiklos.
Išmoką „Sodra“ išmoka per 15 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo. Išmoka pervedama į prašyme nurodytą gavėjo asmeninę banko sąskaitą. Jei esate vaiko priežiūros atostogose (VPA) bei gaunate vaiko priežiūros išmoką, o jums suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos (NGA) laukiantis kito vaiko, jums bus mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra jų suma negali būti didesnė kaip 77,58 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Darbo teisės garantijos besilaukiančioms ir pagimdžiusioms moterims
Darbo teisė yra viena iš pagrindinių teisės šakų, kurios tikslas - užtikrinti sąžiningas, saugias ir teisėmis pagrįstas darbo sąlygas visiems darbuotojams. Ypatingas dėmesys skiriamas moterų, ypač besilaukiančių, neseniai pagimdžiusių ar krūtimi maitinančių darbuotojų, apsaugai. Joms taikomos specialios darbo sąlygų lengvatos, draudžiamos tam tikros darbo formos, siekiant apsaugoti jų sveikatą ir užtikrinti palankią aplinką motinystei.
Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos turi teisę reikalauti ne viso darbo laiko, o darbdavys privalo tenkinti tokį prašymą. Tokia pati teisė suteikiama darbuotojams, auginantiems vaiką iki aštuonerių metų, bei vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Ne visas darbo laikas gali būti nustatomas sutrumpinant darbo dienos valandas, mažinant darbo dienų skaičių per savaitę ar mėnesį arba taikant abu būdus.
Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios moterys, taip pat mamos, auginančios vaiką iki aštuonerių metų, ir vienišos mamos, auginančios vaiką iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, turi teisę reikalauti dirbti nuotoliniu būdu. Nuotolinio darbo laikotarpis įstatymu nėra ribojamas, todėl mamos gali prašyti šios darbo formos tiek laikinai, tiek neribotam laikui, taip pat derinti darbą nuotoliniu būdu su darbo vietoje atliekamomis pareigomis (mišrus darbas).
Darbdavys privalo patenkinti nėščios darbuotojos prašymą suteikti kasmetines atostogas prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų. Kasmetinių atostogų suteikimo eilė darbovietėje sudaroma atsižvelgiant į nėščių darbuotojų ir darbuotojų, auginančių bent vieną vaiką iki trejų metų, interesus.
Mamos, vienos auginančios vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, turi teisę į ilgesnes kasmetines atostogas. Mamos, auginančios vaiką iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat nėščiosios, yra ypatingai saugomos darbo teisės srityje, todėl jų atleidimo iš darbo įspėjimo terminai yra trigubai ilgesni nei įprasti. Tai reiškia, kad vietoje standartinio vieno mėnesio įspėjimo terminas tokioms mamoms pratęsiamas iki trijų mėnesių, o jei darbo santykiai trunka trumpiau nei vienus metus, vietoje dviejų savaičių jos įspėjamos prieš šešias savaites.
Apsauga nuo atleidimo
Darbo teisė užtikrina stiprią nėščių moterų ir mamų apsaugą nuo atleidimo. Darbdavys negali nutraukti darbo sutarties su nėščia darbuotoja nėštumo laikotarpiu ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, išskyrus įstatyme numatytus atvejus. Darbo sutartis su nėščia moterimi gali būti nutraukiama tik šiais pagrindais: šalių susitarimu, darbuotojos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios (pvz., dėl sveikatos būklės), kai baigiasi terminuota darbo sutartis arba kai teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys.
Svarbu pažymėti, kad ši apsauga įsigalioja tik tada, kai darbuotoja pateikia darbdaviui gydytojo pažymą apie nėštumą. Todėl, siekiant garantijų taikymo, nėščiosios turėtų pasirūpinti tinkamu darbdavio informavimu. Jeigu nėštumo laikotarpiu arba iki kūdikiui sukaks keturi mėnesiai atsiranda pagrindas nutraukti darbo sutartį, nėščia darbuotoja gali būti įspėta apie atleidimą arba sprendimas nutraukti darbo santykius gali būti priimtas tik pasibaigus šiam laikotarpiui. Be to, darbuotojos, auginančios vaiką iki trejų metų, negali būti atleidžiamos darbdavio iniciatyva be jų kaltės dėl perteklinių pareigybių naikinimo, prastų darbo rezultatų ar nesutikimo dirbti pakeistomis sąlygomis.
Darbo sąlygų pritaikymas ir papildomos pertraukos
Darbo teisė nustato aiškias apsaugos priemones nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms moterims, siekiant apsaugoti jų sveikatą ir gerovę darbo vietoje. Jeigu nėščiosios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos darbo vietoje yra kenksmingų veiksnių, kurių neįmanoma pašalinti keičiant darbo sąlygas, darbdavys privalo perkelti darbuotoją į kitą, saugią darbo vietą toje pačioje įmonėje, organizacijoje ar įstaigoje, paliekant jai ne mažesnį darbo užmokestį.
Jeigu nėra galimybės nėščiosios perkelti į kitą darbą, jai gali būti suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios, mokant jai priklausantį mėnesinį darbo užmokestį. Tokia pati apsauga taikoma ir neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms darbuotojoms po nėštumo ir gimdymo atostogų. Jei jų darbo sąlygos išlieka pavojingos, o kito tinkamo darbo nėra, jos gali būti išleidžiamos į vaiko priežiūros atostogas iki vaikui sueis vieni metai.
Nėščios, neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios darbuotojos negali būti skiriamos dirbti viršvalandžių be jų rašytinio sutikimo. Taip pat jų sutikimas yra būtinas, jei darbdavys nori jas paskirti budėti, dirbti naktį, poilsio ar švenčių dienomis bei išsiųsti į komandiruotes. Jeigu nėščia ar neseniai pagimdžiusi moteris atsisako dirbti naktį arba pateikia gydytojo pažymą, kad toks darbas gali pakenkti jos sveikatai ar saugai, darbdavys privalo perkelti ją į dieninį darbą. Jei dėl objektyvių priežasčių to neįmanoma padaryti, darbuotojai gali būti suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios arba, o jei ji neseniai pagimdžiusi ar maitina krūtimi - vaiko priežiūros atostogos iki vaikui sueis vieni metai.
Krūtimi maitinančios darbuotojos turi teisę į specialias pertraukas kūdikiui maitinti, kurios suteikiamos ne rečiau kaip kas tris valandas ir trunka ne mažiau kaip pusę valandos. Darbuotojos pageidavimu šias pertraukas galima sujungti, pridėti prie bendros poilsio ir pietų pertraukos arba perkelti į darbo dienos pabaigą, atitinkamai sutrumpinant darbo laiką. Svarbu tai, kad pertraukos kūdikiui maitinti yra apmokamos darbuotojos darbo užmokesčiu, todėl šios moterų teisės užtikrina ne tik jų ir kūdikio gerovę, bet ir apsaugo nuo finansinių nuostolių.
Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos turi teisę pasitikrinti sveikatą darbo metu, jei tai būtina jų sveikatos būklei stebėti ar užtikrinti. Tokiais atvejais darbdavys privalo atleisti darbuotoją nuo darbo, o už praleistą laiką mokamas jos darbo užmokestis. Šią garantiją reglamentuoja darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas.
