Ar jūsų drabužių spintoje yra drabužių, kurių ilgai nenešiojate? Ateinantis pavasaris yra puiki proga atnaujinti drabužių spintą ir atsikratyti nereikalingų drabužių. Jūs tikrai rasite savo spintoje nenešiojamų drabužių, kurie jau seniai jums netinkami, yra per maži, nemadingi ar tiesiog nuobodūs.
Jeigu jų būklė dar yra gera, gaila juos išmesti, juolab jeigu jie vis dar gali būti naudingi kitiems. Kiekviename mieste tikrai yra labdaros organizacijų, dalyvaujančių drabužių rinkime. Vienas iš pačių didžiausių yra „Caritas“, kurie didesniuose miestuose netgi turi keletą vietų, kur galima palikti nereikalingus drabužius. Jų sąrašą galima lengvai rasti internete. Tačiau prieš išvykstant ten verta įsitikinti, kad institucijai tikrai reikia tokių drabužių. Daugelis institucijų yra perpildytos, todėl ne visi norės paimti visą maišą nerūšiuotų drabužių. Geriausiai paskambinti anksčiau ir sužinoti, ar jiems reikalinga jūsų pagalba.
Kitas būdas atsikratyti nereikalingų drabužių yra juos parduoti. Internete tai labai paprasta, tiesiog prisijunkite prie svetainės, pasidarykite geras nuotraukas ir patalpinkite jas puslapyje. Verta ieškoti vietinių grupių iš jūsų miesto, taip bus daug paprasčiau, nes galimas ir susitikimas. Remiantis socialiniais tinklais, galite atsikratyti daiktų, kurie vis dar yra jūsų spintoje, ir vis dar gali būti naudojami. Tai taikoma ne tik drabužiams, bet ir knygoms, baldams ir net buitiniams prietaisams.
Daugelio namuose susikaupia daiktų, kuriuos išmesti gaila, labiau norėtųsi parduoti. Nemažai tokių skelbimų apie parduodamus daiktus galime rasti internete, feisbuko grupėse, tokiose kaip „Jurbarko turgelis jurbarkiečiams“, „Jurbarko skelbimai“, ar įvairiuose portaluose - skelbiu.lt, vinted.lt ir pan. Tokiu atveju jokių mokesčių nereikia mokėti, jei gautas „pelnas“ (skirtumas tarp prekės įsigijimo ir pardavimo kainų) per metus nesiekia 2500 eurų. Jei gautas pelnas iš nereikalingų daiktų pardavimo viršytų šią ribą, apmokestinta būtų tik virš 2500 eurų susidariusi suma - nuo jos reikėtų sumokėti 15 proc. Kadangi dažniausiai tokie daiktai parduodami kur kas pigiau nei buvo pirkti, tik išskirtiniais atvejais minėta suma viršijama.
Lietuvoje nėra draudimo prekiauti dėvėtais drabužiais ir kitais naudotais tekstilės gaminiais išskyrus dėvėtu apatiniu trikotažu kūdikiams ir vaikams iki 3 metų (iki 56 dydžio), dėvėta vaikiška avalyne ir naudotais minkštais žaislais. Toks draudimas galioja nuo 2001 metų rugsėjo, kai įsakymą dėl draudimo prekiauti minėtomis dėvėtomis prekėmis pasirašė tuometinis sveikatos apsaugos ministras. Tuo pat metu įsigaliojo ir reikalavimas dėl dėvėtų drabužių bei avalynės dezinfekcijos.
„Lietuva yra bene vienintelė ES valstybė, kurioje draudžiama prekyba dėvėtais drabužiais kūdikiams ir vaikams iki 3 metų, naudota vaikiška avalyne ir minkštais žaislais. Toks draudimas, kai Europos bendrijos šalys skatinamos dalyvauti žiedinėje ekonomikoje ir šalims griežtėja reikalavimai dėl tekstilės atliekų surinkimo, nebeatitinka šių dienų realijų“, - sako Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis.
Dalyvaujant žiedinėje ekonomikoje siekiama, kad veikloje susidarytų kuo mažiau atliekų ir kuo daugiau gaminių (šiuo atveju drabužių ir avalynės) būtų panaudojama pakartotinai bei perdirbama. Atliekų deginimas arba šalinimas sąvartynuose yra paskiausias pasirinkimas, kai išnaudotos aukščiau minėtos galimybės. „Naudoti drabužiai kūdikiams ir dėvėta vaikiška avalynė dažniausiai dar būna puikios kokybės bei tinkami pakartotiniam naudojimui, nes ypač vaikai nespėja jų sudėvėti. Į pakartotinį naudojimą patenka ir visiškai nauji drabužiai ir avalynė. Be to, esant reikalavimui dėvėtus drabužius ir avalynę dezinfekuoti, draudimas prekiauti šiais gaminiais tampa pertekliniu“, - teigia A. Skinulis.
Aplinkos apsaugos instituto vadovas taip pat pažymi, kad galiojant draudimui Lietuvoje prekiauti naudotais vaikiškais drabužiais, dalinimosi platformų veikla neribojama.
Nuo 2025 metų Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės, privalės užtikrinti atskirą tekstilės atliekų surinkimą. Šalyje turės būti organizuojamas pakartotinis tekstilės atliekų naudojimas ir perdirbimas, kad kuo mažiau atliekų patektų į sąvartyną ar būtų sudeginama. Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvoje į komunalinių atliekų srautą patenkančios tekstilės atliekos sudaro maždaug 8-9 proc. viso atliekų srauto. Lietuvoje už tekstilės atliekų surinkimą, kaip ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, yra atsakingos savivaldybės. Tekstilės pramonė yra viena didžiausių teršėjų pasaulyje. Ši pramonės šaka yra antra pagal dydį teršėja pasaulyje po naftos: tekstilė išmeta 10 proc. viso į aplinką išmetamo anglies dvideginio. Pakartotinai naudodami drabužius ir tekstilės gaminius galime išvengti taršos ir daug energijos reikalaujančių naujų drabužių gamybos. Drabužiai, kurių negalima pakartotinai naudoti, gali būti perdirbami į tokius gaminius kaip pašluostės ar izoliacinės medžiagos.
Kokių dokumentų reikia, kad viskas būtų tvarkinga, jei norite prekiauti turguje vaikiška avalyne? Pagal galiojančius teisės aktus, prekiaujant turguje, būtina turėti verslo liudijimą arba individualios veiklos pažymą. Jei prekiaujate dėvėtais drabužiais, kurie nėra apatinis trikotažas ar vaikiška avalynė, ir jūsų metinės pajamos neviršija 4500 eurų, galite tai daryti su verslo liudijimu.
Tačiau, jei planuojate prekiauti dėvėta vaikiška avalyne, privalote turėti individualios veiklos pažymą. Taip pat gali tekti atlikti prekių dezinfekciją.
Jei vis dėlto nuspręstumėte įteisinti savo veiklą per individualią veiklą, reikėtų žinoti šiuos mokesčius:
- Fiksuotas gyventojų pajamų mokestis (GPM), kuris priklauso nuo savivaldybės bei nuo veiklos.
- Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos - 25,3 proc. arba 27,3 proc.
- Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokestis - 9 proc. nuo minimalios mėnesinės algos kas mėnesį.
Dirbant su individualios veiklos pažyma mokesčiai mokami ir deklaruojami pasibaigus kalendoriniams metams iki kitų metų gegužės mėn. Tuomet taikomi šie mokesčiai:
- GPM - 5 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų.
- VSD - 28,7 proc. arba 30,7 proc. (jei kaupiama pensijai papildomai) nuo 50 proc.
- PSD - 9 proc. Pasibaigus kalendoriniams metams perskaičiuojama PSD - 9 proc. nuo 50 proc.
Asmenys, pradedantys elektroninę prekybą ir iš karto planuojantys didelę apyvartą, greičiausiai pasirinks steigti juridinį asmenį - UAB, mažąją bendriją arba individualią įmonę. Kiekviena iš šių verslo formų turi savų privalumų ir labiau tinkama vieniems ar kitiems verslininkams.
Prieš pradėdami prekybą internetu, išsiimkite individualios veiklos pagal pažymą dokumentą. Tai galite padaryti internetu, apsilankę VMI elektroninėje svetainėje. Pridėkite naują eilutę ir pasirinkite veiklos rūšį/veiklos kodą, atitinkantį jūsų vykdomą veiklą.
Elektroninei prekybai su individualia veikla, kai pajamos nesiekia 20 000 eurų per metus, taikomas 5% gyventojų pajamų mokestis (GPM). Jei prekiaudami internete sugeneruojate daugiau pajamų - GPM bus apskaičiuojamas pagal atitinkamas formules. O peržengus 35 000 eurų per metus pajamų dydį, jums bus taikomas nekintantis 15% mokesčio tarifas. Nepamirškite, kad prie GPM dar gali prisidėti ir kiti mokesčiai, pavyzdžiui, VSD ir PSD.
Numatomą pajamas, išlaidas ir pelną užsiimant elektronine prekyba taip pat galite apskaičiuoti ar bent jau numatyti iš anksto. Apsvarstykite tokius rodiklius kaip: prekės savikaina, už kiek ją parduosite, kokios bus siuntimo išlaidos, jei tokių bus, ir panašiai.
Taip! Įstatymai nuolat keičiasi, tačiau šiuo metu galima užsiimti elektronine prekyba ir su verslo liudijimu. Taip pat individuali veikla pagal pažymą turi mažiau veiklos apribojimų, nei verslo liudijimas, kurio turėtojai gali parduoti prekių ar paslaugų už ne daugiau kaip 4 500 EUR per metus. Trumpai tariant, verslo liudijimas gali labiau atsipirkti tiems, kurie nevykdo labai aktyvios veiklos ir tai galbūt tėra papildomas užsiėmimas, už kurį patogiau susimokėti vienkartinį fiksuotą mokestį.
Ne, tam kad prekiautumėte internetu jums nereikia atsidaryti verslo sąskaitos, įmokas galite rinkti ir į asmeninę sąskaitą banke ar kitoje finansų įstaigoje. Pavyzdžiui, Paysera klientai, internete prekiaujantys su individualia veikla ar verslo liudijimu, gali susikurti įmokų surinkimo projektą turėdami tik fizinio asmens sąskaitą. Taip pat verta pasidomėti, kaip sutaupyti renkant įmokas elektroninėje erdvėje.
10 vietų, kur internetu galima parduoti vaikų ir kūdikių drabužius
Prieš pradedant prekiauti internete, įsitikinkite, kad turite visus reikiamus leidimus tam daryti. Pavyzdžiui, jei jūsų elektroninėje parduotuvėje yra kaupiami vartotojų duomenys, tokie kaip elektroninis paštas, telefono numeris, vardas, pavardė, jums reikės užsiregistruoti į duomenų valdytojų sąrašą Valstybinėje duomenų inspekcijoje. Atkreipkite dėmesį, ar tam, kad vykdytumėte internetinę prekybą jums nereikės registruotis PVM mokėtojais. Žinoma, pagalvokite ir apie galimus leidimus prekiaujant specifinėmis prekėmis. Galbūt užsiimsite maisto prekių prekyba internete? Jei turėsite tiesioginį kontaktą su maistu, jums gali reikėti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) leidimo.
