Vienas labiausiai tėvus jaudinančių klausimų - vaiko kalbos vystymasis. Manoma, kad būtent kalbos išsivystymas parodo vaiko protinius gebėjimus. Dauguma vaikų maždaug apie antrąjį gimtadienį ar keletą mėnesių vėliau pademonstruoja tėvams tikrą kalbinį „sprogimą“. Pirmųjų dviejų gyvenimo metų eigoje vaikas stebi pasaulį, kaupia informaciją. Sulaukęs dvejų jis jau pasirengia aktyviau dalyvauti aplink jį vykstančiame gyvenime. Be to, būtent sulaukus dvejų vaiko smegenų ląstelės ir kalbos aparato raumenys jau pakankamai išsivystę, kad vaikas gebėtų išreikšti savo mintis žodžiais. Tačiau kartais nutinka, kad mažylio kalba vystosi lėčiau.
Pastaraisiais metais kalbos sutrikimų vis daugėja, nes dėl įtempto gyvenimo tempo vaikai yra kiek pamirštami, nekreipiama dėmesio į jų sutrikusią kalbos raidą. „Asmens sveikatos klinikos“ (VŠĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras), teikiančios kompleksines vaiko raidos sutrikimo diagnostikos ir pagalbos paslaugas, logoterapeutė Irena Stankuvienė pasakoja, kaip atpažinti vaiko kalbos raidos sutrikimus ir neuždelsti su jų diagnostika bei korekciniu darbu.
Lemia įvairios priežastys
Pasak logoterapeutės, kalbos sutrikimų esti labai įvairių ir juos dažniausiai lemia kompleksinės priežastys, galinčios atsirasti tiek vaisiui dar esant gimdoje, tiek vėlesniais metais.
„Kalbos centrai formuojasi trečią-ketvirtą nėštumo mėnesį. Jų raidai sukliudyti gali vaisiaus centrinės nervų sistemos ar galvos smegenų pažeidimai, galintys kilti dėl mamos persirgtos infekcinės ligos, traumos, apsinuodijimo, vaistų, alkoholio, narkotikų vartojimo. Gimdymui užsitęsus daugiau nei 18 valandų ar pagimdžius itin greitai, iki valandos, deguonies stygius gali paveikti naujagimio kalbos raidą“, - sako logoterapeutė I. Stankuvienė.
Pirmaisiais vaiko metais persirgtos ligos, jų komplikacijos gali paveikti kalbą. Pvz., jei pirmąjį pusmetį vaikui yra nustatomas raumenų tonuso sutrikimas, jis yra glebus, nenoriai sėdasi, tai greičiausiai ir jo artikuliacinis aparatas - liežuvis, apatinis žandikaulis, minkštasis gomurys - bus pasyvūs, lūpos - nejudrios.
Neišsivystę burnos raumenys arba per silpnas veido raumenų tonusas. Jei vaikas iki šiol mieliausiai valgo skystą, košės konsistencijos maistą ir nemėgsta kieto maisto, valgydamas dažnai išstumia maistą iš burnos, kvėpuoja per burną, taria mažai žodžių, ir tuos pačius dažnai sunku suprasti, pastebėjote, kad jo seilėtekis padidėjęs - tai gali reikšti, kad nepakankamai išsivystę vaiko burnos ir lūpų raumenys.
Be to, I. Stankuvienė atkreipia dėmesį, kad tam tikrais atvejais pas logoterapeutus vaikus atvedantys tėvai prisipažįsta, kad su jais mažai kalbėjosi, bendravo ir vaikas valandų valandas leisdavo prie televizoriaus ar kompiuterio.
„Jokios įdomios pažintinės laidos ar lavinamieji žaidimai neatstoja gyvo bendravimo. Dvimetinukai, kasdien dvi dar daugiau valandų sėdintys prie ekranų, patiria nuolatinę įtampą. To padariniai - skurdesnė kalba, šlubuojantis elgesys, sunkumai sukaupiant dėmesį, įsitraukiant į darbą. Netgi logoterapeutams su jais dirbti sudėtingiau - jie nesiklauso, laksto kabinete, griebia visus žaislus iš eilės“, - sako „Asmens sveikatos klinikos“ specialistė.
Logoterapeutė atkreipia dėmesį, kad sunkumų dažniau gali kilti ir emigrantų šeimose, kai dar nekalbantis arba tik pradedantis kalbėti vaikas patenka į svetimą kalbinę aplinką ir sutrinka jo natūralus gimtosios kalbos vystymasis. Tokiu atveju pastebėjus vėluojančią kalbos raidą patariama šeimoje kalbėti tik viena kalba.
Nepakankama garsinio dėmesio koncentracija. Toks vaikas nesupranta ilgų frazių, negirdi foninio triukšmo. Pasistenkite sudominti vaiką kiekvienu garsu ir žodžiu. Dažniau sekite jam pasakas, skaitykite tas pačias, jau žinomas, knygeles. Kartais pakeiskite tekste pažįstamą žodį nauju, juokingu ir vaikui netikėtu, o jei mažylis pats neatkreips į tai dėmesio - pakartokite pokštą, paraginkite jį išgirsti. Rodykite vaikui jį supančius daiktus, įvardykite juos. Nuolat aiškinkite, kur einate, ką veikiate.
Klausos problemos. Nepakankamai gera klausa sulėtina ir vaiko kalbos vystymąsi. Jei pablogėjusi klausa diagnozuojama vėlai, gali būti praleistas kritinis laikas klausos kanalų, vedančių link klausos centrų smegenyse, stimuliacijai. Vaiko kalba tokiu atveju gali vystytis vėliau, kas lems ir bendravimo bei mokymosi įgūdžių vėlavimą. Nuo klausos pablogėjimo iki tol, kol jūs akivaizdžiai pastebėsite, kad jūsų vaiko klausa pablogėjo, gali praeiti gana daug laiko.
Vaiko žodyne - mažiau nei 20 žodžių, jų nekombinuoja tarpusavyje. Šiuo atveju „žodis“ - tai nebūtinai normalus, pilnas žodis, kokį savo kalboje vartoja suaugusieji. Greičiau tai kokio nors konkretaus garso ar garsų kombinacijos priskyrimas tam pačiam konkrečiam objektui ar veiksmui įvardyti.
Nesupranta arba negali atsakyti į paprastučius klausimus (pvz.
Nuo vėluojančios kalbos raidos iki mikčiojimo
„Asmens sveikatos klinikos“ vaiko raidos centre dirbanti specialistė sako, kad pas logoterapeutą papuola ne tik tie vaikai, kurių kalbos raida vėluoja. Vaikams gali kilti sunkumų ir su girdimuoju suvokimu ar nesusiformavus garsų artikuliavimo vaizdiniams - tai vadinama fonologiniais kalbos sutrikimais. Dėl jų vėliau gali būti sunku išmokti skaityti ir rašyti.
Pastarųjų įgūdžių įgyti bus sunkiau ir tada, jei vaikui būdingas hipernosinumas - dėl gomurio nesuaugimo ar minkštojo gomurio sutrikimų kylantis balso tembro ir garsų tarimo pasikeitimas, dėl kurio sutrinka tarimas, nepakankamai išlavėja klausa. Tokie vaikai vartoja siaurą žodyną, nemoka rišliai kalbėti.
Taip pat vaikams gali būti būdingi balso (aukštumo, stiprumo, rezonavimo, tembro) sutrikimai, kurie kyla tiek dėl anatominių pasikeitimų, tiek dėl psichinių veiksnių, mėgdžiojimo, netinkamų įpročių (pvz., garsiai kalbėti), isterijos.
Kalbos sutrikimų atsirasti gali ir tada, kai kalbos aparatas ir klausa normaliai funkcionuoja. Logoterapeutė I. Stankuvienė išskiria dėl netinkamos artikuliacijos atsirandantį garsų tarimo sutrikimą: netaisyklingą garsų tarimą, vienų garsų (dažniausiai s, z, š, ž, c, č, dz, dž, r, l) keitimą kitais ar visišką netarimą.
Šie garsų tarimo trūkumai gali kilti dėl įvairių priežasčių: netinkamai išaugusių dantų, liežuvio ar gomurio pakitimų, netaisyklingo sąkandžio, žandikaulių deformacijos, negalėjimo greitai ir sklandžiai atlikti garsų tarimui reikalingus garsų aparato judesius, netaisyklingos aplinkinių kalbos mėgdžiojimo etc. Taip pat juos gali lemti ir kalbos padargų paralyžius, parezė, neišoperuoti adenoidai, polipai, somatinės ligos, sulėtėjusi psichinė raida, netinkama socialinė aplinka.
Pasak vaiko raidos centro „Asmens sveikatos klinikoje“ logoterapeutės, vienas sunkiausių sutrikimų - mikčiojimas, kai sunku ištarti žodžius, išsakyti mintis, kartojami garsai ar net žodžiai. Manoma, kad pasaulyje mikčiojančių žmonių yra 2-3 proc., jis labiau būdingas ikimokyklinukams, dažniau - berniukams nei mergaitėms. Mikčiojimas dažniausiai pasireiškia antraisiais - penktaisiais gyvenimo metais. Tuo metu vaikas sunkiai suranda reikiamų žodžių, jaudinasi, skuba kalbėdamas - dėl to sutrinka, užsikerta vaiko kalba. Jam įveikti būtina ne tik logoterapeuto, bet ir neurologo, psichologo pagalba ir paties mikčiojančio žmogaus pastangos.
Kada tėvams reiktų sunerimti?
„Kūdikiai čiauškėti pradeda apie ketvirtą - penktą mėnesį. Metinukai jau taria nuo 2 iki 30 žodžių, o trimečiai jau gali ištarti apie 1500. Tad jei jūsų vaikui treji, o jis taria tik kelis žodžius, pvz., „mama“, „tete“, „baba“, nereiktų laukti stebuklo. Kreipkitės į logoterapeutą, nes kuo ilgiau mažylis nekalbės ar kalbės netaisyklingai, tuo vėliau lavės jo gebėjimas girdėti garsus, mokytis rišliai pasakoti, skaityti, rašyti. Anksčiau ar vėliau logoterapeuto pagalbos jam tikrai prireiks“, - sako I. Stankuvienė.
„Asmens sveikatos klinikos“ specialistė pataria į logoterapeutą kreiptis, jei:
- Su vienerių metų vaiku nėra kalbinio bendravimo (nors garsais);
- 1,2 - 1,5 metų vaikas netaria nė vieno žodžio, nereaguoja į žodinius prašymus, visiškai ar iš dalies nesupranta į jį nukreiptos kalbos, kalba „sava“, aplinkiniams nesuprantama kalba;
- 2 metų vaikas netaria trumpų frazių;
- 3-5 metų vaikas netaisyklingai taria garsus, jo žodynas siauras, jam sunku rišliai kalbėti, pasakoti, jis kalba labai greitai, savo mintis reiškia paskubomis, kalbėdamas kartoja skiemenis, garsus;
- Ikimokyklinio bei mokyklinio amžiaus vaikas netaisyklingai taria garsus, painioja juos kalbėdamas, nepakankamai išsivysčiusi smulkioji motorika, sunkiai sukaupia dėmesį, nesidomi skaičiais, raidėmis, nesiorientuoja, kur yra lapo viršus, apačia, vidurys, sunkiai rašo ar skaito.
Logoterapeutė tėvams, auginantiems 3-5 metų amžiaus vaikus, pataria jų kalbą patikrinti ir profilaktiškai, nes šiuo raidos periodu daug vaikų garsus taria netaisyklingai.
Apsilankius pas logoterapeutą yra vertinamas vaiko kalbėjimas, numatomos korekcinio darbo gairės, kurių vėlesniame darbe - šalinant, švelninant kalbėjimo, kalbos, balso, rijimo, komunikacijos sutrikimus, mokymosi sunkumus - laikosi logoterapeutas.
„Daugelis atėję pas logoterapeutą tikisi greito rezultato, tačiau taip būna ne visada. Darbo trukmė labai priklauso nuo sutrikimo pobūdžio ir paciento įsitraukimo. Dalis sutrikimų nuosekliai dirbant gali būti visiškai pašalinami, tačiau svarbu su jais pradėti dirbti kuo anksčiau, vaiką logoterapeutui parodyti vos kilus menkiausiam įtarimui dėl kalbos raidos,“ - sako I. Stankuvienė.
Vaikas, tik pradėjęs tarti garsus, jungti skiemenis ir kalbėti, džiugina šeimos narius. Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, 2016 m. net 84 proc. vaikų, ugdomų ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, ir 46 proc. - bendrojo ugdymo mokykloje, susiduria su įvairiais kalbėjimo ir kalbos sutrikimais. Dar 2017 m. Švietimo ir mokslo ministerijos leidinyje „Lietuva. Švietimas šalyje ir regionuose 2017“ pateikiami duomenys, kad bendrojo ugdymo mokyklose kas trečias mokinys turi kalbos ir kalbos ugdymosi sutrikimų.
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) mokslininkės Amy S. DeVeney ir Sh. S. Nordness teigia, kad „Tiek sulėtėjusi kalbos raida, tiek kalbos sutrikimai gali paveikti tolesnį vaiko ugdymąsi: vaiko raštingumą, skaitymo gebėjimus, socializaciją, elgesį, nes visi šie aspektai yra tarpusavyje susiję. Anksti pradėjus mokyti vaiką taisyklingai tarti garsus, ugdyti jo kalbos ir komunikacinius gebėjimus, galima tikslingai ir kokybiškai nukreipti vaiko ugdymąsi teisinga linkme“.
Tai, kad vaikas turi kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, anot specialisčių, priklauso nuo tam tikrų lingvistinių kalbos charakteristikų. „Tikėtina, kad sulėtėjusios kalbos raidos atveju vaikas ugdymosi tikslus pasieks kiek vėliau nei jo bendraamžiai. Esant kalbėjimo ar kalbos sutrikimui, reikia kiek kitaip planuoti ir organizuoti vaiko ugdymąsi. Pavyzdžiui, JAV, vaikui nustačius sulėtėjusią kalbos raidą ar kalbos sutrikimą, ugdymasis pradedamas nuo 3 metų amžiaus. Tačiau kartais logopedai dirba su vaikais daug anksčiau, t.y. nuo 16-ojo vaiko gimimo mėnesio“ - pasakojo Sh. S. Nordness.
Paklaustos, ką svarbu žinoti šeimoms, norinčioms kuo anksčiau pastebėti kalbėjimo ir kalbos sutrikimus, mokslininkės pabrėžia, kad svarbu stebėti vaiko kalbos raidos nuoseklumą, t.y. tam tikram vaiko amžiui būdingus kalbos ypatumus. Kai vaikai yra maži, paprastai ieškoma ikikalbinių požymių, leidžiančių įtarti kalbėjimo ar kalbos trūkumus. Štai kalbant apie kūdikius, visų pirma, reikia kreipti dėmesį į verksmą, tariamus garsus. Verksmas tokiame amžiuje dažniausiai siejamas su alkio jausmu, o suėjus pirmiesiems metams jau tikimasi, kad jis peraugs į komunikacijos būdą. Jeigu 6-8 mėnesį vaikas ima tarti pasikartojančių skiemenų junginius, tada tikėtina, kad iki 12 mėnesio jis gebės tarti įvairius garsus, jų junginius, pamėgdžiojamas tėvų kalbėjimo intonaciją. Suėjus vieneriems metams ir iki 14-ojo mėnesio jau tikimasi pirmųjų žodžių, nors dažnai tėvai bendravime vis dar vartoja kūdikių žargoną.
„Galima sakyti, kad tėvams labai pravartu šiame vaiko raidos etape stebėti kaip ir kada vaikas taria garsus, žodžius ir jų junginius, kad galėtų laiku sureaguoti, jeigu kažkas vyksta ne taip“ - apibendrino Sh. S. Nordness.
Lietuvių kalboje mažiems vaikams sudėtingiausia tarti garsą „R“. Mokslininkės tikina, kad tik nedaugelyje pasaulio kalbų nėra garso „R“, tad šio garso tarimo problema yra plačiai paplitusi. JAV egzistuoja tam tikri reguliaciniai aktai, nurodantys, kada paprastai vaikai turėti mokėti ištarti tam tikrus garsus.
„JAV yra paplitusi praktika, kad tėvai tiesiog ateina pas logopedus pasitikrinti, ar būdamas tam tikro amžiaus vaikas teisingai taria garsus, todėl faktas, kad daugybė tėvų ir vaikų lankosi pas logopedus, nereiškia, kad visi vaikai turi kalbėjimo ir kalbos sutrikimų. Priešingai, tai reiškia, kad tėvams šis vaikų raidos etapas yra svarbus. Aišku, pasitaiko atvejų, kai tėvai susirūpina, jog jų pusantrų metų vaikas dar netaria garso „R“, tada mes juos tiesiog nuraminame, kad dar ne laikas susirūpinti“ - pasidalino savo patirtimi Sh. S. Nordness.
S. Nordness praktikoje susiduria su kalbėjimo motorikos sutrikimų turinčiais vaikais. Tai atvejai, kai informacija iš smegenų netinkamai siunčiama į kalbėjime dalyvaujančius raumenis. Kartais tenka susidurti, kai kalbėjimo ir kalbos sutrikimai yra antrinės kilmės, t. y. pasireiškia kaip kitų sutrikimų ir ligų (pvz. autizmo spektro sutrikimas, intelekto sutrikimas, sunki smegenų trauma, insultas) pasekmė.
„Labai svarbu surasti įvairių būdų kaip padėti žmonėms komunikuoti, kai kalbėjimo ir kalbos sutrikimai yra labai sudėtingi. Vaikui nustačius kalbėjimo ir kalbos sutrikimą, šeimai ir pedagogams yra svarbu dirbti komandoje, tarpusavyje derinant veiksmus. „JAV gali būti rekomenduojama tiesioginė logopedo pagalba vaikui, tačiau didžiausių pasiekimų galima tikėtis tik pripažįstant lygiavertį šeimos vaidmenį ugdymosi procese, taip suteikiant didesnes galimybes vaikui greičiau įveikti kylančius komunikacijos sunkumus. Labai svarbus aspektas yra betarpiškas ir atviras tėvų ir logopedų bendradarbiavimas“, - Šiaulių universitete, kuriame atliekami logopedijos tyrimai ir organizuojamos logopedijos studijos, pasakojo A. S. DeVeney.
JAV pagalba žmonėms, turintiems kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, prieinama tiek švietimo institucijose, tiek medicinos įstaigose. Jei yra nustatoma, kad vaikui reikalinga logopedo pagalba, tėvai naudojasi šalies sveikatos apsaugos sistemos teikiamomis paslaugomis, kurių išlaidas dengia privatus sveikatos draudimas. Nepasiturinčioms šeimoms, kurios negali sau leisti mokėti už pilną sveikatos draudimą, valstybė siūlo atitinkamas federalines sveikatos apsaugos programas (angl. „Medicaid“).
„Logopedo paslaugos mokykloje yra nemokamos. Jeigu nustatoma, kad vaiko kalbėjimo ir kalbos sutrikimai turi įtakos jo gebėjimui mokytis, mokymosi procesui, tai dokumentuojama ir tada vaikui teikiama nemokama logopedo pagalba. Tam tikra paslaugų dalis gali būti teikiama namuose (mažamečiams vaikams), taip pat ir gydymo įstaigose, atskiruose vaikų ugdymo centruose, aptarnaujančiuose konkrečius regionus“, - pasakojo Sh. S. Nordness.
„JAV tėvai gali kreiptis į vietinių mokyklų atstovus, kad jų vaikams, nuo gimimo iki 21 metų, būtų atlikti testai, siekiant įvertinti kalbos gebėjimus, identifikuoti galimus sutrikimus. Vaikams iki 3 metų šie testai gali būti atliekami namuose, tiesiog atvykus mokyklos atstovui. Toks vertinimas gali padėti tėvams suprasti vaiko kalbos raidos eigą, įtarti galimus sutrikimus. Taip pat yra teikiamos rekomendacijos, parodančios į ką vertėtų atkreipti dėmesį vaiko elgesyje“ - pridūrė A. S. DeVeney.
Sh. S. DeVeney tikina, kad visai nesvarbu, ar kalbame apie garsų tarimo problemas ar kalbos sutrikimus, pagalbos tikslas suteikti žmonėms galimybę būti kuo savarankiškesniems. Apie sėkmingą pagalbą vaikui galima kalbėti tik tada, kai vaikas išmoksta savarankiškai komunikuoti, net jeigu tai nėra įprastiniai, verbaliniai, komunikavimo būdai. „Gebėjimų savarankiškai komunikuoti ugdymasis taip pat turi būti laikomas logopedo teikiamos pagalbos tikslu suaugusiųjų neurodegeneracinių ligų atvejais (kai laipsniškai silpnėja pažintinės ar fizinės funkcijos)“, - papildė A. S. DeVeney.
Asmenims, turintiems kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, ugdyti ar komunikuoti neretai į pagalbą pasitelkiamos ir technologijos. Tiesa, daug svarbiau ne pati technologija, bet jos turinys - kaip ta technologija yra naudojamasi, kokia egzistuoja kalbos sistema. „Kalbant paprasčiau, tai, kad planšetiniame kompiuteryje yra programėlė, tai dar nereiškia, jog ji gera ir tinkama, todėl iš tiesų reikėtų logopedo patarimo bent jau išsiaiškinant, ko vaikui tikrai reikia ir kaip galima efektyviai šią priemonę panaudoti. Be abejo, tiek planšetiniai kompiuteriai, tiek įvairios programėlės šiais laikais yra lengvai prieinami ir jų yra kiekvienoje šeimoje, tačiau tik specialistai gali patarti, kokią technologiją ar programėlę geriausia naudoti konkrečiam vaiko atvejui, pvz. ugdant vaiką, turintį autizmo sindromą“ - tvirtino A. S. DeVeney.
Kaip padėti vaikui?
Vaiko raidos vėlavimą būtina pastebėti laiku. Pasak specialistų bei tėvų, pirmieji raidos vėlavimo požymiai pasireiškia tarp antrųjų ir ketvirtųjų vaiko gyvenimo metų. Taip yra todėl, kad būtent šiame amžiaus tarpsnyje išryškėja jau ne tik specialisto akiai pastebimi vaikų raidos ypatumai. Pastebima, kad dažniausiai kreipiamasi tada, kai vaikas pradeda lankyti ugdymo įstaigą arba kai artimieji iš jo nesulaukia žymesnio kalbos / savarankiškumo progreso.
Jei pastebite, kad jūsų dvimetis taria daug mažiau prasmingų žodžių nei jo bendraamžiai arba netaria visai, nenumokite ranka ir kreipkitės į specialistus. „Nenurašykite“ to sakydami, kad spės, išaugs, pasivys ir pan.
Dar vienas svarbus požymis - tai atsiliekantis stambiosios ar smulkiosios motorikos vystymasis. Šiuo atveju net ir patys tėvai gali pastebėti jei vaiko judesiai jam einant, bėgant, lipant laiptais, dirbant rankomis, pirštais atrodo nekoordinuoti, nerangūs. Taip pat nežiūrėkite pro pirštus ir kreipkitės į specialistus, jeigu jūsų atžalai sunku susitelkti į vieną veiklą, ją tęsti, užbaigti.
Arba galbūt vaikas neturi poreikio socialiniam bendravimui - nesidomi kitais vaikais, suaugusiais, pats nesistengia užmegzti kontakto ar neatsiliepia į kitų norą bendrauti. Vaikas nežiūri žmonėms į akis, o gal pastebite „keistus“, jo bendraamžiams nebūdingus judesius, pomėgius, stiprias neįprastas baimes?
Tai svarbūs signalai, kad būtina susirūpinti ar vaiko raidai nereikia papildomos, išorinės specialistų pagalbos. Tačiau dar nereiškia, kad vaiko raida sutrikdyta nepataisomai. Jei jums vis tik neramu, kreipkitės į specialistus vien dėl to, kad jie profesionaliai paaiškins, atsakys į jūsų klausimus, patars kaip galite padėti savo mažyliui augti. O galbūt jums prireiks nedidelių paslaugų, jei bus nustatytas nežymus raidos vėlavimas.
Jei vis tik jūsų vaikui buvo nustatytas raidos sutrikimas, nenusiminkite ir nepulkite į paniką. Šiandien tikrai nemažai kompetentingų specialistų, kurių padedami galite padėti vaikui įveikti kilusius sunkumus. Ties vaiko diagnoze pasaulis nesibaigia. Svarbu sukurti mažyliui saugią ir jo poreikius atitinkančią aplinką. Svarbu neignoruoti fakto ir „nepaslėpti“ jo.
Labai dažnai tėvams kyla baimė ir jie linkę ignoruoti bei neigia, kad jų vaiko raida sutrikusi. Tai nėra jokia gėda ar kažkas „amoralaus“. Vaikų raidos sutrikimai būna labai įvairūs - skirtingo sunkumo bei skirtingų sričių. Todėl skiriasi tiek suteikiama pagalba, tiek jos intensyvumas. Išsamiai ištyrę vaiko raidą, specialistai kartu su tėvais sudaro konkrečiam vaikui tinkamą pagalbos planą. Kaip ir minėjome prieš tai - vienam vaikui galbūt reikia tik logopedo pagalbos, kuris padėtų sustiprinti jo kalbėjimo įgūdžius.
Pusiausvyros pratimai
Pūsti ir švilpti. Labai veiksmingi bet kokie pratimai, kurių metu reikia įtempti, atkišti lūpas: pūskite muilo burbulus, pūstelėkite į viršų plunksnelę ir vėjo gūsiais ją bandykite kuo ilgiau išlaikyti ore. Gerti per šiaudelį. Imituoti garsus.
