Mažeikių regioninė ligoninė susiduria su rimtu iššūkiu - išsaugoti gimdymo skyrių, kuriam nuo kitų metų gresia uždarymas. Tokia pati situacija neaplenkia ir kitų mažesnių miestų ligoninių visoje Lietuvoje. Pagrindinė priežastis - Vyriausybės nutarimas, nustatantis, kad ligoninės turi priimti bent 300 naujagimių per metus, kad galėtų gauti finansavimą akušerijos-ginekologijos skyrių veiklai. Šis reikalavimas kelia susirūpinimą šalies ligoninėms, siekiančioms išsaugoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšas, skirtas šioms paslaugoms.
Esama situacija ir Vyriausybės reikalavimai
Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalios nuostata, kad įstaigoje turi būti suteikta ne mažiau kaip 600 gimdymų bent vienais iš dvejų paskutinių paeiliui einančių metų. Jeigu konkrečioje apskrityje yra įstaiga, kuri suteikė mažiau nei 600 gimdymo paslaugų, tokiu atveju gimdymo paslaugas toliau galės teikti ta įstaiga, kuri suteikė daugiausiai gimdymo paslaugų, bet ne mažiau nei 300. Mažeikių regioninė ligoninė yra viena iš tų, kuriai gresia gimdymo skyriaus uždarymas. Šiaulių teritorinės ligonių kasos sutarčių skyriaus vedėja Sigrida Kubilienė teigia, kad jeigu įstaiga neatitiks sąlygų, sutartis dėl gimdymo skyriaus finansavimo 2025 m. nebus pratęsta. Remiantis šių metų pirmojo pusmečio duomenimis, prognozuojama, kad regioninė Mažeikių ligoninė gali nepasiekti Vyriausybės nustatytų sąlygų. Įstaiga buvo informuota apie galiojančius teisės aktus ir sutarčių sudarymo galimybes 2025 m.
Nors gimdymų skaičius Lietuvoje kasmet mažėja, regioninės ligoninės kovoja dėl kiekvieno naujagimio. Ligoninių vadovai atvirai kalba apie nuostolius, kuriuos neša akušerijos skyriai, ir apie finansavimo modelį, kuris regionuose neveikia. „Kartojama - „regionai, dėmesys regionams“, bet vietoje skambių pareiškimų norisi realių darbų. „Akušerija tempia ligoninę į duobę, - tiesiai šviesiai sako Utenos ligoninės direktorius Gedas Kukanauskas. - Vaikų ligų skyrius irgi nėra pelningas, bet esame vienintelė regiono ligoninė, kur jis veikia. Anot jo, Utenos ligoninė patiria didžiausią nuostolį tarp regioninių ligoninių šalyje. Pernai čia gimė 304 kūdikiai - vos keturiais daugiau nei Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sugrąžinta trijų šimtų gimdymų kartelė. „Kiekvienam gimdymui turi budėti visa komanda - akušerės, gydytojas, anesteziologas. Ar tą parą gimdo viena moteris, ar penkios - personalas tas pats.“
Telšiuose situacija panaši. „Tai mūsų ligoninės prestižas ir pasididžiavimas. Kiekvienos gimdyvės laukiame ir stengiamės, kad tik ji gimdytų čia. Pernai pas mus gimdė moterys iš aštuoniolikos aplinkinių rajonų. Mažeikiuose padėtis sudėtingesnė - pernai čia gimė 215 kūdikių, tad ministerijos nustatyta 300 gimdymų kartelė liko nepasiekta. „Nuo 2025 metų sausio gimdymo atvejai nebėra apmokami iš VLK lėšų, paslaugų teikimą dalinai finansuoja rajono savivaldybė, - pasakoja ligoninės direktorius Alfonsas Motuzas.
Šių metų pradžioje regioninės ligoninės galėjo lengviau atsikvėpti - nauja valdžia atsisakė ankstesnės Vyriausybės reikalavimo pasiekti 600 gimdymų per metus ir grąžino 300 kartelę. Primename, kad 2022 metų gegužę buvo uždaryti akušerijos skyriai Anykščiuose, Trakuose, Kretingoje, Ukmergėje, Kėdainiuose ir kitur. 2023-iaisiais ministerija kartelę pakėlė iki šešių šimtų - regionų ligoninės tai pavadino absurdu. SAM sprendime numatyta ir geografinė sąlyga - jei ligoninė nutolusi nuo artimiausios gimdymo įstaigos daugiau nei penkiasdešimt kilometrų, skyrius gali veikti net ir nepasiekęs trijų šimtų gimdymų. Utena, Telšiai ir Marijampolė yra apskričių centrai - kol kas jų skyriai turėtų likti. Marijampolės ligoninėje pernai užfiksuoti 253 gimdymai.
„Nepasiekta riba atspindi ne mūsų ligoninės darbo kokybę, o objektyvią demografinę realybę. Svarbiausia - paslaugų saugumas, kokybė, specialistų kompetencija. Vien kiekybiniu kriterijumi sprendimų priimti negalima. „Vertinant pačią ribą, ji neatitinka regionų realybės. Vienodas reikalavimas didmiesčiams ir rajonams ignoruoja demografinius skirtumus, todėl tampa neproporcingai griežtas. Esant dabartinėms gimstamumo tendencijoms, tokia „kartelė“ gali net atgrasyti kai kurias moteris nuo gimdymo regionuose, nes jos baiminasi, kad prasidėjus gimdymui nespės pasiekti tolimos gydymo įstaigos. Tai mažina regionų patrauklumą jaunoms šeimoms.“ Panašiai situaciją vertina ir Utenos ligoninės vadovas. Ši ligoninė - vienintelė šiaurės rytų Lietuvoje, turinti gimdymo skyrių. „Aplinkui - Zarasai, Rokiškis - tai penkiasdešimt, šešiasdešimt kilometrų. Valanda kelio. Nežinau, ar rasit kitą regioną Lietuvoje, kur iki gimdymo namų reikėtų tiek važiuoti. O jeigu atsisakome skyriaus Utenoje, kelias pailgėja iki dviejų valandų.“
„Girdėjome tokias kalbas, kad tiek akušerija, tiek vaikų ligų skyriai turėtų būti dotuojami, bet kol kas realių skaičių ar teisės aktų dar nematom. Telšių ligoninės vadovė teigia taip pat girdėjusi kalbų apie bazinį finansavimą, nepriklausantį nuo gimdymų skaičiaus. „Tai leistų giliau įkvėpti, nes labai daug ką sprendžia finansavimas. Kartojama - „regionai, dėmesys regionams“, bet vietoje skambių pareiškimų norisi realių darbų. Taip, yra svarstoma dėl bazinio mokėjimo stacionarines akušerijos paslaugas teikiančioms gydymo įstaigoms, kuriose pagal galiojančius teisės aktus gali būti saugiai teikiamos paslaugos nėščiosioms ir naujagimiams, jeigu finansinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto galimybės leis.“
VLK duomenimis, 2026 metų sausį visoje Lietuvoje gimė 1 353 kūdikiai - 56 mažiau negu tuo pačiu metu pernai. Regioninėse ligoninėse sausio rezultatai skiriasi. Telšiuose ir Mažeikiuose gimdymų skaičius augo. „Kiek jau praėję šių metų dienų, tiek turėjome naujagimių - keturiasdešimt devynis. G. Kukanauskas neslepia - metų pradžia nenuteikia optimistiškai. „Apskritai prognozuoti, kokie bus šie metai - sudėtinga, bet matydami pas mus besilankančias nėštukes ir kaip pildosi kortelės ginekologų kabinete, panašu, kad birželis gali būti „derlingesnis“.
Ligoninės pozicija ir argumentai
Ligoninės atstovai pabrėžia, kad Valstybinė ligonių kasa planuoja nefinansuoti šios paslaugos, nors ligoninė atitinka reikalavimus ir teikia kvalifikuotas gimdymo paslaugas. Jie argumentuoja, kad Mažeikių ligoninė yra regioninė, daugiaprofilinė įstaiga, galinti teikti chirurginę pagalbą esant įvairioms komplikacijoms, o tai užtikrina gimdyvių saugumą. Ligoninės atstovai teigia: „Jeigu mes atitinkame reikalavimus ir gimdymus priimame kvalifikuotai, kodėl pasirenkama neapmokėti šios paslaugos? Mūsų ligoninė yra regioninė, daugiaprofilinė, galime teikti esant visokioms komplikacijoms chirurginę pagalbą, o gimdyvės yra saugios.”
Savivaldybės parama ir alternatyvūs sprendimai
Mažeikių savivaldybė yra pasirengusi skirti lėšų iš savivaldybės biudžeto, jei reikės. Tai rodo savivaldybės įsipareigojimą užtikrinti gimdymo paslaugų prieinamumą vietos gyventojams. Tačiau vien savivaldybės paramos gali nepakakti, norint išlaikyti gimdymo skyrių ilguoju laikotarpiu.
Logistikos ir greitosios medicinos pagalbos (GMP) svarba
Pastarieji įvykiai, tokie kaip Kelmėje namuose pagimdyto kūdikio mirtis, atkreipia dėmesį į logistikos ir greitosios medicinos pagalbos svarbą. Tėvai skambino greitajai du kartus, tačiau pagalbos nesulaukė laiku, nes medikai važiavo iš toli. Šis atvejis parodo, kad centralizuojant specifines paslaugas, būtina užtikrinti tinkamą logistiką ir GMP brigadų skaičių.
Gimdymo skyriaus privalumai ir paslaugos
Nepaisant iššūkių, Mažeikių ligoninės akušerijos-ginekologijos skyrius pacientėms siūlo aukštos kokybės paslaugas. Skyriuje įrengta aukščiausios kokybės medicininė įranga, įskaitant naujagimio gyvybinių funkcijų monitorius, ultragarsinio tyrimo aparatą, lovytės, šildomas čiužinukas naujagimiui ir funkcinės lovos suaugusiems. Didelis dėmesys skiriamas naujagimių būklės tyrimui ir gydymui. Skyriuje dirba kvalifikuotas, nuolat besitobulinantis personalas, kuris bet kuriuo paros metu atlieka operacijas ir teikia naujagimiui reikalingą pagalbą. Skyriuje yra priėmimo kambarys, 3 gimdyklos, 8 vienvietės palatos pagimdžiusioms moterims ir jų naujagimiams. Kiekviena moteris gimdo atskiroje gimdykloje, kartu su ja gali būti jos šeimos nariai. Tėveliams sudaroma galimybė būti kartu tiek gimdykloje, tiek palatose po gimdymo. Visose palatose pagerintos sąlygos: spintos, pledai, virduliai, jauki aplinka. Pacientės gali pasirinkti ir mokamą palatą (jų yra 3), kuriose yra televizorius, šaldytuvas, indai arbatai, kavai.
Gimdymo metu taikomos medikamentinės ir nemedikamentinės nuskausminimo priemonės, masažas, padėties parinkimas gimdymo metu, apšvietimas, kamuoliai, sėdmaišiai, galima klausytis muzikos. Pagimdžiusios moterys nuolat konsultuojamos kūdikių maitinimo ir kitais jas dominančiais klausimais. Ambulatorinės reabilitacijos skyriuje vyksta nėščiųjų mankšta, kuri vislabiau populiarėja mažeikiečių tarpe. Akušerijos - ginekologijos ir neonatologijos skyriuje pacientėms skiriamas ypatingas dėmesys. Dažniausiai akušerė prižiūri 1-2 gimdyves, kai tuo tarpu didesnėse sveikatos priežiūros įstaigose, dėl didesnio gimdyvių skaičiaus jaučiamas personalo, o tuo pačiu ir skiriamo dėmesio stygius. Tai paliudija skyriuje esanti atsiliepimų lenta, kuri atspindi pacienčių pasitenkinimą gautomis paslaugomis.
Mažeikių ligoninės istorija ir raida
Mažeikių miesto istorija glaudžiai susijusi su Liepojos-Romnų geležinkelio tiesimu. Pastačius šiame kaime geležinkelio stotį, daugėjo čia besikuriančių gyventojų ir geležinkeliečių. Dabartinėje Mažeikių ligoninės svetainėje rašoma, kad aptarnauti geležinkeliečių į Mažeikius 1893 m. atvyko pirmasis medicinos felčeris Šteichmanas. Kai mažeikiškėms ateidavo metas gimdyti, kūdikius priimdavo kaimo bobutė Vaičkienė. Tokie buvo pirmieji mūsų miesto „medikai“ ir jų teiktos medicininės paslaugos. 1902 metais prasiautė maro banga, nusinešusi daug žmonių gyvybių, nes vienintelis tuo metu med. felčeris buvo bejėgis kovoti su šia baisia liga. Tik 1906 metais į Mažeikius atvyko pirmasis gydytojas Pačerinskas (Mažeikių krašto enciklopedijoje jo pavardė rašoma Panzeržinskis).
1919 metų pabaigoje Mažeikių apskrities taryba priėmė nutarimą statyti ligoninę. Lėšų šiam sumanymui įgyvendinti Taryba neturėjo daug, todėl susitarė su plytinės savininku Jazdausku, kuris už nedidelę pinigų sumą perleido daržinę. Po metų pušyne jau stovėjo medinis ligoninės pastatas. Jis buvo suskirstytas į tris dalis, viename pastato gale buvo kambariai, vienas skirtas medicinos seselei, o kitas - gydytojui. Antrame pastato gale buvo nedidelė operacinė. Ligoninė, savo veiklą oficialiai pradėjusi 1921 m. sausio 1 d., tiesiogiai priklausė Sveikatos departamentui Kaune. Joje dirbo šis personalas: gydytojas Mikuckis, medicinos seserys Stravinskaitė ir Barkevičiūtė, akušerio pareigoms atvyko Julija Černienė, felčeris Gurskis buvo priimtas ūkio vedėju.
Mažeikių krašto enciklopedijoje (MKE) pristatoma tolesnė šios įstaigos plėtra: 1923 m. ligoninei buvo pastatytas medinis namas, po poros metų prie jo pristatytas fligelis. 1923 m. pabaigoje ligoninėje pradėjo dirbti gydytojas Vladas Burba, atvykęs iš Rusijos. Tuo laiku ligoninėje operacijos buvo atliekamos ant paprasčiausio medinio stalo, iš pradžių - ir prie žibalinės lempos, nes dar nebuvo elektros. V. Burbos pastangomis, 1926 m. ligoninėje buvo įsteigta klinikinė laboratorija, iš pradžių joje tyrimus atlikdavo pats chirurgas. 1928 m. ligoninė gavo rentgeno aparatą, čia pradėjo dirbti dar du gydytojai: pediatras ir terapeutas. Pribrendo reikalas statyti naują ligoninę ir V. Burbai pavyko įtikinti miesto savivaldybę, kad ji Mažeikiams reikalinga.
1928 m. Mažeikių apskrityje padaugėjo dėmėtosios šiltinės atvejų, todėl Savivaldybė nusprendė statyti užkrečiamų ligų dispanserį, pavadintą Valstybine odos ir veneros ligų ligonine. 1930 m. pradžioje iš Vidaus reikalų ministerijos šiai statybai buvo gauta beveik 50 tūkst. litų pašalpa, tų pačių metų gruodžio 15 d. buvo atidarytas 24 lovų dispanseris. Iš viso statyba kainavo 75 tūkst. litų, iš jų 15 tūkst. 1931 m. abiejose ligoninėse dirbo 2 gydytojai, 3 medicinos seserys, 4 slaugytojos, virėja, skalbėja, ūkio vedėjas ir sargas. Ligoninė turėjo Chirurginį, Vidaus ligų ir Gimdymo skyrius, iš viso 30 lovų. Prie jos veikė ambulatorija, buvo atidaryta vaistinė.
1931 m. iki lapkričio 1 d. ligoninėje gydėsi 214 chirurginėmis ligomis sergantys žmonės, 96 - vidaus ligomis, 42 - užkrečiamomis, 2 - venerinėmis ligomis, 117 moterų gydėsi ginekologines ligas. Tuo laikotarpiu medikų pagalba pasinaudojo 63 gimdyvės bei 2 akių ligomis ir 13 nervų ligomis sergančių ligonių. Buvo atliktos 298 operacijos. Už ligonių gydymą stacionare buvo imamas 7 litų dienos mokestis, o už ambulatorinių - 2,5 lito. 1933 m. kovo 2 d. ligoninė buvo užsidegusi. 1935 m. gegužės 1 d. joje buvo įsteigta tuberkuliozės patalpa, kurioje buvo gydomi džiova sergantys žmonės. 1935 m. ligoninėje buvo 42 lovos, gydėsi 1140 ligonių per metus.
Naujos ligoninės statyba
1937 m. pavasarį pradėta naujos ligoninės statyba, jai gauta 45 tūkst. litų iš viešųjų darbų fondo ir dar 70 tūkst. litų skyrė valdžia. Ligoninė buvo iškilmingai atidaryta 1938 m. gruodžio 10 d. Tuo metu tai buvo viena iš moderniausių ligoninių. Joje buvo įrengta apie 70 didesnių ir mažesnių patalpų, ji naudojosi centriniu šildymu, kanalizacija, iš vieno aukšto į kitą sunkūs ligoniai buvo perkeliami elektriniu liftu. Į Mažeikių ligoninę žmonės gydytis atvykdavo iš visos Žemaitijos. 1939 m. ligoninė turėjo 100 lovų, be to, buvo įrengtas ir 4 lovų gimdymo stacionaras Viekšniuose. Iš viso joje dirbo 5 gydytojai ir du stažuotojai.
Karo metai ir pokario laikotarpis
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, V. Burba buvo atleistas iš ligoninės vadovo pareigų ir dirbo eiliniu chirurgu. Tuo laiku į ligoninę pateko nemažai sužeistų karių, tad vokiečiai užėmė beveik visas ligoninės patalpas, o civiliams gyventojams liko vos kelios palatos. Kol pro Mažeikių kraštą praūžė frontas, V. Burba su keliais ligoninės darbuotojais įsikūrė kaime. Pasitraukdama iš Mažeikių vokiečių kariuomenė išsivežė beveik visą aparatūrą, instrumentus, medikamentus, sunaikino rentgeno aparatą. Pastatas buvo apgadintas, todėl pirmaisiais pokario metais ligoninė nedirbo, jai buvo suteiktos laikinos patalpos kitame pastate. Po karo ligoninė buvo atstatyta ir išplėsta. Pvz., 1968 m. 1973 m. Mažeikių ligoninė buvo rekonstruota ir įrengta ligoninės vaistinė. 1979 m. pradėjo veikti naujas gydomasis 200 lovų korpusas, kuriame įrengtos 3 operacinės. 1989 m. ligoninėje buvo atidarytas Reanimacijos skyrius.
Nepriklausomybės metai ir dabartis
2004 m. spalio mėn. - naujas Radiologijos skyrius, kuris sujungė echoskopinius ir rentgeno kabinetus bei kompiuterinį tomografą, įsigytą 2002 m. 2009 m. pradėjo veikti naujas 16 pjūvių kompiuterinis tomografas, kainavęs apie 1,8 mln. litų. Jį pagal jungtinę sutartį nupirko ligoninė, Mažeikių rajono savivaldybė ir „Medea“ klinikų tinklas.
1992 m. prie ligoninės pradėtas statyti pastatas, kuris turėjo tarnauti ir administracijai, ir ligoniams. Čia buvo planuojama įrengti maldos, administracijos patalpas, posėdžių salę. Tačiau sumanymas nebuvo įgyvendintas. Pastatas nugriautas 2011 m. gruodžio mėn. 1995 m. Mažeikiuose pastatyti nauji gimdymo namai (plotas 10 tūkst. kv. m), jų statyba kainavo 10 mln. litų. Statybų pradžiai lėšų skyrė naftos gamykla, vėliau vienintelis finansavimo šaltinis buvo rajono biudžetas. Statyba tęsėsi apie šešerius metus. Didelio pastato išlaikymas buvo našta rajono biudžetui.
Vykdant ligoninės restruktūrizaciją, 2005 m. iš gimdymo namų į ligoninę buvo perkeltas Akušerijos-ginekologijos skyrius, o 2006 m. pastatas buvo nugriautas, gimdymo namų vietoje pastatytas prekybos centras „Maxima“. 2006 m. vasario mėn. ligoninėje atidaryta ES standartus atitinkanti sterilizacinė, lapkričio mėn. atlikta pirmoji laparoskopinė apendicito operacija. 2007 m. gegužės 11 d. ligoninėje duris atvėrė naujai ir moderniai aprūpintas rentgeno kabinetas, 2008 m. liepos mėn. po renovacijos atidarytas Operacinės-reanimacijos skyrius, 2009 m. lapkričio mėn. - priėmimo-konsultacinis skyrius (545 tūkst. litų skyrė Europos sąjungos fontai ir apie 90 tūkst.
Medicinos istorija – istoriniai įdomybės
Tendencijos ir ateities perspektyvos
Visame Vakarų pasaulyje, įskaitant Lietuvą, moterys ryžtasi gimdyti vis vėliau. Ši tendencija gali turėti įtakos gimdymų skaičiui mažesnėse ligoninėse. Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) kiekvienam juo apsidraudusiam žmogui garantuoja nemokamą sveikatos priežiūrą. Nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis vadinamos tokios paslaugos, kurios yra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Kitaip tariant, už gydymą Lietuvoje antrą kartą mokėti nereikia, jeigu kas mėnesį mokamos PSD įmokos. Tačiau yra kelios sąlygos ir išimtys, kai už paslaugas visgi reikia susimokėti. Lietuvos gyventojams gauti nemokamas gydymo paslaugas, kompensuojamuosius vaistus, daugelį medicinos pagalbos priemonių, gydytojų konsultacijas ir kitą pagalbą gydymo įstaigose yra būti apdraustu PSD. Taigi, jei žmogus kartą per mėnesį moka (arba už jį darbdavys ar valstybė sumoka) PSD įmokas, visos jam reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos yra apmokamos PSDF biudžeto lėšomis. VšĮ Regioninė Mažeikių ligoninė asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš PSDF, teikia pagal sutartis su TLK. Tai reiškia, kad kiekvienam PSD apsidraudusiam žmogui VšĮ Regioninė Mažeikių ligoninė garantuoja nemokamą sveikatos priežiūrą. Jei gydymo įstaigoje paprašoma susimokėti ar primokėti už gydymo paslaugas, pirmiausia būtina išsiaiškinti, kodėl to reikalaujama. Šiuos klausimus pirmiausia reikėtų aiškintis gydymo įstaigoje - jei negaunate atsakymo iš gydančio gydytojo, būtina kreiptis į administraciją. Susirgus visuomet pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją, dirbantį toje gydymo įstaigoje, kurioje pacientas yra prisirašęs. Visi žmonės turi teisę patys pasirinkti tiek šeimos gydytoją, tiek gydymo įstaigą. Šeimos gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę, prireikus gali siųsti pacientą gydytojo specialisto konsultacijai. Visgi, yra kelios išimtys, kuomet žmogus į gydytoją specialistą gali kreiptis savo iniciatyva - be siuntimo - ir būti tikras, jog paslaugos jam bus suteiktos nemokamai. Šeimos gydytojo siuntimo nereikia kreipiantis į gydytoją dermatovenerologą, o taip pat, jei į tą patį specialistą dėl tos pačios priežasties kreipiamasi pakartotinai (t. y. gydytojas nurodė atvykti pakartotinai, nes dar tęsia paciento tyrimą ar gydymą) arba pacientas serga lėtine liga, dėl kurios jam reikalinga ilgalaikė stebėsena.
Nors, sveikatos priežiūros paslaugos Lietuvos gyventojams tampa nemokamomis, išlieka išimtis - mokamų paslaugų sąrašas. Taip pat gydymo įstaigoje mokėti reikės, jei žmogus, turintis teisę į nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas, savo nuožiūra pasirinks brangiau kainuojančias paslaugas, be gydytojo rekomendacijos. Tuomet pacientas šių paslaugų faktinių ir bazinių kainų skirtumą privalės apmokėti pats. O jeigu pacientas savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras, kurios nesusijusios su pagrindinės ligos gydymu, lygiai taip pat privaloma susimokėti visą jų kainą. Šiais atvejais paciento pasirinkimas turi būti motyvuotas ir konkrečiai įvardytas, patvirtintas paciento ir gydytojo parašais medicininiuose dokumentuose. Mokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos VšĮ Regioninėje Mažeikių ligoninėje teikiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr.357(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. Mūsų tikslas - teikti mokslu ir pažangiomis technologijomis pagrįstas, kokybiškas ir pacientų poreikius bei teisėtus lūkesčius atitinkančias sveikatos priežiūros paslaugas, užtikrinant paslaugų patikimumą, etiškumą, rezultatyvumą, efektyvumą, tęstinumą ir saugumą. Mūsų vertybės - profesionalumas, kokybė, operatyvumas, bendradarbiavimas komandoje, sąžiningumas ir skaidrumas, atidumas ir dėmesys kiekvienam pacientui (įsakymas). Mūsų vizija - išlikti nuolat tobulėjančia ir aukštą visuomenės pasitikėjimą išlaikančia asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikiančia kokybiškas ambulatorines ir stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atitinkančias Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus. VšĮ Regioninės Mažeikių ligoninės Akušerijos - ginekologijos ir neonatalogijos skyriuje suteikiama aukščiausios kokybės priežiūra ir pagalba moterims bei jų naujagimiams. Neonatologijos skyriuje pagrindinis dėmesys skiriamas naujagimių sveikatos stebėsenai bei galimų rizikų vertinimui, siekiant užtikrinti pačius geriausius rezultatus. Ypač svarbus vaidmuo tenka bendravimui su tėveliais ir informacijos pateikimui jiems suprantama ir naudinga forma. Skyriuje įrengta aukštos kokybės medicininė ir slaugos įranga: naujagimio gyvybinių funkcijų monitorius, ultragarsinio tyrimo aparatas, lovytės, šildomi čiužinukai naujagimiams, funkcinės lovos suaugusiems ir kt. Pagimdžiusios moterys nuolat konsultuojamos kūdikių maitinimo ir kitais jas dominančiais klausimais. Skyriuje yra priėmimo kambarys, 3 gimdyklos, 8 vienvietės palatos pagimdžiusioms moterims ir jų naujagimiams. Kiekviena moteris gimdo atskiroje gimdymo palatoje, o tai suteikia unikalią galimybę priimti stebuklą kartu su savo šeimos nariais.
