Aistė Smilgevičiūtė-Radzevičienė, gerai žinoma dainininkė ir grupės „Skylė“ narė, kartu su savo vyru Roku džiaugiasi trimis sūnumis: 23-ejų Rapolu, 19-mečiu Ugiumi ir 13-mečiu Eivydu. Šeima puoselėja ypatingas vertybes, kurias stengiasi perduoti ir savo vaikams.
„Manau, kad jie ganėtinai laisvai mane auklėjo“, - apie savo vaikystę pasakoja Aistė, prisimindama, kad vis dėlto egzistavo tam tikros ribos, ypač paauglystėje, pavyzdžiui, grįžimo į namus laikas. Jos vaikystė prabėgo ne tik mieste, bet ir pas močiutes kaime, Salantuose, kas tais laikais buvo įprasta.
Aistė atskleidžia, kad pati yra švelnesnioji auklėjimo proceso pusė, o jos principas - geriausias auklėjimas yra pavyzdys, o ne žodžiai. Svarbu nubrėžti ribas, ypač kai vaikai tampa paaugliais, ir nuolat priminti apie neleistinus elgesio kraštutinumus. Nuo pat mažens šeimoje buvo svarbu skatinti vaikų meninę pusę.
„Taip išėjo (juokiasi)“, - apie vaikų polinkį į meną kalba Aistė. Ji pasakoja, kad ypač vidurinis sūnus turi polinkį į piešimą. Vyras Rokas, kilęs iš menininkų šeimos, paveldėjo gabumus, tačiau galiausiai pasuko į muziką. Vidurinis sūnus jau nuo 3-4 metų piešė, o jaunesnysis susidomėjo vėliau. Iš pradžių jam nebuvo jokio intereso, tačiau vieną dieną jis pareiškė, kad nori groti birbyne, kaip ir tėtis.

Auginant tris vaikus, Aistė pastebi skirtumų tarp vaikystės su vyresniaisiais ir vėlesniuoju sūnumi. „Kai auga trys vaikai, atrodo, kad su trečiu jau viskas savaime aišku. Manau, kad trečiam reikėjo daugiau pastangų atkreipti į save dėmesį, nes jis „trečias“.
Šeima laikosi tradicijos kartu vakarieniauti, aptarti dienos įvykius, kartais pasitarti ir išspręsti problemas. Pusryčiai taip pat valgomi kartu, nepaisant ankstyvo vaikų išvykimo į mokyklą. Savaitgaliais stengiamasi visada su vaikais ką nors nuveikti - nueiti į žygį ar pažiūrėti filmą, kviečiant ir vyresnįjį sūnų.
Viena iš svarbiausių vertybių, kurią Aistė nori perduoti vaikams - tai meilė gamtai ir Lietuvai. Šeima nuoširdžiai švenčia valstybines ir tradicines šventes - Kūčias, Velykas, Kalėdas, Jonines. Svarbu, kad šventė būtų ne tik mieste, bet ir namuose. Vasario 16-ąją namuose pakabinama vėliavėlė.
Aistė pripažįsta, kad motinystė ją pakeitė, tačiau po daugelio metų ji pajuto dar didesnę laisvę. „Tu dar labiau bręsti, mokaisi, atrandi, nors tuos žingsnius eiti yra sunkiau, nėra taip paprasta, bet iš esmės vidinis pojūtis yra geras - pamažu augančios asmenybės, kaip manęs pačios, kartu su vaikais. Jie dovanoja daug džiaugsmo.“
Paklausta apie sunkiausią motinystės dalį, Aistė svarsto, kad šiuolaikinei moteriai, mamai gana sudėtinga dėl visuomenės spaudimo ir rutinos išlaikymo. Tačiau ji priduria, kad pripratus prie motinystės, sunkumai tampa mažiau pastebimi.

Aistė ir Rokas Radzevičiai, kartu praleidę jau daug metų, sėkmingai derina ne tik gyvenimą kartu, bet ir kūrybinį bendradarbiavimą grupėje „Skylė“. Į Vilniaus knygų mugę šeima atvyko kartu su trimis sūnumis, tuo metu jauniausiam Eivydui tebuvo keturi mėnesiai.
Šeimos dinamika ir kūrybinis bendradarbiavimas: „Gal pakaitomis? Kai vienas pavargsta, perima kitas. Tik scenoje esame pasiskirstę įtakos zonomis. Yra dainų, kurioms aš rašiau eiles, o Rokas - muziką, yra ir atvirkščiai, be to, turime ir kitų autorių“, - pasakoja Aistė.
Rokas priduria: „Su Aiste esame partneriai, kurie vienas kitą papildo, čia slypi mūsų šeimos stiprybė. Dėl to mes vis dar nenuleidžiame sparnų.“ Šeimos pajamos - vien iš kūrybos, tačiau didžioji dalis darbo - vadyba ir administracinis darbas.
Auginant vaikus ir kuriant muziką: Rokas nemaitina krūtimi, todėl naktimis nesikelia. Aistė sako, kad naktis yra jos laikas. Rokas dalyvavo visuose trijuose gimdymuose. Šeima neturi auklės ir su tuo nesiskundžia.
„Mums nėra dėl ko pyktis, kūryba mūsų nesupriešina. Per tą laiką, kai esame kartu, aš atradau save“, - teigia Aistė. Rokas priduria: „Išmokome būti kartu tiek šeimoje, tiek scenoje. Mes nesivaržome dėl pripažinimo, nekonkuruojame tarpusavyje.“
Kūrybos laikas ir įkvėpimas: Kai vaikai maži, viską reikia gerai suplanuoti. Rokas gali kurti bet kur ir bet kada, jam nereikia išskirtinių sąlygų. Jis gali kurti virtuvėje, vonioje, netgi plaudamas grindis. Gamtoje jis gali viską pajausti kur kas labiau, bet ne visada turi tokią prabangą. Dainos mezgasi širdyje, jos gali augti dieną ar metus. Rokas nemano, kad šeima yra kliūtis kūrybiniam darbui.
Svajonės ir palikimas: Aistė svajoja, kad jų dainos taptų žmonių savastimi ir pradėtų antrąjį gyvenimą. Jai teikia džiaugsmą, kai jaunimo grupės atlieka jų dainas. Rokas norėtų, kad koks nors jų kūrinys taptų liaudies daina - tai būtų didžiausias pripažinimas. Jis mini leidinį „Skylėnų dainynas“, skirtą grupės 20-mečiui.

Grupės "Skylė" veikla tęsiasi ilgus metus, apimanti roko operas, miuziklus, projektus „Broliai“, „Dūšelės“, „Tilidūda“, dešimtis muzikos albumų ir kino filmą. Gerbėjai vertina Roko vertybes ir atsidėkoja ištikimybe.
Rokas Radzevičius, svarstydamas apie penkiasdešimtmetį, galvoja apie ateitį, pandemiją ir karą Ukrainoje, ieško „žemiškesnio“ užsiėmimo. Nors universitete studijavo istoriją, jį visada traukė muzika. Pirmą kartą gitarą į rankas paėmė dešimtoje klasėje, ir tai jam atvėrė kitą pasaulį - sukūrimo dainą.
Rokas prisipažįsta, kad buvo antimuzikalus, sunkiai girdėjo natas, tačiau pradėjęs kurti dainas, muziką ėmė suvokti kitaip - per jausminį skambesį. Per trisdešimt metų klausa išlavėjo. Nors gali rašyti natomis, jam svarbiau įgyvendinti idėją.
Įkūręs grupę „Skylė“, Rokas neturėjo minčių gyventi iš muzikos, ji jam buvo sakrali. Jis manė dirbsiąs istorinį darbą, o muzika liks hobiu. Jį domino archeologija, tačiau universitete susikūrus „Skylei“, reikalai pakrypo kita linkme.
Grupei „Skylė“ - trisdešimt metų. Bendradarbiavimas su „Miraklio“ teatru atvėrė naują lauką. Rokas pasirinko muziką vietoj studijų Suomijoje, nes tai jam atrodė svarbiau.
Šeimos įtaka kūrybai: Roko tėvo, dailininko, tapyba nuo vaikystės darė jam didelę įtaką. Jis mąsto vaizdais, kurie jam iškyla kaip paveikslai. Grupės „Skylė“ kūryba yra labai tapybiška. Po tėvo mirties jam atiteko didžiulė paveikslų kolekcija, kurią jis kataloguoja ir atrinkinėja, svajoja surengti parodą.
Dainoje „Tėvo ranka“ yra asmeniškų užuominų, tarp jų ir „Lukiškių pievos“ pavadinimas. Rokas prisimena vaikystę, kai su tėvu dažnai būdavo Lukiškių pievoje. Nors pats tapybą metė jaunystėje, dabar savo dvasinius išgyvenimus lieja muzika. Sūnus Ugnius, ko gero, paveldėjo senelio genus.

Teatralizuotas koncertas „Tilidūda“
Teatralizuotas koncertas „Tilidūda“, kuriame dalyvauja visa talentinga Aistės ir Roko Radzevičių šeima, tęsia kelionę po Lietuvą. Jame skamba garsiausios lietuviškos dainelės, kurios renka milijonines peržiūras internete.
„Tilidūdoje“ Aistė vaidina mamą, Rokas - tėtį, jauniausias sūnus Eivydas - berniuką „poną Joną“, o Rapolas ir Ugnius - kiškius Baltrų ir Ignotą. Projektas „Tilidūda“ tęsėsi aštuonerius metus, tačiau dabar atsisveikina su žiūrovais, nes vaikai užaugo ir išsisklaidė.
Eivydas, kuris nuo trejų metų įdainavo „pono Jono“ vokalo partijas, dabar keliauja į paauglystės pasaulį. Vyresnieji sūnūs taip pat ieško laimės ir namuose tampa retais svečiais.
„Tilidūdos“ atsisveikinimo koncertai sulaukė didelio ažiotažo, teko ieškoti papildomų salių. Aistė Smilgevičiūtė sako, kad atsisveikinti su „Tilidūda“ yra graudu, nes ji buvo tarsi dar vienas šeimos vaikas.
Koncerte skamba 13 dainelių, tarp jų - „Du gaideliai“, „Aš turėjau gaidį“, „Tindi rindi riuška“, „Šarkelė varnelė“ ir kitos. „Tilidūda“ skirta mažiesiems nuo vienerių iki šešerių metukų, tačiau su ja jau užaugo ne viena karta.
AISTĖS SMILGEVIČIŪTĖS rekomendacijos dainų kūrėjams
Šeimyninė „Tilidūda“ suburia visą šeimą: Aistė ir Rokas dainuoja, Eivydas groja kazoo, o Ugnius ir Rapolas - būgnais ir klavišiniais, šoka. Visi trys sūnūs skiria daug dėmesio muzikai: Rapolas vysto solinę karjerą, Ugnius groja būgnais grupėse, o Eivydas mokosi groti birbyne.
Nors vaikai nuo gimimo mato tėvus kuriančius ir atliekančius muziką, Aistė ir Rokas nežada versti jų tapti profesionaliais muzikantais. Jie palaikys bet kurį sūnų sprendimą. Šeima džiaugiasi, kai repetuoti „Tilidūdos“ namuose susirenka visi penki, nes tai vienijantis užsiėmimas.
Aistė Smilgevičiūtė ir Rokas Radzevičius prieš dešimt metų sugalvojo harmonizuoti populiariausias lietuvių liaudies daineles, jas įdainuoti ir sukurti animuotus vaizdo klipus. Dainelės žaibiškai išpopuliarėjo, o vėliau gimė teatralizuotas koncertas-muzikinė pasaka „Tilidūda“.
tags: #aiste #smilgeviciute #vaikai

