Kaip užtikrinti, kad technologijos vaikų gyvenime būtų naudingas įrankis, o ne kliūtis jų raidai? Kaip padėti vaikams išlaikyti dėmesio koncentraciją ir mokytis atsakingo ekranų naudojimo? Po Lietuvoje nuvilnijusios kampanijos siekiant apriboti telefonų naudojimą mokyklose šia tema daugiau pasidomėti nusprendė sertifikuotos Montessori praktikės bei „Seku-vaiku“ įkūrėjos Austėja Stancikienė ir Miglė Rimeikė.
Technologijų poveikis vaikų raidai ir dėmesio sutrikimai
Naujausi tyrimai rodo, kad dėmesio sutrikimų paplitimas tarp vaikų pastaraisiais metais didėja. Mokslininkai neabejoja, kad tai išliks vyraujančia tendencija. Vien 2021 m. Vilniaus universiteto tyrėjų atlikta apklausa atskleidė, kad kas ketvirtas (26 proc.) 7-14 metų amžiaus vaikas Lietuvoje patiria dėmesio sutrikimų riziką. Pasaulyje apstu panašių pavyzdžių: Vokietijoje per pastaruosius kelerius metus vaikų, turinčių aktyvumo ir dėmesio sutrikimų (ADHD), skaičius išaugo daugiau nei tris kartus, tuo metu JAV tai pats dažniausiai vaikams diagnozuojamas psichikos sutrikimas. Skaičiai išties glumina. Bet visgi ar verta panikuoti? Nors šie duomenys neabejotinai pabrėžia būtinybę lavinti dėmesio sutelkimą, kurti ramesnę aplinką, kur dėmesys galėtų būti neblaškomas triukšmingų žaislų ar kitų stimulų, kartu kelia klausimą: kaip tuomet naudoti ekranus, nekenkiant vaikų raidai? Kaip ekranai gali pasitarnauti ir tapti interaktyvaus mokymosi ir netgi ryšį tarp vaikų ir tėvų stiprinančia priemone.
2023 m. atliktas sisteminis tyrimas parodė, kad ilgesnis ekranų naudojimas yra susijęs su neigiamais vaikų sveikatos ir gerovės rodikliais, tokiais kaip nutukimas, miego sutrikimai ir elgesio problemos. Tačiau kiek laiko yra per ilgai? Atsakymo ieškoję Harvardo mokslininkai pateikė išvadą, kad svarbu ne tiek ekrano naudojimo trukmė, kiek tai, kaip mes juos naudojame ir kokią įtaką tai daro mūsų smegenims. Kitaip tariant, svarbiausia stebėti savo vaiką ir jo siunčiamus signalus.
Laiką, kurį vaikas praleidžia prie televizoriaus ar kito prietaiso su ekranu mokslininkai vadina ekrano laiku (angl. screen time). Pavyzdžiui, Japonijos mokslininkų iš Tohoku universiteto tyrimo duomenimis, žiūrint televizorių suaktyvinama tik sąlyginai nedidelė, už regą, sensorimotorinę sistemą, lytinį susijaudinimą, agresiją ir kt. atsakinga smegenų dalis. O smegenų dalys, ypač atsakingos už kalbą, atmintį, emocijas ir jų valdymą, gebėjimą susikaupti „kenčia“, jų tobulėjimas lėtėja. Pastaruoju metu imama kalbėti ir apie ekranų autizmą.
Vaiko raidos specialistai ir neurologai rekomenduoja vaikams iki 2-3 metų amžiaus geriausia visiškai neleisti žiūrėti TV ar žaisti kompiuteriu (mobiliuoju telefonu, planšete), o vyresniems nei 2-3 metų amžiaus vaikams ekrano laiką riboti iki 1-2 val. Vaikams nuo 3-4-erių metų iki maždaug 5-erių metų prie ekrano reikėtų praleisti ne daugiau 1-2 val. per dieną. Maždaug 3-4-erių metų ir vyresni vaikai jau gali suvokti, kas yra rodoma ekrane. Kintantys vaizdai ir garsai jiems nebėra tiesiog atskirų smegenų centrų stimuliacija. Vyresniems, nei 5-erių metų vaikams prie ekrano reikėtų būti saikingai, pagal susitarimą su tėvais, įvertinus ir vaiko hobius ar polinkius. Žinoma, laikytis tokių rekomendacijų yra labai sudėtinga, ypač jei turite skirtingo amžiaus vaikų.
Montessori principai ir dėmesio ugdymas
Montessori ugdymas remiasi principu, kad vaikai geriausiai mokosi tada, kai turi galimybę savarankiškai tyrinėti ir įsigilinti į veiklą be nuolatinio išorinio trukdymo. Pavyzdžiui, kai vaikas konstruoja bokštą iš medinių kaladėlių arba pilsto vandenį iš vieno indo į kitą, jis natūraliai lavina savo dėmesio koncentraciją, problemų sprendimo įgūdžius ir kantrybę. Taip pat, jei leidžiame laiką kartu, galime vaikams siūlyti veiklas ne chaotiškai, o nuosekliai: pasiruošti veiklą ar žaidimą, veikti ir tuomet susitvarkyti. Greičiausiai pritarsite, kad šie įgūdžiai tampa labai svarbūs ne tik vaikystėje, bet ir suaugus.
Šiuolaikiniai neurologiniai tyrimai rodo, kad dėmesio sutelkimo trukmę galima ugdyti kaip raumenį - kuo dažniau vaikas patiria gilų įsitraukimą į veiklą, tuo lengviau jam bus koncentruotis ateityje. Todėl prasminga dienos metu riboti išorinių stimulų bei šurmulio šaltinius. Nelaikyti nuolat įjungto televizoriaus kambaryje, kur žaidžia vaikas, jei sėdite greta žaidžiančio mažylio - neatitraukinėti jo dėmesio nuo veiklos vis sužypsinčiu telefono ekranu.
Modernūs Montessori principai, padėsiantys namuose vaikams lavintis dėmesio sutelkimą:
- Vienu metu siūlyti tik vieną veiklą* - užuot vaikui suteikus per daug pasirinkimų, geriau pateikti vieną užduotį ar žaidimą, kuriam jis gali skirti visą dėmesį.
- Pašalinti trukdžius* - kai vaikas žaidžia ar atlieka kūrybinę užduotį, verta išjungti televizorių, muziką ar kitus triukšmo šaltinius.
- Kviesti į kasdienes veiklas kartu* - kvieskite vaiką gaminti, tvarkytis ar laistyti augalus kartu.
- Neskubinti proceso* - leiskite vaikui įsigilinti į veiklą tiek laiko, kiek jam reikia, be pertraukimo. Atminkite, kad pagyrimai ar sufleravimas taip pat gali pertraukti mažylio koncentraciją.
Nors dėmesio sutrikimų tendencijos ir sąsajos su ekranų poveikiu nedžiugina, mes, tėvai, galime kurti vaikams aplinką, kurioje vaikai turėtų daugiau galimybių atrasti ir pasinerti į gilų susikaupimą lavinančias veiklas ir taip ugdyti savo dėmesio raumenį.
Tinkamas turinys ir interaktyvumas
Ką galime mes, kaip tėvai: Tėvai - pavyzdys vaikams. Parodykime sveikus ekranų naudojimo įpročius: vakarieniaukime be telefonų, nenaršykime, kol vaikai greta ar kol migdome juos. Skatinkime šeimos veiklas be technologijų. Bendras laikas be ekranų gali padėti stiprinti šeimos ryšius ir skatinti vaikų kūrybiškumą.
Ekranų laikas - kartu. Žiūrėkime filmukus, žaiskime žaidimus kartu taip kurdami ne tik glaudesnį ryšį, bet ir mokykime, kaip naudotis įvairiais technologijų privalumais saugiai.
Venkime ekranų prieš pat miegą. Geras miegas - vienas iš esminių faktorių vaiko raidai ir smegenų vystymuisi, tad kurkime miego higieną nuo ankstyvų dienų.
Tinkamas turinys. Klauskite savęs, ar turinys atitinka vaiko amžių, ką vaikas sužino, ko išmoksta žiūrėdamas filmukus ar žaisdamas žaidimus. Tai nebūtinai gali būti naujos žinios ar informacija: filmukai gali mokyti ir draugiškumo, pagarbos, jautrumo.
Interaktyvumas. Turima omenyje ne tik interaktyvi technologija, bet ir tėvų dalyvavimas: sėskite prie ekrano kartu su vaiku, aptarkite tai, ką matote ekrane, klauskite jo nuomonės, žaiskite pakaitomis ir pan.
Edukaciniai žaidimai vaikams ir ekranų temos
Vaikų žaidimai, skirti ekrano temoms, yra puiki priemonė ugdyti pažintinius gebėjimus ikimokykliniame amžiuje. Šie žaidimai padeda lavinti atmintį, dėmesį, loginį mąstymą ir kitas svarbias smegenų funkcijas. Ankstyvasis ugdymas per žaidimus yra ypač svarbus, nes šiuo laikotarpiu (3-6 metai) vaikai yra imliausi mokymuisi.
Moksliniai tyrimai ir vaikų psichologų nuomonė sutinka, kad ikimokykliniame ugdyme svarbiau ne faktų mokymas, o pažintinių procesų ugdymas. Tai apima smulkiosios motorikos įgūdžius, loginį mąstymą, vaizduotę, koncentraciją, regimąją atmintį ir erdvinį mąstymą. Šios gebėjimų lavinimas padeda vaikams geriau adaptuotis mokykloje ir efektyviau apdoroti informaciją.
Lavina smegenų funkcijas per žaidimus
Yra sukurtas 4 mokomųjų žaidimų paketas, skirtas 3-4 metų vaikų dėmesio, atminties, logikos ir kitų smegenų funkcijų ugdymui. Šie žaidimai puikiai tinka ikimokyklinukams, darželinukams ir paruošiamųjų klasių vaikams. Žaidimų autorius - daugiau nei 10 metų patirtį turintis vaikų psichologas.
Žaidimų apžvalga:
- Menininko klaida*: Šis žaidimas ugdo dėmesį, pažinimo procesus ir vaizduotę. Vaikas turi įsiminti paveikslėlį ir surasti netinkamą jo dalį.
- Blokai*: Skirtas erdvinio pažinimo ir logikos vystymui. Vaikas turi sukeisti paveiksliukų dalis, kad sudarytų pilną paveikslėlį. Žaidimas turi lengvą ir sudėtingą režimus.
- Dėlionė*: Lavina erdvinį mąstymą ir suvokimą. Paveiksliukas padalintas į 4 sukinėjamas dalis, kurias reikia sudėti į visumą.
- Poros*: Ugdo dėmesį ir regimąją atmintį. Vaikas turi rasti vienodas korteles, kurios guli užverstos. Žaidimas turi lengvą ir sudėtingą režimus, o pradžioje trumpai parodomas atsakymas, padedantis įsiminti.
Visi šie žaidimai gali būti žaidžiami savarankiškai, tačiau pradžioje suaugusiojo pagalba gali paskatinti vaiką.
Spalvinimo žaidimai: kūrybiškumas ir mokymasis
Kitas populiarus ekrano temų vaikų žaidimų tipas yra spalvinimo žaidimai, tokie kaip "Spalvų pagal skaičių". Šie žaidimai suteikia vaikams magišką ir mokomąją tapybos patirtį, skatina jų vidinį menininką. Programėlės siūlo patrauklius spalvinimo puslapius, pritaikytus vaikams, ir yra puikus pasirinkimas tėvams, ieškantiems saugios ir praturtinančios veiklos.
Pagrindinės spalvinimo žaidimų savybės:
- Didelė temų kolekcija*: Gyvūnai, pasakos, transporto priemonės, gamtos vaizdai ir kt.
- Paprastas spalvinimas skaičiais*: Lengvai sekami skaičių vadovai, skatinantys savarankišką mokymąsi.
- Interaktyvi mokymosi patirtis*: Gerina rankų ir akių koordinaciją, smulkiąją motoriką ir spalvų atpažinimą.
- Ryškios spalvos ir gražūs meno kūriniai*: Vaikai gali kurti meno kūrinius, kuriais dalinsis.
- Išsaugokite ir bendrinkite kūrinius*: Vaikai gali išsaugoti savo darbus ir didžiuotis jais.
Spalvinimo žaidimai ne tik smagūs, bet ir lavina skaičių bei spalvų atpažinimą, modelių derinimo įgūdžius. Tai pramoga be streso, didinanti vaikų pasitikėjimą savimi.
Įvairūs edukaciniai žaidimai 2-6 metų vaikams
Rinkoje yra daugybė edukacinių žaidimų, skirtų įvairiam amžiui. Pavyzdžiui, "Juokingas maistas 2" siūlo rūšiavimo, porų atpažinimo, logikos ir dydžių užduotis. "Busyboard Games for Kids" žaidimai, įkvėpti sensorinių žaidimų, skatina vizualinę stimuliaciją, jutimo veiklą ir motorinių įgūdžių ugdymą per temas nuo ūkio gyvūnų iki muzikos instrumentų.
Kiti žaidimai, tokie kaip "Miestelis su Oli ir Turbo", kviečia vaikus į gerų darbų, žaidimų ir linksmybių kupiną kelionę, ugdant dėmesį, vaizduotę ir rūpinimosi kitais svarbą.
#AKTYVUOKSAVE Sraigė vaikų žaidimų kambarys | Barškutis
