Pasaulio sveikatos organizacijos ryžtas iki 2018-2020 m. likviduoti tymus Lietuvoje patiria fiasko: ši liga, kuri buvo prapuolusi bent keletą dešimtmečių, grįžta vėl. Susirgusiųjų skaičius per nepilnus tris šių metų mėnesius jau siekia pustrečio šimto, tuo tarpu praėjusiais metais buvo užregistruota tik 33 ligos atvejai.

Raudonukę ir tymus Europoje atgaivino keisti, dažnai su religiniais įsitikinimais susiję judėjimai prieš vakcinaciją bei mokslu nepatvirtinti įsitikinimai apie vakcinų žalą, jų sukeliamas alergijas ir autizmą. Žmonės nebesusiduria su dingusiomis ligomis, tad jiems atrodo, kad pandemijų laikai baigėsi.

„Žmogaus psichologija veikia taip, kad kol nėra akivaizdžios ir tiesioginės grėsmės, tol nenorima daryti to, kad grėsmės būtų išvengta“, - teigia Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas dr. V. Faktai rodo, kad tymai atkeliauja ir kartu su darbo imigrantais, kurių kvotų didinimu taip rūpinasi mūsų verslas.

Kyla pagrįstų klausimų, kodėl iš atvykstančiųjų mūsų Vyriausybė nereikalauja privalomųjų skiepų pažymų.

Į kilusį tymų protrūkį Seime sureagavo politikai: Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnaitė spalio 25-ąją pasiūlė paskelbti Skiepų diena, tokiu būdu atkreipiant dėmesį į augantį skepticizmą dėl tymų. Jos siūlymą svarstyti privalomojo skiepijimo įteisinimą palaikė opozicinė Socialdemokratų partija, Seime įregistravusi Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas, numatančias privalomus skiepus nuo poliomelito, tymų ir raudonukės vaikams iki 16 metų.

Vilniaus m. savivaldybės tarybos narė Paulė Kuzmickienė pasiūlė sostinės politikams pritarti iniciatyvai SMS žinutėmis tėvus informuoti apie esamą situaciją ir pakviesti skiepytis, taip pat sudaryti Vilniaus m.

Mūsų kalbinta aktorė Elžbieta Latėnaitė, auginanti dukrelę, kurios neskiepijo iki šešerių metų, neseniai feisbuko profilyje „Viskas apie vakcinas“ parašė, jog pakeitė skeptišką nuostatą dėl skiepų. Ji teigia, kad atsisakydami skiepų tėvai pasirenka gyventi nuolatinėje baimėje ir kaltėje, net jei ji nesąmoninga, paslėpta. „Tu kažkur giliai žinai, kad tu neapsaugojai vaiko (net jei įtikėjęs savo pasirinkimo teisumu), ir, jeigu atsitiktų nelaimė, tu liksi dėl to kaltas. Deja, mane labai pastiprino mitas apie neskiepyto vaiko stipresnį imunitetą, taigi ir toliau neskiepijau. Dabar pažįstu vaikų, kurie yra panašiai stipraus imuniteto, nors buvo skiepyti visais privalomais ir kai kuriais papildomais skiepais, o mano jau paskiepyta dukra ir toliau pasižymi puikia sveikata (tik dabar dar ir apsaugota nuo baisių ligų).Kodėl paskiepijau? „Ciniško chirurgo“ įrašai feisbuke ir tymų protrūkis Lietuvoje buvo paskutinis lašas“, - tvirtina aktorė.

„Mano dukrai ir man pasisekė, kad ji išvengė pavojingų ligų nuo vaikystės. Reikėtų pastebėti, kad ji išvengė dėl to, kad aplinkoje visi vaikai buvo paskiepyti. Ji atkreipia dėmesį į pavojų, į kurį nesiskiepydami įstumiame kūdikius, kurie yra per maži skiepams, bei alergiškus vakcinoms ir autoimuninėmis ligomis sergančiuosius, kurių negalima skiepyti. Visuomenę galima apsaugoti nuo užkrečiamų ligų protrūkio, kai paskiepijama 95 procentai jos narių. Šiam procentui mažėjant, ligos atsiranda vėl. Deja, bet vienas iš argumentų, kuriais vadovaujasi (dabar jau tektų taikyti būtąjį laiką) vadinamųjų „antivakserių“ buvo tas, kad esant pakankamam paskiepytųjų skaičiui Lietuvoje galima jau ir nebeskiepyti savo vaikų. „Mano dukrai ir man pasisekė, kad ji išvengė pavojingų ligų nuo vaikystės. Reikėtų pastebėti, kad ji išvengė dėl to, kad aplinkoje visi vaikai buvo paskiepyti. Aš nežinau, kokiu būdu išgyvenčiau, jei ji būtų suluošinta ar mirtų nuo ligos, nuo kurios yra skiepas, bet aš jo atsisakiau. Toks sociopatiškas kelias nebe man. Labai raginu visus skiepyti savo vaikus, nes tai mūsų, suaugusiųjų atsakomybė, - sako E. Latėnaitė. - Kaip reikia investuoti milijonus į tėvų ar globėjų švietimą apie vaikų auginimą be smurto, taip reikia investuoti ir į visuomenės švietimą apie skiepus, mokslinius tyrimus ir pasiekimus, skatinti kritiškai mąstyti, atidžiau atsirinkti informacijos šaltinius, kelti sąmoningumą. Kad nebemanytume, kad vakcinoje yra aborto liekanų ir kad ji sukelia autizmą. Šiaip esu prieš draudimus, bet kartais atrodo, jog draudimas priimti neskiepytus vaikus į ugdymo įstaigas šviečiasi kaip vienintelis kelias kovoje su masišku nesiskiepijimu.

Tymų protrūkio skaičiai auga dešimtimis kasdien. Akivaizdu, jog protrūkis gali didėti, ir spėjame, kad kol kas matome tik ledkalnio viršūnę. Skaičiai rodo, jog Lietuvoje yra susiformavusi imlios tymams visuomenės dalis, ir infekcija plinta. Kol skiepijimo apimtys buvo gana didelės - per 95 proc., liga neplito. Tačiau pastaraisiais metais apimtys mažėja, ir kai jos nesiekia tų 95 procentų, tymų jau nebegalime sukontroliuoti.

Kokiems žmonėms tymai yra pavojingiausi?

Ši liga pavojinga visiems, kurie yra imlūs tymams. Vadovėlinės tiesos teigia, kad ši liga pavojingiausia vaikams. Daugumą sergančių vaikų sudaro tie, kurių dar negalima skiepyti dėl amžiaus, nes vaikai MMR vakcina skiepijami sulaukę antrųjų gyvenimo metų: 15-16 mėnesių. Daugumą sergančių suaugusiųjų sudaro žmonės, kuriems yra apie keturiasdešimt metų. Šie žmonės vaikystėje būdavo skiepijami tik viena vakcinos doze. O viena vakcinos dozė neužtikrina visaverčio imuniteto. Nuo 1988 m. vaikai buvo pradėti skiepyti dviem dozėmis. Vadinasi, dabartiniai keturiasdešimtmečiai negali būti tikri dėl savo imuniteto tymams?

Taip. Vaikai pirmą kartą skiepijami MMR vakcina sulaukę 15-16 mėnesių, o antrą kartą prieš mokyklą - 6-7 metų.

Vienas pirmųjų požymių - karščiavimas, po to atsiranda konjuktyvitas (akių junginės uždegimas), šviesos baimė, akys traiškanoja. Atsiranda sloga, kosulys, po to bėrimas, kuris prasideda nuo galvos ir leidžiasi žemyn. Beria etapais, pradėjus berti kojas, bėrimas galvoje nyksta palikdamas pigmentaciją. Pagrindinės komplikacijos: viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ir pažeidimai - laringitai, otitai, taip pat antrinės bakterinės infekcijos. Vaikams ypač pavojinga tymų pneumonija, kuri gali baigtis mirtimi. Kol nebuvo skiepų, vaikai daugiausia nuo jos ir mirdavo. Suaugusiems ypač pavojingas encefalitas. Dar gali ištikti aklumas. Dar viena itin pavojinga ir reta komplikacija - sklerozuojantis panencefalitas, kuris gali pasireikšti ir po 10-20 metų.

Ne. Bet noriu akcentuoti, kad dabartinė jaunųjų gydytojų karta net nėra susidūrusi su tymais, nes jų Lietuvoje praktiškai nebuvo. Būdavo, kad suaugusieji susirgdavo tymais, grįžę iš įvairių kelionių, tačiau labai daug metų susirgusių tymų vaikų ligoninėje tiesiog nebuvo.

Kokiomis priemonėmis tymų protrūkis galėtų būti suvaldytas?

Protrūkis gali būti suvaldytas skiepais. Deja, kiekvienais metais daugėja neskiepytų vaikų, tų vaikų, kurių tėvai atsisako juos skiepyti.

Ar pritartumėte reikalavimui neskiepytų vaikų nepriimti į valstybines ugdymo įstaigas? Aš už švietimą ir už atsakingos visuomenės ugdymą. Deja, šie procesai neįvyksta per naktį. Kita vertus, pasiekus kritinę ribą, reikia ir radikalių sprendimų. Manau, turėtų būti ištisas kompleksas priemonių. Šiuo klausimu diskutuoja daugelis Europos šalių, kai kurios jų yra priėmusios įstatymus dėl privalomojo skiepijimo: Prancūzija, Italija. Įdomu, kaip joms seksis. Lengvų atsakymų ir sprendimų čia nėra. Jei vaikas turi medicininių kontraindikacijų, be abejo, jis neturėtų būti skiepijamas. Yra tokių vaikų, turinčių įvairių sindromų (pvz., įgimtą imunodeficitą), tokie vaikai negali būti skiepijami.

Medikų bendruomenė nuolat atkreipia dėmesį į skiepų būtinumą, tačiau visą sveikatos politiką formuoja Seimas ir Vyriausybė. Medikai remiasi įrodymais grįsta medicina, kuri teigia, skiepijimas yra veiksmingiausias būdas išvengti ligų, ir tie, kas pasisako prieš šį teiginį, yra paprasčiausiai nekompetentingi. Kiekvienoje tarptautinėje medikų konferencijoje pasisakymas prieš skiepus yra vertinamas kaip nekompetentingas.

Trumpa istorinė apžvalga

Vakcinos - efektyviausia sveikatos išsaugojimo priemonė per visą žmonijos istoriją. Nuo senovės žmonės stengėsi išvengti ligų. Senovės Kinijoje, Indijoje jau prieš keturis tūkstančius metų buvo bandoma apsisaugoti nuo raupų įvairiais būdais naudojant sergančiojo lengva ligos forma pūlinukų turinį arba šašus. Skiepijimo pradininku laikomas anglų gydytojas Edvardas Dženeris (Edward Jenner, 1749-1823). Jis 1796 m. atliko eksperimentą, kuriuo įrodė, kad medžiagos, paimtos iš karvės, sergančios raupais, įskiepijimas apsaugo nuo tikrųjų raupų. Vakcinų kūrimo bumas prasidėjo XX a. pradžioje. Didžiulės įtakos tam turėjo mikrobiologijos, imunologijos ir biologinių technologijų pasiekimai. Sukūrus vakcinas, pasaulis pasikeitė neatpažįstamai: buvo likviduoti raupai, sėkmingai vykdoma poliomielito likvidavimo programa, prasidėjo tymų likvidavimo programa, žymiai sumažėjo sergamumas difterija, stablige, virusiniu hepatitu B, raudonuke ir daugeliu kitų vakcinomis valdomų ligų. Dabar vakcinomis galima kontroliuoti 28 ligas. PSO duomenimis, vakcinos kasmet išsaugo mažiausiai du milijonus gyvybių. Kontroliuojant užkrečiamąsias ligas, žymiai pagerėja ligonio ir visos šeimos gyvenimo kokybė, sutaupoma daug lėšų kitoms sveikatos palaikymo sritims.

Per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje ženkliai sumažėjo sergamumas kokliušu, tymais, epideminiu parotitu, raudonuke. Jau daugelį metų neregistruojami susirgimai įgimtu raudonukės sindromu ar naujagimių stablige, vyresnio amžiaus žmonių tarpe registruojami tik pavieniai difterijos ir stabligės atvejai, sergamumui hepatitu B būdinga mažėjimo tendencija.

Didžiulis vakcinomis valdomų ligų sergamumo sumažėjimas sukėlė ir paradoksalių rezultatų: plačioji visuomenė, o neretai ir medikai užmiršo buvusių ligų paplitimo mastą ir sunkumą, vakcinų vaidmenį ligų kontrolei, neadekvačiai sureikšmindami nepageidaujamus vakcinų poveikius. Sakoma, kad „vakcinos tapo savo sėkmės įkaitėmis“. Neretai net medikai „tiki“ arba „netiki“ vakcinų veiksmingumu.

Šiuolaikinis medicinos mokslas grindžiamas įrodymais, todėl profesionalų išsakoma nuomonė, taip pat ir apie vakcinas, turi būti pagrįsta įrodymais, bet ne spėliojimais.

Skiepijimas - natūralus ir saugus procesas. Tačiau pakankamai dažnai laikraščių straipsniuose ir televizijos programose yra vaizduojamas vakcinų keliamas siaubas. Piktadariai šiose istorijose yra godūs vakcinų gamintojai, suinteresuoti gydytojai bei situaciją neteisingai pateikiančios valdžios institucijos. Šioje informacijoje pagrindinę vietą užima pasakojimai, kaip vaikai be reikalo yra žalojami vakcinomis, o istorijų tonas yra intriguojantis ir paslaptingas. Neramina tai, kad dėl šių reportažų dalis vaikų liks nepaskiepyti vakcinomis, kurių jiems reikia. Pavojingiausia, kad paaiškinimai šiose istorijose yra pateikiami labai įtikinama forma, žaidžiant žiūrovų ar skaitytojų emocijomis, bet ne įrodymais pagrįstais faktais.

Vakcinų veiksmingumas ir saugumas

Vakcinos yra neveiksmingos?

Vienas geriausių vakcinos veiksmingumą įrodančių pavyzdžių galėtų būti 2 tipo Haemophillus influenzae b (Hib) vakcina, apsauganti nuo šios bakterijos sukeliamų ligų, kurių sunkiausia - meningitas. Hib vakcina pirmą kartą buvo pradėta naudoti 1990 m. Tuo metu JAV 2 tipo Haemophillus influenzae b buvo pati dažniausia bakterinio meningito priežastis, kiekvienais metais sukelianti apytiksliai 15 tūkst. susirgimų ir nuo 400 iki 500 mirčių atvejų. Susirgimų ir mirčių atvejų skaičius dešimtmečiais buvo pastovus. Pradėjus skiepyti Hib vakcina, Haemophillus influenzae b sukelto meningito atvejų skaičius sumažėjo iki mažiau kaip penkiasdešimties atvejų per metus! Hib vakcinos istorija yra tipiška. Dramatiškas ligų, pavyzdžiui, tymų, kiaulytės, raudonukės, poliomielito, difterijos, stabligės ir kokliušo dažnumo sumažėjimas per keletą metų buvo sąlygotas prieš šias ligas pradėtomis vartoti vakcinomis. Vakcinos yra ne tik veiksmingos, jos yra nepaprastai veiksmingos.

Vakcinos yra nebūtinos?

Kai kuriais atvejais vakcinos yra jų pačių sėkmės aukos. Dauguma jaunų tėvų šiandien nėra matę tymų, parotito, raudonukės, poliomielito, difterijos, stabligės ar kokliušo atvejų. Dėl to dalis šių tėvų kelia klausimą, ar vakcinos ir toliau yra reikalingos. Vakcinos yra skiriamos dėl trijų priežasčių:

• Kai kurios ligos yra tiek paplitusios, kad sprendimas neskirti vakcinos yra sprendimas prisiimti šios ligos riziką (pavyzdžiui, kokliušo).
• Kai kurios ligos vis dar egzistuoja aplinkoje. Šios ligos ir toliau išsivysto, tačiau pakankamai retai (pavyzdžiui, tymai, parotitas ir raudonukė). Sumažėjus imunizacijos apimtims, vėl bus šių ligų protrūkiai ir galbūt mirs vaikai. Būtent taip ir atsitiko praeito amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigoje ir devintojo dešimtmečio pradžioje, kai JAV sumažėjo vakcinacijos nuo tymų apimtys. To pasekmė buvo 11 tūkst. hospitalizacijos ir daugiau kaip šimtas tymų sąlygotų mirčių atvejų JAV.
• Kai kurios ligos išsivysčiusiose šalyse iš esmės išnyko (pavyzdžiui, poliomielitas ir difterija). Tačiau šios ligos kituose pasaulio regionuose ir toliau sukelia protrūkius. Atsižvelgiant į didelį tarptautinių kelionių mastą, šias ligas keliautojai ar imigrantai gali labai lengvai įvežti į šalį.

Vakcinos yra nesaugios?

Pirmoji žodžio „saugi“ reikšmė yra „nekenksminga“. Šis apibūdinimas leistų suprasti, kad dėl bet kokių neigiamų vakcinos sukeltų pasekmių, vakcina taptų „nesaugi“. Taikant tokį apibūdinimą, nėra visiškai saugių vakcinų. Beveik visos vakcinos sukelia skausmą, paraudimą ar patinimą injekcijos vietoje. Kai kada gali kilti sunkesnių šalutinių reiškinių, tokių kaip karščiavimas. Ir nors nė vienas šių sunkių simptomų nesukelia ilgalaikio pažeidimo, jis gali ganėtinai išgąsdinti tėvus. Tačiau, tiesą sakant, yra keletas apibūdinimo „nekenksminga“ aspektų. Net ir kasdienėje veikloje slypi pavojai. Pažvelgus į Lietuvos gyventojų mirtingumo statistiką: 2007 m. 5,2 tūkst. žmonių mirė dėl išorinių mirties priežasčių (11,5% visų mirusiųjų): 877 žuvo transporto įvykių metu, 518 mirė dėl nukritimų (120 iš jų mirė nukritę nuo laiptų ar pakopų), 381 paskendo, 442 sušalo, 29 mirė nutrenkus elektros srovei… Tačiau tik keletas iš mūsų mano, kad lipimas laiptais, važiavimas, maudymasis ar buvimas lauke šaltą dieną yra nesaugūs užsiėmimai. Mes tiesiog manome, kad veiklos teikiama nauda yra akivaizdžiai didesnė už riziką.

Antroji žodžio „saugi“ reikšmė yra „apsauganti nuo realaus pavojaus“. Šis apibūdinimas teigia, kad vakcinos užtikrina saugumą. Naudojant šią reikšmę, pavojus (liga) turi būti gerokai didesnis už priemones, apsaugančias nuo jo (vakcina). Arba, kitaip tariant, vakcinos teikiama nauda turi būti akivaizdžiai ir neabejotinai didesnė už jos keliamą riziką.

Tam, kad kalbant apie vakcinas geriau suprastumėm žodžio „saugi“ reikšmę, paanalizuokime keletą pavyzdžių.

Ar hepatito B vakcina yra saugi?

Hepatito B vakcina sukelia keletą šalutinių reiškinių. Apytiksliai vienam iš 600 tūkst. asmenų, paskiepytų hepatito B vakcina, vystosi komplikacija - sunki alerginė reakcija, vadinama anafilaksija. Anafilaksijos simptomai yra dilgėlinė, pasunkėjęs kvėpavimas ir kraujo spaudimo kritimas. Nors dėl hepatito B vakcinos niekas nemirė, vakcinos sukeltos anafilaksijos simptomai gali būti bauginantys. Kita vertus, kiekvienais metais tūkstančiai hepatito B virusu užsikrėtusių žmonių miršta. Be to, dešimtys tūkstančių žmonių kasmet kenčia nuo sunkaus kepenų pažeidimo (vadinamo ciroze) arba hepatito B viruso sukelto kepenų vėžio. Vaikams, jei jie užsikrečia būdami labai maži, šios sunkios ir dažnai mirtinos hepatito B viruso sukeltos infekcijos pasekmės vystosi žymiai dažniau. Dėl šios priežasties hepatito B vakcina yra rekomenduojama naujagimiams.

Kai kurie tėvai abejoja, ar reikia naujagimius skiepyti hepatito B vakcina. Jie klausia: „Kaip vaikas gali užsikrėsti hepatitu B?”. Hepatitu B vaiką gali užkrėsti ne tik tėvai, bet ir kiti šeimos nariai, taip pat asmenys, su kuriais vaikai bendrauja už savo namų ribų. Dėl hepatito B viruso sugebėjimo sukelti nebylią infekciją (t.y., be akivaizdžių simptomų), daugelis hepatito B virusu užsikrėtusiųjų net nežino, kad jie yra užsikrėtę!

Hepatito B vakcinos nauda yra akivaizdžiai ir neabejotinai didesnė už jos keliamą riziką.

Ar senoji kokliušo vakcina buvo saugi?

Senajai kokliušo vakcinai buvo būdinga daug didesnė rizika nei hepatito B vakcinai. Senoji kokliušo vakcina buvo vadinama „ląsteline“ vakcina ir pasižymėjo dideliu sunkių šalutinių reiškinių dažnumu: nuolatinis nenuraminamas verkimas, labai aukšta temperatūra ir traukuliai su karščiavimu. Dėl neigiamos viešosios nuomonės apie šią vakciną daugelyje pasaulio regionų kokliušo vakcinos naudojimas sumažėjo. Pavyzdžiui, Japonija 1975 m. paprasčiausiai nutraukė vakcinos vartojimą. Per trejus metus iki vakcinos vartojimo nutraukimo šalyje buvo registruojama 400 kokliušo atvejų ir 10 kokliušo sukeltų mirčių. Per trejus metus po kokliušo vakcinos vartojimo nutraukimo buvo užregistruota 13 tūkst. kokliušo atvejų ir 113 mirčių! Reikėtų atkreipti dėmesį, kad nepaisant didelio kokliušo vakcinos sukeltų šalutinių reiškinių dažnumo, vaikai nuo kokliušo vakcinos nemirė. Japonijos sveikatos ministerija, suprasdama, kaip brangiai kainavo jos klaida, vėl greitai pradėjo naudoti kokliušo vakciną.

Tai, kas atsitiko su Japonijos vaikais, įrodė, kad kokliušo vakcinos teikiama nauda akivaizdžiai yra didesnė už riziką.

Šiandien naudojama nauja „neląstelinė“ kokliušo vakcina pasižymi daug mažesne sunkių šalutinių reiškinių rizika lyginant su senąja „ląsteline“ kokliušo vakcina, todėl ji yra dar saugesnė. Nuo 2007 m. pradžios Lietuvoje kūdikiai ir vaikai skiepijami tik neląstelinio kokliušo vakcina.

Ar yra sistemos, užtikrinančios, kad vakcinos yra saugios po to, kai jos yra užregistruotos?

Remiantis Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos reikalavimais, Europoje, o kartu ir Lietuvoje funkcionuoja farmakologinio budrumo sistema. Farmakologinis budrumas - tai veikla, skirta nepageidaujamoms reakcijoms į vaistą nustatyti, įvertinti ir stebėti bei perspėti apie galimą nepageidaujamą vaisto poveikį.

Lietuvoje apie pastebėtas nepageidaujamas reakcijas į vaistą sveikatos priežiūros specialistai bei registracijos teisės turėtojai privalo pranešti VVKT (Valstybinei Vaistų Kontrolės Tarnybai). VVKT kiekvieną gautą pranešimą apie nepageidaujamą reakciją registruoja, įvertina (sunki ar nesunki reakcija, jau žinoma ar netikėta, t.y. neaprašyta vaisto charakteristikų santraukoje), nustato priežastinį ryšį su vartotu vaistu bei kaupia informaciją apie visas Lietuvos gydytojų pastebėtas nepageidaujamas reakcijas duomenų bazėse. Pranešimus apie sunkias reakcijas VVKT darbuotojai persiunčia tarptautiniam Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) NRV stebėsenos centrui) ir vaistų agentūroje įkurtai duomenų bazei Eudravigilance. kuri apima informaciją apie registruotų vaistų nepageidaujamas reakcijas iš visų Europos Sąjungos valstybių nacionalinių vaistų kontrolės tarnybų ir registravimo liudijimų turėtojų.

Taip pat registracijos teisės turėtojai teikia periodiškai atnaujinamus saugumo protokolus. Tai yra pranešimai apie visas nepageidaujamas reakcijas, surinktas per tam tikrą laiką. Protokoluose moksliškai įvertinamas preparato naudos ir rizikos santykis. Pranešimai analizuojami, nustatomi nauji farmakologinio budrumo signalai. Pasikeitimas tokia informacija ir apibendrintas nepageidaujamų reakcijų vertinimas yra būtinas užtikrinant pacientų gydymą saugiais vaistais. Europos ekonominėje erdvėje veikia EudraVigilance tinklas, skirtas greitam informacijos apie nepageidaujamas reakcijas ar reiškinius į vaistą siuntimui, kaupimui, saugojimui ir duomenų pasikeitimui tarp Europos vaistų agentūros (EMEA), nacionalinių agentūrų, farmacijos kompanijų bei kitų Europos Sąjungos institucijų.

Kūdikiai yra per maži, kad būtų skiepijami?

Fiziologinėmis sąlygomis vaisius yra sterilus. Mikroorganizmų kolonizacija prasideda gimdymo metu, o ypač intensyvi iškart po gimimo. Mikroorganizmai užsėja naujagimio odą, virškinamąjį traktą, viršutinių kvėpavimo takų gleivines, kitas terpes. Tai natūralus procesas, ir naujagimio imuninė sistema tam puikiai prisitaikiusi. Kūdikių imuninė sistema, atsakydama į mikroorganizmų, patenkančių iš aplinkos, poveikį, pasigamina savo gynybinių pajėgumų, tarp jų ir antikūnų. Vakcinos imituoja užsikrėtimą patogeniniais mikroorganizmais. Įskiepyti vakcinų antigenai sužadina imunines reakcijas, tačiau nesukelia žymesnių patologinių pokyčių - ligos požymių. Naujagimio ir kūdikių mikrobinė kolonizacija yra natūralus fiziologinis procesas, o kontaktas su kai kuriais mikroorganizmais kūdikiams gali sukelti sunkių ligų. Skiepijimo esmė - sužadinti kūdikio imuninės gynybos sistemas, nesukeliant žymesnių klinikinių požymių. Tam vartojamos vakcinos - natūralios substancijos, t. y. mikroorganizmai ar jų komponentai.

Paskiepijus sužadinama visiškai natūrali imuninė reakcija, dauguma atvejų nesiskirianti nuo tos, kuri kyla sergant infekcine liga. Vaikai yra imunizuojami per kelis pirmuosius gyvenimo mėnesius, kadangi vakcinomis valdomomis ligomis užsikrečia būdami labai maži. Pavyzdžiui: Pokario laikotarpiu apie 60 proc. mirusiųjų nuo difterijos buvo vaikai iki dvejų metų amžiaus. 1946 m. mūsų šalyje pradėta privalomai skiepyti nuo difterijos I - 8 metų amžiaus vaikus. Tačiau tik nuo 1956 m. pradėjus skiepyti kūdikius (5-6 mėn. amžiaus) ir nuo 1959-ųjų - įdiegus revakcinaciją, įvyko sergamumo difterija lūžis. Sergamumas pradėjo sparčiai mažėti. 1960 m. Lietuvoje buvo įregistruota tik 30 difterijos atvejų, o nuo 1967-ųjų - tik pavieniai susirgimai.

Dėl šių priežasčių labai svarbu, kad naujagimiams ir kūdikiams būtų atliktas visas vakcinacijos nuo konkrečių ligų kursas.

Užsikrėsti natūraliu būdu yra geriau nei skiepytis?

Teisinga manyti, kad „natūrali“ infekcija dažnai sukelia geresnį imunitetą nei vakcinacija ( Hib, pneumokokų ir stabligės vakcinos sukelia geresnį imunitetą nei infekcija). Natūrali infekcija dažniausiai sukelia imunitetą po vieno infekcijos epizodo, o vakcinos gali reikėti kelių dozių. Pavyzdžiui, difterijos, stabligės, kokliušo, hepatito B ir poliomielito vakcina yra skiriama mažiausiai tris kartus.

Tačiau skirtumas tarp vakcinacijos ir imunizacijos yra už imunitetą mokama kaina. Už vakcinaciją mokama kaina yra kelių injekcijų sukeltas nepatogumas ir kartais skaudanti ranka. Už kiekvieną natūralią infekciją mokama kaina dažniausiai yra gerokai didesnė: natūralios poliomielito infekcijos sukeltas paralyžius, psichinio vystymosi sulėtėjimas po natūralios Hib infekcijos, kepenų sutrikimai po natūralios hepatito B infekcijos, kurtumas po natūralios parotito infekcijos ar pneumonija po natūralios vėjaraupių infekcijos yra didelė už imunitetą mokama kaina.

Vaikams skiriama per daug vakcinų?

Kūdikiai ir maži vaikai paprastai susiduria su daugeliu iššūkių jų imuninei sistemai ir tuo pat metu su jais susitvarko. Vakcinos yra tik maža dalis to, su kuo kūdikis susiduria kiekvieną dieną. Mamos gimdoje nėra bakterijų ir virusų,...

Aktuali situacija Lietuvoje

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pripažįsta - dabar su skiepais yra blogai: „Iš tikrųjų išsipildė prognozės, ką sakė specialistai. Jeigu pamiršime skiepytis, grįš ligos, kurios jau buvo pamirštos“. Ministras paminėjo, kad tymai sugrįžo ir ne tik į Lietuvą. Be to, tymai plinta ne tik vaikų grupėje, kurie yra neskiepyti, bet ir tarp suaugusiųjų.

A. Veryga, kalbėdamas apie padvigubėjusius tymų atvejus, sako, kad vėlu kažką daryti arba nedaryti. „Reikėjo skiepytis, kai buvo laikas, kai atsirado grupė žmonių, kai dabar gali plisti. Virusas, kur galima platinti. Gal gali infekcijų skaičius ir augti. Sergantys, dar neturėdami simptomų, jau gali platinti virusą. Kuo daugiau jų yra, tuo daugiau jie ir išplatina virusą.“

A. Veryga ramino - vakcinos yra užsakinėjamos, yra planuoja ir jų bus papildomai nupirkta. Valstybinė ligonių kasa kalbasi su gamintojais dėl vakcinų Lietuvai. „Mes ne vienintelė šalis, kuri turi tą problemą. Vakcinos nėra tokia prekė, kurios yra kažkur pridėta. Negaliu tiksliai pasakyti, kada bus vakcinos. Nežinau, kada bus jos pagamintos ir atvežtos į Lietuvą. Kalba eina ne apie savaites, o apie mėnesius“, - apie tai, kada bus vakcinos, sakė A. Veryga.

Didžiausia rizika gimusiems iki 1964 metų

Ministras sakė, kad vakcina neišgelbės tų, kurie jau susirgo. Dabar, pasak ministro, bus skiepijami tie, kurie turėjo kontaktą su užsikrėtusiaisiais ir vaikai pagal skiepų kalendorių. „Aš ne vieną kartą sakiau ir noriu dar kartą pakartoti - nepulkime skiepytis, nes tų vakcinų tiek nėra,“ - priminė A. Veryga.

A. Veryga patvirtino, kad dabar didžiausia rizika susirgti tymais yra gimusiems iki 1964 metų gimusiems, 60-mečiams ir vyresniems bei iki 1980-ųjų gimimo. A. Veryga viena iš priežasčių, kodėl plinta tymai, paminėjo tai, kad anksčiau nebuvo užkrėstųjų, nuo kurios galėjo liga plisti. „Mes nežinom, kiek iš tikrųjų yra žmonių, suaugusiųjų, kurie gali neturėti imuniteto, net nežinome, kiek tų vakcinų reikia nupirkti,“ - sakė ministras.

Kaip apsisaugoti nuo tymų, kai nėra vakcinų?

A. Veryga siūlo nelįsti prie tų žmonių, kurie yra sergantys. „Iš tikrųjų, vengti kontakto, kurie yra užsikrėtę. Sudėtingiausia yra medikams, kurie yra pažeidžiamiausia grupė. Įstaigų vadovai užsisakinėja vakcinas, kurios apsaugos medikus. Visoms kitoms visuomenėms grupėms vakciną nupirksime mes. Stebėsime, ar nėra kitų visuomenės grupių, kurie dėl lėšų ar kitų problemų negali įsigyti vakcinos. Tada galvosime, ar juos skiepyti iš valstybės lėšų“, - apie vakcinaciją kalbėjo A. Veryga.

tags: #ar #1989skiepijo #vaikus #nuo #tymu

• Privataus darželio "Saulės gojus" Ramučių pasiūlymai
• Žaizdos po cezario pjūvio priežiūra
• Viskas apie gimdymo namus Lietuvoje
• Galimybės Ramygalos lopšelyje-darželyje
• Vido Bareikio muzika ir teatras