Nors rekordiniai karščiai nestabdo vaikų darželių veiklos, daugelis įstaigų vis dar susiduria su oro kondicionavimo sistemų trūkumu. Tai tampa ypač aktualu vasaros mėnesiais, kuomet dalis vaikų darželių lieka atidaryti ir juos lanko didelis skaičius mažylių.
Situacija Lietuvoje: poreikis ir finansavimas
Kėdainių rajono savivaldybės administracijos specialistai paskaičiavo, kad visose ikimokyklinio ugdymo įstaigose užbaigti kondicionavimo sistemų įrengimą prireiktų dar 42 000 eurų. Du darželiai Kėdainių mieste, „Puriena“ ir „Vyturėlis“, planuoja įsirengti kondicionierius darbuotojų kabinetuose ir salėse. Tiesa, kai kuriose įstaigose kondicionieriai jau yra. Pavyzdžiui, Kėdainių lopšelyje-darželyje „Varpelis“ ir „Žilvitis“ kondicionieriai jau veikia, tačiau dar trūksta patalpų grupėse ir kitose erdvėse. Norint paspartinti oro kondicionierių įsigijimą, šiemet planuojama skirti papildomą finansavimą.
Panevėžio miesto ir rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigos taip pat ieško būdų apsaugoti vaikus nuo kaitros. Dalyje rajono darželių kondicionieriai jau yra, o miesto įstaigos vis dar gyvena be jų. Kai kuriuose Panevėžio rajono darželiuose, tokiuose kaip Naujamiesčio lopšelis-darželis „Bitutė“, Ramygalos - „Gandriukas“, Krekenavos - „Sigutė“ ir jų skyriai, Pažagienių mokykla-darželis, kondicionavimo sistemos sėkmingai naudojamos. Ramygalos lopšelio-darželio „Gandriukas“ atstovai pasakojo, kad kondicionierius turi trys grupės, o lopšelio grupėje naudojamas ventiliatorius. Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ Žibartonių bei Linkaučių skyriai taip pat džiaugiasi kondicionavimo sistema.
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Bagdanskienė teigė, kad miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose kondicionavimo sistemų nėra, tačiau kai kurie darželiai planuoja jas įsigyti. Visi darželiai privalo vadovautis higienos normomis, kurios apibrėžia leistiną temperatūrą patalpose. Šias normas kontroliuoja Visuomenės sveikatos centras ir Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.
Higienos normos ir jų laikymasis
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Kokštytė primena, kad šiltuoju metų laiku patalpose negali būti aukštesnė nei 26 °C temperatūra. Vaikų veikla lauke negali būti organizuojama, kai oro temperatūra siekia 30 °C ar daugiau. Žaidimų aikštelėse turi būti sudarytos sąlygos vaikams apsisaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių (pavėsinės, skėčiai, želdiniai). Grupėse, žaidimų ir miego patalpose, kuriose būna tiesioginių saulės spindulių, privalo būti užuolaidos, žaliuzės ar kitos apsaugos priemonės. Patalpos turi būti reguliariai vėdinamos, užtikrinant nustatytą temperatūrą, tačiau skersvėjinio vėdinimo metu vaikų patalpose neturi būti. Taip pat turi būti užtikrintos higieniškos sąlygos atsigerti geriamojo vandens.
Nors neplaninė kontrolė temperatūrai įvertinti šiuo metu nėra organizuojama, sulaukus skundų gali būti vykdoma operatyvioji kontrolė, ar ugdymo įstaiga laikosi nustatytų reikalavimų.
Oro kokybės svarba ir vėdinimo problemos
Nacionalinio švietimo ir ekonomikos centro atliktas tyrimas rodo, kad vaikai ir paaugliai mokyklose praleidžia vidutiniškai septynerias valandas per dieną daugiau nei 180 dienų per metus. Mokyklos ir universitetai daugeliui mokinių yra tarsi antrieji namai. Tačiau JAV atveju skirtingos apygardos ar valstijos mokykloms turi savo instrukcijas, kurios gali skirtis nuo ekspertų rekomendacijų, todėl standartai ne visada atitinka rekomenduojamus. Mokyklose ir koledžuose dar reikia daug nuveikti šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) reglamentavimo srityje.
Matuojant ar stebint patalpų oro kokybę, svarbu atkreipti dėmesį į oro teršalus ir lakieji organinius junginius (LOJ). Kai kurie teršalai, pavyzdžiui, formaldehidas ir benzenas, išsiskiria iš valymo priemonių, pesticidų ir dažų. Kiti, pavyzdžiui, anglies dioksidas (CO2), natūraliai esantys ore, tampa toksiški didelėmis koncentracijomis, ypač patalpose su daug žmonių. Kuo daugiau teršalų, tuo prastesnė patalpų oro kokybė. EPA pažymi, kad 1999 m. 20 % JAV mokyklų pranešė apie nepatenkinamą oro kokybę. Šių junginių poveikis vaikų sveikatai didėja dėl besivystančios jų imuninės sistemos, sukeldamas kvėpavimo takų sutrikimus, tokius kaip astma ir alergija, dėl ko mokiniai dažniau nelanko mokyklos. Dažniausiai pasitaikantys simptomai, kuriuos sukelia bloga oro kokybė, yra galvos skausmas, kosulys, čiaudulys ir nuovargis.
Norint pagerinti patalpų oro kokybę, būtina į patalpas įleisti šviežio oro, naudojant natūralų arba mechaninį vėdinimą. Vėdinimas gali būti matuojamas oro mainų dažniu (AER). Kuo daugiau oro mainų per valandą, tuo mažesnė patalpų oro teršalų koncentracija. Vėdinant iš pastatų taip pat pašalinamas drėgmės perteklius. Mokyklos vėdinimo strategijoje reikėtų atsižvelgti į išorinius veiksnius, pavyzdžiui, orą, temperatūrą, žiedadulkių kiekį ir užterštumą. Kai kurioms patalpoms, pavyzdžiui, mokyklų valgykloms, dailės kabinetams ir tualetams, reikia specialių ištraukiamosios ventiliacijos sistemų.
Tačiau mokyklų pastatai susiduria su ypatingomis problemomis, kurios trukdo optimizuoti ŠVOK sistemą. Dažnai valstybinės švietimo įstaigos statomos iš pigesnių statybinių medžiagų arba tai yra senesni pastatai. Modernizuojant mokslo ir ugdymo įstaigas, vėdinimas patalpose dažnai paliekamas toks pat, koks ir buvo iki renovacijos - per langus ir plyšius. Teršalų koncentracija mokyklų ir vaikų darželių patalpų ore neretai viršija leistinas normas, ypač anglies dvideginio koncentracija. Įprastai mokslo paskirties pastatuose įrengtos natūralios traukos vėdinimo sistemos, kurios projektuotos numatant oro pritekėjimą per langus ir nesandarumus. Šiuo metu, kai daugelyje pastatų sumontuoti sandarūs langai, patalpų vėdinimas tampa mokytojų atsakomybe, kurių retas yra susipažinęs su oro apykaitos svarba. Klasėse langai atveriami tik tuomet, kai stipriai jaučiamas oro trūkumas. Apie tai, kad būtų įrengtos priverstinio, mechaninio oro tiekimo ir šalinimo sistemos renovuojamų mokyklų klasėse, neteko girdėti.
Nors higienos normos reikalauja oro tiekimo-šalinimo sistemas įrengti tik sporto ir aktų salėse bei maisto gamybos patalpose, o mechaninio oro šalinimo sistemas dušuose ir san. mazguose, standartinėje mokyklos renovacijos projekto užduotyje dažnai nurodoma, kad vėdinimas klasėse natūralus - atidarius langus. Dėl vienpusiško šilumos taupymo supratimo ir prasideda problemos. Net jei ir įrengiamos mechaninės vėdinimo sistemos su šilumogrąža (rekuperacija), tokios sistemos šilumos sąnaudos didesnės nei natūralaus vėdinimo dėl didesnės oro apykaitos patalpose. Taip pat atsiranda papildomos elektros sąnaudos. Viso šito mokyklų renovacijos projektus užsakančios institucijos vengia, nes europinės paramos, už kurią atnaujinamos mokyklos, tikslas - mažinti energijos sąnaudas.
Europos Komisija susirūpino mikroklimatu mokyklose ir inicijavo SINPHONIE projektą, kurio metu mokyklų patalpų higienos būklė buvo stebima 25 Europos šalyse. Lietuvoje šį projektą koordinuoja Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto Inžinerinės technologijos katedra. Nustatyta, kad daugelyje Lietuvos mokyklų ir darželių vyrauja natūralus (savaiminis) vėdinimas. Taip pat nustatytos palyginti didelės formaldehido koncentracijos, kurios neigiamai veikia patalpų kokybę. Ypač rizikingos mokyklų ir darželių patalpos greta intensyvaus transporto arterijų. Nekontroliuojamas vėdinimas tokiuose pastatuose gali padidinti kietųjų dalelių ir azoto oksidų koncentraciją patalpose.
Vertinant patalpų oro užterštumą, pagrindinis rodiklis yra anglies dvideginio koncentracija. Mokymo klasėse ir mokymo kabinetuose vidutinė anglies dvideginio (CO2) koncentracija, išmatuota laikotarpiu nuo pamokų pradžios iki pamokų pabaigos, neturi viršyti 2745 mg/m3 (1500 ppm). Normali anglies dvideginio koncentracija švariame ore yra 350-450 ppm. Priimtinas žmogui lygis yra <600 ppm. Pradedama justi troškų orą ir kvapus, kai anglies dvideginio koncentracija ore viršija 600-1000 ppm, apima mieguistumas esant 1000-2500 ppm.
Poveikis mokymosi rezultatams ir sveikatai
Prastos patalpų oro kokybės poveikis sveikatai yra gana reikšmingas, tačiau ne mažiau nerimą kelia ir tai, kad klimatas bei oro kokybė mokyklose turi įtakos mokinių mokymosi rezultatams. Šiluminio komforto trūkumas tiesiogiai veikia mokymąsi. Karštesnėse šalyse akademinio meistriškumo testų rezultatai paprastai būna žemesni. Harvardo universiteto atliktas tyrimas parodė, kad kiekvienam 1ºF (0,56ºC) temperatūros padidėjimui mokinio rezultatas sumažėja 1 % mokymosi metų. Panašiai patalpų oro kokybė (IAQ) ir vėdinimas taip pat turėjo tam tikrą ryšį su mokymosi rezultatais.
Esant ribotiems ištekliams ir biudžetui, švietimo įstaigoms gali būti labai naudinga ŠVOK strategija, orientuota į energijos vartojimo efektyvumą ir energijos nuostolių mažinimą. Natūralus vėdinimas, kai įmanoma, per langus ir duris padeda sumažinti drėgmės, lakiųjų organinių junginių, alergenų ir kitų teršalų kiekį patalpose nenaudojant energijos. Tačiau kartais natūraliai vėdinti patalpas gali būti nesaugu, pavyzdžiui, alergijos sezono metu arba didelio užterštumo dienomis, kai lauko oro kokybė yra blogesnė nei patalpų. Arba ekstremaliomis oro dienomis, kai per karšta arba per šalta atidaryti langus.
Vaikams saugių ventiliatorių įrengimas klasėse gali padidinti vėsos ir komforto pojūtį nesumažinant temperatūros. Izoliacija, palaikant šiluminį komfortą ir užkertant kelią drėgmės pernešimui, gali sumažinti tolesnes problemas, susijusias su temperatūros ir drėgmės nuostoliais. Energiją taupančių kintamosios srovės (AC) sistemų pasirinkimas, atsižvelgiant į infrastruktūrą, gali padėti rasti optimalų sprendimą ir sutaupyti energijos. Pavyzdžiui, "Hitachi" kintamo šaltnešio srauto (VRF) įrenginių asortimentas siūlo idealius sprendimus švietimo įstaigoms, nes šios sistemos automatiškai reguliuoja šaltnešio kiekį, užtikrinant geresnę temperatūros kontrolę ir galimybę vėsinti bei šildyti kelias patalpas vienu metu.
VGTU Pastatų energetikos katedros docentas Giedrius Šiupšinskas sako, kad į modernizuotus daugiabučius arba į daugiabučius su pakeistais langais irgi nepatenka pakankamai šviežio oro. Danutė Ramoškevičiūtė, KTU Cheminės technologijos fakulteto Inžinerinės technologijos katedros vedėja, akcentuoja, kad visose mokyklose yra natūralus (t.y. savaiminis) vėdinimas, tačiau to nepakanka. Mokyklų renovacijos projektus užsakančios institucijos vengia mechaninio vėdinimo sistemų įrengimo dėl didesnių energijos sąnaudų ir elektros sąnaudų.
Visuomenės sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad sveikatai palanki mokyklos aplinka gali turėti tiesioginę įtaką vaikų sveikatai ir skatinti veiksmingą mokymąsi. Nuo 2007 metų Lietuvoje buvo renovuotos 223 mokyklinės įstaigos, tačiau statistikos, ar mokyklų klasėse įrengtos vėdinimo sistemos ir kokios, nėra. Vėdinimo sistemų montuotojai sako, kad jiems mokyklų klasėse neteko tokių įrenginėti.
Siekiant užtikrinti optimalias patalpų oro kokybės (IAQ) sąlygas vaikų darželiuose ir mokyklose, būtina atkreipti dėmesį į šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) sistemas. Tai ne tik higienos, bet ir vaikų sveikatos bei mokymosi rezultatų gerinimo klausimas.
tags: #oro #kondicionieriai #vaiku #darzelis
