Pastaruoju metu spaudoje daug ir plačiai rašoma apie Klaipėdos kriminalinio pasaulio autoritetu laikomo Sigito Gaidjurgio nusikaltimus. Sklinda kalbos, jog S. Gaidjurgio vadovaujamos gaujos darbų sąraše - net keliosdešimt aukų. Asmeniškai S. Gaidjurgiui šiuo metu pateikti kaltinimai dėl keturių klaipėdiečių nužudymo. Kalbama, kad S. Gaidjurgis veikė išradingiau nei garsios "Tulpinių" gaujos lyderiai. Pats policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius yra pareiškęs, kad "Gaidjurgio grupuotės nusikaltimai savo žiaurumu stebina ne mažiau už "tulpinių" padarytus nusikaltimus".
Sigitas Gaidjurgis gimė 1962 m. Klaipėdoje. Sovietmečiu jis dirbo Klaipėdos kriminalinėje policijoje, vėliau - privačiame sektoriuje. 1990-aisiais, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, S. Gaidjurgis ėmėsi organizuoto nusikalstamo verslo ir netrukus tapo vadinamosios „Gaidjurginių gaujos“ lyderiu. S. Gaidjurgis teistas keturis kartus, paskutinį kartą iš kalėjimo išėjo 1986 metais ir nuo to laiko apie šio žmogaus nusikaltimus sklido tiktai gandai. Beveik kas antras neatskleistas nusikaltimas Lietuvos pajūryje būdavo priskiriamas Sigiui ar jo "komandai", tačiau policijai nepavykdavo surinkti įrodymų. Uostamiesčio nusikaltėlių vadeiva Sigitas Gaidjurgis žmones iš gyvenimo šalindavo dėl menkiausių priežasčių. Tai buvo liudijama vakar Vilniaus apygardos teisme tęsiant S. Gaidjurgio gaujos bylos nagrinėjimą. Vakar teisme aiškintasi klaipėdiečių Mindaugo Bendzalausko (gim. 1973 m.) ir Aidano Simonavičiaus (gim. 1976 m.), taip pat priklausiusių "organizuotam pasauliui", nužudymo aplinkybes. Jie "gaidjurginių" aukomis tapo pačiame Sigio siautėjimo įkarštyje, 1997-aisiais.
Ankstyvieji metai ir nusikaltimai
S. Gaidjurgis teistas keturis kartus, paskutinį kartą iš kalėjimo išėjo 1986 metais ir nuo to laiko apie šio žmogaus nusikaltimus sklido tiktai gandai. S. Gaidjurgis su parankiniais abu vaikinus nužudė tą pačią dieną, rugsėjo 2-ąją, tačiau skirtingose Lietuvos pusėse - Klaipėdoje ir Trakų rajone. Tiesa, skirtingai nei kitos Sigio aukos, M. Bendzalauskas ir A. Simonavičius išvengė žiaurių kankinimų, lydėjusių kitų gaujos "klientų" mirtis - klaipėdiečiai buvo tiesiog sušaudyti. Rugsėjo 2 d., apie 13 val., M. Bendzalauskas, pravarde Benzas, kartu policijai gerai žinomais Olegu Lukausku ir Mariumi Gansausku pastarojo vairuojamu automobiliu "Audi Coupe" atvyko prie "Žuvėdros" poilsiavietės Giruliuose. Keliukas, vedantis prie jūros, buvo užverstas rąstais bei padanga. Iš "Audi" išlipęs M. Bendzalauskas norėjo kliūtis pašalinti, tačiau tuo metu iš už krūmų, augančių prie pagrindinių poilsiavietės vartų, iššoko du asmenys. Vienas iš jų pradėjo šaudyti į Benzą. Tuo metu M. Gansauskas visu greičiu paleido automobilį - mašina peršoko užtvarą ir smėliu nulėkė jūros link. Iš mašinos iššokęs M. Gansauskas mobiliuoju telefonu paskambino pažįstamam ir paprašė, kad šis iškviestų pareigūnus. Benzas nušautas Giruliuose, prie "Žuvėdros" stovyklos vidury baltos dienos. Iš pradžių M. Bendzalauskas buvo sužeistas į krūtinę, o po to pribaigtas kontroliniais šūviais į galvą. Žudikai jo kūną nuo kelio nuvilko beveik už 20 metrų ir paliko miško pakraštyje, už nedidelės kalvelės. Paaiškėjo, jog Benzą S. Gaidjurgis nužudė dėl, anot kaltinamosios išvados, asmeninių nesutarimų. Kadangi Sigitas neprisipažįsta įvykdęs šį, kaip ir kitus jam inkriminuojamus nusikaltimus, tikrąją priežastį galima tik nuspėti - arba M. Bendzalauskas nepagarbiai atsiliepė apie S. Gaidjurgį, arba pastarąjį piktino iš kalėjimo grįžusio "žardinio" veikla.
Tą pačią dieną auka tapusio A. Simonavičiaus nužudymo motyvas aiškus - baimintasi, jog M. Bendzalauską į susitikimą išviliojęs klaipėdietis gali išduoti S. Gaidjurgį. Iškart po Benzo nužudymo S. Gaidjurgis kartu su A. Juodriu sutarė atsikratyti A. Simonavičiumi. Šiam buvo paaiškinta, kad jis vežamas laikinai paslėpti. Jau apie 17 val. visa kompanija dviejais automobiliais pasiekė Trakų rajoną. Anot prokurorų, sustojus Dergionių miško pakraštyje, S. Gaidjurgis, iš anksto nesuderinęs savo veiksmų su R. Šadeikiu ir A. Damkumi, pats išsitraukė Kroatijos gamybos 9 mm kalibro pistoletą-kulkosvaidį "Agram-2000" ir nušovė A. Juodrio stebimą A. Simonavičių. R. Šadeikiui ir A. Damkui buvo liepta tame pačiame miške iškasti duobę ir paslėpti A. Simonavičiaus lavoną. Beje, gali būti, kad A. Simonavičius iš nebūtų įsipainiojęs į šią dviejomis mirtimis pasibaigusią istoriją. Mat policija jo nesėkmingai ieškojo dar prieš metus iki žūties.
Kalbėdamasis su A. Juodriu S. Gaidjurgis nuolat planavo, kaip „užkasti“ K. Kochą. Tai girdėjo ir S. Gaidjurgio vairuotoju ir asmens sargybiniu tuo metu dirbęs R. Šadeikis. Apie K. Kochą S. Gaidjurgis papasakojo ir Tulpiniams. Jų vadeiva Virginijus Baltušis K. Kochu susidomėjo. Vienu metu jiedu kartu kalėjo, o išėjus į laisvę, K. Kochas A. Graužinį laikinai buvo apgyvendinęs pas savo pažįstamą Vilmą. Tad vieną dieną A. Graužiniui buvo duotas nurodymas išvilioti K. Kochą iš Marijampolės. A. Graužinis kaip senas pažįstamas pakvietė K. Kochą atvykti į Kauną. Tą dieną - o tai buvo 1997-ųjų gegužės 1-oji - savo automobiliu K. Kochas išvežė tetą į autobusų stotį Marijampolėje ir daugiau giminės jo nebematė. Ką susitikę kalbėjo A. Graužinis, K. Kochas ir taip pat Kubiliniams priskiriamas A. Gerulis, žino tik A. Graužinis, bet jis apie tai niekam nepasakoja. Šalia jo sėdėjo K. Kochas, o ant užpakalinės sėdynės - A. Gerulis. Automobiliui sustojus, ginkluoti pasaloje laukę vyrai pribėgo ir staigiai atidarė dureles. S. Gaidjurgis čiupo K. Kochui už gerklės. Šis dar spėjo sušukti: „Už ką, Siguti?! Arminai, juk aš tau tiek padėjau!“, bet tuoj pat buvo nutildytas smūgiais. A. Gerulis pats įlipo į automobilio bagažinę, o K. Kochas buvo paguldytas tarp sėdynių. Netrukus iš Panevėžio atvažiavo Virginijus Baltušis, Saulius Janonis ir Vigantas Dačiulis. Kartu su belaisviais visi nuvažiavo į apleistą sodybą Lazdijų rajono Paseirės kaime. Čia prasidėjo kankynės. Prieš pasmaugdamas S. Gaidjurgis kaip koks inkvizitorius degino įkaitintu žarstekliu. Nužudytųjų kūnus užkasė miške netoli kelio Leipalingis-Merkinė. A. Gerulio ir K. Kocho kūnų teisėsaugininkams iki šiol nėra pavykę rasti.
Tvirtovė ir šeima
"Akistata" yra daug kartų plačiau rašiusi apie S. Gaidjurgį ir jo darbelius, tad šį kartą panorome pakalbinti jo šeimą, juolab kad sugyventinė Rasa Ramanauskaitė, su kuria S. Gaidjurgis turi tris vaikus, susirūpinusi kalinio sveikata ir sąlygomis kalėjime. Ypatingą visuomenės susidomėjimą kelia ir Šilutės rajone, netoli Kintų miestelio, esanti S. Gaidjurgio vila, saugoma viso būrio plėšrių, pulti svetimus išmokytų keturkojų, kurią juosia kelių metrų aukščio mūrinė tvora. Anot giminaičių, čia Sigitas slapstydavosi nuo jį "medžiojusių" samdomų žudikų. Sklinda kalbos, jog vilą saugodavo maskuojančių spalvų uniformomis vilkintys S. Gaidjurgio smogikai.
Garsioji S. Gaidjurgio vila nuo Klaipėdos nutolusi kelias dešimtis kilometrų. Ji stūkso gražioje vietovėje tarp Priekulės ir Kintų. Vieniša laukų platybėse, nutolusi tiek nuo pagrindinio kelio, tiek nuo artimiausių sodybų. Kalbama, jog ši nuošaloka laukymė pasirinkta neatsitiktinai: prireikus tokie namai gali tapti tikra "gynybine tvirtove". Iš vienos pusės "fazendą" saugo gilus ir gana platus Klaipėdos kanalas, šalia kurio, kaip ir aplink visą sodybą, iškirsti beveik visi aukštesni medžiai ir krūmai (kad juose nepasislėptų koks samdomas žudikas). Kiemo pastatus juosia aukšta mūro tvora, distanciniu būdu valdomi vartai - iš metalo. O sodybos prieigose - galingų, piktų Kaukazo aviganių voljerai. Vienų "kaukaziečių" darbas - lojimu įspėti apie besiartinantį pavojų, kiti palaidi kieme. Žinant, jog šios veislės atstovai visus svetimuosius laiko viso labo tik "medžiotinais gyvūnais", lengva atspėti, kas ištiktų norinčius šeimai pakenkti neprašytus svečius. Pasakojama, jog nuo panašių keturkojų apsaugininkų į S. Gaidjurgį kėsinęsi asmenys kartą jau nešė kudašių. (Tada ginkluoti vyrai Sigito ieškojo jo giminės namuose Klaipėdoje.) Kitą sykį šunys šeimą įspėjo, kad prisidengę tamsa laukais atsėlina "Aro" pareigūnai.
Paspaudus prie vartų buvusį skambutį, mūsų įleisti atskubėjo dailių bruožų, tvirto sudėjimo berniukas. Jo veidas šių eilučių autorei kažkodėl pasirodė matytas. Paaiškėjo, jog tai vyriausioji Sigito Gaidjurgio atžala, irgi Sigitas. Tėvo vardu pavadintam ir į jį tarsi du vandens lašai panašiam berniukui netrukus sukaks dvylika. Sigitas jaunesnysis - ne tik ne pagal metus aukštas, bet ir protingas berniukas. Kol žurnalistė su fotografu žvalgėsi Gaidjurgių šeimos svetainėje, jis pats virtuvėje paruošė kavos ir atnešė saldainių. Dar namuose lakstė penkerių Jonukas, o aštuonerių Karolinai buvo pakilusi temperatūra ir teko gulėti lovoje. Mama buvo trumpam išvykusi į vaistinę, taigi mažuosius prižiūrėjo jų promočiutė Domicėlė.
- Baisu, baisu, ką apie Sigitą rašo laikraščiai! - "Akistatos" kalbinama galva lingavo Rasos Ramanauskaitės močiutė ir jos vaikų prosenelė Domicėlė. - Netikiu, kad jis galėjo žudyti žmones! Tai tikra nesąmonė. Domicėlė gimusi 1925-aisiais, tačiau yra labai guvi ir atrodo gerokai jauniau. Būtent Domicėlė į šią vietą iš kitos vietovės persikėlė savo turėtus kelis hektarus, kurie davė pradžią visai "fazendai". Prieš kelis dešimtmečius čia stovėjo senutėlė ilga medinė eigulio troba. Kol jos vietoje išaugo dabartiniai statiniai, praėjo nemažai laiko. Šalia gyvenamojo namo prigludusiame mūriniame tvarte šieną rupšnojo dvi melžiamos karvės (Domicėlė sako, kad šviežią pieną mėgsta ir proanūkiai, ir S. Gaidjurgis). Aptvaruose gagena žąsys, burbuliuoja kalakutai ir patenkinti prunkščia du kilmingi žirgai. Jais mėgdavo jodinėti abu Sigitai - tėvas ir sūnus.
Suėmus Klaipėdos nusikaltėlių lyderiu laikomą Sigitą Gaidjurgį, jo šeimai - liūdnos dienos. Prosenelė Domicėlė, pasislėpusi nuo visų, ašaroja po kelis kartus per dieną. Penkiametis sūnus Jonukas nuoširdžiai tiki, kad tėtė "susirgo ir guli ligoninėje"; dvylikametį Sigitą mokykloje vaikai pavadina nusikaltėlio sūnumi, o žmona Rasa su baime ir virpuliu skaito spaudą (ką dar baisaus sužinos apie vyrą?) ir laukia iš Lukiškių nuolat vėluojančių laiškų.
Teismas ir įkalinimas
Nuo pirmųjų Gaidjurginių arešto (2000-siais - aut. past.) iki nuosprendžio paskelbimo praėjo penkeri metai. Pats S. Gaidjurgis 2006 metų sausio 16 dieną Vilniaus apygardos teismas pripažino kaltu dėl 16 tyčinių žmogžudysčių, nusikalstamo susivienijimo organizavimo ir kitų nusikaltimų. Nuosprendžiu visą bausmę jam pavesta atlikti kalėjime. Žmogžudystės įvykdytos prieš porą dešimtmečių įvairiose Lietuvos vietose - Klaipėdoje, Palangoje, Šiauliuose, Trakų rajone ir kitur. Aukomis tapo ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir užsienio piliečiai. S. Gaidjurgio suburta gauja buvo ginkluota šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis. S.Gaidjurgis ypatingą dėmesį skyrė konspiracijai - iš savo bendrų reikalavo, kad jie keistų drabužius ir išvaizdą, pavyzdžiui, augintų ūsus, taip pat naudotasi suklastotais asmens dokumentais. Manoma, kad S. Gaidjurgis įsakydavo žudyti savo gaujos smogikus, bijodamas išdavystės ar manydamas, kad jie gali kėsintis į jo gyvybę. Kai kurios aukos žiauriai kankintos įkaitintais žarstekliais, smaugtos virvėmis. Gaujos nariai pareigūnams yra pasakoję, kad lyderis didžiavosi nužudytų žmonių skaičiumi, nepasitikėjo niekuo - praėjus kuriam laikui nuo žmogžudystės įvykdymo ir aukos kūno užkasimo, S. Gaidjurgis, kaip manoma, pats iškasdavo lavonus ir juos perlaido.
2010-siais Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos sprendimu S. Gaidjurgiui ir Mariui Marijošiui paliktos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos. Tokia pat bausmė paskirta Virginijui Baltušiui. Apeliacinis teismas pakeitė dalį veikų, kvalifikuotų pagal senąjį Baudžiamąjį kodeksą ir jas perkvalifikavo pagal naująjį Baudžiamąjį kodeksą. Todėl Arminas G., kuriam anksčiau buvo skirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė už nužudymo slėpimą, žmogaus sužalojimą ir neteisėtą laisvės atėmimą dviem asmenims, turėjo kalėti metais ilgiau. Savo apeliaciniame skunde Arminas G. Renatas Š. pirmosios instancijos teismo buvo nubaustas 6 metų ir 2 mėnesių, o Artūras D. - 7 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmėmis. Pastarųjų bausmės Apeliacinis teismas nepakeitė.
Apeliaciniame skunde S. Gaidjurgis teigė, esą jį apšmeižę nusikaltimus padariusieji bendrai, su teisėsauga sutikę bendradarbiauti asmenys. S. Gaidjurgis teigė, esą bylą išnagrinėjęs teismas buvęs šališkas, tuo buvusi pažeista teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Anot S. M. V. Baltušis taip pat prašė iš naujo peržiūrėti baudžiamąją bylą, nes manęs, kad esanti pažeista jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, nekaltumo prezumpciją, taip pat teisė į gynybą. Tačiau kolegija nenustatė duomenų, kurie patvirtintų S. Gaidjurgio, M. Marijošiaus ir V. Baltušio apeliacinių skundų argumentus.
Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl nuteistojo iki gyvos galvos S. Gaidjurgio perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tolesniam bausmės atlikimui. Analogišką prašymą neseniai buvo gavęs ir žemesnės instancijos teismas, tačiau vienu žiauriausių Lietuvos nusikaltėlių ir žmogžudysčių rekordininku vadinamas S. Gaidjurgis paliktas kalėjime. Gavęs apeliaciją dėl tokio verdikto, ją išnarpliojo aukštesnis teismas. Teismas nusprendė, kad negalima teigti, jog nuteistasis iš tikrųjų pasikeitė, kad jo asmenybės pavojingumas yra tiek sumažėjęs, jog jis jau gali būti perkeliamas iš kalėjimo į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą. Teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės režimo sušvelninimas S. Tąkart iš kalėjimo pateiktos medžiagos teismas nustatė, kad bausmės atlikimo metu S. Gaidjurgis ne kartą pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus, už tai jam taikytos nuobaudos. Jis baustas už bandymą kontaktuoti su kitu kalinamuoju, dėl netinkamo elgesio, necenzūrinių žodžių vartojimo. 2004 metais kameros patalynėje nuteistasis paslėpė savo gamybos peilį, elgėsi įžūliai, keikėsi, vedamas į sveikatos priežiūros tarnybą apžiūrai, elgėsi agresyviai, grasino pareigūnams fiziniu susidorojimu. 2011 metais S.Gaidjurgis nubaustas už atsisakymą išeiti iš kameros. Ir apylinkės, ir apygardos teismas atkreipė dėmesį, kad jis net ir po pataisos įstaigos administracijos teikimų teismui dėl laisvės atėmimo bausmės sąlygų sušvelninimo, ir toliau bausmės atlikimo režimo reikalavimų nesilaikė, 2015 metais buvo uždarytas į karcerį dešimčiai parų, nes vykdant anglų kalbos užsiėmimą, priėjo prie kito nuteistojo ir sudavė pastarajam kelis smūgius.
2002 metais S. Gaidjurgis buvo sulaikytas, o 2006 nuteistas už 16 žmogžudysčių iki gyvos galvos. Tai tapo visų laikų Lietuvos rekordu ir pagal pavieniame nuosprendyje išvardintas žmogžudystes, ir pagal žmogui priskirtų žmogžudysčių skaičių. O tai dar Sigitas Gaidjurgis pagarsėjo per savo karjerą, kaip vienas žiauriausių žudikų, daugelį savo aukų tiesiog negyvai nukankinęs, taip pat pagarsėjo ir neprognozuojamu būdu, kai imdavo ir nušaudavo ką nors iš bendrų ar šiaip pažįstamų visiškai netikėtai. Taip pat ir kaip ypač įtarus priešų persekiotojas, kai kuriuos savo konkurentus sekęs ir žudęs net praėjus keliems metams po konfliktų. Už 16 tyčinių nužudymų S. Gaidjurgis kali iki gyvos galvos. Jau beveik 16 metų - nuo 2002 metų rudens - jis laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.
| Šaltinis | Numatomų nužudymų skaičius |
|---|---|
| "Akistata" (1997 m.) | Keliolika |
| Policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius | Keliolika |
| Teismo nuosprendis (2006 m.) | 16 |
tags: #sigitas #gaidjurgis #gimimo #data
