Tymų profilaktika Lietuvoje prasidėjo gerokai anksčiau nei daugelis galėtų pagalvoti. Vaikai nuo tymų pradėti skiepyti 1964 metais. Iš pradžių buvo taikoma viena vakcinos dozė, o nuo 1988 metų įvedus sudėtinę tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakciną, pradėta skiepyti dviem dozėmis. Šiandien MMR vakcina yra pagrindinė profilaktikos priemonė, padedanti išvengti šių trijų pavojingų užkrečiamųjų ligų.
Tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcinacija
Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius numato, kad vaikai MMR vakcina skiepijami du kartus: pirmąja doze 15-16 mėnesių amžiaus, o antrąja - 6-7 metų amžiaus. Šie skiepai yra nemokami ir atliekami valstybės lėšomis. Svarbu nepamiršti, kad laiku atlikti skiepai yra gyvybiškai svarbūs, siekiant užkirsti kelią ligų protrūkiams.
Nerekomenduojama atidėti vaikų skiepijimų MMR vakcina, jei nėra pagrįstų priežasčių, tokių kaip kontraindikacijos skiepui arba liga. Vaikams, kurie nebuvo paskiepyti laiku, gali būti sudarytas individualus skiepijimo grafikas, o skiepai nemokamai atliekami iki kol jiems sukaks 18 metų.
Nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės galima skiepytis nepriklausomai nuo metų laiko, bet kuriuo vizito pas asmens sveikatos priežiūros įstaigos specialistą metu.
Tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) ligų apžvalga
Tymų virusas plinta oro lašeliniu būdu, taip pat per užterštas rankas ar aplinkos daiktus. Liga prasideda karščiavimu, vėliau pasireiškia konjunktyvitas, sloga, kosulys ir būdingas makulopapulinis, niežtinantis bėrimas. Tymų pavojus slypi jų lengvame plitume ir galimose komplikacijose, tokiose kaip plaučių uždegimas, vidurinės ausies uždegimas ar encefalitas. Specifinio gydymo tymai neturi, taikomas tik simptominis.
Raudonukė yra ūmi virusinė infekcija, pasireiškianti karščiavimu, makulopapuliniu bėrimu ir limfmazgių padidėjimu. Nors raudonukės komplikacijos itin retos, ji kelia didelį pavojų nėščiosioms, nes gali sukelti vaisiaus apsigimimus (įgimtos raudonukės sindromas), ypač susirgus pirmąjį nėštumo trimestrą.
Epideminis parotitas (kiaulytė) - ūmi virusinė liga, pasireiškianti seilių liaukų uždegimu, karščiavimu ir bendra intoksikacija. Virusas perduodamas oro lašeliniu būdu. Liga dažniausiai serga vaikai, tačiau pastaruoju metu vis dažniau - paaugliai ir suaugusieji. Epideminio parotito komplikacijos gali apimti lytinių liaukų pažeidimus, berniukams ir jauniems vyrams galimas vienpusis ar abipusis sėklidžių uždegimas, kuris gali lemti nevaisingumą.
Skiepijimo apimtys ir situacija Lietuvoje
Nors MMR vakcina yra efektyvi priemonė, skiepijimo apimtys Lietuvoje, ypač Kauno apskrityje, ne visada pasiekia Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomenduojamą 95% lygį. Pavyzdžiui, 2022 m. Kauno apskrityje 2 metų vaikų amžiaus grupėje skiepijimo apimtys siekė 87,6%, o 7 metų amžiaus grupėje - 82,3%. Lyginant 2021 m. ir 2022 m. duomenis, matyti, kad MMR vakcinos pirmosios dozės skiepijimo apimtys padidėjo tik 0,02%, o antrosios - net sumažėjo 4,8%.
Lietuvoje paskutinis didesnis tymų protrūkis registruotas 2019 m., kuomet susirgo 834 asmenys. 2023 m. vasario mėn. Kauno apskrityje po 18 metų pertraukos buvo nustatytas raudonukės atvejis neskiepytam vaikui. Šie atvejai parodo, kad ligos vis dar cirkuliuoja ir kelia grėsmę, ypač tarp neskiepytų asmenų.
MMR vakcinos saugumas ir nepageidaujamos reakcijos
MMR vakcina, kaip ir bet kuris kitas skiepas, gali sukelti nepageidaujamų reakcijų, tačiau jos pasireiškia itin retai ir yra lengvos. Dažniausios reakcijos - paraudimas injekcijos vietoje ar nedidelis karščiavimas (iki 37,5 °C). 2021 m. Lietuvoje užregistruotos tik 6 nepageidaujamos reakcijos į 47 288 įskiepytas MMR vakcinos dozes, kas sudaro 0,13 proc. tūkstančiui skiepijimų. Rimtos komplikacijos, tokios kaip encefalitas, pasitaiko dar rečiau - mažiau nei 1 iš 10 milijonų skiepo dozių. Moksliniai tyrimai ne kartą paneigė mitą apie MMR vakcinos ir autizmo ryšį.
Asmenys, gimę iki 1986 m., galėjo būti skiepijami tik viena vakcinos doze, todėl jiems rekomenduojama antroji MMR vakcinos dozė, siekiant užtikrinti patikimą apsaugą.
Rekomendacijos gyventojams
Siekiant išvengti tymų, epideminio parotito ir raudonukės, svarbu laikytis skiepijimo kalendoriaus ir laiku atlikti visus skiepus. Jei vaikystėje skiepai nebuvo atlikti laiku, būtina kreiptis į šeimos gydytoją ir sudaryti individualų skiepijimo planą. Suaugusiesiems, kurie nėra skiepyti arba skiepyti tik viena doze, rekomenduojama pasiskiepyti viena MMR vakcinos doze.
Asmenims, kurie turėjo sąlytį su sergančiuoju tymais, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją ir pasiskiepyti per 72 valandas. Nesuspėjus, būtina stebėti savo sveikatą ir, jei nesusergama, pasiskiepyti vėliau.
Ar MMR vakcina saugi vaikams? | NHS
Vaikams, gimusiems iki 2016 m. sausio 1 d., nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės skiepijimo tvarka ir laikas gali skirtis. Dėl tikslios informacijos rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.
