Sofija Rotaru, gimusi 1947 m. rugpjūčio 7 d. Maršyncų kaime, Ukrainoje, yra viena ryškiausių ir mylimiausių atlikėjų buvusios Sovietų Sąjungos erdvėje. Jos karjera, prasidėjusi nuo folkloro ir besitęsianti per įvairius muzikinius žanrus, apima daugiau nei penkis dešimtmečius, palikdama nepaprastai turtingą kūrybinį palikimą.
Sofija Michailovna Jevdokymenko-Rotaru gimė 1947 m. rugpjūčio 7 d. Maršyncuose, Černivcių srityje. Ji buvo antroji iš šešių vaikų šeimoje, kurios nariai vertėsi žemės ūkiu ir vynuogininkyste. Rotaru šeima kalbėjo rumuniškai, o Sofija nuo pirmos klasės dainavo mokyklos ir bažnyčios chore. Jos muzikinė kelionė prasidėjo nuo jos vyresniosios sesers Zinos, kuri apako vaikystėje, tačiau turėjo puikų muzikinį išlavinimą ir išmokė Sofiją liaudies dainų.
Jau vaikystėje Sofija rodė polinkį į meną, lankė dramos būrelį ir dainavo vokalo užsiėmimuose. Vakarais ji slapta mokėsi skambinti mokyklos akordeonu, ieškodama melodijų savo mėgstamoms moldaviškoms dainoms. Jos talentas buvo pastebėtas 1962 m., kai ji laimėjo vokalinių saviveiklų konkursą, o 1963 m. pelnė pirmosios pakopos diplomą Černivcių regioninėje meno apžvalgoje. 1964 m. ji laimėjo respublikinį liaudies talentų festivalį Kijeve, o jos nuotrauka papuošė 1965 m. 27-ojo numerio žurnalo „Ukraina“ viršelį.
Karjeros Pradžia ir Tarptautinis Pripažinimas
Baigusi vidurinę mokyklą, Rotaru įstojo į Černivcių muzikos koledžą, kur studijavo vokalą ir dirigavimą. 1964 m. ji debiutavo Valstybiniuose Kremliaus rūmuose. Po koledžo baigimo 1968 m., Rotaru tapo IX Pasaulio jaunimo ir studentų festivalio delegatė Bulgarijoje, kur laimėjo pirmąją vietą liaudies dainų konkurse. Bulgarijos spauda skelbė antraštes: „21-erių Sofija užkariavo Sofiją“. Jos pasirodymai su ukrainietiška liaudies pop daina „Na kameni stoyu“ ir moldaviškomis liaudies dainomis, tarp kurių buvo ir „Valentina“, skirta pirmajai kosmonautei Valentina Tereškovai, sulaukė didelio dėmesio.
1971 m. prodiuseris Romanas Aleksejevas sukūrė muzikinį filmą „Červona Ruta“ su Rotaru pagrindiniame vaidmenyje. Filmas pasakojo apie merginos iš kalnų ir vaikino iš pramoninio Donetsko miesto meilę. Filmo sėkmė paskatino Rotaru priimti pasiūlymą dirbti Černivcių filharmonijoje su grupe „Červona Ruta“. Bendradarbiavimas su kompozitoriumi Volodymyru Ivasjuku davė didelę populiarumo bangą visoje Sovietų Sąjungoje, ypač Ukrainoje. Dėl jos daugiakalbio repertuaro (moldavų/rumunų, ukrainiečių ir rusų kalbomis), sovietų valdžia aktyviai propagavo jos meną kaip tarptautinės sovietinės kultūros pavyzdį.
1973 m. ji pelnė pirmąją vietą tarptautiniame „Auksinio Orfėjo“ konkurse Burgase, Bulgarijoje, atlikdama dainą „Moy gorod“ („Mano miestas“). Tais pačiais metais jai buvo suteiktas Ukrainos TSR nusipelniusios artistės garbės vardas. 1974 m. Rotaru baigė Kišiniovo meno institutą ir dalyvavo Sopotės tarptautiniame dainų festivalyje Lenkijoje, kur pelnė antrąją vietą lenkų dainų kategorijoje.
Karjeros Evoliucionavimas ir Muzikiniai Pasiekimai
1976 m. Rotaru persikėlė iš Černivcių į Jaltą. Po Volodymyro Ivasjuko mirties 1979 m., jos repertuare atsirado moldavų kompozitorių dainos. Ji tapo pirmąja Jevgenijaus Martjunovo dainų atlikėja, įskaitant „Lebedinaya vernost“ („Gulbės ištikimybė“). 1980 m. tarptautiniame dainų festivalyje Tokijuje Rotaru laimėjo pirmąją vietą už Ljupkos Dimitrovskos dainos „Obeščanije“ („Pažadas“) atlikimą ir gavo Garbės Ženklo ordiną. Ji buvo pirmoji sovietų dainininkė, pasirodžiusi scenoje su kelnėmis, atlikdama hip-hopo stiliaus dainą „Temp“ („Tempo“).
1980 m. Rotaru suvaidino pagrindinį vaidmenį filme „Gde ty, lyubov'?“ („Kur tu, meile?“), kurį peržiūrėjo daugiau nei 25 milijonai žiūrovų. Filmas pelnė žiuri prizą už sovietų kompozitorių dainavimo meno populiarinimą. Vėliau ji pradėjo eksperimentuoti su roko muzika, 1981 m. išleisdama filmą „Dusha“ („Siela“) su grupe „Mashina Vremeni“. 1985 m. prasidėjo naujas kūrybinis etapas bendradarbiaujant su Vladimiru Mateckiu, sukūrus dainą „Lavanda“ duetui su Jaaku Joala. Vėliau sekė perėjimas prie europop stiliaus ir hard roko elementų.
Sofia Rotaru-Lavanda
Perėjimas prie rusiško repertuaro sukėlė tam tikrą nepasitenkinimą Ukrainoje, todėl 1989 m. ji atsisakė dalyvauti „Červona Ruta“ festivalyje. Po Sovietų Sąjungos žlugimo Rotaru išlaikė savo populiarumo viršūnę, įgijo stabilią auditoriją visame pasaulyje. 2000 m. ji buvo pripažinta geriausia XX amžiaus Ukrainos pop dainininke. Ji tęsė aktyvią koncertinę veiklą, bendradarbiavo su naujais kompozitoriais ir atlikėjais.
Asmeninis Gyvenimas ir Šeima
Sofija Rotaru buvo ištekėjusi už Anatolijaus Kyrylovičiaus Jevdokymenko (1941-2002), Ukrainos liaudies artisto. Jų santuoka truko 34 metus. Anatolijus pirmą kartą pamatė Sofiją 1965 m. žurnalo „Ukraina“ viršelyje ir iškart ją įsimylėjo. Jis tapo ne tik jos vyru, bet ir didžiausiu palaikytoju, padėjusiu jai muzikinėje karjeroje. Jiedu susilaukė sūnaus Ruslano, kuris vėliau tapo jos muzikos prodiuseriu. Po Anatolijaus mirties 2002 m., Sofija liko ištikima jo atminimui ir daugiau niekada neištekėjo.
Sofija Rotaru yra didelės ir vieningos šeimos - sūnaus Ruslano, marčios Svetos ir anūkų, sūnaus Anatolijaus ir dukters Soni, - motina ir močiutė. Ji visada džiaugėsi galėdama leisti laiką su savo artimaisiais, nors nuolatinės gastrolės ir koncertinė veikla kartais trukdydavo.
Apdovanojimai ir Pripažinimas
Sofijos Rotaru karjera buvo pažymėta daugybe apdovanojimų ir pripažinimų. Ji yra pelniusi Ukrainos TSR nusipelniusios artistės, Ukrainos liaudies artistės, Moldavijos TSR liaudies artistės, TSRS liaudies artistės garbės vardus. Ji yra Lenino komjaunimo premijos laureatė, Moldovos Didvyris ir Moldovos Respublikos ordino kavalierė. 2007 m. ji šventė 60-metį, o Ukrainos prezidentas apdovanojo ją II laipsnio ordinu už nuopelnus. Ji yra Krymo ir Jaltos garbės pilietė.
Po Sovietų Sąjungos žlugimo, Rotaru toliau aktyviai dalyvavo Ukrainos politiniame gyvenime, o 2006 m. kandidatavo parlamento rinkimuose. Karui Ukrainoje prasidėjus, ji išreiškė paramą savo šaliai, nutraukė pasirodymus Rusijoje ir kartu su seserimi Aurika dalyvavo labdaros koncertuose.
Sofija Rotaru ir šiandien išlieka svarbia kultūros figūra, jos muzika ir asmenybė įkvepia daugelį. Jos gimimo diena, rugpjūčio 7-oji, yra svarbi data jos gerbėjams, primenanti apie jos ilgą ir vaisingą karjerą bei nepaprastą talentą.
