Gimdos mioma, dar vadinama fibromioma arba lejomioma, yra gerybinis auglys, išsivystantis iš gimdos raumeninio sluoksnio (miometriumo). Tai viena dažniausių ginekologinių būklių, paveikianti apie 20-40 % vaisingo amžiaus moterų, ypač 30-50 metų amžiaus grupėje. Gimdos miomos (kitaip - fibromos, lejomiomos) yra ne vėžiniai (t.y. gerybiniai) augliai. Gimdos mioma yra dažniausiai diagnozuojamas nepiktybinis moterų lytinių organų auglys. Tai nepiktybinis auglys, dažniausiai randamas 30-50 m. sulaukusių moterų gimdose, tačiau vis dažniausiai pasitaiko atvejų, kai mioma gimdoje randama ir pas vos įkopusias į trisdešimtmetį. Mioma - gana dažnas reiškinys moters organizme, o apie pusė atvejų apskritai išlieka nepastebėti, kadangi mioma gimdoje gali ir nesukelti jokių simptomų. Šis gimdos lygiųjų raumenų ir jungiamojo audinio auglys dažniausiai nesupiktybėja, todėl piktybinė mioma - retas reiškinys. Gimdos miomos (fibromos arba leiomiomos) - tai gerybiniai (ne vėžiniai) raumeninio audinio navikai, augantys gimdoje arba jos paviršiuje. Jie susiformuoja iš gimdos raumenų ląstelių, kurios pradeda daugintis nekontroliuojamai, formuodamos mazgelius. Apie 70-80 % moterų tam tikru gyvenimo laikotarpiu gali turėti miomų, nors ne visos jos sukelia simptomus. Miomos yra jautrios estrogenui ir progesteronui, todėl dažniausiai auga vaisingo amžiaus moterims ir linkusios sumažėti ar išnykti po menopauzės.
Tiksliai nėra žinoma kodėl išsivysto gimdos mioma, tačiau manoma, kad tai daugiafaktorinė būklė, susijusi su hormonais, genetika ir gyvenimo būdu. Tiksli priežastis nežinoma, bet svarbūs veiksniai: Hormonai: Estrogenas ir progesteronas skatina miomų augimą. Paveldimumas: Jei šeimoje buvo miomų, rizika didesnė. Amžius: Dažniausiai pasireiškia nuo 30 iki 50 metų. Antsvoris. Nėštumo nebuvimas. Ankstyva menstruacijų pradžia. Manoma, kad didesnę riziką gimdoje atsirasti miomoms turi merginos ir moterys, jei anksčiau prasidėjo lytinis brendimas (iki dešimties metų), artimoms šeimos moterims anksčiau būta tokių atvejų, dar niekada nesilaukė ir negimdė, pirmasis nėštumas yra perkopus 30 m., organizme svyruoja hormonai, serga endokrininės sistemos ligomis. Nesubalansuota mityba, antsvoris ir mažas aktyvumas, nors daugeliu atvejų ir pridedami prie įvairių sveikatos sutrikimų priežasčių, iš tiesų įtakos turi mažai. Miomos atsiradimo priežastys visgi dažniausiai būna tokios, kurių išvengti koreguojant gyvenimo būdą yra beveik neįmanoma. Verta žinoti, kad prasidėjus perimenopauzės laikotarpiui, organizme ima mažėti lytinių hormonų estrogenų koncentracija, tad moterys, kurioms jau diagnozuota menopauzė, gali šiek tiek atsikvėpti. Tikėtina, kad naujų miomų joms neatsiras, be to, gali pradėti nykti ir jau kurį laiką gimdoje buvusios. Miomos sparčiau auga nėštumo metu (kintant lytinių hormonų pusiausvyrai organizme), o po menopauzės savaime regresuoja. Kartais miomų dydis nekinta ištisus dešimtmečius. Metams bėgant miomų gali daugėti. Pačios savaime miomos dažniausiai neišnyksta.
Miomos gali būti įvairaus dydžio - nuo mažų, vos matomų mazgelių iki didelių darinių, keičiančių gimdos formą. Miomos gali būti pavienės, bet dažniausiai - dauginės. Miomos skirstomos pagal tai, kurioje vietoje susiformuoja:
- Intramuralinė mioma. Gimdos sienelėje susiformavusi mioma. Gimdos intramuralinė mioma (lejomioma). Šios miomos mazgas yra pačioje gimdos sienelėje, gimdos raumeniniame sluoksnyje. Tai - dažniausiai pasitaikanti mioma.
- Submukozinė mioma. Submukozinė mioma. Ši mioma susiformuoja gimdos vidinėje sienelėje, po gimdos gleivinės sluoksniu, dažniausias jos simptomas - kraujavimas.
- Subserozinė mioma. Subserozinė mioma. Ši mioma auga už gimdos ribų, t. y. susiformuoja gimdos sienelės išorinėje pusėje ir išsigaubia į pilvo ertmę.
- Mioma ant kojytės.
- Kita.
Daugeliui moterų (apie 50-70 %) miomos nesukelia simptomų ir aptinkamos atsitiktinai. Dažnai miomos nesukelia jokių simptomų bei nemalonių negalavimų. Labai didelės arba tam tikroje vietoje išaugusios miomos lemia įvairius negalavimus. Gimdos miomos simptomai priklauso nuo jų dydžio, skaičiaus, vietos ir augimo pobūdžio. Nors apie pusė miomų jokių simptomų nesukelia ir dažniausiai būna aptinkamos įprastos profilaktinės ginekologinės apžiūros metu, likusi pusė gali gerokai sutrikdyti sveikatą. Vis tik, dažniausiai nėštumas neturi jokios įtakos miomoms. Didžioji dalis miomų yra besimptomės, nekeliančios jokių sveikatos negalavimų.
Kas signalizuoja, kad jums galimai - mioma gimdoje?
- Labai gausios, net mažakraujystę galinčios sukelti mėnesinės. Gausios menstruacijos, kraujavimas tarp jų. Nereguliarios, skausmingos mėnesinės.
- Šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimai.
- Skausmingi lytiniai santykiai.
- Pilvo apimties padidėjimas.
- Nėštumo komplikacijos.
- Rečiau - pilvo, apatinės nugaros dalies skausmas.
- Maudžiantis strėnų skausmas.
- Pilvo apačios skausmas.
- Vidurių užkietėjimas.
- Dažnas šlapinimasis (kai mioma spaudžia šlapimo pūslę).
- Stiprus juosmens skausmas.
- Spaudimo į gretimus organus simptomai, jei mioma didelė.
- Tarpmenstruacinis kraujavimas.
Pasirodžius bent vienam iš šių simptomų, nedelskite ir užsiregistruokite vizitui pas gydytoją ginekologą. Aptikus net ir nedideles, besimptomes miomas buvo atliekama drastiška gimdos šalinimo operacija. Dabar gydytojai yra linkę atmesti šią hipotezą, nes trūksta ją pagrindžiančių duomenų. Gali būti, kad supiktybėja tik iki 0,5-1% miomų.
Gimdos mioma diagnozuojama remiantis klinikiniais požymiais, ginekologiniu tyrimu ir vaizdiniais metodais. Diagnozė dažniausiai nustatoma ultragarsu, kuris yra neinvazinis ir prieinamas metodas. Nustatyti, ar yra miomų, nėra sunku. Net jei pacientė ir niekuo nesiskundžia, gydytojas ginekologas per apžiūrą nustato gimdos padidėjimą, o didesnius - 3-4 cm - auglius apčiuopia. Ultragarsinis tyrimas ne tik patikslina specialisto diagnozę, bet ir nustato, kiek yra miomų, kokio jos dydžio, kur išsidėsčiusios. Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT): šis tyrimas gali išsamiau parodyti gimdos miomos dydį ir tikslią vietą. Histeroskopija: tai procedūra, leidžianti gydytojui apžiūrėti bei įvertinti gimdos ertmės pokyčius ir atlikti intervencijas. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) - detalesnis tyrimas sudėtingesniais atvejais.
Gimdos mioma gydoma priklausomai nuo simptomų sunkumo, miomos dydžio, moters amžiaus ir reprodukcinių planų. Asimptominės miomos dažnai tik stebimos, o simptominės gydomos konservatyviai ar chirurgiškai. Jeigu nėra klinikinių simptomų rekomenduojamas stebėjimas ir reguliarus tikrinimasis. Jei dariniai maži, t.y. ne didesni kaip 2-2,5 cm, ir nesukelia negalavimų, paprastai negydoma. Bet moteriai kartą per metus būtina apsilankyti pas specialistą, patikrinti, ar mioma nedidėja.
Gydymo būdai:
- Stebėjimas: Jei mioma nesukelia simptomų - dažnai užtenka reguliarios stebėsenos.
- Konservatyvus gydymas: Progestinai - sumažina kraujavimą, tačiau jie palengvina tik simptomus. GnRH analogai - yra blokuojama estrogeno ir progesterono gamyba organizme. Dėl to laikinai susidaro į menopauzę panaši būsena. 40-50 % sumažina miomos dydį. Dažniausiai vartojami prieš paskirtą operaciją. Vaistinis gydymas: Hormoniniai vaistai: Gali mažinti miomų dydį ir simptomus. Progestinai. GnRH agonistai (laikinai sukelia „dirbtinę menopauzę“). Hormoniniai kontraceptikai. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU): Skausmo ir kraujavimo kontrolei.
- Minimaliai invaziniai metodai: Gimdos arterijų embolizacija (GAE): Per kateterį blokuojama miomą maitinanti kraujotaka, sukelianti jos sumažėjimą. Gimdos arterijų selektyvioji embolizacija - procedūra, kurios metu į arterijas, kurios aprūpina gimdą krauju, suleidžiama embolizuojančių medžiagų. Po atliktos procedūros dėl sumažėjusios kraujo tėkmės, pablogėja mityba mazge, jis kalcifikuojasi ir žūsta. Ultragarsinė gimdos miolizė asistuojant KT - tai gydymo metodas, kurio metu naudojant radijo dažnio bangas arba ultragarsines bangas ir asistuojant KT yra naikinamos miomos. Gimdos arterijos embolizacija. Užblokuojamos kraujagyslės, maitinančios miomą. Gimdos arterijų užkimšimas specialiais preparatais (gimdos arterijų embolizacija), siekiant sumažinti gimdos ir miomų kraujotaką bei jų aprūpinimą reikalingomis medžiagomis.
- Chirurginis gydymas: Miomektomija: Miomų pašalinimas, išsaugant gimdą, tinka moterims, planuojančioms nėštumą. Miomektomija - miomų pašalinimas, išsaugant gimdą, tinka moterims, norinčioms turėti vaikų. Miomektomija - miomos pašalinimas per pilvo pjūvį. Histerektomija: Gimdos pašalinimas, taikomas esant sunkiems simptomams ar kai moteris ateityje neplanuoja nėštumų. Histerektomija: Gimdos pašalinimas - galutinis sprendimas, kai kitos priemonės neveiksmingos. Histerektomija - šios operacijos metu pašalinama visa arba dalis gimdos. Histeroskopinė miomektomija: Naudojama submukozinėms miomoms.
- Stebėjimas po gydymo.
Parenkant tinkamą operacijos būdą, jei gydytojas visgi nusprendžia, kad reikalinga operacija, svarbios miomų lokalizacijos. Submukozinę miomą pašalinti galima histeroskopijos būdu, tuo tarpu subserozinę miomą ar intramuralinę miomą operuoti galima laparoskopiniu metodu. Visgi tikėtina, kad gydytojas pirmiausia ieškos sprendimų, nereikalaujančių chirurginės intervencijos. Vienas iš būdų, kurį gali pasiūlyti taikyti jūsų gydytojas ginekologas - miomos gydymas hormoniniais vaistais, pavyzdžiui, kontraceptinėmis tabletėmis ar hormonine spirale. Tai iš dalies išsprendžia gausaus kraujavimo simptomą, tačiau pati mioma nėra veikiama. Gimdos mioma gali būti šalinama ir užkemšant miomą maitinančias kraujagysles, tad ji ilgainiui susitraukia ir išnyksta pati. Svarbu suprasti, kad tokiu atveju sutrikdoma ne tik miomos, bet ir visos gimdos kraujotaka, todėl kraujagyslių užkimšimas dažniausiai taikomas toms moterims, kurios nori išsaugoti gimdą, tačiau nebeplanuoja nėštumo. Koks konkretus būdas geriausias kiekvienai moteriai, nusprendžia gydytojas ginekologas.
Diagnozė „mioma gimdoje“ dar visai neseniai skambėdavo tarsi nuosprendis. Moterys su nerimu laukdavo paskirtos operacijos. Mat dažniausiai auglys būdavo pašalinamas su gimda. Tobulėjant technologijoms ir medicinos galimybėms, didžiuojamės galėdami savo klinikoje pasiūlyti pažangiausius gydymo metodus. Šiandien jau galima išsaugoti vaisingumą atliekant operacijas per minimalų pjūvį pilvo ertmėje arba per makštį. Laparoskopinės ar histeroskopinės operacijos metu pašalinama tik mioma, neliečiant gimdos, be to, tokiu būdu labiau tausojamas organizmas. Tokios minimaliai invazyvios operacijos reiškia, kad nebus ir ilgo pooperacinio gijimo - esant poreikiui, jau tą pačią dieną galima grįžti į kasdienę rutiną, vengiant sunkesnės fizinės veiklos. Svarbu žinoti, kad operacijos metu pašalinus miomos mazgus, galimybė rastis naujoms miomoms visgi išlieka. Pilnai išvengti naujų miomų galima tik kai atliktas gimdos pašalinimas, todėl toks gydymo būdas siūlomas išskirtiniais atvejais ir vyresnio amžiaus moterims, nebeplanuojančioms pastoti.
Nors dažnu atveju miomos gimdoje apskritai negydomos, jei jos netrukdo gyventi, svarbu suprasti, kad tokiais atvejais ypač svarbi profilaktika - stebėjimas ir, esant poreikiui, reagavimas į pasikeitusią situaciją. Jei sveikatos priežiūrai neskiriama pakankamai dėmesio, galimi rimti sveikatos sutrikimai. Kokios galimos miomos komplikacijos? Venų stazė ir trombozės mažajame dubenyje, kojose. Tokie atvejai gali pasitaikyti, kai mioma ypač didelė ir viršija 6 cm. Gausus kraujavimas, lemiantis organizmo išsekimą ir mažakraujystę. Nevaisingumas. Gydytojai mano, kad gimdos mioma gali būti ir komplikuoto nėštumo ar gimdymo priežastis.
Gimdos mioma gali turėti reikšmingą poveikį moters gyvenimo kokybei, ypač jei sukelia sunkius simptomus. Gausios mėnesinės ir anemija riboja darbingumą, fizinį aktyvumą ir socialinę veiklą, sukeldamos nuovargį ar emocinį stresą. Dubens skausmas ar spaudimo pojūtis trukdo kasdienėms veikloms, tokioms kaip darbas, sportas ar lytiniai santykiai. Nevaisingumas ar komplikacijos nėštumo metu gali sukelti psichologinį stresą, ypač moterims, planuojančioms šeimą. Didelės miomos kartais keičia kūno išvaizdą, sukeldamos kosmetinį diskomfortą ar nepasitikėjimą savimi. Tinkamas gydymas, pritaikytas pagal moters poreikius, dažniausiai efektyviai sumažina simptomus, leidžia atkurti gyvenimo kokybę ir išsaugoti reprodukcines galimybes. Reguliarūs ginekologiniai patikrinimai ir ankstyva diagnostika padeda išvengti komplikacijų. Šeimos ir partnerio parama, taip pat švietimas apie ligą padeda sumažinti emocinį stresą.
Nors miomos negali būti išgydomos vien gyvenimo būdo pokyčiais, tyrimai rodo, kad tam tikri mitybos ir papildų sprendimai gali padėti palaikyti hormonų pusiausvyrą, mažinti uždegimą ir švelninti simptomus. Kadangi miomos yra jautrios estrogenui, svarbu vengti produktų, kurie gali didinti estrogenų kiekį organizme. Rekomenduojama rinktis daug skaidulų turinčius produktus - jie padeda organizmui pašalinti perteklinį estrogeną per virškinimo sistemą. Lapinės daržovės, ankštiniai, viso grūdo produktai yra geriausias pasirinkimas. Mažinti raudonos ir perdirbtos mėsos kiekį - tyrimai sieja didelį jos vartojimą su didesne miomų rizika. Įtraukti žuvį į racioną - omega-3 riebalų rūgštys, randamos riebiosiose žuvyse, pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis ir gali padėti mažinti su miomomis susijusį skausmą bei kraujavimą. Tyrimai rodo, kad omega-3 riebalų rūgštys gali padėti mažinti uždegiminį procesą ir švelninti su miomomis susijusį mėnesinių skausmą. Magnis gali padėti atpalaiduoti raumenis ir mažinti mėnesinių spazmus - ypač aktualu moterims, kurių miomos sukelia padidėjusį gimdos jautrumą. Antsvoris yra vienas iš žinomų miomų rizikos veiksnių, nes riebalinis audinys gamina estrogeną. Net nedidelis svorio sumažėjimas gali teigiamai paveikti hormonų balansą ir simptomų intensyvumą. Lėtinis stresas didina kortizolį, kuris netiesiogiai veikia estrogenų ir progesterono pusiausvyrą. Reguliarus judėjimas, kokybiškas miegas ir streso valdymo praktikos - joga, meditacija, kvėpavimo pratimai - yra paprasčiausios, bet efektyviausios priemonės hormonų balansui palaikyti. Jei miomos diagnozuotos, reguliari ginekologinė stebėsena yra svarbiausia.
Gimdos fibromos: priežastys | požymiai ir simptomai | diagnozė ir gydymas | „Apollo“ ligoninės
Gimdos mioma yra dažna gerybinė būklė, paveikianti vaisingo amžiaus moteris, tačiau tinkamai valdoma ji retai kelia rimtą pavojų sveikatai. Supratimas apie simptomus, tokius kaip gausios mėnesinės, dubens skausmas ar nevaisingumas, leidžia laiku kreiptis pagalbos ir išvengti komplikacijų, tokių kaip anemija ar reprodukcinės problemos. Diagnozė paprastai nustatoma ultragarsu, o gydymas svyruoja nuo stebėjimo ir vaistų iki minimaliai invazinių procedūrų ar chirurgijos, priklausomai nuo simptomų ir moters planų. Prevencija apima sveiką gyvenimo būdą, reguliarius patikrinimus ir hormonų kontrolę. Jei pastebite gimdos miomos požymius, tokius kaip gausios ar skausmingos mėnesinės, dubens skausmas, spaudimo pojūtis ar sunkumai pastojant, nedelsdamos kreipkitės į ginekologą, kad būtų atliktas ultragarsinis tyrimas ir įvertinta būklė. Ypatingai skubiai reaguokite, jei pasireiškia stiprus, ūminis skausmas ar kraujavimas, nes tai gali rodyti komplikaciją. Venkite savarankiško gydymo ar hormoninių preparatų vartojimo be gydytojo priežiūros, nes tai gali pabloginti būklę. Jei turite miomų atvejų šeimos istorijoje, nutukimą ar artėjate prie menopauzės, reguliariai tikrinkitės. Aptarkite gydymo galimybes, ypač jei planuojate nėštumą, kad būtų parinktas tinkamiausias metodas.
