Vėjaraupiai (varicella) - labai užkrečiama virusinė infekcija, dažniausiai pasireiškianti vaikystėje. Vėjaraupius sukelia virusas, priklausantis Herpes virusų šeimai. Tai viena dažniausiai pasitaikančių virusinių ligų po gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų ligų. Vėjaraupiai yra ūminė virusinė, epidemiškai plintanti liga. Ji pasireiškia karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Vėjaraupius sukelia Herpesviridae šeimai priklausantis Varicella zoster virusas. Persirgus, jis išlieka organizme (nugaros smegenų nerviniuose mazguose) ir vėliau, nusilpus imuninei sistemai, gali sukelti juostinę pūslelinę. Vėjaraupius sukelia virusas, priklausantis Herpes virusų šeimai. Zoster virusas, turintis DNR, dauginasi ir keliauja į kraują, įsikuria žmogaus neuronuose.

Vėjaraupiai - daugelio vaikystėje persirgtas, o nesirgusiuosius gana bauginantis virusas. Jis itin lakus - Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, kasmet Lietuvoje juo perserga net 15 tūkstančių žmonių. Nors atrodo, kad tai nepavojinga liga, nors ir trunka apie dešimt dienų, tačiau reikia atminti ir tai, kad netinkamai gydoma, ji gali iššaukti nemažai problemų.

Vėjaraupių inkubacinis periodas gali trukti tris savaites. Paprastai vėjaraupių inkubacinis laikotarpis yra 21 diena, todėl po kontakto su sergančiuoju, vaiką reikėtų stebėti apie tris savaites. Beje, vėjaraupių nepavyks ir atitolinti, nes gerti prieš virusinių vaistų nepatartina. Jei vaikas susirgo, belieka tik jį gydyti simptomiškai.

Svarbu žinoti ir tai, kad vėjaraupius galima sumaišyti su paprastu peršalimu - virusine kvėpavimo takų infekcija. Pirmieji vėjaraupių simptomai gali pasireikšti 1-2 dienas prieš prasidedant bėrimams: pakyla temperatūra, sumažėja apetitas, atsiranda galvos skausmas, todėl kai kurie gali pagalvoti, kad peršalo. Visgi, jei kitą dieną atsiranda kūno bėrimas, jau nesunku atpažinti, kokia liga užpuolė.

Vėjaraupiai neturi sezoniškumo. Taip pat paplitusi nuomonė, kad vėjaraupiais susergama tik tam tikrais metų laikais. Iš tiesų oro temperatūra neturi jokios įtakos užsikrėtimui šia infekcija. Vienintelį paūmėjimą būtų galima priskirti ne orui už lango, tačiau laikui, kada vaikai grįžta į masinio susibūrimo vietas - mokyklas, darželius. Tinkamos oro sąlygos gali lemti intensyvesnį virusų dauginimąsi, bet viskas daug paprasčiau - dažniau serga tie vaikai, kurie yra imlūs šiai infekcijai. Tai reiškia, kad lengviau užsikrečia dažnai peršalantys, prastai besimaitinantys ar nuolat jaučiantys nuovargį vaikai - jie natūraliai yra labiau pažeidžiami.

Apie vėjaraupius sukeliantį virusą reikėtų žinoti tai, kad jis neilgai išsilaiko aplinkoje - jautrus ultravioletiniams spinduliams, lauke greitai žūva, tad užsikrečiama tik uždarose patalpose. Dažniausiai infekcija perduodama oro lašeliniu būdu, sergančiajam kosint, čiaudint ar net kalbant. Galima užsikrėsti ir tiesiogiai per odą, liečiant bėrimus.

Kaip atpažinti vėjaraupius ir kokie jų simptomai?

Pagrindiniai simptomai - karščiavimas ir niežtintis bėrimas, greitai virstantis pūslelėmis. Vėjaraupių pradžia panaši į peršalimą. Tik vėliau, maždaug po 1 ar 2 dienų nuo ligos pradžios, išryškėja pūslelinis odos ir gleivinės bėrimas. Jam būdinga kaita: pirmiausia ant kūno vėliau vieną po kitos grupelėmis atsiranda rausvos dėmelės, kurios virsta skaidraus skysčio pripildytomis pūslelėmis, o joms džiūvant, užsideda šašas. Odoje tuo pačiu metu gali būti matomi visi bėrimo elementai - polimorfinis bėrimas. Vėjaraupių bėrimas dažniausiai atsiranda plaukuotoje galvos dalyje, ant veido, liemens, galūnių, gleivinės (burnos, akių, lyties organų). Beria bangomis kas 1-2 dienas. Vėjaraupių bėrimas paprastai tęsiasi apie 4-7 dienas. Visgi pagrindinis šios ligos simptomas yra pūslelinis bėrimas, kurį lydi stiprus niežulys. Vėjaraupiams būdingi įvairūs bėrimo elementai - rausvos dėmelės, vandeningos pūslelės, šašai. Specifiniai tyrimai įprastoje klinikinėje praktikoje nėra naudojami. Liga diagnozuojama remiantis laboratorinių kraujo rodiklių uždegiminiais pakitimais ir būdingais išbėrimais, epidemiologine anamneze (ypač kuomet serga tą patį kolektyvą lankantys vaikai). Esant sunkesnei diagnostikai, galima atlikti serologinį kraujo tyrimą, nustatant IgM antikūnius prieš Varicella zoster virusą, siekiant patvirtinti ūmią vėjaraupių infekciją.

Mažos raudonos dėmelės → pūslelės su skaidriu skysčiu → šašeliai. Bėrimas dažniausiai prasideda ant veido, krūtinės, skalpo ar nugaros srityje ir vyksta „bangomis“. Pamažu pūslelės išdžiūsta, ir jų vietose formuojasi šašai, kurie nukrenta per 1,5-2 savaitės. Vėjaraupių bėrimai paprastai praeina nepalikdami randų. Kadangi vėjaraupių bėrimas sukelia niežulį, vaistininkas pataria spuogelius tepti specialiomis raminančiomis priemonėmis, pvz., raminančiomis putomis ar antiseptiniu geliu, kurių sudėtyje yra levandų ir ramunėlių ekstraktų. Jeigu vaikas intensyviai kasosi, spuogelių vietose gali susiformuoti sunkiai gydomi randai. Tokių neretai lieka ant veido.

Vėjaraupiai gali sukelti rimtas komplikacijas. Kai kurie mano, kad vėjaraupiai nėra tokia rimta liga: ja dauguma praserga dar vaikystėje, todėl atrodo, kad pora savaičių bėrimo nėra tragedija. Iš tiesų, kaip ir kiekviena infekcija, vėjaraupiai gali sukelti rimtas komplikacijas. Nors kartais ir pasigirsta klaidinga nuomonė, iš tiesų ši virusinė infekcinė liga nėra iš lengviausiųjų, o tai reiškia, kad ji gana dažnai lemia įvairių komplikacijų, tokių kaip bronchitas, plaučių uždegimas, ausų uždegimas ar net nervų sistemos pažeidimų, išsivystymą. Jei vaikas serga kokia nors lėtine liga, ji taip pat gali paūmėti. Visgi didesnė komplikacijų rizika yra kūdikiams, suaugusiems ir nėščiosioms.

Vėjaraupiai vaikams paprastai pasireiškia nesunkiai. Tačiau, kitaip nei kai kurie mano, ši virusinė infekcija nėra tokia nepavojinga. Ji gali sukelti įvairių komplikacijų (bronchito, plaučių uždegimo, ausų uždegimo ar net nervų sistemos pažeidimų) išsivystymą. Ypač pavojingi vėjaraupiai nėštumo metu: susirgus nėštumo pradžioje, gresia persileidimas, o pabaigoje - liga perduodama vaisiui ir jis serga įgimtais vėjaraupiais. Jei motina užsikrečia prieš pat gimdymą, būdinga sunki naujagimio ligos eiga su vidaus organų pažeidimu, mirtimi.

Vėjaraupiai kūdikiams gali sukelti tokias pavojingas komplikacijas kaip stomatitas, pneumonija, sunkios odos bėrimų komplikacijos ir net encefalitas. Vėjaraupiai suaugusiems žmonėms vyresniame amžiuje gali sukelti juostinę pūslelinę.

Infekcijos požymiai: didėjantis paraudimas aplink pūsleles, karštis, skausmas, pūlingos išskyros, staigiai kylanti temperatūra po kelių ramaus ligos dienų.

Kaip gydyti vėjaraupius vaikams?

Nors daugeliu atvejų liga praeina savaime, svarbiausia užduotis namuose - sumažinti niežėjimą, apsaugoti odą nuo nusikasyto pūslelių turinio ir užkirsti kelią bakterinėms komplikacijoms. Pagrindinis randų ir randėjimo rizikos veiksnys - nusikasyti pažeidimai. Nekasyti. Leiskite šašeliams natūraliai atskirti.

Higienos priemonės ir procedūros:

• Drungnos vonios 10-15 min. 1-2 kartus per dieną. Tinka koloidinė aviža (avižų milteliai) arba 2-3 šaukštai sodos voniai. Trumpa drungna vonia su švelniu prausikliu padeda mažinti niežėjimą ir švarinti odą. Maudytis - galima (drungnai ir trumpai).
• Vėsūs kompresai ant labiausiai niežtinčių vietų po 5-10 min.
• Švelnus prausiklis be kvapiklių; patrinkite delnais, nenaudokite šiurkščių kempinių. Vėjaraupiais sergančio vaiko odelė turi būti idealiai švari, todėl kasdien jį maudykite po dušu su specialiu švelniu antiseptiniu losjonu, turinčiu antimikrobinį poveikį, pavyzdžiui, Octenisan.
• Anksčiau buvusi įprastinė vėjaraupiais sergančio vaiko puošmena, paslėpdavusi bėrimus - briliantinis žaliasis skystis - jau praeitis. Tepti vaiko jokiomis spiritinėmis dezinfekuojančiomis medžiagomis nevalia, nes dar labiau pažeisite odą. Švelnus odelei ir žaizdelėms vaistas - antiseptikas Oktiseptas.
• Nereikia tepti stiprių antiseptikų (spiritinių tirpalų), „degintojų“ ar tepalų su antibiotikais profilaktiškai - jie gali dirginti ar skatinti atsparumą.
• Niekada nereikia naudoti briliantinės žalumos. Tai dirginantis ir ne toks patikimas vaistas, kaip šiandien rinkoje esantys preparatai.
• Vėjaraupiais sergančio vaiko odelė turi būti švari, todėl, maudydami vaiką po dušu, naudokite antiseptinį losjoną ar muilą, kurį turi antibakterinį poveikį, tačiau nepažeidžia odos kaip pažeistų žaliasis tirpalas.
• Žaizdelėms pasidengus šašais, jos tampa nepavojingomis.

Vaistai ir pagalbinės priemonės:

• Antihistamininiai (pvz., cetirizinas, loratadinas dienai; gydytojo leistinas seduojantis preparatas nakčiai) gali padėti sumažinti niežą ir pagerinti miegą. Niežuliui slopinti gydytojais kartais paskiria antihistamininių vaistų.
• Karščiavimui - paracetamolis pagal amžių/svorį. Vėjaraupių sukeltam karščiavimui mažinti pirmenybę reikėtų teikti paracetamoliui.
• PoxClin vėsinamosios putos - vienintelis nereceptinis preparatas, skirtas palengvinti vėjaraupių simptomus. PoxClin putų sudėtyje yra biologiškai aktyvus antibakterinis kompleksas, kuris efektyviai malšina vėjaraupių simptomus.
• PoxClin putų sudėtyje yra biologiškai aktyvus antibakterinis 2QR kompleksas. Šis medžiagų kompleksas stiprina natūralią odos imuninę sistemą ir apsaugo nuo bakterinės infekcijos atsiradimo.
• PoxClin putų antibakterinį kompleksą sudaro polisacharidai, išgauti iš alijošiaus (Aloe Barbadensis). Jie neleidžia patekti bakterijoms į pažeistą vietą ir apsaugo odą nuo bakterinės infekcijos.
• Šiame komplekse nėra stiprių cheminių ir toksinių medžiagų, todėl jis, kitaip nei daugelis antibiotikų ir antiseptikų, užtikrina visiškai natūralų procesą.
• Be to, nėra bakterijų atsparumo rizikos, kuri paprastai iškyla vartojant antibiotikus.
• PoxClin putų dozatoriuje yra 100 ml visiškai natūralių vėsinamųjų putų. Putos pagamintos naudojant patentuotą biologiškai aktyvų 2QR kompleksą, kuris saugo ir ramina sudirgintą odą.
• Dėl sudėtyje esančių levandų ir ramunėlių ekstrakto putos yra švelnaus ir malonaus kvapo.
• Gydant vėjaraupių pažeistus didelius odos plotus. Tepkite plačiai paskirstydami PoxClin putas tris kartus per dieną arba kiekvienąkart ligoniui pajutus vėjaraupių sukeltus nemalonius pojūčius.
• Švelniai įtrinkite putas į odą. Dėl lengvos ir vientisos konsistencijos šios putos greitai įsigeria į odą. Dažniau naudojant šią priemonę, ji veikia dar efektyviau.
• PoxClin putos slopina niežulį ir saugo odą, todėl sumažėja kasymosi poreikis ir infekcijos tikimybė.
• PoxClin putas rekomenduojama tepti kiekvieną kartą prieš vaikui persirengiant ir pradėjus niežėti.
• „PoxOUT“ yra švelnių odos putų pavidalo medicinos priemonė. Prieš naudojimą buteliuką supurtykite. Prieš naudojant pirmą kartą paspauskite dozatorių 2-3 kartus, kol pasirodys putos. Priemonę tepti ant vėjaraupių paveiktos odos mažiausiai 3 kartus per dieną arba bet kada, kai to reikia.
• Nenaudokite ant gleivinių. Venkite patekimo į akis. Nenaudokite, jei yra alergija bet kuriai produkto sudedamajai daliai.
• Prieš naudojant nėščiosioms ir žindančioms moterims reikia pasitarti su gydytoju. Atsitiktinai patekus į akis, jas reikia 10-15 minučių plauti dideliu kiekiu vandens.
• Nenaudoti ant pažeistos odos. Medicinos priemonę „PoxOUT“ laikykite originalioje pakuotėje, ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje. Negalima užšaldyti. Laikyti vaikams nepasiekiamoje ir nepastebimoje vietoje. Nenaudoti pasibaigus tinkamumo laikui, nurodytam ant pakuotės.
• Veikliosios medžiagos: glicerolis, polidokanolis, alavijų lapų sultys, pantenolis, alantoinas, ramunėlių žiedų ekstraktas.
• Vėjaraupių bėrimai paprastai praeina nepalikdami randų. Randėjimą labiausiai lemia nusikasymai ir infekcija.
• Niežuliui slopinti skiriami specialūs tepalai, šaldantys bėrimus, mažinantys niežėjimą ir nepaliekantys randų. Esant išreikštam niežuliui gydoma antihistamininiais medikamentais.
• Briliantinės žalumos naudoti nerekomenduojama.
• Esant 38,5 °C ir aukštesnei temperatūrai, rekomenduojama vartoti karščiavimą mažinančius vaistus. Prieš tai būtina pasitarti su gydytoju, kadangi kai kurie vaistai gali turėti šalutinį poveikį (pavyzdžiui, aspirinas gali sukelti retą, bet pavojingą ligą - Reye sindromą).

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Daugumai sveikų vaikų antivirusiniai vaistai nereikalingi. Serga sunkia forma arba labai ankstyvoje stadijoje (dažniausiai per 24 val. serga sunkia forma arba labai ankstyvoje stadijoje (dažniausiai per 24 val. serga sunkia forma arba labai ankstyvoje stadijoje (dažniausiai per 24 val.

Kada būtina kreiptis į gydytoją skubiai?

Reikėtų atminti, kad, susirgus vėjaraupiais, šios ligos atitolinti ar smarkiai sutrumpinti nepavyks. Jei vaikas susirgo, belieka tik jį gydyti simptomiškai.

Vėjaraupių vakcina efektyviausiai apsaugo nuo ligos arba palengvina jos eigą. Skiepus, kai pagrindinę ir veiksmingiausią priemonę įvardija ir vaistininkas M. Lukštaraupis: „Vėjaraupiai nėra tokia nekalta infekcija, kaip gali atrodyti. Skiepai padeda išvengti juosiančiosios pūslelinės, kuria vyresniame amžiuje galima susirgti persirgus vėjaraupiais. Ji sukelia ypač skausmingus bėrimus, nes pažeidžiami nervai.“

Lietuvoje ši vakcina nėra įtraukta į skiepų kalendorių ir yra mokama. Ja gali būti skiepijami vaikai nuo 12 mėn., kai kuriais atvejais nuo 9 mėn. amžiaus, ir suaugusieji. Įprastai skiepijama dviem vakcinos dozėmis, pertrauka tarp dozių skiriasi pagal tai, kokio amžiaus asmuo skiepijamas. Pasiskiepijus vėjaraupių vakcina įgyjamas pilnavertis ilgalaikis imunitetas. Ji apsaugo nuo sunkių ligos formų ir komplikacijų ne tik vėjaraupių, bet ir juostinės pūslelinės atveju. Vakcina nuo vėjaraupių pasižymi dideliu efektyvumu, todėl paskiepyti vaikai itin retais atvejais gali susirgti (dažniausiai suserga tie, kurių imuninė sistema sutrikusi).

Gryni eteriniai aliejai gali sudirginti odą ir sukelti alergines reakcijas.

Mityba ir skysčiai

Daug skysčių. Vanduo, nesaldintos žolelių arbatos, sultiniai. Švelnus maistas. Jogurtas, trintos sriubos, avižinė košė, bananai, bulvių košė. Jeigu išberta burnytė, sunku valgyti, gaminkite mažyliui skystą arba labai minkštą maistą. Išbertą burną, ypač po valgio, reikėtų skalauti dezinfekuojamaisiais tirpalais, pvz., burnos skalikliu Octenidol.

Prevencija

Vėjaraupių vakcina efektyviausiai apsaugo nuo ligos arba palengvina jos eigą. Vėjaraupiai yra užkrečiama virusinė liga, kurią sukelia varicella-zoster virusas (herpio viruso porūšis). Skiepai padeda išvengti juosiančiosios pūslelinės, kuria vyresniame amžiuje galima susirgti persirgus vėjaraupiais.

Vėjaraupių užkrečiamumas itin didelis ankstyvosios bėrimo stadijos metu. Sergantis žmogus gali platinti ligą 2 dienas iki atsirandant bėrimams ir iki tol, kol bėrimai virsta šašeliais (iki 5-7 dienų). Žaizdelėms pasidengus šašais, jos tampa nepavojingomis. Vėjaraupiais užkrėsti galima tol, kol atsiranda naujų bėrimų kūne ir visi esami bėrimai nepasidengia šašeliais. Taip pat labai svarbu pasirūpinti tinkama higiena (praustis po tekančiu vandeniu, rengtis lengvais, orui laidžiais drabužiais, dažniau keisti juos ir patalynę, tinkamai vėdinti patalpas), palaikyti tausojantį gulimą režimą ir gerti daug skysčių, siekiant atstatyti skysčių balansą.

Į kokius keturis dalykus reikėtų atkreipti dėmesį, gydant šią infekciją?

1. Drungnos vonios ir vėsūs kompresai niežuliui malšinti.
2. Antihistamininiai vaistai niežuliui ir miegui gerinti.
3. Paracetamolis karščiavimui mažinti.
4. Nekasyti ir saugoti odą nuo infekcijos.

Suderinkite ritualą: drungna vonia → švelnus nusausinimas → emolientas → taikinės vietos su raminamuoju losjonu → lengvi medvilniniai drabužiai → trumpi nagai ir pirštinaitės nakčiai. Pasiūlykite ramių veiklų (knygos, konstruktoriai), palaikykite vėsią ir drėgną kambario aplinką, duokite pakankamai skysčių. Sekite, ar nėra infekcijos požymių, ir laikykitės izoliacijos, kol visos pūslelės užsitrauks šašais.

Turi praeiti ne mažiau kaip 5 dienos, kai atsirado paskutinė pūslelė, nukritę visi šašeliai - mažiausiai tai trunka 10 dienų. Vėjaraupiais sergančio vaiko odelė turi būti idealiai švari, todėl kasdien jį maudykite po dušu su specialiu švelniu antiseptiniu losjonu, turinčiu antimikrobinį poveikį, pavyzdžiui, Octenisan. Šis losjonas neutralaus pH, todėl švelnus vaiko odelei, o jo poveikis išlieka 24 valandas. Vaikas į darželį ar mokyklą gali eiti tik tada, kai visiškai pasveiksta.

Įsidėmėtina, kad vėjaraupių šašai yra neužkrečiami. Persirgus vėjaraupiais, praktiškai visiems žmonėms susiformuoja imunitetas. Dar kartą užsikrėsti šia infekcija įmanoma, tačiau liga neturėtų pasireikšti, kadangi imuninės atminties ląstelės šį virusą turėtų sunaikinti jam dar nepradėjus daugintis mūsų organizme.

Jei norite nuo vėjaraupių apsaugoti savo vaikus arba apsisaugoti patys, pasiskiepykite. Tai galite padaryti ir klinikose „Antėja“, prieš tai užsiregistravę vizitui telefonu arba internetu.

tags: #vaistai #nuo #vejaraupiu #vaikams

• Sąlygos nedarbingumui
• Popieriaus eksperimentai: puikus būdas ugdyti vaikų smalsumą
• Pagalbinio apvaisinimo galimybės
• Kaip veikia mobili auklė
• Metodai ir prognozės genetiniuose persileidimų tyrimuose