Vaiko teisių gynėjai pastebi, jog vis daugiau vaikų, skambinančių ar rašančių į Vaiko teisių liniją, ryžtasi pasipasakoti apie savo išgyvenimus, dėl kurių jie kartais bijo arba vengia grįžti namo. Šeimoje kylantys nesutarimai, pykčio ar fizinio smurto protrūkiai, taip pat meilės ir rūpesčio stygius - dažniausi vaikų patiriami sunkumai artimiausioje aplinkoje. Tad pasitaiko situacijų, kai vaikai „nebepakelia“ jiems tenkančių iššūkių ir patys pasiprašo pagalbos.
Pasak Vaiko teisių linijos vadovės Jolantos Griškonienės, per mėnesį sulaukiama bent keleto vaikų kreipimusių, kuriuose jie išsako savo nenorą grįžti namo. „Nors kiekvieno vaiko situacija yra individuali ir išskirtinė, visgi nenoras gyventi savo namuose arba baimė sugrįžti į namus, liudija vaiko pagalbos šauksmą. Pastebime tendencijas, jog tokios vaikų patirtys dažniau išryškėja paauglystės laikotarpiu, kai susiduriama su vidiniu noru išbandyti naujoves, įgyti daugiau laisvės ir patikrinti tam tikras ribas, tačiau šiame etape patiriama ir daug pasimetimo bei nerimo, tad empatiją, supratimą ir palaikymą vaikams ypač svarbu rasti savo artimiausių žmonių rate. Deja, matome, jog kai kurie vaikai savo namuose jaučiasi tarsi svetimi, stokojantys artimųjų meilės, pasigendantys paprastų nuoširdžių pokalbių bei galimybės pasidalinti savo sunkumais“, - sako vaiko teisių gynėja.
Dažniausios priežastys, kodėl vaikai vengia sugrįžti į savo namus, apima jų įtemptus tarpusavio santykius šeimoje. Dauguma vaikų atpažįsta, kad barniai, pakeltas tonas ir žodiniai užgauliojimai nėra normalus bendravimas, tad kreipdamiesi pagalbos jie sąmoningai įvardija, jog namuose patiria psichologinį smurtą.
„Įprastai nesutarimai namuose tarp vaikų ir tėvų kyla dėl buities dalykų, mokslo pasiekimų, laisvalaikio leidimo būdų ir pan. Tačiau stebime vis dažnesnius atvejus, kai psichologinis smurtas iš namų aplinkos persikelia į elektroninę erdvę, kurioje aktyviai veikia ne patys vaikai, bet jų tėvai. Pavyzdžiui, vaikui būnant mokykloje, tėvai jam rašo žeidžiančias žinutes, išreiškia grasinimus, kas jo lauks sugrįžus namo. Arba savo vaiką šmeižiančias žinutes tėvai ima rašyti jo draugams, bendraklasiams, mokytojams - tad kitą dieną vaikui tenka atsiprašinėti ar teisintis prieš kitus žmones dėl savo artimųjų elgesio“, - pasakoja J. Griškonienė.
J. Griškonienė įvardija, kad dar sudėtingesnės situacijos, kurias girdi vaiko teisių gynėjai, skambučių centre konsultuodami vaikus, yra namuose patiriamas fizinis smurtas. Pasitaiko, jog tokiais atvejais patys vaikai išreiškia norą bent jau kurį laiką pagyventi kitoje aplinkoje - pas giminaičius, draugus, ar netgi globos įstaigoje - tačiau kreipdamiesi pagalbos jie kartu baiminasi savo tėvų reakcijos, nenori jų įskaudinti.
„Net ir patiriamo fizinio smurto atvejais vaikai yra linkę saugoti savo tėvus. Prieš prašydami realios pagalbos pasirūpinti jų saugumu, vaikai dažnai nerimauja, „o kas bus su mano tėvais?“. Mes visuomet akcentuojame vaikams, jog reaguodami, pirmiausia, siekiame juos apsaugoti ir surasti būdų, kaip padėti visiems šeimos nariams. Kartais būtinybė laikinai užtikrinti vaiko saugumą jo giminaičių ar šeimos draugų namuose, motyvuoja tėvus priimti pagalbą ir kurti pozityvius pokyčius, kurie leistų vaikui sugrįžti į pasikeitusią ir saugią aplinką“, - sako J. Griškonienė.
Vaiko teisių gynėjams vis dažniau tenka sulaukti vaikų skambučių realiuoju laiku, kai paskambinę jie praneša, jog vaikšto aplink savo namus, bet bijo į juos sugrįžti, tad prašo pasirūpinti jų saugumu čia ir dabar.
„Vaikų skambučiai paliečia labai jautriai, ypač, kai kitapus linijos girdi, jog vaikas verkia, išsako konkrečią baimę, kas jo gali laukti namuose arba net užsimena apie norą žalotis. Tuomet reaguojame žaibiškai - stengiamės, kad pokalbio metu vaikas bent kiek nusiramintų ir pajaustų, kad jam saugu kalbėti bei patikėti kitam žmogui svarbią informaciją, kuri operatyviai leistų padėti tiek jam, tiek jo šeimai“, - sako J. Griškonienė.
Kaip žmonės, dirbantys su vaikais, gali atpažinti, ar vaikas patiria smurtą artimoje aplinkoje?
Pusantrų metų veikianti Vaiko teisių linija jau sulaukė daugiau nei 13 tūkst. žmonių kreipimųsi. Nors čia skambinti ir rašyti gali kiekvienas, kuris aktyviai dalyvauja vaiko gyvenime, visgi pačių vaikų skambučiams ir žinutėms yra skiriamas ypatingas dėmesys. Turimais statistiniais duomenimis, vien per šių metų pirmąjį ketvirtį, lyginant su praėjusiais metais, sulaukta apie tris kartus daugiau vaikų paklausimų. Didžioji dalis jų - apie 80 proc. - pasitvirtina kaip galimi vaiko teisių pažeidimai.
„Labai vertiname kiekvieną gautą vaiko skambutį, atsiųstą laišką ar parašytą žinutę, nes dažnai tokie kreipimaisi prasideda žodžiais „daugiau neturiu su kuo pasikalbėti ir pasitarti“. Tokiais atvejais ypatingai svarbu parodyti vaikui, kad yra žmonių, kuriems jis ir jo patiriami iššūkiai yra svarbūs, pasakyti, jog kiekvienam sunkumui galima surasti sprendimą, o jeigu matome, kad pagalbos reikia artimiausiai vaiko aplinkai - ieškome būdų, kaip susisiekti su šeima, pasikalbėti ir motyvuoti priimti pagalbą“, - sako J. Griškonienė.
Smurtas šeimoje - tai vis dar gniuždanti, opi, skaudžius ir ilgalaikius padarinius paliekanti problema. Smurtas šeimoje prieš vaikus ar vaikų akivaizdoje veikia vaikų psichologinę būseną. Nepaisant smurto pasireiškimo būdo - ar tai būtų fizinis, seksualinis, psichologinis ar ekonominis smurtas, dažniausiai jis sunkiai atpažįstamas ir pastebimas. Nuo smurto kenčiantys žmonės, tapę aukomis, paprastai linkę kentėti tyloje, bijo kreiptis pagalbos.
Tačiau visų pirma svarbu suvokti, jog agresyvus elgesys niekaip nepateisinamas, jokiais būdais nepaaiškinamas, neteisingas. Smurtas šeimoje - problema, su kuria reikia kovoti čia ir dabar. Reikia užkirsti kelią bet kokia forma pasikartojančiam smurtui. Nelaukiant, kol visas šis ratas įsuks, palikdamas dar skaudesnius ir vis sunkiau įveikiamus padarinius tiek psichinei, tiek fizinei savijautai.
Smurtas artimiausioje aplinkoje - šeimoje, veikia ir keičia visų šeimos narių savijautą. Jis gali pasireikšti tiek fiziniais veiksmais, tiek gąsdinimais, grasinimais, psichologiniu menkinimu, tiek seksualiniais ketinimais ar ekonominiu išnaudojimu. Bet kokia forma pasireiškiantis smurtas turi įtakos visų jį patiriančių ar matančių šeimos narių psichologinei būsenai, išgyvenimams. Nuolatinė nesaugi aplinka pasėja baimę, o dažnu atveju kelia grėsmę fizinei sveikatai ar net gyvybei.
Skaudžiausia, kad neretai tiek smurto aukomis, tiek jo liudytojais tampa vaikai. Artimoje aplinkoje vienam iš tėvų/globėjų patiriant smurtą, vaikai savaime taip pat tampa smurto aukomis - net jei nesmurtaujama prieš patį vaiką. Agresyvus elgesys vyksta jo akivaizdoje. Vaikas smurto atveju tampa jo dalyviu ir stebėtoju. Tai dažniausiai sukelia neišmatuojamą baimės bei bejėgystės, beviltiškumo, kylančio iš negalėjimo pakeisti, sustabdyti situacijos, jausmą.
Būdami smurto liudytojais, matydami jį savo artimoje aplinkoje, vaikai paveikiami, nepriklausomai nuo jų amžiaus. Jie patiria tokius išgyvenimus, kaip baimė, nerimas, gėda dėl to, kas vyksta šeimoje, kaltė, kylanti iš negebėjimo pakeisti situacijos, pyktis (dažniausiai nukreiptas į smurtaujantį asmenį), bejėgystė. Liūdniausia, kad nuolat matantys smurtą vaikai dažniausiai kenčia jį tyloje, vieni. Jausdami gėdą ar nenorintys pakenkti šeimai, bijantys, kad situacija tik pablogės, nesikreipia pagalbos.
Smurto liudytojais tapę vaikai yra linkę į agresiją (patys dažnu atveju ima kartoti matomus veiksmus). Ilgaainiui jie tampa užsisklendę savyje, nenorintys bendrauti, nepasitikintys savimi, gyvenantys įtampoje. Ilgą laiką patiriamo ar artimoj aplinkoj matomo smurto akivaizdoje išsivysto polinkis į depresiją, asmenybės sutrikimus.
Tyloje kęsti bet kokia forma pasireiškiantį smurtą nėra išeitis. Akivaizdu, jog smurtaujantys asmenys patys savo agresyvaus elgesio nekeičia. Tik tapę smurto aukomis ar jį matantys liudytojai gali sustabdyti jokiais būdais nepateisinamą agresyvų elgesį. Jie gali tai sustabdyti, besikreipdami pagalbos, nelaukdami, neteisindami, o stodami į kovą su gniuždančiu elgesiu.
Smurto šeimoje liudytojais tapę vaikai viso to akivaizdoje pirmiausiai turi pasirūpinti savimi. Reikia kreiptis pagalbos, išdrįsti nebetylėti, pasikalbėti apie tai, kas šiuo metu vyksta. Tik taip bus užkirstas kelias šeimą griaunančiam nepateisinamam elgesiui.
Kur ieškoti pagalbos?
Emocinės paramos linija - pirmasis žingsnis pagalbos, patiriant ar matant smurtą šeimoje. Pokalbis apie tai, kas išgyvenama smurto akivaizdoje, jau yra pirminė pagalba, atverianti galimybę keisti situaciją.
Patiri smurtą arba matai jį, pasireiškiantį bet kokia forma, savo artimoje aplinkoje? Jautiesi vieniša, išgyveni nežinomybę, baimę, liūdesį ir nežinai, kaip kovoti su tuo, kas dabar vyksta? Nelik viena, kartu smurtas sustabdomas ir viskas įveikiama kur kas paprasčiau. Paskambink:
- telefonu 080066366 (kasdien, 24/7)
- parašiusi el. laišką http:/www.pagalbosmoterimslinija.lt/laiskas-pagalbos…/ (kasdien, 24/7)
- pradėjusi pokalbį internetu www.pagalbosmoterimslinija.lt (kasdien, 14:00-22:00)
Taip pat galima kreiptis į Vaiko teisių liniją telefonu 8 800 10 800, rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.
Fizinis smurtas - tai tyčiniai asmens veiksmai, kurie sukelia fizinį skausmą. Tokie veiksmai gali sutrikdyti žmogaus sveikatą bei sukelti pavojų gyvybei, šis elgesys nėra toleruotinas ir teisėtas. Niekas neturi teisės bet kokia forma, taip pat ir fiziškai, skriausti kito. Jeigu patiri fizinį smurtą, ar jį matai - žinok, kad gali kreiptis pagalbos.
Trenkimas, spyrimas, pliaukštelėjimas, stiprus purtymas, stumdymas, tampymas, dusinimas, plakimas, braižymas, žnaibymas, tąsymas už plaukų, badymas, šaudymas, skandinimas, deginimas, mušimas įvairiais daiktais, grasinimas fiziškai užpulti ir kt. Bazinių poreikių nepatenkinimas, įskaitant miego ir maisto ribojimą ar nesuteikimą, atsisakymas suteikti pagalbą sergant ar su(si)žeidus. Fizinės bausmės už tam tikrą elgesį. Priverstinis suvaržymas ar uždarymas, užrakinimas patalpoje. Daiktų daužymas ir mėtymas ginčo metu į kitą asmenį.
Su fiziniu smurtu susidurti galima įvairiose aplinkose: šeimoje, kai smurtauja suaugęs prieš vaiką, ugdymo įstaigose, kieme ar kitur, kai smurtauja vaikas prieš vaiką. Taip pat galima tapti smurto liudininku, kuris tampa bejėgis tam tikroje situacijoje. Suaugusiojo fizinis smurtas prieš vaiką yra nelegalus veiksmas, kuris yra draudžiamas įstatymų ir už jį baudžiama.
Tai nėra tinkama forma išreikšti emocijas, spręsti iškilusius sunkumus ar ginčus šeimoje.
Susidurdamas su fiziniu smurtu šeimoje ar kitoje aplinkoje, kurioje smurtauja suaugęs, kviečiame netylėti ir kreiptis pagalbos.
Suprantama, kad gali būti baugu ir nedrąsu kreiptis, nes nežinai, kaip sureaguos smurtautojas. Gal jautiesi vienišas/a ir nežinai, kaip kažkas, tavo akimis beviltiškoje situacijoje, galėtų padėti, taip pat gali nežinoti įstaigų, į kurias gali kreiptis. Taigi norime padrąsinti ir nekentėti.
Visų pirma gali apmąstyti aplinką, kurioje gyveni. Galbūt joje yra suaugusių žmonių, kuriais pasitiki ir kurie tau galėtų padėti. Taip pat gali skambinti numeriu 116 111 arba parašyti pokalbiais internetu. Su tavimi pasikalbės savanoris, leis išbūti tavo sunkius jausmus, išklausys ir pasidalys galimybėmis, kur gali kreiptis savo atveju. Tiek Vaikų linijos savanoris, tiek Vaiko teisių linijos konsultantas neprašys tavęs prisistatyti, jei to nenorėsi, galėsi likti anonimas. Vaikų teisių linijos atstovas galės tau suorganizuoti pagalbą, papasakos visą eigą, kaip ir kas vyks. Jei nenorėsi, neatskleis tavo duomenų ir smurtautojas nesužinos, kad būtent tu kreipeisi pagalbos. O jeigu tau gresia pavojus šiuo metu, kreipkis į Bendrosios pagalbos centrą numeriu 112.
Fizinis smurtas patiriamas iš kito vaiko taip pat yra netoleruotinas veiksmas. Skriauda iš kito vaiko dažnai patiriama tokioje aplinkoje, kurioje skriaudėjas jaučiasi saugus, nematomas ir nebaudžiamas. Tai gali būti uždaresnės erdvės mokykloje ar kai nėra šalia suaugusiojo. Skriaudžiamas dažnai būna silpnesnis vaikas už skriaudėją. Tačiau taip pat reikia žinoti, kad bet koks skriaudimas nėra tinkamas ir leistinas elgesys.
Pasakyk STOP arba duok ženklą sustoti skriaudikui. Įvardyk, jog tai nėra priimtina ir apie smurtą informuosi atsakingus suaugusiuosius. Jei nepavyksta žodžiu ar atsitraukimu sustabdyti skriaudiko arba tai vyksta ne pirmą kartą, ieškoti pagalbos galima kreipiantis į suaugusiuosius, kuriais tu pasitiki. Tai gali būti mokytojai, šeimos nariai ar kiti. Jeigu neramu ar nesi tikras, kad suaugusieji padės, visada gali kreiptis į Vaikų liniją. Čia tave išklausys savanoris ir galėsite kartu pamėginti ieškoti sprendimų, jei tuo metu to norėsi.
Fizinis smurtas tikrai nėra bendravimo priemonė ir kiekvieno pareiga stabdyti tokį elgesį. Suaugusiųjų informavimas apie mušimą ar kitą daromą fizinę skriaudą yra pagalba kenčiančiam, o ne skundimas.
Jeigu taip nutiko, jog įsitraukei į netinkamą draugiją, kuri skatina skriausti kitus, ar dėl emocinių iššūkių, nesusivaldei ir ėmeisi fizinio smurto prieš kitą vaiką, tu visada gali sustoti. Tikriausiai supranti, kad smurtas nėra išeitis tinkamas ir būdas spręsti kilusį konfliktą ar kitą situaciją. Todėl visada gali kreiptis į patikimus suaugusiusius - tai gali būti tavo šeimos nariai, mokytojai ar kiti. Pasikalbėk su jais, pasidalyk, kas nutiko ir kaip jautiesi. Suaugęs tau padės rasti sprendimo būdų, kaip suvaldyti situaciją, kaip pasielgti vienu ar kitu atveju.
Jeigu situacija užsitęsia ir jauti atstūmimą iš anksčiau buvusių draugų, dalykis apie tai su suaugusiais, pasikalbėk su draugais ar bendraklasiais. Būk šiuo atveju nuoširdus ir nusiteik, kad gali sulaukti kritikos. Tačiau tavo atviras pokalbis ir drąsa parodys kitiems vaikams, jog pripažįsti savo klaidas ir keitiesi. Žinoma, priklauso nuo situacijos, kiek tai užtruks. Tačiau būk kantrus ir nepamiršk bendrauti su tau padedančiais žmonėmis. Jei norėsis dar su kažkuo iš šalies pasikalbėti, visada gali kreiptis į Vaikų liniją.
Tai gali nutikti, kai šeimoje tėvų skriaudžiamas brolis ar sesė, gali būti smurtaujama prieš tavo draugą, o kartais gali pamatyti mušamą ar kitaip gatvėje skriaudžiamą nepažįstamąjį. Tai išties sudėtingus ir sunkius išgyvenimus sukelianti patirtis. Kartais gali būti sunku dėl to, jog bijai, kad pats fiziškai nenukentėtum, bet kitas yra skriaudžiamas, ką daryti?
Jei tavo draugas ar pažįstamas yra mušamas ar kitaip skriaudžiamas kito vaiko, svarbu perduoti šią informaciją suaugusiems, kuriais pasitiki. Ir žinok, kad toks poelgis nėra skundimas, kaip kartais gali atrodyti, arba gali taip sakyti skriaudėjas ir bandyti tave bauginti. Informavimas apie kito skriaudimą gali padėti nuskriaustajam ir tai yra teisingas žingsnis.
Jei tavo šeimoje yra skriaudžiamas tavo brolis ar sesė, tu taip pat tampi smurto auka ir raginame kreiptis pagalbos ne tik dėl brolio ar sesės, bet ir dėl savęs. Nors nesi žalojamas fiziškai, tuo metu tau gali pakenkti emociškai. Išties smurtaujančioje aplinkoje būti kasdien yra didelis iššūkis ir taip būti neturi.
Jei matai gatvėje ar kitur suaugusiojo skriaudžiamą pažįstamą ar nepažįstamą vaiką, susisiek ir informuok apie tai savo tėvus ar kitus suaugusiuosius.
Įsimink, kad smurtas nėra tinkama bendravimo forma šeimoje, tad nebijok apie tai kalbėti ir kreipkis pagalbos. Pasakyk STOP arba duok ženklą sustoti skriaudikui. Įvardyk, jog tai nėra priimtina ir informuosi atsakingus suaugusiuosius apie smurtą. Ieškok pagalbos kreipiantis į savo aplinkoje esančius suaugusiuosius, kuriais pasitiki. Tai gali būti mokytojai, šeimos nariai ar kiti. Emociškai pasijusti lengviau ir sprendimo būdų kartu ieškoti padės Vaikų linijos savanoriai. Jeigu esi pavojingoje situacijoje ir jei tavo gyvybei grėstų pavojus, gali kreiptis į Bendruoju pagalbos numeriu 112.
| Smurto rūšis | Nukentėjusių vaikų skaičius (2023 m.) |
|---|---|
| Fizinis smurtas | 2 925 |
| Seksualinis smurtas | 422 |
| Psichologinis smurtas | 431 |
| Nepriežiūra | 151 |
Praėjusiais metais Lietuvoje nuo smurto nukentėjo beveik 4 tūkst. vaikų. Didžiąją dalį sudarė fizinio smurto atvejai, taip pat fiksuota psichologinio, seksualinio smurto ir nepriežiūros atvejų, pranešė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Bendras pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus skaičius išliko stabiliai aukštas - per metus iš viso gauta beveik 54 tūkst. pranešimų, iš kurių 70 proc. pasitvirtino. Taip pat, anot vaiko teisių gynėjų, pagalbos vaikams pernai prireikė kas 10 minučių, o vidutiniškai per parą buvo gauti 148 pranešimai.
Visgi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pažymi, kad šie skaičiai rodo ne tik problemos šalyje mastą, bet ir augantį visuomenės sąmoningumą. „Didelis pranešimų skaičius siunčia ir raminančią žinutę - mūsų visuomenei rūpi vaikai. Žmonių pastabumas ir empatija auga, o patikimos informacijos perdavimas leidžia vaiko teisių gynėjams reaguoti operatyviai ir, esant poreikiui, laiku pasirūpinti vaikų saugumu“, - pranešime cituojama I. Skuodienė.
Tarnybos duomenimis, 2 925 vaikai pernai patyrė fizinį smurtą, 422 - seksualinį smurtą, 431 - psichologinį smurtą, dar 151 - nepriežiūrą. Fizinį smurtą galimai dažniau patyrė berniukai, o nuo psichologinio ir seksualinio smurto bei nepriežiūros galimai daugiau nukentėjo mergaičių. Daugiausia pranešimų (60 proc.) apie galimus vaiko teisių pažeidimus pernai perdavė policijos pareigūnai, taip pat augo iš vaikų gaunamų pranešimų skaičius, kurių net 80 proc. pasitvirtino.
„Vaikai praneša apie sunkumus namuose, mokykloje, apie patirtą įvairių formų smurtą, patyčias“, - nurodė tarnybos direktorė. Anot vaiko teisių gynėjų, Lietuvoje taip pat padaugėjo pranešimų apie psichotropines medžiagas vartojančius vaikus bei vaiko teisių pažeidimus skaitmeninėje erdvėje. Dar viena augančia problema jie išskyrė vaikų priklausomybę nuo socialinių tinklų ir internetinių žaidimų.
Beveik pusė apklaustųjų vis dar mano, jog fizinių bausmių taikymas vaikui priklauso nuo situacijos arba yra tinkama auklėjimo priemonė. O tiek pat respondentų situacijoje, kai paauglys pavadinamas „valkata“ ar „nevykėliu“ neatpažintų psichologinio smurto. Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, kasmet atliekamas visuomenės nuomonės tyrimas leidžia pastebėti, kaip keičiasi visuomenės nuostatos ir smurto supratimas. Per pastaruosius ketverius metus bendras smurto supratimas padidėjo nuo 56 iki 64 proc.
„Apžvelgti tyrimo rezultatai rodo, jog visuomenė auga, tampa sąmoningesnė, tačiau ne taip greitai, kaip norėtume. 45 proc. suaugusiųjų, vis dar mano, jog už netinkamą elgesį ar nepaklusnumą vaikams galėtų būti taikomos fizinės bausmės, jeigu susiklostytų tam tikros aplinkybės. O tai, deja, atskleidžia liūdną tiesą - smurtas prieš vaikus mūsų visuomenėje vis dar gajus reiškinys“, - teigia I. Skuodienė.
Gana aukštą fizinio smurto prieš vaikus toleranciją visuomenėje atskleidė respondentams užduotas klausimas ar fizinių bausmių taikymas vaikui už nepaklusnumą ar netinkamą elgesį, yra smurtas. 45 proc. apklaustųjų teigė, jog tai priklausytų nuo situacijos bei dalis pritarė, jog tai - auklėjimo priemonė. Situacija nuo 2024 m. nepakito, o 2023 m. Vis dar nemažai žmonių tam tikrose situacijose toleruotų vaiko patiriamą fizinį smurtą.
Tyrimo rezultatai atskleidė, jog 31 proc. apklaustųjų smurtu nelaikė arba neturėjo aiškios nuomonės pateiktoje situacijoje, kai vaikui dėl nepaklusnumo, pavyzdžiui, dėl nepadarytų namų darbų ar nesutvarkyto kambario, yra užsukama ausis. 2024 m. taip pat manė - 34 proc., o 2023 m. - 35 proc. Taip pat tyrime respondentų paklausus, ar situacija, kai tėvai parduotuvėje pakelia ir papurto stiprių emocijų apimtą vaiką, yra smurtas, 39 proc. to nelaikė smurtu arba neturėjo aiškios nuomonės. Taip pat 2024 m. atsakė 45 proc. tyrime dalyvavusių žmonių, o 2023 m. - 42 proc.
Vis dėlto, vaiko teisių gynėjų vadovė atkreipia dėmesį ne tik į fizinį smurtą, kurį, kaip pastebima, visuomenė geba atpažinti geriausiai, bet taip pat primena, jog egzistuoja ir kitos, sudėtingiau atpažįstamos, smurto rūšys - psichologinis ir seksualinis smurtas bei vaiko nepriežiūra.
„Vaiko teisių gynėjų analizuojami statistiniai duomenys rodo, jog per metus nepriežiūrą, psichologinį bei seksualinį smurtą įprastai patiria po kelis šimtus vaikų. Fizinis smurtas palieka pastebimas žymes ant vaiko kūno, tačiau grubūs ir žeidžiantys žodžiai, nesirūpinimas sveikata, emociniu pasauliu taip pat gali atverti gilias ir sunkiai gyjančias žaizdas vaiko viduje, pakeisti jo pasitikėjimą savimi bei pasauliu. Tad labai svarbu atminti būti atidesniems ir jautresniems šalia esančio vaiko savijautai ar elgesiui, kuris gali išduoti apie rūpesčio, saugumo ar pagalbos trūkumą“, - sako I. Skuodienė.
Tai, kad visuomenei vis dar sudėtinga atpažinti psichologinį smurtą, rodo tyrime pateiktas pavyzdys, kai tėvai paauglį vidurnaktį grįžusį namo, išvadina „nevykėliu“, „valkata“ bei priduria, jog „iš tavęs nieko doro neišaugs“. Paklausti ar tai smurtas 2024 m. bei 2023 m. 49 proc. respondentų to nelaikė smurtu arba neturėjo aiškios nuomonės. O 2025 m. duomenys rodo nedidelį pokytį šiuo klausimu.
Tyrime aptartos situacijos, kai kaimynai pastebi, jog kieme iki vėlumos žaidžia vaikas, apsirengęs konkrečiam sezonui nepritaikytais rūbais ir nuo jo sklinda nemalonus kvapas, pernai 32 proc. apklaustųjų nelaikė smurtu arba neturėjo aiškios nuomonės. Tačiau 2024 m. taip pat manė 34 proc. apklaustųjų, o 2023 m. - 37 proc.
Vaiko teisių gynėjai nuolatos primena, jog skyrybų atvejais skiriasi pora, o ne tėvai, tad abu suaugusieji išlieka vaiko šeima bei turi lygias teises ir atsakomybes vaiko atžvilgiu. Vis dėlto, 30 proc. apklaustųjų pateiktoje situacijoje, kai vaikas įtraukiamas į tėvų tarpusavio konfliktus skyrybų procese, verčiamas pasirinkti su kuo gyventi, to smurtu nelaikė arba teigė, jog tai priklauso nuo situacijos. 2024 m. taip pat manančių buvo 33 proc., 2023 m. - 36 proc.
Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, sužinoti apie daugiau atvejų, kuriuose vaikas galimai patyrė smurtą, būtų lengviau, jeigu visuomenė gebėtų smurtą atpažinti geriau ir nevengtų apie jį pranešti vaiko teisių gynėjams. Vertinant kelerių metų rezultatus, kur dešimtbalėje vertinimo skalėje skaičius 10 reiškia tikimybę, jog žmogus „tikrai praneštų“ pastebėjęs galimą vaiko teisių pažeidimą, kasmet rezultatas išlieka apylygis - siekia beveik 7 balus. 2024 m. šis balas buvo 6,8 balo, 2025 m. jis išliko panašus.
I. Skuodienė primena, jog kiekvienas galime prisidėti, kuriant saugią vaikystę vaikams. „Vaiko teisių gynėjai yra pasirengę padėti ir reaguoja į kiekvieną pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Visai nesvarbu kuriuo paros metu ar kurią savaitės dieną susisieksite - visados sureaguosime. Tad nuoširdžiai skatinu visuomenę pastebėjus smurtą patiriantį vaiką rašyti, skambinti į Vaiko teisių liniją, atvykti tiesiogiai į artimiausią vaiko teisių gynėjų skyrių, registruoti galimą pažeidimą internetu ar pateikti skubią informaciją policijos pareigūnams. Tik kartu galime sukurti saugią vaikystę mūsų vaikams“, - sako I. Skuodienė.
