Vaikų sveikata ir gerovė yra nepaprastai svarbi tėvams ir globėjams. Nors dauguma vaikystės negalavimų yra nedideli ir laikini, kai kurie simptomai gali kelti susirūpinimą dėl rimtesnių pagrindinių problemų. Vaikų neurologai yra specializuoti gydytojai, kurie diagnozuoja ir gydo vaikų nervų sistemos sutrikimus. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikančias vaikų nervų sistemos ligas, jų priežastis, simptomus ir gydymo būdus.
Kas yra vaikų neurologija?
Vaikų neurologija tai - neurologijos mokslo šaka, tirianti vaikų nervų sistemos struktūrą ir funkcijas. Gydytojas vaikų neurologas (kitaip, gydytojas socialinis pediatras) tiria ir gydo vaikus iki 18 m., turinčius neurologinių problemų, susijusių su vystymosi ir genetiniais veiksniais. Vaikų neurologas yra tas specialistas, kuris profesionaliai dirba su vaikams pasitaikančiais nervų sistemos sutrikimais, padeda palaikyti tinkamą vaiko psichikos ir protinės veiklos vystymąsi. Vaikų neurologo darbo sritis yra centrinės bei periferinės nervų sistemos tyrimai vaikams bei paaugliams iki 18 metų amžiaus.

Ką daro vaikų neurologas?
Vaikų neurologai specializuojasi vaikų iki 18 metų centrinės nervų sistemos ir periferinės nervų sistemos susirgimų diagnozavime bei gydyme. Šių specialistų veiklos spektras labai platus, nes nervų sistema glaudžiai susijusi su visomis kitomis kūno sistemomis. Gydytojas vaikų neurologas diagnozuoja galvos svaigimo ir skausmo, miego sutrikimų, nevalingų judesių priežastis. Taip pat konsultuoja tėvus, kurie augina vaikus, turinčius cerebrinį paralyžių ar raidos sutrikimų, sergančius įgimtomis ar įgytomis periferinės nervų sistemos, nervų ir raumenų ligomis. Vaikų neurologai taip pat bendradarbiauja su gydytojais psichologais, psichiatrais, logopedais ir pediatrais tam, kad užtikrintų patį efektyviausią gydymą vaikui.
Dažniausiai vaikams diagnozuojamos šios neurologinės ligos ir sutrikimai:
- Cerebrinis paralyžius
- Epilepsija, simptominiai traukuliai
- Vaiko raidos sutrikimai
- Galvos skausmai ir migrena
- Nugaros skausmai
- Nemiga ir miego sutrikimai
- Tikai
- Įgimtos nervinės ligos
- Kitos neurologinės ligos
Kada vertėtų kreiptis pas vaikų neurologą?
Jei vaikas skundžiasi nuolatiniu nuovargiu, bendru silpnumu, galvos svaigimu, galvos arba nugaros skausmu, tai yra ženklai, kad reikia gydytojo neurologo konsultacijos. Taip pat į šį specialistą kreiptis reikia tuomet, kai vaikas netenka sąmonės, praranda koordinaciją ar orientaciją, pastebite nevalingus jo judesius arba judesių sutrikimus bei po patirtų traumų, kai buvo sužeista galva. Jei pastebėjote bet kurį iš aukščiau paminėtų simptomų arba nerimaujate dėl savo vaiko neurologinės sveikatos, pasikonsultavę su vaikų neurologu galite gauti vertingų įžvalgų ir ramybės. Ankstyva diagnozė ir intervencija gali padėti pasiekti geresnių rezultatų ir pagerinti vaikų, susiduriančių su neurologinėmis problemomis, gyvenimo kokybę.
Konkretūs simptomai, dėl kurių reikėtų kreiptis į vaikų neurologą:
- Nors kartais vaikams skauda galvą, nuolatiniai ar stiprūs galvos skausmai, trukdantys kasdieninei veiklai, gali kelti susirūpinimą. Jei vaiko galvos skausmus lydi vėmimas, regos sutrikimai ar elgesio pokyčiai, patartina pasikonsultuoti su neurologu.
- Priepuoliai yra staigios, nenormalios elektros iškrovos smegenyse, kurios gali pasireikšti traukuliais, sąmonės pakitimu ar pasikartojančiais judesiais. Jei jūsų vaikas patiria traukulius, ypač jei jie užsitęsia arba kartojasi, labai svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją.
- Uždelsto vystymosi etapai, tokie kaip kalba ir motoriniai įgūdžiai, gali rodyti neurologines problemas. Jei jūsų vaiko pažanga gerokai atsilieka nuo savo bendraamžių, pasikonsultavus su vaikų neurologu, galite nustatyti, ar neurologinė būklė prisideda prie šių vėlavimų.
- Dėl neįprastų judesių, tikų ar drebėjimo, kurie išlieka laikui bėgant, gali tekti įvertinti vaikų neurologą. Tokie simptomai kaip Tourette sindromas, esminis tremoras ar judėjimo sutrikimai gali būti atsakingi už šiuos simptomus.
- Staigūs ar sunkūs elgesio, nuotaikos ar pažinimo funkcijų pokyčiai kartais gali būti susiję su neurologinėmis problemomis. Tokios sąlygos kaip ADHD (dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimas), autizmo spektro sutrikimai ar net psichologiniai veiksniai gali turėti įtakos vaiko elgesiui.
- Vaikams, gimusiems su neurologiniais apsigimimais arba tokiomis sąlygomis kaip cerebrinis paralyžius, spina bifida ar nervinio vamzdelio defektai, gali prireikti nuolatinės specializuotos vaikų neurologo priežiūros.
- Lėtinis vaikų skausmas, ypač nepaaiškinamas dėl traumos ar ligos, gali būti susijęs su nervų ar neurologinėmis problemomis.
- Jei vaikas skundžiasi nuolatiniu nuovargiu, bendru silpnumu, galvos svaigimu, galvos arba nugaros skausmu, tai yra ženklai, kad reikia gydytojo neurologo konsultacijos.
- Taip pat į šį specialistą kreiptis reikia tuomet, kai vaikas netenka sąmonės, praranda koordinaciją ar orientaciją, pastebite nevalingus jo judesius arba judesių sutrikimus bei po patirtų traumų, kai buvo sužeista galva.

Kokius tyrimus atlieka vaikų neurologas?
Vaikų ir kūdikių neurologas atlieka visus reikalingus tyrimus tam, kad galėtų diagnozuoti įvairias nervų sistemos ligas, pavyzdžiui, epilepsiją, autizmą, neurologinės raidos sutrikimus ir pan. Tam, kad būtų patvirtinta diagnozė, gali būti atliekami šie tyrimai: laboratoriniai tyrimai (pvz., kraujo, šlapimo); rentgeno tyrimas; magnetinio rezonanso tyrimai; kompiuterinė tomografija; ultragarsiniai tyrimai; kiti gydytojo vaikų neurologo paskirti tyrimai.
Gydytojai neurologai lydi vaikus ir jų tėvus viso proceso metu, teikia reikalingą pagalbą, konsultaciją bei sudaro individualizuotą gydymo planą kiekvienam vaikui, stebi jo efektyvumą, prižiūri gydymo eigą. Remdamiesi tyrimų rezultatais, gydytojai vaikų neurologai skiria reikalingą gydymą vaistais, fizine terapija, logopedija. Vaikų ligų gydytojai glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje, tad, jei reikia, vaikų neurologai taip pat gali nukreipti pas kitus reikalingus gydytojus.
Kaip pasiruošti vizitui pas gydytoją?
Siekiant, kad vizitas pas gydytoją vaikų neurologą būtų sklandus ir efektyvus, atvykstant reikėtų pasirūpinti, kad vaikas būtų pailsėjęs ir pavalgęs - tai ypač svarbu kūdikiams ir mažamečiams vaikams. Padėti vaikui jaustis patogiau ir sumažinti stresą gali ir į vizitą kartu atsineštas mylimas žaislas. Svarbiausia, kad vizitas pas gydytoją nebūtų traktuojamas kaip bausmė - tai gali iš anksto nulemti vaiko nenorą apsilankyti pas gydytoją. Jei vaikui paskirti vaistai, naudinga žinoti jų pavadinimus, vartojamas dozes, taip pat turėkite atliktų laboratorinių ir diagnostinių tyrimų rezultatus. Pravartu užsirašyti, kokie atžalos simptomai kelia Jums nerimą ir kiek laiko juos pastebite.
Dažnos vaikų neurologinės ligos
Enterovirusas
Enterovirusai - tai virusų grupė, priklausanti Picornaviridae šeimai, kurių pagrindinis taikinys yra žmogaus virškinamasis traktas, tačiau jie taip pat gali paveikti kitus organus ir sistemas. Šie virusai gyvuoja ištisus metus, kadangi yra begalo atsparūs išoriniams veiksniams, būtent dėl šios priežasties jais yra labai lengva užsikrėsti. Vaikai, turintys dar tik besiformuojantį imunitetą, yra ypač pažeidžiama grupė. Enterovirusas vaikams gali sukelti lengvas, bet ir rimtas ligas, pasireiškiančias bėrimais, karščiavimu ir net komplikacijomis, kurios gali paveikti nervų sistemą, širdį ar kitus organus.
Enterovirusinės infekcijos vaikams simptomai:
- Karščiavimas (temperatūra gali pakilti iki 38,5-40°)
- Viduriavimas
- Vėmimas
- Bėrimai ant rankų, kojų bei burnoje (angl. hand-foot-mouth disease)
- Kvėpavimo takų sutrikimai (kosulys, sloga, sunkumas kvėpuoti)
- Galvos, gerklės skausmas
Simptomai dažniausiai laikosi nuo 3 iki 7 dienų. Enterovirusai dažniausiai plinta vasarą ir rudenį.
Kaip užsikrečiama enterovirusu? Enterovirusai dažniausiai plinta per užterštą maistą, vandenį arba per kontaktą su užkrėstais asmenimis, dėl neplaunamų rankų. Visų užsikrėtimo galimybių pagrindas yra - bloga asmens higiena, kuri įskaito netinkamą kosėjimo, čiaudėjimo etiketą, retą rankų plovimą (prieš maistą, po apsilankymo tualete ar viešose erdvėse).
Kaip gydomas enterovirusas? Kadangi enterovirusinė infekcija dažniausiai yra lengva ir praeina savaime per kelias dienas ar savaites, gydymas paprastai apsiriboja simptomų kontrole ir paciento būklės stebėjimu. Ligoniui rekomenduojama daug ilsėtis ir gerti pakankamai skysčių. Jei pacientas karščiuoja bei jaučia įvairius kūno skausmus, gali būti skiriami karščiavimą, skausmą, temperatūrą mažinantys vaistai. Sunkių enteroviruso formų atvejais gali prireikti hospitalizacijos.

Epilepsija
Epilepsija - tai neurologinė liga, dažniausiai pasireiškianti traukulių priepuoliais, rečiau epilepsijos metu pasireiškia netraukuliniai priepuoliai. Traukulių priepuolių yra įvairių rūšių, jie gali užsitęsti nuo keletos sekundžių iki keliolikos minučių arba ilgiau. Atsigavęs po tipinio traukulių priepuolio, ligonis dažniausiai nieko neprisimena, būna išpiltas prakaito, pavargęs, vangus, jam sunku orientuotis aplinkoje. Epilepsija gali prasidėti bet kuriame gyvenimo tarpsnyje, tačiau dažniausiai ji diagnozuojama vaikams ir vyresniems nei 65 metų žmonėms. Apie 60 proc. šios ligos atvejų prasideda vaikystėje.
Sergant epilepsija, galvos smegenų neuronuose atsiranda staigūs elektrinio aktyvumo pliūpsniai, toks nenormalus nervinių ląstelių aktyvumas papjudina kūno traukulius. Daugeliu atvejų nėra iki galo aišku, kodėl taip nutinka. Epilepsijos simptomai skiriasi priklausomai nuo priepuolio tipo. Epilepsijos priepuolis atsiranda dėl nenormalaus smegenų žievės nervinių ląstelių (neuronų) aktyvumo - staigių ir stiprių elektrinių iškrūvių, kurie trumpam paveikia žmogaus išvaizdą ar veiksmus.
Epilepsijos rūšys:
- Infantiliniai spazmai - epilepsijos rūšis, kuriai būdinga priepuolių pradžia kūdikystėje.
- Generalizuota epilepsija - jai būdingi viso kūno traukuliai.
- Židininė epilepsija - priepuoliai paveikia tik vieną smegenų dalį.
Ši liga yra gydoma ir daugeliu atvejų visiškai išgydoma. Laikoma, kad žmogus pasveiko, jei priepuoliai nesikartoja ir nebegeriant vaistų. Jeigu medikamentinis gydymas nepadeda, gali būti atliekama operacija.

Minimali smegenų disfunkcija (MSD)
Minimali smegenų disfunkcija (MSD) - tokia diagnozė vaikų neurologijoje atsirado palyginti neseniai. Taip apibūdinami nežymūs centrinės nervų sistemos (CNS) pakitimai, pasireiškiantys mažylių elgesio sutrikimais - t.y. padidėjusiu ar sumažėjusiu aktyvumu, mokymosi sunkumais, kalbos vystymosi sutrikimais. Dažniausia MSD priežastis - gimimo trauma: veržlus ar užsitęsęs gimimo procesas, stimuliacija oksitocinu, Cezario pjūvis ir kt. Augant kūdikiui, pažeidimas tam tikrame etape pasireiškia vaiko organizmo funkcijų nusilpimu. Pradėjus lankyti mokyklą, vaiko CNS sureaguoja į stipriai padidėjusį krūvį.
Simptomai tokie: vaikas gerai skaito, bet negali užrašyti; jei puikiai rašo, tai skaito vos dėliodamas skiemenis ir t.t. MSD - tai ne tik elgesio ar mokymosi sutrikimas. Jau žinome, kad kūnas - vieninga visuma, taigi, MSD simtomai pasireiškia pokyčiais ir kitose sistemose. vaikas ypatingai dirglus, kaprizingas, nevaldomas, skubantis. Gydant vaikus, turinčius minimalią smegenų disfunkciją, gali padėti osteopatas.
Pediatrija ir vaikų sveikatos priežiūra: vaikų neurologinių sutrikimų simptomai
Vaikų ligos, sindromai ir neuroįvairovė
Vaikų liga - tai sveikatos būklė su konkrečia priežastimi, pavyzdžiui, virusu ar bakterija. Sindromas - tai simptomų ir požymių rinkinys, kuris pasirodo kartu ir dažniausiai turi bendrą priežastį, pavyzdžiui, genetinį pokytį. Neuroįvairovė - visai kita kategorija. Neuroįvairovė nėra liga ir nereikalauja gydymo. Į neuroįvairovės spektrą patenka autizmas, DSHS, disleksija ir kitos būsenos. Kiekviena jų atspindi unikalią smegenų sandarą. Neuroįvairūs vaikai dažnai turi išskirtinių stiprybių.
Sindromo gydymas dažniausiai yra paramos pobūdžio. Kuo anksčiau pradedama pagalba, tuo geresnė vaiko raidos prognozė. Vaikas, turintis nustatytą sveikatos sutrikimą, turi teisę gauti individualią mokymosi pagalbą mokykloje. Norint gauti IUP, reikia specialistų išvados ir kreipimosi į mokyklos vadovybę bei pedagoginę psichologinę tarnybą.

tags: #neurologines #vaiku #ligos

