Vaiko globa yra sudėtingas procesas, apimantis ne tik fizinę priežiūrą, bet ir vaiko emocinę, socialinę bei dorovinę raidą. Valstybė siekia užtikrinti kiekvieno vaiko gerovę, suteikdama jam reikiamą apsaugą ir paramą. Tačiau kartais kyla situacijų, kai tėvai, dėl įvairių priežasčių, negali ar nenori tinkamai rūpintis savo vaikais. Tokiais atvejais svarbu suprasti, kokios yra vaiko globos atsisakymo pasekmės ir kokios pagalbos galima tikėtis.
Vaiko teisių apsaugos principai ir globos nustatymas
Viena iš pagrindinių vaiko teisių apsaugos nuostatų yra ta, kad visur ir visada pirmiausia būtina atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Todėl ir steigiant globą (rūpybą) visų pirma vadovaujamasi vaiko interesų pirmumo principu. Antras principas, kad pirmumo teisę tapti globėjais (rūpintojais) turi vaiko artimieji giminaičiai. Trečias principas - vaiko globa (rūpyba) šeimoje. Vaiko globa (rūpyba) galima ne tik šeimoje, bet ir šeimynoje, vaikų globos institucijoje. Tačiau pirmenybė teikiama būtent globai (rūpybai) šeimoje. Ketvirtas principas, kad steigiant globą (rūpybą) turi būti siekiama neišskirti brolių ir seserų.
Globa nustatoma vaikams, kurie neturi 14 metų. Nepilnamečiai iki 14 metų yra neveiksnūs, todėl nustatyti globą yra labai svarbu įgyvendinant ir ginant nepilnamečių teises, nes globėjas turi rūpintis ir įgyvendinti asmenines ir turtines nepilnamečio teises. Vaikams nuo 14 iki 18 metų nustatoma rūpyba. Pagrindinis kriterijus steigti rūpybą yra vaiko amžius. Nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų yra ribotai veiksnūs ir gali patys įgyvendinti kai kurias turtines teises. Tačiau laikomasi nuomonės, kad tokio amžiaus nepilnamečiai nėra pakankamai psichiškai ir socialiai subrendę visiškai savarankiškai įgyvendinti savo teises.
Tėvų sprendimas atsisakyti vaiko
Lietuvoje galiojantys įstatymai nenumato galimybių atsisakyti savo vaiko, tačiau pasitaiko atvejų, kai tėvai pareiškia nebeauginsiantys savo vaiko ir jo atsisakantys. Specialistai tai vertina kaip Lietuvos įstatymų pažeidimą bei tėvų valdžios netinkamą naudojimą, tačiau smerkti ar bausti už tai tėvų nesiekiama. Priešingai - stengiamasi kuo greičiau ištiesti šeimai pagalbos ranką.
"Tėvų sprendimas nebeauginti savo vaiko ir jo atsisakyti rodo, kad šeimoje yra kompleksinių problemų, su kuriomis tėvai yra patys nebepajėgūs susidoroti. Tokiais atvejais stengiamės kuo greičiau ir išsamiau išsiaiškinti situaciją ir patiriančiai krizę šeimai inicijuoti visokeriopą pagalbą. Noriu pasidžiaugti, kad turėjome ne vieną sėkmės atvejį, kai tėvai, supratę, jog su šeimoje kilusiomis problemomis nėra palikti vieni, priima teikiamą pagalbą, persigalvoja - siekia toliau auginti savo vaikus ir tinkamai vykdyti tėvo bei motinos pareigas“, - pasakoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vyresnioji patarėja Gabrielė Platakytė.
Priežastys, dėl kurių tėvai atsisako vaikų
Pasitaiko atvejų, kai auginti savo vaikelį atsisako ką tik pagimdžiusios mamos. Kai kurios apie tai pareiškia dar ligoninėje, kai kurios - jau išėjusios iš jos. Priežasčių, kodėl mamos priima tokį sprendimą, gali būti labai daug. Pavyzdžiui, prasta psichologinė mamos savijauta, sunki materialinė padėtis, nepalanki socialinė aplinka, komplikuoti santykiai su vaiko tėvu arba šių priežasčių kompleksas.
Dažniausiai pasitaikanti priežastis, kodėl tėvai nusprendžia nebeauginti vyresnio amžiaus vaikų, yra netinkamas vaiko elgesys, ypač paauglystėje, kai vaikas maištauja, susideda su blogais draugais, svaiginasi ar net nusikalsta. Pasak G.Platakytės, destruktyvus vaiko elgesys dažniausiai rodo, kad jam būtinas ne tik tėvų supratingumas, priėmimas ir parama, bet neretai ir specialistų pagalba visai šeimai, siekiant padėti spręsti iškilusius sunkumus.
Vaiko paėmimas iš globėjo ir teismo vaidmuo
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (Tarnyba) kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus iš jų globėjos, nurodžiusi, kad vaikams buvo nustatyta laikinoji globa šeimoje. Vaikų biologinė motina pranešė, kad lankydama nepilnamečius vaikus pastebėjo netinkamą jų priežiūrą: vaikai nešvarūs, purvini, matyti mušimo žymių. Atliekant vaikų globos priežiūrą nustatyta, kad globėja neužtikrina vaikų bendravimo su biologine šeima, globotiniai ją ir jos sutuoktinį vadina tėvais. Globėja, spręsdama vaikų auklėjimo, adaptacijos ir kitus su vaikais susijusius klausimus, nebendradarbiavo su specialistais, neteikė vaikams reikalingos pagalbos užmezgant saugius ir patvarius ryšius, neužtikrino vaikų tinkamo kontakto su biologine šeima.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą patenkino ir nutarė leisti paimti nepilnamečius iš jų globėjos. Apeliacinės instancijos teismas šį sprendimą paliko nepakeistą. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutarė atsisakyti tenkinti Tarnybos prašymą išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus. Teisėjų kolegija konstatavo, kad teismo leidimas paimti vaiką iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą yra Tarnybos atlikto veiksmo - vaiko paėmimo - patvirtinimas, o ne leidimas atlikti veiksmą, todėl jis negali būti išduotas vaikams vis dar esant tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad tais atvejais, kai vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą, esant pranešimui apie galimai vaikui kylantį pavojų, neleidžia įvertinti vaiko situacijos, neįsileisdami Tarnybos specialistų, neatvykdami į Tarnybą ar kitais būdais sudarydami kliūtis situacijai įvertinti, Tarnyba turi imtis skubių priemonių vaikui iš šeimos paimti, prireikus pasitelkdama tam policijos pareigūnus.
Pagalba šeimai ir vaiko gerovės užtikrinimas
Jeigu, įvertinus vaiko situaciją, nustatoma, kad vaikui kyla realus pavojus arba gali būti padaryta reikšminga žala jo sveikatai, normaliai raidai, tuomet su į krizę patekusia šeima intensyviai dirba Vaiko teisių apsaugos tarnybos teritorinių skyrių mobiliosios komandos visoje Lietuvoje. Atlikus vaiko situacijos vertinimą, taip pat inicijuojamas atvejo vadybos paslaugų teikimas. Jas teikia vietos savivaldybė. Kartu su savivaldybe ir kitomis institucijomis šeimai yra siūloma psichologinė pagalba, taip pat socialinių įgūdžių ugdymo, atkūrimo ir palaikymo kompleksinės paslaugos.
Tėvams rengiami pozityvios tėvystės kursai, kuriuose mokoma spręsti tarpusavio konfliktus, auklėti vaiką be smurto, pozityviai, organizuojama kita reikalinga pagalba šeimai ir vaikui. Šeimai taip pat siūlomos šeimos terapeuto-mediatoriaus konsultacijos, kuriose stengiamasi atkurti tėvų ir vaikų ryšį, pasitikėjimą, mokoma naujų bendravimo formų, auklėjimo būdų. Jei reikia, yra siūlomas priklausomybės ligų gydymas, konsultavimas, tarpininkavimas. Vaikams teikiamos užimtumo organizavimo paslaugos.
„Apie vaikų globą atvirai“: tvirtas ryšys su globos koordinatoriumi – nauda vaikui
Kartais, kai dėl patiriamų vaiko auklėjimo ir auginimo sunkumų situacija šeimoje yra ypač sudėtinga, kai paaiškėja, kad tėvai vaiko neprižiūri, smurtauja, vaikui yra organizuojama laikinoji globa, kol šeimai teikiamos minėtos paslaugos. Tik išnaudojus visas galimybes padėti šeimai ir vaikui ir, šiai pagalbai nedavus pozityvių rezultatų bei šeimos situacijai nesikeičiant, tėvams nededant pastangų keisti susidariusią situaciją, yra kreipiamasi į teismą dėl leidimo vaiką paimti iš šeimos ir jam nustatyti globą (rūpybą). Tačiau ir tokiu atveju šeimai toliau siūlomos tęstinės atvejo vadybos paslaugos, siekiant pokyčių, kad vaikas galėtų augti su savo tėvais.
Globa (rūpyba) - likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam arba juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems. Vaiko laikinoji globa (rūpyba) - laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas - grąžinti vaiką į šeimą.
Įvaikinimas tai galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariai.
tags: #vaiko #globos #atsisakymas
