Odos dariniai ant kūno gali ne tik atrodyti nepatraukliai, tačiau ir kelti diskomfortą, kliūdami už drabužių ar sukeldami nemalonius odos pojūčius.
Dažniausi odos darinių tipai
Papilomos
Papilomos tai gerybiniai, minkšti, neskausmingi, odos spalvos ar kiek rusvi dariniai, sukelti viršutinio odos sluoksnio išvešėjimo. Dažna šių darinių lokalizacija yra kūno linkiai, todėl šie dariniai dažniau pastebimi kirkšnių, pažastų, vokų, kaklo srityse ar po krūtimis. Papilomoms būdingas kabantis prisitvirtinimas „ant kojytės“, todėl šiuos darinius renkamasi šalinti ne tik dėl kosmetinių, bet ir dėl praktinių sumetimų, kadangi dariniai gali būti traumuojami, pakraujuoti, pakartotinai dirginamose kūno vietose. Tiek moterims, tiek vyrams papilomų skaičius didėja su amžiumi. Tiksli priežastis, sukelianti jų atsiradimą nėra aiški. Mokslinėje literatūroje papilomų atsiradimas siejamas su didele odos trintimi, atsparumu insulinui, nutukimu bei genetiniu polinkiu. Svarbu nepamiršti, jog papilomos yra linkusios atsinaujinti, jų kiekis gali didėti, todėl gali būti reikalingas pakartotinis gydymas.
Hemangiomos
Hemangiomos, dar kitaip vadinamos tiesiog angiomomis, yra dažni, gerybiniai kraujagysliniai odos dariniai. Dažnai praktikoje pasitaiko nedidelės, apvalios formos vyšninės angiomos, įgavusios savo pavadinimą dėl sodrios raudonos spalvos. Vyšninių angiomų atsiradimas sietinas su amžiumi (jų daugėja virš 40 metų amžiaus), hormoniniais organizmo pokyčiais (pavyzdžiui, nėštumo periodu). Rečiau pasitaiko įgimtos hemangiomos, kurios diagnozuojamos vaikams. Šiuo atveju darinys augdamas gali ardyti jo struktūrą, o hemangiomos gali būti nustomos ne tik odoje. Įgimtų hemangiomų gydymas sudėtingas, jos gali būti šalinamos ne tik dėl kosmetinių, bet ir dėl medicininių indikacijų, tad tokiais atvejais reikalinga gydytojo, kuris specializuojasi šioje srityje, konsultacija. Esant poreikiui, vyšninės hemangiomos gali būti šalinamos auksiniu gydymo standartu laikomu kraujagysliniu lazeriu. Vis dėlto, tinkamiausią gydymo būdą gali parinkti tik gydytojas, įvertinęs darinio dydį ir lokalizaciją apžiūros metu.
Pastebėjus ryškiai raudoną, iškilusią dėmelę ant naujagimio ar kūdikio odos, daugelį tėvų apima nerimas. Nors iš pirmo žvilgsnio šis darinys gali atrodyti grėsmingai, dažniausiai tai tėra hemangioma - gerybinis kraujagyslių navikas, kuris yra viena dažniausių kūdikystės patologijų. Medicininė statistika rodo, kad hemangiomos pasireiškia maždaug 4-10 procentų visų kūdikių, dažniau mergaitėms nei berniukams bei neišnešiotiems naujagimiams. Svarbu suprasti, kad didžioji dalis šių darinių yra visiškai nepavojingi ir laikui bėgant išnyksta savaime, nepalikdami jokių pėdsakų arba palikdami tik neryškius odos pakitimus. Hemangioma, dažnai vadinama tiesiog „braškine dėme”, yra gerybinis navikas, susiformavęs iš neįprastai tankaus ir greitai besidauginančio kraujagyslių tinklo. Ji gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, tačiau dažniausiai aptinkama ant veido, galvos, krūtinės ar nugaros. Paviršinės hemangiomos: Tai dažniausiai pasitaikantis tipas. Jos atrodo kaip ryškiai raudonos, šiek tiek iškilusios dėmės ar mazgeliai. Giliosios hemangiomos: Jos formuojasi giliau po oda, riebaliniame sluoksnyje. Dėl to oda gali atrodyti melsva ar violetinė, o pats darinys primena patinimą ar guzą. Nors tikslios hemangiomų atsiradimo priežastys mokslui vis dar nėra iki galo aiškios, manoma, kad tai susiję su tam tikrais baltymais, kurie skatina kraujagyslių augimą nėštumo metu. Svarbu pabrėžti, kad hemangiomos nėra paveldimos tiesioginiu būdu, ir tėvai negali padaryti nieko, kad jų išvengtų nėštumo metu. Paprastai hemangioma nėra matoma iškart po gimimo. Vienas iš labiausiai tėvus raminančių faktų yra tas, kad hemangiomos turi nuspėjamą gyvavimo ciklą. Skirtingai nei kiti augliai, jos linkusios mažėti ir nykti savaime. Augimo fazė (proliferacija): Tai intensyviausias laikotarpis, paprastai trunkantis nuo gimimo iki 6-9 mėnesių. Šiuo metu hemangioma gali augti labai sparčiai, didėti tiek pločiu, tiek tūriu. Ramybės fazė (plato): Pasiekusi savo maksimalų dydį, hemangioma nustoja augti. Nykhimo fazė (involiucija): Tai ilgas procesas, kurio metu hemangioma pamažu traukiasi, blunka ir minkštėja. Ryški raudona spalva keičiasi į pilkšvą ar kūno spalvos. Nors dauguma hemangiomų yra tik kosmetinė problema, kuri ilgainiui išsispręs pati, egzistuoja situacijos, kai būtina skubi gydytojo konsultacija ir gydymas. 1. Tai yra svarbiausias kriterijus. Jei hemangioma yra tokioje vietoje, kur ji gali trukdyti vaiko vystymuisi ar organų funkcijoms, gydymas pradedamas nedelsiant. Akys: Hemangioma ant voko ar šalia akies gali užstoti regėjimo lauką. Burna ir lūpos: Čia esančios hemangiomos gali trukdyti kūdikiui žįsti, valgyti, o vėliau - formuoti kalbą. 2. Kartais, ypač sparčios augimo fazės metu arba trinties vietose (sauskelnių zonoje, pažastyse, kaklo raukšlėse), hemangiomos paviršius gali įtrūkti ir susidaryti opa (žaizda). Tai labai skausminga vaikui, didina infekcijos riziką ir po sugijimo dažniau palieka randus. 3. Jei ant kūdikio odos suskaičiuojama daugiau nei 5 hemangiomos, didėja tikimybė, kad jų gali būti ir vidaus organuose, dažniausiai kepenyse. Dažniausiai gydytojui pakanka tik apžiūrėti darinį, kad nustatytų diagnozę. Beta blokatoriai (Propranololis): Tai tapo auksiniu standartu gydant komplikuotas hemangiomas. Geriamas vaistas veiksmingai stabdo augimą ir skatina nykimą. Vietinio poveikio vaistai (Timololis): Tai lašai ar gelis, tepami tiesiai ant hemangiomos. Kartais žmonės painioja kūdikių hemangiomas su raudonais taškeliais, atsirandančiais suaugusiųjų odoje. Suaugusiems dažniausiai pasireiškia vadinamosios vyšninės angiomos. Tai taip pat gerybiniai kraujagyslių dariniai, susiję su odos senėjimu ir genetika. Ne, hemangioma nėra vėžys. Tai priklauso nuo hemangiomos dydžio ir to, ar ji buvo išopėjusi. Daugelis mažų hemangiomų išnyksta be pėdsakų. Sveika, neišopėjusi hemangioma nėra trapi, todėl įprastos higienos procedūros jai nepakenks. Galite švelniai prausti tą vietą ir sausinti tapšnodami (netrinti). Mokslinių įrodymų, kad skiepai skatintų hemangiomų augimą ar blogintų jų būklę, nėra. Susidūrimas su bet kokiu vaiko sveikatos sutrikimu tėvams kelia stresą, tačiau hemangiomos atveju geriausias vaistas dažnai yra kantrybė. Svarbiausia užduotis tėvams - reguliariai lankytis pas šeimos gydytoją, stebėti darinio pokyčius (galima daryti nuotraukas kas mėnesį, kad būtų lengviau vertinti dinamiką) ir užtikrinti tinkamą odos priežiūrą. Atminkite, kad medicina šioje srityje yra stipriai pažengusi: net ir sudėtingais atvejais egzistuoja efektyvūs ir saugūs gydymo metodai, leidžiantys užkirsti kelią komplikacijoms ir užtikrinti vaiko gerovę. Hemangioma paprastai pastebima nuo pat gimimo. Jeigu ant vaiko veiduko, pavyzdžiui, tarp antakių arba kaktos centre, matote plokščią rausvą nelygiomis ribomis dėmę, tai nepiktybinis kraujagyslių darinys, atsiradęs dėl netaisyklingai besivystančių kapiliarų. Naujagimių ir kūdikių plokščioji hemangioma dar vadinama raudonojo vyno dėme. Daugumai vaikų hemangiomos būna nuo švelniai rausvos iki tamsios vyšninės spalvos. Jų gali būti ant veido, kaklo, liemens, galūnių, taip pat - vidaus organuose. Daugeliui vaikų hemangiomos išnyksta iki 9 metų. Angioma - tai taip pat netinkamai besivystančių kapiliarų junginys, bet skirtingai nuo hemangiomos, gali atsirasti bet kurioje vietoje. Angioma atsiranda praėjus kelioms dienoms nuo gimimo ir pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais gali net didėti. Iš pradžių ant vaiko kūno atsiranda minkštas išpūstas patinimas, vėliau suplokštėja, nublanksta ir ir paviršiuje pasirodo baltų dėmelių. Dažniausiai angioma praeina savaime maždaug septintaisiais gyvenimo metais. Plokšti violetiniai odos ploteliai, atsirandantys bet kurioje kūno vietoje, taip pat - netinkamo kapiliarų vystymosi pasekmė. Šie dariniai naikinami lazerinės chirurgijos procedūromis. Tik dėl tokio gydymo vaikui, reikia pasitarti su gydytoju.
Ksanteliazma
Ksanteliazmos, tai gerybiniai odos dariniai, sudaryti iš riebalų sankaupų specifinėse ląstelėse - makrofaguose. Šio darinio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio „xanthos“, reiškiančio geltoną spalvą, ir iš ties, šie dariniai atrodo, kaip gelsvos spalvos, pakilios plokštelės odoje. Dažna šių darinių lokalizacija - akių sritis, todėl šie dariniai gali būti itin pastebimi ir atrodyti nepatraukliai. Šių darinių formavimuisi įtakos turi riebalų apykaitos sutrikimai organizme. Jų susidarymo priežastys gali būti tiek pirminės, nulemtos paveldimų lipidų apykaitos sutrikimų, tiek antrinės. Pastaruoju atveju įtakos darinių atsiradimui turi gretutiniai susirgimai, tokie kaip nutukimas, cukrinis diabetas, virškinimo trakto ar kitos ligos. Svarbu pabrėžti, jog ksanteliazmos gali būti pirmuoju pranašu apie padidėjusią širdies ir kraujagyslių įvykių riziką. Vis dėlto, ne visiems asmenims, turintiems ksanteliazmų, stebimas padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, todėl kiekvieną atvejį reikėtų vertinti individualiai. Esant poreikiui, dermatovenerologo konsultacijos metu, gali būti rekomenduojami papildomi laboratoriniai tyrimai ar kitų sričių specialistų konsultacija. Net po pašalinimo, ksanteliazmos yra linkusios ataugti, todėl gali būti reikalingos pakartotinės procedūros. Darinių sugrįžimo rizika didesnė tiems asmenims, kurių kraujyje nustatomas padidėjęs cholesterolio kiekis.
Apgamai
Apgamai - tai odos dariniai, kuriuos sudaro pigmentą gaminančios ląstelės - melanocitai. Apgamų dydis, spalva, paviršius gali varijuoti priklausomai nuo apgamo tipo. Paprastai apgamus galima suskirstyti į įgimtus ir įgytus gyvenimo eigoje, pastarieji - sudaro didžiąją dalį mūsų kūno apgamų. Apgamų atsiradimą bei kitimą gali veikti įvairūs genetiniai ir išoriniai faktoriai. Vis dėlto, didžiausią įtaką apgamų atsiradimui daro ultravioletinių saulės spindulių poveikis. Taip pat įtakos apgamų atsiradimui ar pokyčiams gali turėti organizme vykstantys hormoniniai svyravimai (pavyzdžiui, brendimo ar nėštumo metu).
Kiekvienas iš mūsų savo odoje turi kelias aiškiai matomas „rudas dėmeles“. Strazdanos, senatvinės dėmės, pigmentiniai apgamai. Visa tai tik keletas iš dažnai sutinkamų odos pigmentinių darinių. Melaninas - tai odos ląstelių pigmentas. Nuo jo priklauso mūsų odos spalva. Šviesi oda ar tamsi, tai priklauso nuo melanino kiekio. Pigmentiniai odos dariniai yra tamsios spalvos todėl, kad didelis melanino kiekis yra susikaupęs vienoje odos vietoje. Didelę melanino koncentraciją vienoje vietoje lemia daugelis faktorių. Pirmiausiai jūsų gydytojas turi apžiūrėti ir nustatyti kokio tipo yra pigmentinis darinys. Dauguma pigmentinių odos darinių reikia prieš procedūrą ištirti skaitmeniniu epiliuminesenciniu mikroskopu. Tyrimo metu tarsi „nuimamas“ odos viršutinis rageninis sluoksnis (stratum corneum), taigi išryškėja dermatoskopiniai požymiai, kurie nematomi plika akimi. Pigmentiniai odos dariniai gali būti lengvai pašalinami šiuolaikiniu lazeriu mūsų Centre. Lazeriai šviesos pagalba pašalina odos pigmentinius darinius. Lazeriai skleidžia vieno ar kito specifinio ilgio šviesos bangas, kurias sugeria odos pigmentas. Kai lazerio spinduliai eina per odą, juos sugeria padidintos koncentracijos odos pigmentas melaninas, - tada jis išbąla ir yra pilnai pašalinamas. Odoje esančios ląstelės melanocitai gamina odos pigmentą melaniną. Kai odoje yra melanocitų žymus perteklius, atsiranda pigmentiniai odos dariniai. Įtartinus pigmentinius odos darinius būtina ištirti skaitmeniniu epiliuminescentiniu mikroskopu (dermatoskopija). Beveik visiems pigmentiniams dariniams užtenka vieno gydymo kurso. LABAI SVARBU! Lazeriu nešalinama odos melanoma ir kai kurie kiti piktybiniai odos dariniai. Kadangi daugelis pigmentinių odos darinių susidaro dėl per didelio saulės spindulių poveikio, būtina naudoti apsauginius kremus nuo saulės. Gydytojas jums patars, kokį kremą ir su kokiu SPF faktoriumi pasirinkti. Geriausiai tinka kombinuoti specialūs kremai, į kurių sudėtį įeina silikoninis gelis, vitaminai E, K, ko-enzymas Q-10 bei saulės spindulių filtrai. Melanoma - pati agresyviausia odos vėžio forma. Šitas navikas atsiranda iš melanocitų - ląstelių, kurios gamina odos pigmentą melaniną, nuo kurio priklauso mūsų odos spalva bei tipas. Įtartinus pigmentinius odos darinius būtina ištirti skaitmeniniu epiliuminescentiniu mikroskopu (dermatoskopija). Šio tyrimo pagalba galima tikslai nustatyti, kokius darinius reikia pašalinti ir kokiu būdu.
Strazdanos ir apgamai gali atsirasti bet kurio amžiaus vaikui, dažniausiai po 2 metų. Jų priežastis - rudojo odos pigmento - melanino perteklius šių darinių pasirodymo vietoje. Jie praktiškai nekenksmingi, bet reikia saugoti nuo saulės, nes apgamuose gali išsivystyti vėžys. Nors šios ligos tikimybė labai maža, vis dėlto geriau nerizikuoti. Stebėkite, ar nesikeičia apgamo dydis, ar neatsiranda jame spuogelių, kraujo. Pokyčiai gali byloti apie vėžio vystymosi pradžią, todėl visada kreipkitės į gydytoją.
Kada vertėtų sunerimti dėl odos darinių?
Padidintą odos vėžio atsiradimo riziką turi šie asmenys:
- Vaikystėje patyrę stiprius nudegimus saulėje;
- Praleidžiantys ilgą laiką saulės voniose;
- Turintys daugiau nei 50 apgamų;
- Vyresnio amžiaus asmenys;
- Šviesios odos savininkai;
- Soliariumų mėgėjai.
Kiekvienam naudinga žinoti taisykles, kurios padėtų įvertinti odos darinius bei įtarti pirmuosius apgamo supiktybėjimo požymius. Praktikoje naudojama ABCDE taisyklė, kurioje kiekviena abėcėlės raidė anglų kalboje apibūdina požymius, padedančius įtarti piktybinius apgamo pokyčius:
- A - angl. asimmetry: darinys asimetriškas;
- B - angl. border: darinio kraštai netaisyklingos formos;
- C - angl. color: darinyje pastebimos kelios skirtingos spalvos, pakitusi darinio spalva;
- D - angl. diameter: apgamo skersmens dydis didesnis nei 6 mm;
- E - angl. evolving: apgamo išvaizdos pasikeitimas pastaruoju metu;
Pastebėjus įtartinus odos darinių požymius reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją dermatovenerologą odos darinių ištyrimui. Kasmetinė odos darinių patikra pas gydytoją rekomenduojama kiekvienam. Priklausomai nuo odos būklės, odos darinių tikrinimas gali būti rekomenduojamas ir rečiau, kas 2 metus.
Kaip pasiruošti ir padėti sau perimenopauzės ir menopauzės metu: gydytojos patarimai
Odos darinių šalinimas
Šiuolaikinė medicina siūlo efektyvų ir saugų odos darinių šalinimą. Dažniausiai praktikoje taikomas gerybinių odos darinių šalinimas elektrokauteriu, CO2 lazeriu ar kitais destrukciniais metodais. Naudojant modernias technologijas, odos darinius galima pašalinti itin preciziškai, nepakenkiant aplinkinei odai. Svarbu pabrėžti, kad ši procedūra nereikalauja specialaus pasiruošimo. Priklausomai nuo procedūros sudėtingumo, gali būti taikoma vietinė nejautra, todėl odos darinių šalinimas itin lengvai toleruojamas ir nesukelia diskomforto. Vienas didžiausių šios procedūros privalumų yra tas, kad poprocedūrinis gijimo procesas yra nesudėtingas, todėl iš karto galima grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Retesniais atvejais, siekiant nustatyti tikslų darinio tipą, įtariant piktybinį darinį gali būti rekomenduojamas chirurginis darinio šalinimas, po kurio darinys siunčiamas išsamiam ištyrimui.
Odos darinių šalinimas tai - neskausminga, greita ir veiksminga procedūra. Itin svarbu, jog prieš procedūrą odos darinius įvertintų gydytojas dermatovenerologas.
Procedūros metodai
- Elektrokauterija: Naudojamas elektros srovės poveikis audinio destrukcijai.
- CO2 lazeris: Lazerio spindulys išgarina darinį, sumažindamas randėjimo riziką.
- Chirurginis šalinimas: Taikomas sudėtingesniems ar įtartiniems dariniams, po jo darinys siunčiamas tyrimams.
Po procedūros
Po odos darinių pašalinimo lazeriu galima praustis ir naudoti įprastas kosmetines odos priežiūros priemones. Procedūrą atlikęs specialistas pacientą informuoja apie individualų režimą ir kontrolinio vizito laiką.
Galimos nepageidaujamos reakcijos
Po procedūros CO2 lazeriu gali pasireikšti odos paraudimas, patinimas, sausumas (gali trukti 5-14 dienų) ar trumpalaikis skausmas procedūros vietoje. Ypač labai retai pasitaikančios (mažiau nei 1 proc. pacientų) reakcijos - kraujosrūvos, kraujavimas procedūros vietoje, rando susiformavimas, odos pigmentacijos pasikeitimas (hipopigmentacija ar hiperpigmentacija) ar infekcija procedūros vietoje. Atliekant odos darinių šalinimą elektrodestrukcijos, radio destrukcijos būdu, taip pat galimos nepageidaujamos reakcijos bei komplikacijos procedūros metu. Po procedūros gali pasireikšti odos paraudimas (60-80 proc.), vietinė infiltracinės nejautros sukelta reakcija (kraujosruva, edema, audinių pabrinkimas, 20-30 proc.), atsinaujinti odos darinys (ypač virusinių karpų, seborėjinių keratozių, 15-20 proc.), susidaryti randas (10-20 proc.), antrinė žaizdos infekcija ar terminis nudegimas (mažiau nei 10 proc. pacientų). Yapč retai gali pasireikšti (mažiau nei 1 proc. pacientų) alerginė reakcija nuskausminamiesiems, vietiniams dezinfekciniams medikamentams arba pleistrams, kraujagyslinė - klajoklio nervo (vazovagalinė) reakcija (nuskausminamųjų medikamentų pašalinis poveikis): galvos svaigimas, prakaito pylimas, laikinas sąmonės netekimas, bradikardija, hipotenzija, taip pat odos pigmentacijos pasikeitimas (hipopigmentacija ar hiperpigmentacija).
