Kiekvieną rudenį tėvai susiduria su tuo pačiu scenarijumi: prasidėjus mokyklų ir darželių sezonui, padaugėja peršalimo, kosulio ir įvairių virusinių infekcijų atvejų. Ši tema tampa ypač aktuali tuo metu, kai sveikatos priežiūros specialistai visame pasaulyje pabrėžia ankstyvos prevencijos svarbą.
Vaikų imuninė sistema nuolat vystosi, mokosi ir prisitaiko prie naujų virusų, kurie atsiranda kiekvieną sezoną. Kiekvieną kartą vaikui susirgus, jo kūnas įgyja naujos „patirties“, susidaro apsauginės ląstelės, kurios ateityje padeda reaguoti greičiau ir efektyviau. Todėl imunitetas yra tarsi treniruotė - kuo daugiau vaikas yra veikiamas aplinkos įtakos, tuo stipresnis jis tampa. Tyrimai rodo, kad būtent pirmaisiais gyvenimo metais ir pradėjus lankyti mokyklą aktyviausiai lavėja organizmo atsparumas. Vaiko imuninė sistema mokosi iš patirties - kiekvienas lengvas peršalimas ar virusinė infekcija padeda jam sustiprinti apsaugą nuo būsimų grėsmių. Tačiau šis procesas turi būti subalansuotas.
Imuninė sistema yra sudėtinga ir gyvybiškai svarbi mūsų organizmo dalis. Jos pagrindinė funkcija - apsaugoti organizmą nuo išorinių grėsmių, tokių kaip bakterijos ir virusai. Imuninę sistemą sudaro įvairių tipų ląstelės, audiniai ir organai, kurie dirba išvien, kad mūsų organizmas išliktų sveikas ir subalansuotas.
Dvi gynybos linijos: įgimtas ir įgytas imunitetas
Imuninę sistemą galima skirti į dvi dalis - įgimtąjį (arba natūralųjį) ir įgytąjį (arba adaptacinį) imunitetą.
Įgimtas imunitetas
Įgimtas imunitetas yra pirmoji gynybos linija. Imuninė sistema greitai atpažįsta įsibrovėlius ir juos pašalina. Vaikai jau gimsta turėdami šį apsaugos mechanizmą. Ši sistema apima fizinius barjerus, apsaugančius organizmo vidų: odą, žarnyno, plaučių ir šlapimo takų gleivinę, taip pat ašaras ir rūgštines skrandžio sultis. Šios sritys yra pagrindiniai bakterijų ir virusų patekimo taškai; jose gausu įvairių pirmosios gynybos linijos imuninių ląstelių. Šių ląstelių užduotis yra nustatyti įsibrovėlius ir juos sunaikinti arba pašalinti.
Įgytas imunitetas ir imuninė atmintis
Susidurdama su įvairiais mikroorganizmais, vaiko imuninė sistema išmoksta juos atpažinti ir prisitaiko - ji ima gaminti antikūnus ir specializuotas imunines ląsteles, kad ateityje galėtų veiksmingiau kovoti su atitinkamu įsibrovėliu. Ši imuninės sistemos dalis vadinama įgytuoju imunitetu, nes jis įgyjamas susidūrus su virusais ir bakterijomis. Pirmą kartą susidūrus su įsibrovėliu adaptacinis imunitetas per kelias savaites pagamina reikiamus antikūnus. Kai organizmas vėl susiduria su tuo pačiu įsibrovėliu, imuninė sistema jau būna pasirengusi ir gali reaguoti daug greičiau bei veiksmingiau. Šis imuninės sistemos gebėjimas „prisiminti“ patogeną ir reaguoti efektyviau vadinamas imunine atmintimi.
Kad būtų lengviau suprasti, įsivaizduokite įgimtą imunitetą kaip bandymą įsibrauti į butą išlaužiant duris - išlaužti galima bet kurias duris. Adaptacinis (įgytas) imunitetas yra tarsi raktas, kuris atrakina tik tam tikras duris - su raktu į vidų patenkama greičiau ir tiksliau.
Imuninės sistemos veiklos sutrikimai ir jų priežastys
Imuninė sistema turi veikti tinkamu lygiu. Jei vaiko imuninė sistema susilpnėjusi, infekcijos pasitaiko dažniau. Tačiau jei sistema sureaguoja pernelyg stipriai, ji gali klaidingai manyti, kad nekenksmingos medžiagos yra grėsmė. Dėl to gali išsivystyti alergijos ar autoimuninės ligos, kai organizmas puola savo paties ląsteles. Svarbu, kad vaiko imuninė sistema būtų subalansuota - nei per silpna, nei per stipri. Imuninės sistemos veiklos reguliavimas vadinamas imunomoduliacija.
Dažnas ir nepagrįstas antibiotikų vartojimas. Antibiotikai sutrikdo žarnyno mikrofloros pusiausvyrą, tačiau žarnyno sveikata yra glaudžiai susijusi su imuninės sistemos funkcija. Daugiausia imuninių ląstelių gyvena žarnyne, ir tas ląsteles turime maitinti. Pavojingiausias imuniteto žudikas - antibiotikai. Vaikas suserga, geria antibiotikus, paskui vėl suserga, ir jam vėl duodama šių vaistų - užburtas ratas toliau sukasi. Antibiotikai žudo gerąją žarnyno florą, todėl gydytis jais verta tik būtiniausiais atvejais. Deja, daugelis šiuolaikinių mamų antibiotikų kaskart griebiasi net nuo slogos. Žarnyno mikroflorą suardome labai greitai, o atkurti ją ypač sunku. Dažnai tėvams tenka priminti, kad žarnyno bakterijos yra kaip gyvūnas augintinis, kuris žus, jeigu neduosime jam valgyti. Taip ir gerosios bakterijos - neužtenka jų išgerti, turime duoti ir maisto - ląstelienos.
Nepakankamas arba nekokybiškas miegas. Būtent miego metu organizmas efektyviausiai atsinaujina, todėl reguliarus ir pakankamai ilgas miegas yra imuninės sistemos sąjungininkas.
Posakis, kad visos ligos yra „nuo nervų“, nėra laužtas iš piršto. O štai vitaminai A ir D imuninės sistemos veikloje dalyvauja tiesiogiai, padėdami aktyvuoti imunines T ir B ląsteles, kovojančias su ligų sukėlėjais ar bakterijomis, o geležis yra būtina šių imuninių ląstelių dauginimuisi ir brendimui. Jeigu namie tvyro tėvų nesantaika, kelianti nuolatinį stresą, arba vaikas gyvena slegiamas nerimo, nežinios, baimės ir pan., nesitikėkime, kad jo imunitetas bus stiprus.
Nors Covid-19 pandemijos laikotarpis visus išmokė dažniau plauti rankas, naudoti dezinfekcijos priemones, vis dėlto visos aplinkos sterilizuoti ir pernelyg švarinti nereikėtų, nes nuolatinis visa ko dezinfekavimas (grindų, drabužių, indų, rankų, baldų, patalų, rankenų ir t. t.) mažina mikrobų, reikalingų treniruoti imuninę sistemą, įvairovę. Higienos hipotezė teigia, kad maža mikrobinė ekspozicija ankstyvame gyvenime gali trukdyti normaliai imuninei reguliacijai ir padidinti alerginių ar imunologinių sutrikimų riziką vėliau gyvenime. Ši idėja grindžiama epidemiologinių duomenų ir imunologinių mechanizmų analize.
Taip pat svarbu suprasti, kad jokie vitaminai, maisto papildai ar jų deriniai neatstoja skiepų nuo specifinių ligų. Vaikų imuniteto stiprinimui, kaip ir suaugusiųjų, labai svarbų vaidmenį atlieka mityba. Vis dėlto, kai kurių imunitetui svarbių medžiagų su maistu gauti pakankamai yra sudėtinga - ypač vaikams. Pavyzdžiui, riebi žuvis nėra dažnas vaiko pasirinkimas, todėl, greičiausiai, be kokybiškų žuvų taukų vaikams neišsiversite, nes jie padeda reguliuoti uždegimą, gali sumažinti alergijos, astmos rizikas, sutrumpinti kai kurių infekcinių ligų trukmę susirgus.
Ar įmanoma „ištreniruoti“ imuninę sistemą?
Taip. Imuninę sistemą galima sužadinti, kad ji būtų pasirengusi kovoti su bakterijomis ir virusais. Imuninę sistemą, kaip ir raumenis, galima „treniruoti“. Kai treniruojamės, esame stipresni ir greitesni - panašiai „treniruojasi“ ir imuninės sistemos ląstelės. Užsikrėtus „treniruotos“ ląstelės reaguoja stipriau ir greičiau, kad neleistų atsirasti simptomams arba juos sušvelnintų ir sutrumpintų ligos trukmę.
Kaip sustiprinti vaiko imuninę sistemą?
Imuninę sistemą galima stiprinti maistinėmis medžiagomis, turinčiomis imunomoduliuojantį poveikį. Šios medžiagos padeda išlaikyti subalansuotą imuninę sistemą ir paruošti ją kovoti su bakterijomis ir virusais, patenkančiais į organizmą. Kai kurie maisto papildai pasižymi “, imuninę sistemą stiprinančiomis medžiagomis.
1. Subalansuota ir įvairi mityba
Mityba turėtų būti spalvinga ir įvairi - vaisiai, uogos, daržovės, neskaldyti grūdai, baltymai, sveikosios riebalų rūgštys. Vaikai mėgsta saldžius vaisius ir uogas, pavyzdžiui, mėlynės, braškės, avietės ar gervuogės yra puikus pasirinkimas. Daugelis vaikų mielai valgo medų (jei nėra alergiški), be to, tai gera cukraus alternatyva. Medus ne tik skanus, bet ir jame yra antimikrobinių medžiagų bei antioksidantų, kurie gali sustiprinti vaiko imunitetą. Nors riešutai ne visada yra pirmas pasirinkimas, jų galima dėti į sausainius, batonėlius ar košę. Atsižvelgiant į tai, kad daugelis vaikų nenoriai valgo daržoves „grynai“, jas galima sėkmingai įtraukti į mitybos racioną „paslėpus“ omletuose, troškiniuose ar kokteiliuose. Nors šokoladas laikomas „nesveiku užkandžiu“, juodasis šokoladas, kuriame yra daug kakavos (bent 70 %), nedideliais kiekiais gali būti vertingas antioksidantų ir mineralų šaltinis. Dažnai renkamės baltą duoną arba klasikinius makaronus, tačiau pilno grūdo produktuose yra daug daugiau skaidulų, B grupės vitaminų ir mineralų.
Gamta dosniai dalijasi ištekliais, kurie šimtmečius buvo naudojami organizmo apsaugai stiprinti. Šeivamedžio uogos, medus, imbieras, česnakas turi vertingų antioksidantų, vitaminų ir fitonutrientų, kurie padeda organizmui kovoti su infekcijomis.
Žarnyno mikroflorą maitina sveiki grūdai su visomis savo vertingosiomis dalimis, virtos ir šviežios, ypač raugintos, daržovės, ankštinių augalų gaminiai, vaisiai, sėklos, riešutai. Didžiausias imuniteto priešas - cukrus. Daugybė tyrimų įrodė, kad cukrus žudo imuninės sistemos ląsteles, pašalina iš organizmo vitaminą C ir t. t. Nebūtina visiškai atsisakyti saldumynų - yra daug saldžių vaisių, uogų, o vaikai nuolat maitinami cukrumi. Iš didelės meilės visokiausiais dirbtiniais saldumynais vaikus lepina seneliai. Jais maitiname ir prastai valgantį vaiką - kad tik ką nors suvalgytų, tik jokios naudos iš tokio maisto nėra. Paradoksalu, bet net gydome vaiką sirupu su cukrumi arba duodame vitamino C saldainiukų. Tėvai žino, kad imunitetui padeda vitaminas C, bet vertingiausias yra maiste esantis natūralus vitaminas C, nes tabletėje - sintetinė askorbo rūgštis.
2. Reguliarus fizinis aktyvumas
Reguliarus mankštinimasis yra vienas iš paprasčiausių būdų natūraliai sustiprinti vaiko imuninę sistemą. Jis padeda aktyvuoti limfinę sistemą, kuri atsakinga už organizmo valymą ir imuninių reakcijų koordinavimą. Kai tik turite galimybę, skatinkite vaiką vaikščioti basomis po žolę, smėlį, akmenukus (žinoma, prieš tai įsitikinkite, kad aplinka yra saugi). Kitas svarbus dalykas, kad mažai judančio vaiko kraujotaka sulėtėja, dėl to organizmas gauna mažiau maisto medžiagų.
3. Kokybiškas miegas
Miegas yra vienas svarbiausių veiksnių, stiprinančių vaiko organizmą. Pavyzdžiui, vaikams iki 6 metų reikia bent 10-12 valandų miego per parą, kad jie galėtų visiškai atsigauti ir atsispirti infekcijoms. Pasirūpinkite, kad jūsų vaikas miegotų jo amžiui rekomenduojamą valandų skaičių, nes miegas yra kritiškai svarbus ir jo imuniteto formavimuisi, ir veikimui. Klinikiniai duomenys rodo, kad trumpesnis miegas susijęs su padidėjusia kvėpavimo takų infekcijų rizika. Atkreipkite dėmesį, kad specialistai rekomenduoja, jog kūdikiai iki vienerių metų turi miegoti 12-15 val. per parą, vaikai iki dvejų - bent 11-14 val., vaikai nuo trejų iki penkerių 10 - 13 val., o vaikai ir ankstyvieji paaugliai iki trylikos - bent 9-11 valandų per parą. Miegant padidėja imuninių ląstelių aktyvumas, gaminasi antikūnai, stiprėja imuninė sistema.
4. Natūralios priemonės
Šeivamedis yra juodųjų uogų krūmas, jau seniai naudojamas liaudies medicinoje. Daugiausia mokslininkų „už“ kol kas turi česnakas: laboratoriniai tyrimai parodė, kad jis turi antibakterinį, antivirusinį ir priešgrybelinį poveikį, tačiau kūdikiams ši priemonė nėra tinkama (česnako rekomenduojama duoti ne anksčiau kaip 11-12 mėnesių amžiaus).
5. Emocinė gerovė ir streso valdymas
Įtemptas gyvenimo ritmas, įvairios lavinimosi, mokymosi, pramogų galimybės neretai perkrauna vaiko dienotvarkę, joje nelieka laiko nuobodžiauti, atsikvėpti, neskubėti. Jei vaikas nuolat įsitempęs, jo organizme daugėja streso hormonų - adrenalino, kortizolio ir kt., o tai slopina limfocitų, kovojančių su infekcijomis, veiklą. Be to, padidėjęs kortizolio kiekis mažina organizmo gebėjimą efektyviai reguliuoti uždegiminius procesus. Mokslinės apžvalgos rodo, kad lėtinis stresas ir su juo susiję hormoniniai pokyčiai gali reikšmingai silpninti imuninės sistemos funkciją ir didinti imlumą infekcijoms. Todėl jūs galite ne tik užtikrinti kokybišką ir ilgą vaiko miegą, bet ir suplanuoti laisvą laiką - be ekranų, be pareigų, be užduočių.
Taip pat svarbu žinoti, kad stresas vaikams gali pakenkti taip pat kaip ir suaugusiems. Štai patys pirmieji mėnesiai darželyje dažniausiai yra labai “imlūs ligoms”, kadangi vaikas - stresuoja ten eiti. Iki šeštųjų vaiko gyvenimo metų mažasis dažniausiai serga net iki 10-ies kartų per metus. Tačiau tos ligos - silpnos, pasireiškia tik sloga.
Streso supratimas: vaikams pritaikytas gerovės vadovas – „Wellness 101 Junior“
6. Tinkamas grūdinimas ir aplinkos poveikis
Nors Covid-19 pandemijos laikotarpis visus išmokė dažniau plauti rankas, naudoti dezinfekcijos priemones, vis dėlto visos aplinkos sterilizuoti ir pernelyg švarinti nereikėtų, nes nuolatinis visa ko dezinfekavimas mažina mikrobų, reikalingų treniruoti imuninę sistemą, įvairovę. Panaši situacija ir dėl aprangos - nereikia bijoti, kad vaikas pajaus šalčio, šiek tiek užgels rankas ar kojas, šalikas atidengs dalį kaklo ar esant žemai temperatūrai trumpam išbėgs į lauką be kepurės. Grūdinimas prasideda nuo gryno oro, o kiek jame būna miesto vaikas? Kaime gyvenantis mažylis išbėga į didelį kiemą, pievą ar miškelį. Daugiabučių apsuptyje esantis miestiečio kiemas dažniausiai betonuotas, po langais stovi keliasdešimt automobilių, o balkone rūko kaimynas. Kiek yra kiemų su vaikų žaidimų aikštelėmis, kur galima pasikapstyti smėlio dėžėje, kiek žiemą įrengtų čiuožyklų? Vyresniam vaikui dar sunkiau rasti, kur ir ką nuveikti lauke. Ne visuose miesto rajonuose yra parkų ir žaliųjų zonų, o ar dažnai tėvai išvyksta su vaikais už miesto - į gamtą?
7. Laiku ir tinkamai vartojami vaistai ir papildai
Medikai ir farmacininkai nuolat ieško naujų mokslinių formulių ir imuniteto stiprinimo būdų vaikams, o tėvai svajoja apie stiprų atžalų atsparumą ligoms ilgalaikėje perspektyvoje. Ir šiame kontekste svarbu paminėti, jog vis dėlto išlieka keli paprasti „vitaminai imunitetui“, kurie nieko nekainuoja - tai pasiekiama kiekvienam ir kiekvienuose namuose. Preparatai imunitetui stiprinti - paskutinė grandis. Jie reikalingi vaikams, kurie vartojo daug vaistų, ypač antibiotikų, taip pat dažnai sergantiems. Geriausia, kad tai būtų natūralios augalinės priemonės.
Omega-3 riebalų rūgštys ypač reikalingos po antibiotikų vartojimo. Žinoma, naudingos ir be priežasties, kadangi jos prisideda prie imuninės sistemos gerinimo. Imuninę sistemą taip pat gerina ir probiotikai, kurie turi būti duodami ne tik vaistukų, tačiau ir tam tikrų maisto gaminių pavidalu.
Kada verta sunerimti?
Tėvams dažnai kyla nerimas, ar dažni vaiko susirgimai reiškia silpną imunitetą, ar tai natūrali imuninės sistemos vystymosi dalis. Vaikų imuniteto stiprinimo temų populiarumas atgyja rudenį, pavasarį, tačiau svarbu žinoti, kad imuniteto formavimasis - ilgalaikė kelionė. Nors yra tyrimų, pagrindžiančių ir trumpalaikį vitaminų vartojimo poveikį (pavyzdžiui, vitaminas C, vartojamas iki peršalimo infekcijos, sutrumpina sirgimo laiką), vis dėlto, siekiant ilgalaikio rezultato - stiprios imuninės vaiko, o vėliau ir suaugusiojo sistemos - būtinas nuoseklus gyvenimo būdo planas.
Iki trečiųjų metų vaikui siūloma neduoti jokių vitaminų, nebent juos paskyrė gydytojas. Imuninė sistema turi formuotis pati, be nereikalingos pagalbos. Žinoma, ne tik suaugusiems, tačiau ir vaikučiams buvimas lauke yra reikalingas.
Sunkiausias darbas yra girdyti vaiką. Daug kalbama ir rašoma, kad nereikia baimintis vaikų karščiavimo. Tėvams patariu ne tik žiūrėti į termometrą, bet atsižvelgti ir į vaiko savijautą. Kai vaikas geria užtektinai skysčių ir yra žvalus, neverta pasiduoti panikai. Temperatūra duoda ir naudos - vaiko imuninė sistema kovoja, gamina antikūnus, įgyja patirties. Karščiuojančiam vaikui galima apmauti vėsiame vandenyje su actu sudrėkintas kojines, ant alkūnių ir riešų uždėti šaltą kompresą. Temperatūrą galite numušti be vaistų: drungnu vandeniu sudrėkinta ir išgręžta audinio skiaute nušluostykite kūnelį ir leiskite nudžiūti. Stebėkite karščiuojančio vaiko savijautą. Sunkesniais atvejais rinkitės natūralius preparatus.
tags: #silpnas #vaiko #imunitetas
