Jūs turite teisę laisvai nuspręsti, ar tęsti, ar nutraukti nėštumą.
Jūsų teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą apima teisę laisvai pasirinkti, ar tapti tėvais.
Galimybė nutraukti nėštumą yra ribota laiko atžvilgiu, todėl laiko faktorius yra labai svarbus.
Būtini medicininiai tyrimai turėtų būti atliekami laiku, kad nedelsiant galėtumėte nuspręsti, ar nutraukti nėštumą.
Priežastys dėl nėštumo nutraukimo gali būti skirtingos.
Galite nenorėti tam tikru laiku tapti tėvais arba turėti vaiką su tam tikru asmeniu.
Galimos nėštumo nutraukimo priežastys gali būti neigiamos medicininės indikacijos jums, vaisiaus sveikatai arba nėštumas, atsiradęs dėl išžaginimo.
Lietuvoje nėštumo nutraukimas nedraudžiamas.
Nėštumo Nutraukimo Galimybės ir Apribojimai
Nutraukti nėštumą galima tik iki dvyliktos nėštumo savaitės.
Nors jūs turite teisę laisvai spręsti dėl nėštumo išsaugojimo ar nutraukimo, šiame apsisprendime taip pat dalyvauja jūsų tėvų ar globėjo interesai.
Jūsų teisė į sveikatą gali būti pažeista, jei atsisakoma nutraukti nėštumą, net jei įvykdytos visos sąlygos.
Jei jums buvo atsisakyta leisti susipažinti su informacija apie jūsų ir jūsų vaisiaus sveikatą, arba jums informaciją buvo pateikta netinkamai ar pavėluotai, tai galėjo neigiamai paveikti jūsų privatų gyvenimą ir taip pažeisti jūsų teisę į privatų gyvenimą.
Konstitucinė Šeimos Teisių Apsauga
LR Konstitucijos 38 straipsnio 1-2 d. nustato, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas.
Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.
Visuomenės santykių sistemoje šeimai tenka svarbi vieta.
Šeima gali būti suprantama kaip visuomenės ląstelė, svarbiausia asmens buities organizavimo forma, pagrįsta santuoka ir giminyste.
Šeima - natūrali visų jos narių gyvenimo bei gerovės aplinka, atliekanti labai svarbias giminės pratęsimo, jauniosios kartos auklėjimo ir šeimos narių materialinės bei moralinės savitarpio paramos funkcijas.
Šeima taip pat gali būti įvardijama kaip socialinė grupė, pagrįsta santuoka, giminyste, įvaikinimu, ar kitomis formomis vaiką paėmimu auklėti, susijusi bendru gyvenimu, taip pat šeimos teisėmis ir pareigomis.
Taigi, žmogus turi teisę tuoktis ir sukurti šeimą, gyventi šeimoje ar nutraukti santuoką, o asmeniui pasinaudojus savo teise sukurti šeimą, Konstitucija nustato įsipareigojimus valstybei saugoti ją bei globoti.
Motinystė yra moters sugebėjimas atlikti išskirtinę biologinę ir socialinę funkciją - gimdyti vaikus, pratęsti žmonijos egzistenciją.
Motinystės sauga ir globa turėtų būti vienas prioritetinis valstybės uždavinių.
Nustatant motinystės apsaugos kriterijus reikėtų atsižvelgti į Pasaulio sveikatos organizacijos rezoliucijas, siekiant užtikrinti saugią motinystę - visumą socialinių, ekonominių, teisinių ir medicinos priemonių, kurios leidžia išvengti moterims nepageidaujamo nėštumo arba padeda gimdant vaikus, kai palankiausias tam amžius, kai moteris to nori, ir be neigiamo poveikio organizmui padeda išsaugoti gimdyvės sveikatą.
Konstitucijos 38 str. 1-2 dalyse įtvirtintos nuostatos yra pagrindas, pagal kurį atsižvelgiant turėtų būti reguliuojami kiti šeimos teisių turinį konkretizuojantys klausimai.
Įstatymai, reglamentuojantys šeimos teisinius santykius, neturi prieštarauti Konstitucijai, kurios 7 straipsnis nustato, kad negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, prieštaraujantis Konstitucijai.
2000-06-13 LR Konstitucinis Teismas savo nutarime pažymėjo, kad Konstitucijos 38 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos išreiškia valstybės įsipareigojimą įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų, kad šeima, taip pat motinystė, tėvystė ir vaikystė, kaip konstitucinės vertybės, būtų visokeriopai puoselėjamos ir saugomos.
Teisė turėti šeimą bei įgyvendinti savo šeimos teises, kaip ir bet kuri kita teisė, nėra absoliuti.
Tai yra šios teisės apribojimas.
Taigi, šeima pripažįstama savarankišku teisinės apsaugos objektu, nes ji, kaip tam tikras susivienijimas, turi savo specifinius interesus, skirtingus nuo atskirų jos narių interesų, ir tai leidžia jai daryti tam tikrą apsauginį teisinį poveikį.
Idėja apie šeimą, kaip savarankišką apsaugos objektą, yra pagrįsta ir kitų apsaugos objektų - motinystės, tėvystės, vaikystės - išskyrimu, kurių niekaip nepavadinsi teisės subjektais.
Valstybei šeima pirmiausiai yra tam tikras narių kolektyvas, ir jai svarbu, kad jame klostytųsi santykiai taip, kad tas kolektyvas darniai ir tinkamai veiktų.
Tuo tikslu vieniems šeimos nariams teikiama parama: mokamos pensijos, pašalpos, teikiamos kitos lengvatos, kitiems - ribojamos kai kurios teisės, vykdoma šeimos narių veiklos kontrolė, taip pat skatinimas ir derinamas atskirų narių elgesys viso kolektyvo interesais ir naudai, kad šis kolektyvas, t.y. visa šeima galėtų tinkamai vykdyti savo funkcijas, o taip ir suinteresuota visuomenė ir valstybė.
Nuostata, kad šeima kaip vertybė turi būti ypatingai saugoma valstybės, randame ne tik pagrindiniuose nacionaliniuose įstatymuose, bet ir tarptautiniuose teisės aktuose: Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių deklaracijos 16 str. 1 d. nustato, kad moterys ir vyrai, sulaukę pilnametystės, be jokių apribojimų, nepaisant rasės, tautybės ar religijos, turi teisę tuoktis ir kurti šeimą. JTO pilietinis ir politinis teisių paktas 23 straipsnis nustato, kad šeima yra natūrali ir pagrindinė visuomenės dalis, kuriai turi būti suteikta visuomenės ir valstybės apsauga, 17 straipsnis nustato, kad niekas neturėtų patirti savavališko bei neteisėto kišimosi į jo privatų ir šeimos gyvenimą, o antra šio straipsnio dalis numato asmens teisę į gynybą nuo tokio kišimosi.
JTO socialinis ir kultūrinis teisių paktas 10 str. nustato, kad šeimai turėtų būti taikoma kuo didesnė apsauga ir parama, nes šeima yra esminė natūrali visuomenės dalis, atsakinga už vaikų globą bei ugdymą, santuoka turi būti paremta abipusiu sutikimu.
Sutartis dėl Konstitucijos Europai II-67 str. numato, kad kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, o II-69 str. šiuos nacionalinius įstatymus.
Šio straipsnio tekstas nustato, kad atsižvelgiant į šios dienos reikalavimus, šeimos sąvoka gali būti išplėsta bei apimti atvejus, kai nacionaliniuose teisės aktuose be santuokos pripažįstamos ir kitos šeimos kūrimo formos.
Tai ne tos lyties žmonių sąjungos.
Tačiau jos esmė gali būti platesnė, kai tai numatyta nacionaliniuose teisės aktuose.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - EŽTK) 8 straipsnio 1 d. nurodo: kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir šeimos gyvenimas.
Dar vienas aspektas, į kurį būtina atsižvelgti yra 8 straipsnio 2 dalyje įvardinta išimtis, kad kišimasis į privatų ar šeimos gyvenimą turi būti būtinas demokratinėje visuomenėje: valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti.
Tai yra valstybės vidaus įstatymus.
Pagal EŽTK 14 str. bei EŽTK dvyliktąjį protokolą yra draudžiama diskriminacija: naudojimasis Konvencijos pripažintomis teisėmis ir laisvėmis (tame tarpe ir teise į šeimos gyvenimą ir santuoką) turi būti garantuojamas be jokios diskriminacijos dėl lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ir kitokių įsitikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kito statuso.
EŽTK septintojo protokolo 5 straipsnis nustato, kad sutuoktiniai turi lygias teises ir vienodą civilinę atsakomybę tarpusavio santykiuose bei vaikų atžvilgiu, tiek santuokos sudarymo bei jos trukmės, tiek jos nutraukimo klausimais.
Šeimos (family life) samprata Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijoje buvo konkretizuota nukrypstant nuo tradicinio šeimos supratimo, kad šeimą privalo sudaryti sutuoktinių pora.
Šeimyninis gyvenimas apibrėžiamas kaip labai artimų santykių de facto ir de jure egzistavimas, tarp dviejų ir daugiau asmenų, kurie yra sukūrę šeimą.
Ne tik santuokinė, bet ir nesantuokinė šeima yra pripažįstama „šeima“ Konvencijos prasme, o nesantuokiniai ryšiai gali būti laikomi šeima, jeigu partneriai nuolat kartu gyvena ir bendrai tvarko namų ūkį.
Byloje Marckx prieš Belgiją (1979-06-13) teismo nuomone, garantuodamas pagarbą šeimos gyvenimui EŽTK 8 str. preziumuoja šeimos egzistavimą.
Tai, kad ne santuokoje - viena motina ir jos vaikas yra pripažįstami šeima, todėl tokioms šeimoms taip pat yra taikomas EŽTK 8 straipsnis, valstybė negali trukdyti įgyvendinti šios teisės, išskyrus 8 str. 2 d. numatytas išimtis.
Taigi, šeimyninis gyvenimas gali egzistuoti dėl vedybinių arba natūralių (gamtos) ryšių.
Tai tapo teismo nagrinėtų bylų išimties tašku.
Šio visavertis asmens naudojimasis minėta teise.
Cossey prieš Didžiąją Britaniją byloje teismas pažymi, kad EŽTK 12 str. tai, kas matyti iš 12 straipsnio formuluotės, kuris saugo santuoką kaip šeimos pagrindą.
Tačiau teismas yra pripažinęs (pvz., tačiau teismas palaiko tokią nuomonę tik vaikų, susijusių su asmenimis kraujo ryšiais atžvilgiu.
Todėl valstybei nepripažįstant lytį pakeitusio (iš moters į vyrą) asmens vaiko tėvu, teismas nusprendė, kad šiuo atveju konvencijos 8 str., t.y. teisė į šeimos gyvenimą pažeista nebuvo.
Vis dėlto 2002 m. bylose Goodwin v. United Kingdom ir I v. United Kingdom buvo konstatuota, kad valstybės atsisakymas teisiškai pripažinti naują asmens lytinį identitetą po lyties pakeitimo operacijos laikytinas iškart dviejų EŽTK straipsnių (8 ir 12) pažeidimu, kadangi „XXI amžiuje transeksoalų teisė į asmens vystymąsi bei fizinę ir moralinę saugumą, kurią nevaržomai naudojasi kiti visuomenės nariai, nebegali būti laikoma kontroversiška.“
Nustatant, kokius santykius apima „šeimos gyvenimas“, gali būti atsižvelgiama į daugelį faktorių, tokius kaip bendras gyvenimas, ryšių pastovumas, demonstruojamas tarpusavio įsipareigojimų pobūdis.
Tai yra šios knygos nuostatose.
Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje formuluojama oficiali konstitucinė doktrina, aiškinami Konstitucijos principai bei normos, atskleidžiamos įvairios konstitucinės nuostatos tarpusavio sąjajos, jų turinio santykis, konstitucinių vertybių pusiausvyra, konstitucinio teisinio reguliavimo, kaip vienos visumos, esmė.
Tirdamas teisės aktų atitiktį aukštesnės galios teisės aktams, Konstitucinis Teismas plečia savo ankstesniuose aktuose pateiktą Konstitucijos nuostatų sampratą, atskleidžia naujus, atitinkamos konstitucinės justicijos bylos tyrimui būtinus Konstitucijoje nustatyto teisinio reguliavimo aspektus.
Vis dėlto Konstituciniame Teisme dar nebuvo iškeltas teisės aktų atitikimo Konstitucijos 38 straipsniui klausimas, todėl nėra išaiškinta šeimos sąvoka.
Šioms šeimoms (vienoms gyvenantiems asmenims) įstatymo pakeitimo įstatymo 2 str. šiuo metu vyras ir moteris, taip pat susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų vaikai, arba vienas iš tėvų, jų vaikai iki 18 metų.
Tai yra metai rugsėjo 1 dienos.
Šiems namams modernizuoti įstatyme, kurio 2 str. 8 p. šiuo metu vaikai (vaikai) iki 18 metų (toliau - vaikai (vaikai), taip pat motina arba tėvas, vieni auginantys vieną ar daugiau vaikų (vaikų).
Šeimos nariais taip pat laikomi asmenys, teismo tvarka pripažinti šeimos nariais, ir gali būti laikomi sutuoktinių ar vieno asmens kartu gyvenantys tėvai (tėviai).
Lietuvoje, priešingai nei yra aiškinęs Europos žmogaus teisių teismas, LR Civilinio kodekso normos net ir asmenims, registravusiems partnerystę, iš esmės nepripažįsta šeima, nors ir užsimena, kad gali turėti tikslą sukurti šeimyninius santykius - LR civilinio kodekso 3.229 straipsnis nurodo civilinių teisės normų taikymo ribas partnerystei (t.y. tai ne mažiau kaip vienerius metus tik turtiniai teisiniai santykiai).
Tai yra išvardinto 3.230 straipsnyje sugyventinių turto teisinė režimą.
Taip, kad jų teisės ir pareigos nebūtų priklausomos nuo sugyventinių valios pripažinti tėvystę ar nustatyti ją teismo sprendimu.
Kokias teises mes turėtumėme įvardinti kalbėdami apie šeimos teises?
Tačiau, kad pagrindinėmis šeimos teisėmis ir pareigomis, kurias įgyja sutuoktiniai, reikėtų laikyti sutuoktinių pareigas rūpintis vienam kitu, gimdyti vaikus bei juos auklėti.
Kalbant apie šeimos teisių vietą žmogaus teisių sistemoje, šeimos teisės žmogaus teisių kataloge priklauso pirmosios kartos žmogaus teisėms, kurioms priskiriamos pilietinės ir politinės teisės.
Teisė kurti šeimą būtų priskiriama prie pilietinių teisių, t.y. tokių teisių, kurias valstybė asmeniui nesuteikia, o tik yra įpareigota jas saugoti bei garantuoti.
Jas turi visi žmonės, neatsižvelgiant į tai, kokioje šalyje jie gyvens, kokią pilietybę jie beturėtų ar išvis jos neturėtų.
Iš kitos pusės, kai valstybė prisiima socialinę, teisinę ir ekonominę šeimos apsaugą, šeimos teises galima laikyti socialinėmis teisėmis.
Kaip siejasi teisė į šeimos gyvenimą su dirbtiniu apvaisinimu?
Tai yra.
Tačiau reglamentuojant dirbtinio apvaisinimo technologijų taikymą, leidžiant šias procedūras atlikti ne tik sutuoktiniams, bet ir netradicinėms šeimoms, jų pripažinimas pasidarys neįveikiamas.
Tai vaikas taps pilnametis.
Iš kitos pusės, esant galimybei taikyti dirbtinio apvaisinimo technologijas netradicinėms šeimoms, iš esmės griauna tradicinės šeimos sampratą.
Ar galima dirbtinį apvaisinimą laikyti išvestine teise - t.y. iš konstitucinės teisės į šeimos gyvenimą kylanti šeimos galimybė turėti vaiką?
Dr. Danielio Ameno 6 šeimos taisyklės, kaip užauginti laimingus, gerai besielgiančius vaikus
tags: #nestumo #nutraukima #reglamentuojamas #dokumentas #1994
