Lietuvos vaikų ikimokyklinio ugdymo samprata teigia, kad asmenybės ir sveikatos ištakos slypi vaikystėje. Todėl pirmasis uždavinys - saugoti ir stiprinti vaiko fizinę ir psichikos sveikatą, tenkinti pagrindinius jo poreikius: saugumo, aktyvumo, saviraiškos.
Kalbant apie vaikų darželį, svarbiausias yra vaikas. Darželio pedagogo pareiga - ne tik tęsti šeimoje pradėtą darbą, bet ir siekti geresnių rezultatų. Šeima ir darželis - du partneriai, atsakingi už vaiko sveikatą ir visapusišką ugdymą. Darželio auklėtojos vaidmuo ugdant vaiko sveikatą yra labai svarbus.
Auklėtojo pasirengimas ir požiūris
Auklėtoja turi būti tinkamai pasirengusi šiam darbui. Darželio pedagogės pasirengimas ugdyti vaikų sveikatą priklauso nuo kelių aplinkybių. Pirmoji - profesinis pasirengimas ikidiplominių ir podiplominių studijų metu. Pastaruoju metu Lietuvos aukštosiose ar aukštesniosiose mokyklose atkreiptas dėmesys į vaikų sveikatos ugdymo svarbą, todėl papildytos ikimokyklinio ugdymo pedagogų rengimo programos bei pedagogų kvalifikacijos kėlimo programos.
Deja, daugelis darželių auklėtojų, ypač vyresnio amžiaus, neturėjo tokios galimybės, todėl joms trūksta žinių apie sveikatos dalykus. Kita aplinkybė - pačių auklėtojų teigiamas požiūris į poreikį stiprinti vaikų sveikatą, noras ugdyti savo auklėtinių sveikatą. Nors ta aplinkybė daug priklauso nuo pedagogių turimų žinių, tačiau gali būti plėtojama ir kitais būdais: renkantis darželio veiklos kryptį, kuriant sveiką darželio aplinką, skatinant auklėtojų pastangas ir t. t.
Kaip matome, auklėtojos pasirengimas darželyje ugdyti vaiko sveikatą yra svarbi problema, kurią reikėtų plačiau ištirti. Tokį tyrimą atliko Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų instituto Socialinės pediatrijos laboratorijos ir Šiaulių universiteto Medicinos pagrindų katedros mokslininkai. Šio tyrimo tikslas - įvertinti darželių auklėtojų žinias ir požiūrį ugdant vaikų sveikatą.
Psichikos sveikatos svarba ir ugdymas
Psichikos sveikata yra neatsiejama bendros sveikatos dalis. Gera psichikos sveikata padeda mums pajusti gyvenimo džiaugsmą, geriau pažinti žmones ir mus supančią aplinką, kontroliuoti savo jausmus ir elgesį, lengviau įveikti stresą ir kasdieninio gyvenimo pokyčius. Gera vaikų psichikos sveikata lemia jų įpročius, pasiekimus moksle, socializaciją ir gerą būsimą sveikatą.
Ilgalaikės psichikos sveikatos pagrindas formuojasi ankstyvajame amžiuje. Apie pusę psichikos sveikatos sutrikimų pasireiškia iki 14 metų, du trečdaliai jų pasireiškia iki 24 metų. Negydomi vaikų ir paauglių psichikos sveikatos sutrikimai turi ilgalaikių pasekmių - vyresniame amžiuje gali kilti elgesio sunkumų ar pasireikšti sunkesni psichikos sveikatos sutrikimai.
Suaugusių psichiatrams visuomet buvo daug paprasčiau, nes daugybė pas juos besikreipiančių pacientų gali būti įvardijami kaip „užleisti“, laiku nesikreipę pagalbos, o nuo to priklauso ir gydymo taktika. Nenoriu aiškinti, kiek įtakos vaikų psichologinei sveikatai turi mokykla ir mokytojai, nes tai ir taip akivaizdu. Šiai dienai galime tik pasidžiaugti, kad turime ypač daug nuostabių, charizmatiškų ir talentingų mokytojų. Tačiau net ir mėnulis turi tamsiąją pusę. Šalia puikių specialistų yra mokytojai, kurie kenčia vien nuo minties apie ėjimą į mokyklą. Tokie pedagogai kaltina mokyklą vien dėl to, kad ji egzistuoja su jos vaikais ir tėvais.
Ekspertai ypatingai pabrėžia ir prevencijos svarbą, nes visuomet efektyviau yra ne kovoti su padariniais, bet apskritai užkirsti ligai kelią. Pastaruoju metu vis labiau noriu vengti žodžio „prevencija“, nes tai terminas, kurį vos garsiai ištarus, susiraukia žmonių veidai. Gal verčiau tą sumą skirkime vaikų psichikos sveikatos prevencijos programoms? Kaip tokiu atveju nuspręsti, kas yra svarbiau? Man - prevencija. Tiesą sakant, man pačiam priimtinesnis terminas yra „psichikos sveikatos ugdymas“. Kam reikia ugdyti psichikos sveikatą arba, jei tiksliau, didinti atsparumą?
Aišku, viskas prasideda šeimoje: jei vaiko tėvai augo niekuomet nekalbėdami apie emocijas, jausmus ir nemokėjo to nei parodyti, nei įvardinti, būtina padėti mažiesiems gauti tokias žinias darželyje ar mokykloje. Tokią prevenciją mes privalome įgyvendinti nuo pat darželio iki paauglystės. Laikas pagaliau apsispręsti, ar psichikos sveikatos ugdymas yra niekalas, reikalingas tik psichikos sveikatos specialistams, ar tai mūsų valstybės ugdymo dalis, prilyginama lietuvių kalbai, matematikai ar informacinėms technologijoms.
Šis mano pasakymas tikrai nereiškia, kad visa atsakomybė turi būti užkrauta ant mokytojų pečių. Jų ir taip nežmoniškas darbo krūvis, o vaikų švietimas niekuomet nėra vienpusis procesas. Jame privalo dalyvauti ne tik mokytojai, bet ir tėvai, o taip pat žmonės, priimantys svarbius sprendimus.
Vaikų sveikatos būklė ir iššūkiai
Fizinė ir emocinė darželinukų sveikata Lietuvoje prastėja. Viena pagrindinių to priežasčių - pernelyg nuvertinama ikimokyklinio ugdymo svarba. Vieni vaikų darželį lankantys vaikai per metus serga vos kartą ar du, o kiti sirguliuodami ar baiminantis net ir nedidelių susirgimų namuose praleidžia daugiau laiko nei ugdymo įstaigose. „Vis dar nuolat girdime, kad tėvai vaikų į darželį neveda dėl to, kad šie ten nuėję nuo kitų vaikų užsikrečia įvairiomis ligomis. Tačiau nėra nieko blogo, jei vaikas per metus kelis kartus suserga sloga. Vedant vaiką į darželį susiformuoja natūralus imunitetas, kuris bus būtinas ir vėlesniame amžiuje.
Neseniai sveikatos apsaugos ministerija kartu su Higienos institutu pristatė Lietuvos ugdymo įstaigas lankančių vaikų kasmetinės sveikatos patikros rodiklių apžvalgą. Jos duomenimis, ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikata Lietuvoje prastėja. 2022-2023 metais ikimokyklinio ugdymo veikloje be įvairiausių apribojimų galėjo dalyvauti tik 85,6 proc. vaikų. „90 proc. vaikų, kurie ima lankyti darželius, ima sirgti dažniau. Likę serga rečiau, nes jie namuose turi brolių ar seserų. Jei su kitais vaikais jie neturi sąlyčio ir namuose, imunitetas jiems nesusiformuoja. Kai kalbame apie fizinę vaikų sveikatą, tai ikimokyklinio ugdymo įstaigos jiems vien jau dėl imuniteto yra labai svarbios. Anot specialistų, ikimokyklinio amžiaus vaikams 3-8 kartus per metus sirgti yra normalu, nes vaikų imunitetas dar tik formuojasi ir visiškai susiformuoja tik apie 11-12 gyvenimo metus.
„Panacėjos, kad vaikai nesirgtų, nėra, tačiau svarbu sudaryti tinkamas sąlygas, kad imunitetas atliktų savo darbą. Tam svarbus yra vaikų fizinis aktyvumas, sveika mityba, veiklos ir poilsio higiena, buvimas lauke bet kokiu oru, grūdinimas, saugi emocinė aplinka. Kaip tik tam šiandien ikimokyklinio ugdymo įstaigose skiriama daug dėmesio ir siekiama užtikrinti vaikų priežiūros ir ugdymo vienovę“, - kalba S. Ji pabrėžia, kad neretai pamirštama ir tai, kad ikimokyklinės įstaigos svarbios formuojantis ne tik vaiko fizinės, bet ir emocinės sveikatos stiprinimui.
Vaikų neturintys žmonės arba tėvai, kurių vaikai darželių nelanko, dažnai vis dar įsivaizduoja, kad vaikų darželiai teikia tik savotišką vaiko priežiūros funkciją. Šiandien toks įsitikinimas yra visiškai klaidingas, sako Stasė Ustilaitė. „Galiausiai, patys santykiai su kitais vaikais, ilgalaikis, nuolatinis, saugus vaiko emocinis ryšys su mokytoju, žaidimas ir kitos patirtinės veiklos yra labai svarbūs dalykai stiprinant vaikų emocinę sveikatą. Kuo daugiau vaikai laiko praleidžia socializuodamiesi, tuo geresni socialiniai įgūdžiai susiformuoja. Tad psichinei vaikų sveikatai ikimokyklinės įstaigos turi milžinišką vaidmenį“, - dėsto docentė.
Dažniausiai pasitaikantys sutrikimai ir pagalba
Vaikai gali sirgti įvairiomis ligomis, kurios gali turėti įtakos jų fizinei, emocinei ir psichologinei raidai. Tarp dažniausiai pasitaikančių vaikų ligų yra infekcinės ligos (gripas, vėjaraupiai, tymai, bronchitas ir kt.), lėtinės ligos (astma, diabetas, alergijos) ir psichikos sveikatos sutrikimai (depresija, nerimo sutrikimai, hiperkinezinis sutrikimas).
Nuo 2 savaičių iki 5 metų dažniausiai vaikai gali turėti baimių, nerimo, vaiko raidos, elgesio ir emocijų, dėmesio ir aktyvumo, kalbos ir komunikacijos sutrikimų, įvairiapusį raidos sutrikimą (autizmas, Aspergerio sindromas). Priešmokykliniame amžiuje neretai pasitaiko brandumo mokyklai problemos, elgesio ir emocijų, aktyvumo ir dėmesio sutrikimai. Pradiniame amžiuje viena iš dažniausių problemų yra mokymosi sunkumai, kalbos ir komunikacijos sutrikimai, aktyvumo ir dėmesio, elgesio ir emocijų sutrikimai ir kuo toliau tuo dažniau gali būti susiduriama su nerimastingumu, padidėjusiu jautrumu, socialinių ir psichologinių įgūdžių stygiumi. Paauglystės amžiaus tarpsnis gali atnešti ne tik vystymosi krizės sunkumus, bet ir depresiją, įkyrumus, generalizuotą nerimą, obsesinį kompulsinį sutrikimą, fobijas, valgymo sutrikimus, sunkumus pritapti, mokytis.
Žinia, kad vaikas ar paauglys turi sunkumų gali būti nemaloni, sunki, nes paliečia visą šeimą, neretai artimuosius ir draugus. Tėvų (dažnu atveju) pasirinktas kelias neigti ir slėpti vaiko ligą ar sutrikimą, yra TIESIOGINIS nusikaltimas vaiko ateičiai.
Dažniausiai pasitaikantys elgesio ir emocijų sutrikimai:
- Aktyvumo ar/ir dėmesio sutrikimai: aktyvumo sutrikimas, dėmesio sutrikimas, aktyvumo ir dėmesio sutrikimas.
- Elgesio sutrikimai: prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas, elgesio sutrikimas (asocialus elgesys).
- Emocijų sutrikimai: nerimo spektro sutrikimas, nuotaikos spektro sutrikimas.
Šiuos sutrikimus nustato savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba, atlikusi išsamų įvertinimą.
Hiperkinezinis elgesio sutrikimas
Hiperkinezinis elgesio sutrikimas, dar žinomas kaip hiperaktyvumo sutrikimas, dažniausiai paveikia centrinę nervų sistemą. Šis sutrikimas dažniausiai diagnozuojamas vaikystėje. Jis pasireiškia nuolatiniu hiperaktyvumu ir impulsyvumu, dėmesio stoka, kurie gali turėti neigiamą poveikį kasdieniam gyvenimui, mokymuisi ir socialiniams santykiams. Ši liga gali turėti ilgalaikių pasekmių suaugusiųjų gyvenime, jei nebus laiku diagnozuota ir gydoma. Hiperkinezinio elgesio sutrikimo gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicinius sprendimus. Medicininis gydymas dažnai apima vaistus, tokius kaip stimulantai, kurie padeda reguliuoti neurotransmiterių lygį smegenyse.
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS)
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS) yra raidos sutrikimas, pasireiškiantis dėmesio išlaikymo sunkumais ir per dideliu aktyvumu. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo gydymas yra kompleksinis. Šį gydymą sudaro gyvensenos įpročių keitimas, psichoedukacija apie sutrikimą, palaikomoji psichoterapija, orientuota į simptomus, šeimos psichoterapija bei medikamentinis ADS simptomų gydymas. Įtarus simptomus, būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją ir gauti nukreipimą pas psichikos sveikatos specialistą. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas gali būti su elgesio sutrikimais arba be jų - tai ir yra pagrindinė detalė, nuo kurios priklauso tolimesnė pagalba.
Obsesinis kompulsinis sutrikimas
Obsesinį kompulsinį sutrikimą turintiems vaikams pasireiškia nekontroliuojamos įkyrios mintys ir/arba kompulsyvus, nesuvaldomas elgesys, kurį sergantysis nuolat kartoja. Obsesijos gali apimti baimes dėl užteršimo, abejones dėl uždarytų durų ar kitų nepageidaujamų minčių. Kompulsijos yra elgesiai, kurių žmogus imasi, siekdamas sumažinti obsesijų sukeltą nerimą, pvz., dažnas rankų plovimas, tikrinimas ar skaičiavimas. Šie simptomai gali trukdyti kasdieninei veiklai, mokykloje, namuose ar santykiuose su aplinkiniais. Gydymas apima kognityvinę elgesio terapiją ir medikamentus, kurie padeda valdyti obsesijas ir kompulsijas.
Nerimas
Nerimas - tai susirūpinimo, dirglumo, baimės, nuogąstavimo jausmas. Jei nerimas turi priežastį (pavyzdžiui, prieš egzaminą ar darbo pokalbį), tai yra adekvatus, normalus jausmas. Šis sutrikimas gali sutrikdyti vidaus organų veiklą, gali pasireikšti panikos priepuoliai arba užvaldyti įkyrios mintys ar kompulsyvūs veiksmai. Nerimo sutrikimų vertinimas dažnai prasideda apsilankius pirminės sveikatos priežiūros centre, nes nerimo sutrikimai dažnai egzistuoja kartu su kitais sutrikimais, pavyzdžiui, depresija ar obsesiniu kompulsiniu sutrikimu.
Depresija
Depresija yra psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika bei interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu, tai trukdo kasdieniniam gyvenimui. Medikamentinis gydymas antidepresantais rekomenduojamas, kai depresija trukdo kasdienei veiklai ir sukelia vidutinį arba stiprų diskomfortą.
Autizmas
Autizmas yra įvairiapusis vystymosi sutrikimas, kuriam būdingi sunkumai pasireiškiantys trijose veiklos srityse: socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio. Pirmuosius šio sutrikimo požymius galima pastebėti dar vaikystėje, o mažyliui augant simptomai ryškėja, tampa sunkesni. Autizmo bruožų turintys asmenys „kitaip“ suvokia aplinką. Jie dažnai sutelkia dėmesį į detales, todėl jiems tampa sunku pamatyti platesnį situacijos kontekstą, retai ieško akių kontakto, jiems sunku atpažinti kito žmogaus jausmus ir emocijas veide. Teikiant tinkamą pagalbą, sutrikę gebėjimai gali būti pagerinami, o autistiško elgesio apraiškos sušvelninamos.
Bipolinis sutrikimas
Bipolinis sutrikimas yra psichikos sutrikimas, kuriam būdingi ryškūs nuotaikos svyravimai tam tikru periodu - nuotaikos pablogėjimo epizodai (depresijos) ir pakilios nuotaikos periodai (manijos arba hipomanijos). Šis sutrikimas dažniausiai yra gydomas medikamentų ir psichoterapijos pagalba. Psichoterapija gali suteikti paramą tiek sergančiajam, tiek jo artimiesiems, padėti suprasti sutrikimą, išmokyti su juo tvarkytis.
Raidos sutrikimas
Raidos sutrikimas - tai vienos ar daugiau raidos sričių vystymosi sulėtėjimas. Prie raidos sutrikimų yra priskiriama motorinės raidos disfunkcija, cerebrinis paralyžius, kalbos ir kalbėjimo sutrikimai, protinis atsilikimas ir mišrūs raidos sutrikimai, įvairiapusiai raidos sutrikimai (autizmas), mokymosi sutrikimai, socialinės ir emocinės raidos bei elgesio sutrikimai, regos ir klausos sutrikimai. Dalis raidos sutrikimų diagnozuojami ikimokykliniame amžiuje, kiti dažniausiai nustatomi mokykliniame amžiuje. Pagalba raidos sutrikimų turintiems vaikams yra įvairi, tačiau pagrindinis pagalbos tikslas - ankstyva sutrikimo diagnostika, sudaranti galimybes kuo anksčiau imtis tikslingų veiksmų koreguojant sutrikimus.
SAVAITĖLĖ DIAGNOZĖ YRA ITIN SVARBI, NES: Kuo anksčiau nustatoma liga, tuo greičiau galima imtis gydymo ar terapijos. Tai gali padėti užkirsti kelią komplikacijoms ir pagerinti vaiko gyvenimo kokybę. Ankstyva intervencija gali padėti vaikui pasiekti geresnę raidą.
Kada naudinga kreiptis į specialistus?
- Fizinės sveikatos problemos: Jei pastebite ilgalaikį arba sunkų kosulį, karščiavimą, nuovargį, svorio kritimą ar kitus neįprastus simptomus. Jei vaikas dažnai serga infekcinėmis ligomis.
- Emociniai ar psichologiniai iššūkiai: Jei vaikas ilgą laiką jaučiasi liūdnas, neramus arba pasikeitė jo elgesys (pvz., tapo agresyvus ar uždaras). Jei pastebite, kad vaikas sunkiai susikaupia mokykloje, turi problemų bendraujant su bendraamžiais arba nerimauja.
Pas kuriuos specialistus reikia kreiptis konkrečiu atveju?
- Vaikų gydytojas (pediatras) - jei kyla fizinių sveikatos problemų, pirmiausia įvertins vaiko būklę ir, jei reikia, nukreips pas kitus specialistus.
- Psichologas - jei vaikas patiria pažinimo sunkumų arba emocines problemas, psichologas gali atlikti įvertinimą ir pasiūlyti terapinį planą.
- Psichiatras - jei būtina medikamentinė terapija dėl psichikos sveikatos problemų, vaikas gali būti nukreiptas pas psichiatrą.
Paprasčiausia pagalba vaikams ir jų tėvams, patiriantiems sunkumus, yra prieinama skiriant koordinuotai teikiamas paslaugas. Tėvams, ugdymo įstaigų specialistams įtarti vaikų psichikos sveikatos sutrikimus ar atskirti juos nuo charakterio ypatybių, nėra lengva.
Specialistų vaidmenys:
- Psichologas - specialistas, turintis psichologinį išsilavinimą, kuris dirba su žmonių psichika, emocijomis ir elgesiu. Psichologai vertina, diagnozuoja ir teikia terapiją dėl įvairių psichologinių problemų. Jie padeda rinkti informaciją apie asmens psichinę būklę tirdami jų mintis, jausmus ir elgesį, dėmesio, atminties ir raidos ypatumus, tačiau neturi teisės skirti vaistų. Vaikų psichologas ne tik vertina, bet ir konsultuoja.
- Psichoterapeutas - specialistas, kuris gali būti psichologas arba psichiatras, tačiau turi papildomą mokymą psichoterapijos srityje. Psichoterapeutai dirba su pacientais teikdami pokalbių terapiją, padeda spręsti emocines problemas, stresą, santykių problemas ir kitus iššūkius, naudodamiesi įvairiomis terapijos metodikomis.
- Psichiatras - gydytojas, specializuojantis psichikos sveikatoje, kuris baigė medicinos studijas ir papildomai mokėsi psichiatrijos. Psichiatras gali diagnozuoti psichines ligas ir skirti vaistus. Jie gali teikti psichoterapiją, bet jų pagrindinė funkcija - diagnozuoti ir gydyti sunkius psichinius sutrikimus.
- Vaikų psichiatras - gydytojas psichiatras, kurio specializacija - vaikų psichiatrija. Gydytojo psichiatro kompetencija - diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimus ir prireikus skirti reikalingą gydymą: vaistus, psichologo, logopedo, kineziterapeuto ar kt. specialistų konsultacijas.
Pagalbos programos ir paslaugos
Psichologai, visuomenės sveikatos ir kiti specialistai teikia įvairias psichikos sveikatos gerinimo paslaugas, skirtas padėti gyventojams stiprinti psichinę sveikatą ir gerovę. Specialistai teikia nemokamas individualias psichologo konsultacijas, organizuoja grupinius užsiėmimus, konsultuoja dėl priklausomybių, vykdo ankstyvosios intervencijos programas jaunimui, ir teikia socialinius receptus senjorams. Taip pat rengiami mokymai darbuotojams ir mokyklų personalui, skirti didinti kompetenciją psichikos sveikatos srityje, bei vykdoma savižudybių prevencija.
Šiaulių rajono savivaldybėje pradėtas įgyvendinti projektas ,,TILTAS į vaiko sėkmę“. Projekto vykdymo laikotarpis 03/2025-02/2028.
SVEIKATOS PASLAUGOS RAIDOS SUTRIKIMŲ TURINTIEMS VAIKAMS IR JŲ ŠEIMOMS:
- Psichologinė, psichiatrinė pagalba vaikui ir šeimai: Pasirinktos pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos Psichikos sveikatos centre teikiamos medicinos psichologo, vaikų ir paauglių psichiatro konsultacijos bei asmens ir (ar) šeimos psichologinės konsultacijos. Nemokamos psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugas ugdymo įstaigų bendruomenėms teikia Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras (organizuojamos individualios psichologo konsultacijos, psichologo konsultacijos grupėms bei emocinės gerovės konsultavimo paslaugos).
- Medicininės reabilitacijos procedūros (kineziterapija, ergoterapija, medicinos psichologo ir (ar) klinikinio logopedo užsiėmimai ir kt.): Teikiamos ambulatorinės ir (ar) stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugos, sveikatos grąžinamasis gydymas, palaikomoji reabilitacija, sanatorinis gydymas. Dėl medicininės reabilitacijos konsultuoja fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Reikalingas šeimos gydytojo siuntimas.
- Kalbos korekcijos paslaugos: Paslaugas teikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios antrinio ir (ar) tretinio lygio medicininės reabilitacijos paslaugas. Paslaugas skiria fizinės medicinos ir reabilitacijos, vaikų ligų gydytojai, neurochirurgai, neurologai, otorinolaringologai, odontologai, veido ir žandikaulių chirurgai.
- Hipoterapija - tai gydomoji terapija su žirgais, kurios metu pasitelkiamas žirgo judėjimas tam, kad būtų pagerinta žmogaus fizinė, emocinė ar psichologinė būklė.
- Neurografika - tai kūrybinė, savianalizės ir emocinio išlaisvinimo technika, kuri jungia piešimą, psichologiją ir neuromokslą.
- Miško terapija - tai sąmoningas buvimas miške ar gamtoje, siekiant pagerinti fizinę, emocinę ir psichinę savijautą.
- Dramos terapija - tai terapinė praktika, kurioje naudojami vaidinimai, improvizacija, kūrybiniai procesai ir vaidmenų žaidimai, siekiant padėti žmonėms spręsti psichologines problemas, išgyventi emocinius sunkumus ir ugdyti savivertę bei pasitikėjimą savimi.
- Meno terapija - tai psichoterapijos forma, kuri naudoja meninius procesus (tokius kaip piešimas, tapyba, lipdymas ir pan.) kaip priemonę saviraiškai, emocijų pažinimui ir psichologinei savijautai gerinti.
Švietimo pagalba ugdymo įstaigoje:
Mokinių ugdymosi sunkumus vertina mokyklos vaiko gerovės komisija, specialiuosius ugdymosi poreikius vertina savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba. Mokiniams ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bendrojo ugdymo mokyklose teikiama specialiojo pedagogo, logopedo, tiflopedagogo, surdopedagogo, socialinio pedagogo, psichologo pagalba. Esant poreikiui pedagogai mokiniams pritaiko ugdymo turinį, parenka mokymo strategijas, priemones, pritaiko mokyklos, klasės aplinką, naudoja techninės pagalbos priemones. Mokiniams / vaikams rengiami individualaus ugdymo planai. Šių planų dalis yra pagalbos planas, kurį rengiant įtraukiami mokytojai bei bendradarbiaujama su švietimo pagalbą teikiančiais specialistais. Taip pat svarbus bendradarbiavimas su savivaldybių administracijos švietimo padaliniais, regioniniais specialiojo ugdymo centrais, Nacionaline švietimo agentūra.
Mažeikių rajono savivaldybės savižudybių prevencijos koordinavimas yra svarbi veikla, skirta mažinti savižudybių skaičių ir gerinti visuomenės psichinę sveikatą. Koordinuojant šią veiklą, rengiamos ir įgyvendinamos prevencijos programos, bendradarbiaujama su įvairiomis organizacijomis, organizuojami mokymai specialistams, vykdomos informacinės kampanijos ir teikiamos nemokamos konsultacijos.
tags: #aukletojos #vaidmuo #stiprinant #vaiko #psichine #sveikata
