Vanduo yra gyvybiškai svarbus žmogaus organizmui. Jis padeda maisto medžiagoms patekti į ląsteles, pašalina toksinus, reguliuoja kūno temperatūrą, padeda virškinimui ir atlieka daugybę kitų funkcijų. Vanduo sudaro 60-70 procentų žmogaus kūno masės. Vanduo nėštumo metu yra dar svarbesnis - vien sveikos mitybos ir vitaminų nepakanka.
Niekam nekelia abejonių teiginys, kaip gyvybiškai svarbu visą nėštumo laikotarpį vartoti pakankamai vandens. Tai turi įtakos tiek nėščiosios, tiek kūdikio sveikatai.
Besilaukiančioms moterims, rekomenduojama kasdien išgerti ne mažiau kaip 2 litrus vandens.
Vandens svarba vaisiaus vystymuisi
Žmogui atseikėta net 9 mėnesius būti vandens gyventoju. Pakalbėkime apie pirmuosius jo namus - vaisiaus vandenų pilną pūslę. Vaisiaus vandenys, arba amniotinis skystis, supantys vaisių gimdoje, 99 procentais sudaryti iš vandens. Plūduriuodamas vaisiaus vandenyse vaikelis jaučiasi saugus ir patiria malonių pojūčių bei komfortą.
Kaip pagaminami vaisiaus vandenys? Juos gamina vidinis vandeninio dangalo paviršius. Vandeninis dangalas - tai plona, permatoma, blizganti plėvė. Nėštumo pradžioje vandenis gamina šio vandeninio dangalo ląstelės (epitelis). Vėliau vandenyse dar atsiranda vaisiaus šlapimo, vaisiaus odos plaukelių, epidermio ląstelių, vaisiaus išmatų - mekonijaus.
Vaisiaus vandenys vaidina svarbų vaidmenį kūdikio augimo ir vystymosi procese. Jie saugo ir aprūpina vaikutį skysčiais. Mažylis kvėpuoja skysčiais ir nuryja juos. Vaisiaus vandenų pūslė, kuriame ir auga kūdikis, pradeda formuotis maždaug 12 dieną po pastojimo.
Vaisiaus vandenų kiekis ir jo pokyčiai
Maždaug nuo 25 savaitės vaisiaus vandenų kiekis didėja po maždaug 50 mililitrų kas savaitę, ir 37 savaitę pasiekia maždaug 1 litrą, po to iš lėto mažėja iki gimdymo. Daugiausiai jų būna III nėštumo trimestrą (6-9 mėnesiais) - apie 1 litrą. Pačioje nėštumo pabaigoje vandenų mažėja. Pernešiojus vaisių jų vis mažėja.
Vandenų kiekis priklauso ir nuo vaisiaus sveikatos. Tarkime, kai pažeisti vaisiaus inkstai, vandenų būna per mažai, o kai pažeistas žarnynas - per daug. Dėl placentos ligų vaisiaus vandenų taip pat gali būti ne tiek, kiek reikia. Vandenų kiekis priklauso ir nuo motinos ligų. Štai kodėl įtarus vaisiaus vandenų patologiją reikia kruopščiai ištirti, ir būtina pagalba.
Oligohidramnionas - tai būklė, kai nėštumo metu vaisiaus vandenų yra per mažai. Polihidramnionas - tai būklė, kai nėštumo metu gimdoje susikaupia per daug vaisiaus vandenų. Taip pasitaiko 2 nėščioms moterims iš 100.
Kai kuriais atvejais vaisiaus vandenų tūris aplink kūdikį gali būti labai didelis. Moterims, kurių vaisiaus vandenų kiekis gerokai viršija normą, gali jausti diskomfortą pilve ir turėti kvėpavimo sunkumų.
Vandens vartojimo svarba nėščiosioms
Jei organizmas nuolat nėra aprūpinamas šviežiu vandeniu, jis turi naudoti esamas atsargas, kad gyvybiškai svarbių funkcijų veikla nenutrūktų. Dar daugiau skysčių reikėtų, jei nėštumo metu atostogaujate karštoje klimato zonoje, kalnuose arba daug sportuojate.
Nėštumo metu moters organizme padidėja hormono progesterono kiekis, kuris atpalaiduoja virškinimo trakto raumenis, o tai reiškia, kad maistas per virškinimo traktą juda lėčiau. Dėl padidėjusio progesterono kiekio nėštumo metu bei gimdos spaudimo į žarnyną, nėštumo metu vidurių užkietėjimas yra pakankamai dažna problema. Vanduo padeda virškinimui.
Nėštumo metu organizme cirkuliuojančio kraujo tūris padidėja 50-60 procentų. Tai užtikrina tinkamą besivystančio vaisiaus aprūpinimą maisto medžiagomis. Dėl fiziologinių pokyčių nėštumo metu moterys yra labiau linkusios sirgti šlapimo takų infekcijomis.
Neretas besilaukiančios moterys vengia gerti daug skysčių, nes bijo, kad vanduo užsilaikys organizme, lems tinimus. Jūsų kūnas, gaudamas per mažai skysčių, stengiasi apsisaugoti nuo dehidratacijos kaupdamas ir užlaikydamas organizme esančius skysčius. Nedidelis patinimas antroje nėštumo pusėje dėl padidėjusio kraujo tūrio yra normalu. Tačiau kartais tinimas gali labai apsunkinti nėščios moters kasdienybę.
Strijos yra viena nemaloniausių kosmetinių problemų nėštumo metu. Jos susidaro sparčiai tempiantis odai. Norint jų išvengti svarbu palaikyti gerą odos elastingumą. Šalia kosmetinių priemonių strijų profilaktikai svarbu ir vartoti pakankamai vandens.
Dehidratacija trečiajame nėštumo trimestre gali sukelti priešlaikinį gimdymą.
Kaip užtikrinti pakankamą vandens kiekį?
Jei nėštumo metu kamuoja pykinimas arba tiesiog nemėgstate gerti vandens, dešimt stiklinių per dieną gali pasirodyti neįveikiamai daug. Sugalvokite sau kasdienių rutininių veiksmų, kuriuos susiesite su vandens atsigėrimu. Jei pakankamai vandens išgeriate dienos metu, atsibudus naktį gerti specialiai skaičiuojant vandens normą tikrai nereikia.
Vandens parkai, pirtys ir baseinai nėštumo metu
Kyla klausimas, ar galima keliauti papramogauti į vandens parką esant 9 savaitę nėščiai, lankytis pirtyse, masažuose, džiakuzi. Džiakuzi, pirtys griežtai negalima per pirmą vizitą akcentavo gydytoja. Pirtys ir burbulinė sūkurinė vonia griežtai draudžiama kol formuojasi viskas iki 12 savaičių.
Pirčių negalima ne dėl pavojaus nukristi, o dėl karščio. O chloras gali vaikui alergijas sukelti. Į vandens parką negerai, nes ten daug chloro. O pirmo trimestro metu į jokį baseiną nerekomenduojama, nes gimdos kaklelis nėštumo pradžioje nebūna dar susiformavęs. Bacilų gali patekti.
Džiakuzių išvis negalima nėštumo metu, o masažus galima, bet tik sėdėti reikia, o ne gulėti ant pilvo masažo metu. Sveika, pirties privenk geriau. As buvau, kai man buvo 12 sav., sekanti karta buvau gal kokia 5 ar 6 menesy nestumo, turejau nemalonia patirti, paslydau ir kritau, visa laime, kad nieko nenutiko. Bukite labai atsargi. O siaip i dziakuzi ejau, bet daugiau tik kojas mirkiau, nes ten visgi vanduo yra per karstas.
Zodziu i vandens parka galite, bet viska darykite labai ribotai ir su protu. Lankausi nesciuju vandens mankstose, tikrai naudingas dalykas. Turite pasidometi kur yra maza chloro koncentracija, kad nesukeltu alergiju.
Vandens parko baseine rengiamose nemokamose plaukimo pamokose – vaikams svarbūs plaukimo įgūdžiai
Fizinis aktyvumas ir laikysena nėštumo metu
Dar prieš dešimtmetį nėštumas buvo daug judresnis: moterys daugiau vaikščiojo, namų darbai buvo fiziškai aktyvesni, vaikai buvo ne vežami, o nešiojami. Šiandien - visiškai priešingai. Nėščios moterys, kurios dirba darbus aktyviau judėdamos, jaučiasi geriau, turi mažiau skausmų.
„Tai, kad sėdimas darbas yra saugus, - iliuzija. Bet koks sėdimas darbas, jeigu nedaroma pertraukų, - nėštumo metu nepridės sveikatos. Anksčiau kenksmingu nėštukei buvo laikomas stovimas darbas, ypač kirpėjos. Gręsianti varikozė, tinstančios kojos, nugaros skausmai - apie tai rašydavome daugiausia. „Stovėti nėščiai moteriai sveikiau negu sėdėti, tačiau ir čia nerekomenduojami kraštutinumai. Jeigu visą dieną moteris stovi nepertraukiamai, vystysis ne tik varikozė. Pavyzdžiui, kirpėjų problema yra pakelti pečiai ir dėl to atsirandanti įtampa juose. Bet kokia, net ir taisyklingiausia poza, jeigu joje moteris būna visą dieną, turi savo blogybių. Tad nėra atsakymo, kokia poza geriausiai būti visą dieną. Reikia stengtis pabūti visose pozose: sėdėti, stovėti, gulėti.
Po karantino, kai įpratome dirbti iš namų, prigijo poza pusiau gulomis lovoje (ištiesus kojas) su nešiojamuoju kompiuteriu ant pilvo. Tokia poza atrodo saugi ir jauki, nes kojos tarsi ilsisi ištiestos, niekas netrukdo kraujotakai. „Tokia poza trumpam nėra bloga. Bet nėštukei tokioje pozoje dirbti kelias valandas jokiu būdu nepatarčiau. Taip sėdėdama moteris stuburą sulenkia į C formą, galva stumiasi į priekį, susiformuoja pasyvi kupra, laimei, neįsitempusi, o atpalaiduota. Kita šių laikų poza - nuleista į telefoną galva ir suspausta pasmakrė. Kažkada palenkę galvas skaitydavome knygas, tačiau tai buvo kitoks galvos palenkimas dėl kitokio akių kampo. Dabar poza į ekraną - kasdienybė visiems, nuo vaiko iki senelio. „Viršutinis stuburo slankstelis iššoka į viršų, kaklas pasistumia į priekį, susidaro fascijos įtampa. Fascija nuo kaklo eina žemyn iki pat pėdų, jos įtampa gali daryti įtaką laikysenai, sprando skausmams, net migrenai.
Sėdint kaklas linksta į priekį, kaip ir pečiai, atsiranda kupra. Vaisiui keliauja mažesnis deguonies kiekis. Sėdint sėdmenų veikla yra pasyvi, raumuo silpsta, trumpėja užpakalinė kojų raumenų grandinė, dėl to gimdymas gali būti sunkesnis.
Priklausomai nuo kūno laikysenos, nugaros stuburo diskų apkrovimas yra skirtingas: gulint jis mažiausias, stovint padidėja keturis kartus, o pasilenkus ar sėdint - net šešis kartus! Ilgas sėdėjimas silpnina kūno raumenis ir mažina kraujagyslių pralaidumą. Ilgai sėdint metabolizmas ženkliai sulėtėja. Riebalų deginimo fermentų aktyvumas sėdint sumažėja net iki 90 procentų, todėl kalorijų poreikis stipriai sumažėja, o gaunamos kalorijos kaupiamos kaip riebalai.
Visų pirma - nuolat prisiminti ir kontroliuoti laikyseną buityje ir darbe. Stenkitės kvėpuoti diafragma, aktyvuodamos pilvo sieną. Kas pusę valandos ar valandą būtina keisti padėtį ir pajudėti. Kaip? Pasėdėkite ant gimnastikos kamuolio (galite atlikti papildomus tempimus ar dubens judesius). Padirbėkite stovėdama. Kelis kartus per dieną patupėkite (pilnomis pėdomis remkitės į grindis). Su www.mastermama.lt galėsite padaryti aktyvią pertrauką darbo metu.
Gimdymo vandenyje aspektai
Gimdumas vandenyje reiškia, kad moteris būna vandenyje tol, kol tęsiasi sąrėmiai, o gimdo jau išlipusi iš vonios. Gimdymas vandenyje taip pat gali reikšti ir visą gimdymo procesą vonioje, t.y. Gimdymas vandenyje turi ir pliusų, ir minusų. Tačiau vis dėlto dauguma gydytojų pritaria, kad sąrėmiai vandenyje yra ne tokie skausmingi ir trunka trumpiau. Vanduo padeda moteriai numalšinti skausmą. Be to, kuo giliau moteris panardinusi kūną į vandenį, tuo labiau tikėtina, kad dėl padidėjusio slėgio kūdikis greičiau gims.
Lietuvoje gimdymas vandenyje nėra populiarus, visų pirma, dėl to, kad ne visuose gimdymo namuose ir ligoninėse yra sudarytos sąlygos gimdyti vandenyje. Kartais nerimą kelia ir manymas, kad naujagimis gali nuskęsti. Ši nuostata yra klaidinga. Fiziologiškai tai nelabai įmanoma, nes gimdamas vaikelis savarankiškai dar nekvėpuoja. Kai kurias moteris gąsdina faktas, kad gimdymo metu teks būti vandenyje į kurį taip pat išbėgs ir vaisiaus vandenys, kraujas, vanduo nusidažys raudonai. Kartais baimę kelia infekcijų ar kitų komplikacijų rizika, nors gimdymas vandenyje, jeigu jį prižiūri apmokytas personalas ir nėra kontraindikacijų, yra laikomas saugiu.
SAM metodikoje „Gimdymo skausmo malšinimas“ pateikiamos ir gairės: vandens temperatūra gimdymo vonioje turi būti apie 37°C. JAV akušerių ir ginekologų koledžas, šalyje nustatantis nėštumo ir priežiūros gaires, yra pateikęs rekomendacijų, kad gimdymas vandenyje pirmuoju gimdymo etapu gali būti naudingas, tačiau kūdikio gimimą - išstūmimą - po vandeniu reikėtų laikyti eksperimentine procedūra, turinčia tam tikrų rizikų. Tyrimai rodo, kad gimdymas vandenyje per pirmąjį gimdymo etapą nepagerina mamos ar vaisiaus medicininių rodiklių. Tiesa, tyrimuose patvirtinta, šiltas vanduo gali padėti atsipalaiduoti ir geriau kontroliuoti visą procesą, be to, vandenyje lengviau judėti. Kai kurie tyrimai taip pat atskleidė, kad vanduo gali padėti sumažinti stipraus makšties plyšimo gimdymo metu riziką. Šiltas vanduo gali pagerinti kraujo tekėjimą į gimdą. Vandenyje net dvigubai greičiau atsivėrinėja gimdos kaklelis. Be to, vanduo skatina kraujo cirkuliaciją, taigi gimdos raumenys ir tuo pačiu kūdikis geriau aprūpinami deguonimi, o moterį kankina mažesni skausmai. Jei nutiktų kažkas nenumatyto, ligoninės personalas, jei gimdyvė gimdo įprastu būdu, o ne vandenyje, gali reaguoti greičiau. Gimdyvė yra jaunesnė nei 17 m. Prasidėjo gimdymas, tačiau vaisius yra neišnešiotas (t. y. Kauno P.
