Šventraščiai kalba apie vyro ir moters pareigas, kurios prasideda vos jiems susituokus ir kurias privalome atlikti, kad kita pusė būtų laiminga. Jei vyras veda žmoną - ją turi kažkur „parvesti“. Vadinasi, reikia būsto. Gal pas tėvus, gal į įsigytą ar išsinuomotą būstą. Parnešti pragyvenimo lėšų į namus. Vyro pareiga pasirūpinti, kad šeimoje netrūktų maisto. Vyras turi suprasti, kad vaikai taip pat yra jo ir jis privalo prisidėti prie jų auklėjimo. Vaikai auga ne auklėjami motinos, bet tarpusavio bendravimo erdvėje - todėl turi matyti, kaip tėvai sutaria.
„Brangusis, aš laukiuosi!“ Štai ir tu pagaliau išgirdi žodžius, sukeliančius virpulį milijonams vyrų. Tu pilnas džiaugsmo ir laimės… Arba ne tik. Galbūt, tave apėmė nepasitikėjimas arba net baimė. Gali būti, kad nerimauji dėl to, kaip būsimasis tėvo vaidmuo pakeis tavo ir žmonos santykius, o ir apskritai gyvenimą. Arba jauti abejones dėl finansinių galimybių. Štai daugumos vyrų mintys tuoj po to, kai sužino apie nėštumą. Atmink, kad žmonos mintys ir jausmai gali būti dar sudėtingesni nei tavo. Atsirado net ir terminas „nėščiųjų pora“. Po vaiko gimimo jūs tapsite viena šeima. Jums teks kartu išgyventi ir laimingus, ir sunkius laikus.
Devyni laukimo mėnesiai - tai ne tik sukrečiančių moters kūno pasikeitimų, bet ir abiejų partnerių emocinių pasikeitimų laikas: tiek motinos, tiek ir tėvo. Jūs keičiatės, kaip pora, pereinanti į naują etapą - tėvystę. Nėštumas moteriai - ypač jaudinantis laikas. O štai partneris gali jausti visiškai kitus jausmus. Vyrui žmonos nėštumas gali būti ne toks reikšmingas, kaip pačiai moteriai. Todėl iš vyro nereikėtų laukti didesnio entuziazmo negu jis gali išreikšti. Būkite atviri ir nuoširdūs vienas su kitu, kalbėdami apie savo jausmus. Daugumai sutuoktinių porų nėštumas - vienas iš laimingiausių gyvenimo periodų. Vyras jaučia dvasinį pakilimą, jis dėkingas žmonai, pasiruošęs bučiuoti jai rankas, graudintis, didžiuotis ja. Tuo metu jis pereina į naują kokybę. Tik tapęs tėčiu, jis tampa tikru vyru. Taip turėtų būti.
Vyro sieloje - stiprus maištas. Subrendusi asmenybė jaučia džiaugsmą dėl būsimos tėvystės, švelniai praeina į naują kokybę. Reikėtų žinoti, kad dažnai vyras nebūna palaimos viršūnėje. Taip, jis patenkintas, tačiau prieštaravimų daugiau nei džiaugsmo. Moteris visada geriau įsivaizduoja būsimą gyvenimą, vaiko auginimą bei ugdymą. Vyrui visa tai paslaptis.
Nėštumo metu šeimoje gali susidaryti tokia situacija, kurią psichologai vadina kodeksų konfliktu. Jo esmė: žmona mąsto: jeigu aš laukiu vaiko, vyras privalo sėdėti šalia ir mane saugoti. O vyras mąsto taip: kai pilvas taps labai didelis arba gims vaikas - štai tada aš prisėdėsiu namuose, išskleisiu savo tėvo talentą ir prisirišiu prie žmonos. Ir jeigu taip neįvyksta, jeigu vyras grįžta kartais iš darbo vėliau ir dar, neduok Dieve, su alaus kvapeliu, namuose kyla skandalas: žmona verkia, kelia pavydo scenas ir pan. Kiekvienas vyras savaip suvokia, kaip elgtis su nėščia žmona. Viskas vyksta prisilaikant savos šeimos įstatų. Jeigu vyras ir moteris nuo pat pradžios gerbia vienas kitą, dalijasi džiaugsmais ir nesėkmėmis, tai ir sunkios situacijos metu jie bus kartu. Aptarkite savo požiūrius į šiuos klausimus ne vienam vakarui, o apskritai. Suprantama, jai nepatinka vakare sėdėti namuose vienai, tačiau nereikėtų spausti vyro. Pagaliau kai kuriais atvejais galbūt galima eiti į renginius ir kartu.
Retai kada vyrai jaučiasi tėčiais nuo pat žmonos pastojimo. Dauguma jų tampa tėčiais, kada pirmą kartą paima į rankas savo mažylį. O yra vyrų, kurie savo tėvystę pradeda suvokti tik praėjus mėnesiams ar metams po vaiko gimimo. Skirtingai nuo moters, kuri motiniškus jausmus pradeda jausti dar iki vaiko gimimo, vyras yra tėvas tik savo vaizduotėje. Dauguma vyrų negali įsivaizduoti būsimo mažylio, o jeigu ir bando tai padaryti, dažniausiai savo vaiką mato jau mokyklinuką arba net jaunuolį, su kuriuo jis gali žaisti futbolą ar diskutuoti beveik kaip lygūs. Dauguma tų jausmų yra teigiami. Pavyzdžiui, laimės arba palengvėjimo pojūtis stebint nėščią žmoną. Arba išdidumo jausmas, kad jis sugeba duoti pradžią naujai gyvybei. Tačiau su juo vykstantys pakitimai pradeda kelti nerimą. Vyras jaučia, kad keičiasi, pradeda savęs klausinėti, pavyzdžiui, ar jis bus autoritetas savo šeimoje? Vyrą pradeda neraminti mintis apie tai, kad jis nesugebės būti vertu vyru ir tėvu. Jam pradeda atrodyti, jog šiame pasaulyje, sukurtame tik dviems, jam daugiau nebebus vietos. Neretai šis nerimas sustiprėja vidiniu egoizmu: juk dabar žmona daugiau nepriklausys tik jam vienam. Ir būsimas tėtis nesąmoningai pradeda vertinti dar negimusį vaiką kaip savo varžovą.
Būsimam tėčiui jo žmonos pakitimai irgi sukelia įvairius jausmus. Žmonos nėštumo metu vyras pradeda prisiminti ne visada malonius senus incidentus ir laikinus susikivirčijimus su žmona, kurie atsitinka beveik visose šeimose. Tačiau šiuo metu šie nežymūs šeimyniniai nesusipratimai sukelia jam kaltės jausmą, kuris verčia būsimą tėtį stipriau jaudintis dėl žmonos sveikatos. Nėštumo pradžioje vyras pradeda jaudintis dėl žmonos sveikatos, po to - ir dėl žmonos, ir dėl vaiko. O nėštumo pabaigoje jaudinasi daugiau nei žmona, ypač dėl mažylio sveikatos. Beveik visi tėčiai domisi fiziniu vaiko vystymusi. Tačiau toli gražu ne visi iš jų dalyvauja nėštumo procese: vieni padeda moteriai išgyventi jos „įdomią padėtį“, kiti mano, kad nėštumas - vien tik moteriškas reikalas. Kad ir kokiam būsimųjų tėčių tipui priklausytum, jeigu nori tapti geru vyru, pabandyk tvirtai ir ramiai išgyventi tuos 9 mėnesius, aptardamas su žmona jos nėštumo problemas. Būtent vyro pasitikėjimas savimi, savo žmona dėl sėkmingo nėštumo bei gimdymo ir sudaro prielaidas sėkmei. Jo žodžiai ir elgesys, atmosfera, kurią jis sudaro namuose net savo tylėjimu, labai svarbu žmonai.
Dažniausiai vyras ir žmona jaučia tikrą džiaugsmą laukiant vaiko pasirodymo. Tačiau tai atsitinka tik tada, kai jie pasitiki vienas kitu. Vyras, kuris nieko nežino apie tai, dažnai geriau slepia savo nemokšiškumą dirglumu negu noru prisipažinti neišmanančiu. Dažnai vyrai formuluoja kažkokius savo išgalvotus principus ir reikalauja, kad jie būtų vykdomi. Poilsis, dieta, fiziniai pratimai, asmeninė higiena - štai tos sritys, kuriose jie visiškai nelauktai tampa ekspertais. Be abejonės, visa tai - pasekmės konflikto, vykstančio vyro sąmonėje. Išdidumas, baimė ir švelnumas sudaro griausmingą mišinį. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl vyrai taip kankinasi gimdymo metu. Jiems reikalingas tokio pat supratimo ir pasiruošimo, kaip ir jų žmonoms. Žinoma, ne kiekvienas potencialus tėtis jaučia tą patį, tačiau vienaip ar kitaip jam tenka emocinių išgyvenimų. Naujausi vyrų, besiruošiančių tapti tėvais, tyrimai parodė, kad dauguma jų bijo ne finansinių sunkumų ir bemiegių naktų, o sumažėjusio žmonos dėmesio. Tik mažas procentas apklaustųjų prisipažino baiminąsi dėl žmonos sveikatos ir dėl baimės būti blogu tėvu. Sužinoję apie būsimąją tėvystę, vyrai stengiasi išspręsti krūvą psichologinių problemų, užduoda įvairiausių klausimų.
„Ar aš ištempsiu?“ Paprastai šis klausimas kyla daugumai vyrų, be to, ir tiems, kurie laukia pirmagimio ir tiems, kurie jau kartą tapo tėvais. Juos drasko baimė nesugebėti aprūpinti šeimos materialiai, jos neišmaitinti. Situacija tampa dar sudėtingesnė, jei šeima moka kreditą ar stengiasi išspręsti būsto klausimą.
„Jaunystė prabėgo?“ Galbūt tai pasirodys juokinga, bet dauguma vyrų linkę manyti, kad sulig palikuonių pasirodymu jaunystė praėjo visam laikui. Dabar prieš akis tik vaikų auklėjimas, mokykla, jų augimas ir savo paties senatvė.
„O kaipgi seksas?“ Dauguma būsimųjų tėčių bijosi prisiliesti prie nėščios moters, baimindamiesi pakenkti vaisiui. Tačiau seksualinio gyvenimo atsisakymas ištisus devynis mėnesius neigiamai veikia abiejų tėvų būseną. Aptarti intymaus gyvenimo ypatumus nėštumo metu geriausia su gydytoju, kuris pasakys, kokiomis dienomis sekso geriau atsisakyti, o kada galima (ir reikia) juo mėgautis į sveikatą.
„O jei ji mane nustos mylėti?“ Tai labiausiai paplitusi baimė - tapti nereikalingu, trečiu gimus vaikui. Vyrai dažniausiai bijo, kad žmona vaiką mylės labiau, o jis, vyras, pateks į antrąjį planą. Žinoma, gimus kūdikiui moteris negali dovanoti vyrui tiek meilės ir švelnumo, kaip anksčiau, tačiau palaipsniui viskas grįžta į senas vėžes, tikina psichologai.
„Nerimauju dėl žmonos sveikatos“ Nėštumas ir gimdymas - sudėtingas procesas, ir daugumai vyrų jis tampa sunkiu išbandymu. Baimė prarasti mylimą žmogų verčia bijoti gimdymo. Iš tikro pakanka paaiškinti vyrui, kokia galinga dabar medicina ir kad bet kokius įmanomus pavojus galima pašalinti. Vyriškiui taps ramiau, jei kartu nueisite pas gydytoją, su juo pabendrausite ir net jei nuspręsite „gimdyti“ kartu: taip jis galės kontroliuoti situaciją. Beje, moterims visada buvo įdomu, ką jaučia vyras, kai jo žmona gimdo. Ar jis tai junta per atstumą? Būtent todėl dabar tokie populiarūs gimdymai kartu, kai vyras dalyvauja procese. Vis dėlto dauguma vyrų paniškai bijo gimdymo, bijo pamatyti mylimos moters skausmą. Jei tavo išrinktasis iš tokių, neversk jo, nieko gero iš to vis tiek nebus. Vėliau jis gali tiesiog nenorėti daugiau vaikų, pamatęs, kokias kančias tau teko iškentėti.
Akušerė pasakojo, kad dažnai gimdyvę lydintys vyrai, vos užėję į gimdyklą, klausia: „Tai kiek čia užtruksime?“ Anot M.Mizgaitienės, gimdymas nėra suplanuojamas dalykas, todėl niekas tiksliai nepasakys, kiek laiko jis truks, kada prasidės ir kada baigsis. Dar viena klaida, kurią daro dažnas vyras - atėjęs į gimdyklą, išsitraukia telefoną ir visomis mintimis panirsta į naujienų naršymą. Tiesa, taip daro tikrai ne visi. „Pamenu, buvo tokia pora. Atvyko gimdyti. Jis puikiai padeda savo mylimajai, šluosto prakaitą, palaiko, paduoda, masažuoja. Viską daro tiesiog tobulai. Kai prasidėjo moteriai jau stipresni sąremiai ir ji jau buvo susikoncentravusi į gimdymo procesą, užėjau į
„Kad artimas žmogus yra reikalingas gimdyme - neabejoju, bet negalima versti vyro dalyvauti gimdyme. Jis turi pats apsispręsti ir to norėti. Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad moteris su juo jaučiasi daug saugiau ir ramiau“, - sakė M. Mizgaitienė. Anot jos, stipriosios lyties atstovai neturėtų baimintis gimdymo, kraujo ar netekti sąmonės, mat taip dažniau būna tik filmuose. „Nualpti nenualpsite, nieko baisaus taip pat neprisižiūrėsite. Gimdos kaklelio atsivėrimo laikotarpiu jūs būsite aktyviai įdarbinti. Kad gimdykloje karšta - tiesa, nėra oro - tiesa, bet jei pajausite, kad darosi silpna, išeisite pakvėpuoti“, - patarė akušerė.
Atmintinė vyrui gimdymo metu
Vis dėlto jei jau vyras atsidūrė gimdykloje, jis turėtų suteikti pagalbą, o ne tik beprasmiškai stovėti ar sėdėti. Tam, kad pagalba būtų visapusiška, akušerė pateikė aiškią atmintinę, ką daryti kiekvienoje gimdymo fazėje ir ko nedaryti.
Pirmoji (kaklelio atsivėrimo) fazė:
- Matuoti sąrėmių dažnį;
- Raginti žmoną atsigerti, vaikščioti, dažniau pasišlapinti (visa tai padeda lengviau atsiverti kakleliui) išlaikyti vertikalią padėtį;
- Saugiai nuvežti į ligoninę;
- Neįgrįsti patarimais;
- Pasistengti nereaguoti, jei žmona pradės grubiai elgtis (būna, kad pradeda elgtis atvirkščiai - labai meiliai - tuomet atsakyti tuo pačiu);
- Priminti kvėpavimo svarbą;
- Kartu atlikti kvėpavimo ir atsipalaidavimo pratimus;
- Padaryti masažą;
- Užtikrinti saugumą;
- Bendrauti su personalu;
- Mažiau šnekėti;
- Bendrauti daugiau fiziniais signalais;
- Siūlyti, o ne klausti.
Vaikelio išstumimo laikotarpis, stangos:
- Palaikyti galvą prie krūtinės stangos metu, jei taip gimdyvei yra patogiau;
- Duoti atsigerti;
- Pridėti sušlapintą, šaltą rankšluostį prie kaktos ar krūtinės;
- Sakyti gražius žodžius.
Trečioji fazė, kai vaikelis jau gimė:
- Išreikšti meilę;
- Padėkoti žmonai;
- Pabučiuoti abu;
- Nukirpti virkštelę (jei buvo toks pageidavimas);
- Nufotografuoti, jei moteris nori.
7 būdai, kaip paremti savo partnerį nėštumo metu | Tėčio universitetas
„Lepinti ir puoselėti“ - vadinasi, būti paslaugiam, švelniam ir rūpestingam vyrui, padėti net smulkmenose. Pavyzdžiui, jūs galėtumėte kiekvieną kartą lydėti ją į moterų konsultaciją gydytojo apžiūrai. Gamtos jėgų, jūs irgi esate „besilaukiantis“. Jei netikite, pagalvokite: šiuolaikiniai tėvai tapo kur kas dėmesingesni ir rūpestingesni, savo nėščias žmonas geriau supranta ir užjaučia, jie nori dalyvauti visame nėštumo bei gimdymo procese. O jeigu jaudinatės dėl savo žmonos sveikatos, išgyvenate tai, ką išgyvena ir jūsų žmona, vadinasi, jūs irgi „besilaukiantis“ vyras.
Kad geriau įsivaizduotumėte, kiek vyrų kasdien papuola į tokią „įdomią“ situaciją, pakanka pasakyti, kad kas 4 sekundes kokiame nors Žemės rutulio taške moteris duoda gyvybę vaikui. Visiems žinoma, kad „besilaukiančius“ tėčius irgi dažnai aplanko jaudulys, abejonės ir baimė. Visa tai liudija apie juose vykstančius pakitimus. Bet koks vyras, sugebantis logiškai mąstyti ir nepraradęs jautrumo, supras, kad kompromisas ir supratimas dabar privalo būti svarbiausi bet kokių problemų sprendimo metodai. Deja, kai kam nėra paprasta tai suprasti.
Prieš nėštumą jūsų žmonos organizme buvo vienoks hormonų balansas, o pastojus - kitoks. Būtent hormonai ir verčia jos nuotaiką per kelias sekundes keistis iš teigiamos į neigiamą ir atvirkščiai. Visoms nėščiųjų poroms pažįstama tokia būsena: dabar ji juokiasi, o po kelių minučių jau pilnos akys ašarų. Hormonai reguliuoja ne tik jūsų žmonos emocinę būseną, bet ir jos seksualinį temperamentą. Nuo jų priklauso, ar dienos pabaigoje ji bus visiškai išsekusi, ar, atvirkščiai, ypač energinga. Gali būti, kad susitvarkyti su hormonų sukeltais žmonos nuotaikų šuoliais jums pavyks tik parodžius išties angelišką kantrumą. Juk rezultatas vertas šių pastangų! Todėl, kai eilinį kartą jūsų žmona vėl išreikš „emocinį viražą“, pabandykite tiesiog paimti ją už rankos, apkabinti, paglostyti, pabučiuoti, t.y. parodyti, jog jūs suprantate, kaip nelengva jai. Tokiu elgesiu jūs pasieksite, kad nėštumas taptų išties džiaugsmingu įvykiu jums abiems. Informacija apie jūsų žmonos organizme vykstančius procesus padės jums suvokti, kodėl žmona taip greitai pavargsta, tampa nerami, permaininga, neišmintingo elgesio, pikta, alkana, abejinga jums. Žinokite, kad bet kokie požymiai, jog jūs stengiatės padėti savo mylimai moteriai, bet kokios, net nežymios nuolaidos (o jai tai yra didžiulės!) vertinamos kur kas daugiau, negu jūs galite įsivaizduoti. Ir jeigu jūsų žmona neišreiškia savo dėkingumo žodžiais, neabejokite, kad ji išreikš jį savo veiksmais. Kaip dainuojama senoje bitlų dainoje: „Jūs patiriate meilės, pagarbos ir paramos lygiai tiek, kiek jų sklinda iš jūsų“. Žmonos fiziniai ir emociniai pokyčiai per visą nėštumą bus nevienodi. Jie susiję su vaisiaus augimu ir vystymusi.
Partnerio palaikymas, supratimas ir įsitraukimas nėštumo ir gimdymo etape yra nepaprastai svarbūs. Tačiau kelias į tėvystę abiem partneriams gali būti skirtingas, kupinas ne tik džiaugsmo, bet ir iššūkių bei klausimų, ypač dėl dalyvavimo gimdyme. Nėštumo metu moters kūnas ir psichika patiria didžiulius pokyčius. Ji tampa jautresnė, gali jausti nerimą dėl kūdikio sveikatos, artėjančio gimdymo. Atsiranda didesnis bendravimo, supratimo ir palaikymo poreikis. Moteris nori kalbėti apie tai, kas jai svarbiausia - būsimą kūdikį.
Partneriui (dažniausiai vyrui) kartais sunku įsitraukti į šias temas - jis gali jaustis neišmanantis, sutrikęs, todėl renkasi neutralesnius pokalbius. Moteris tokią reakciją gali klaidingai interpretuoti kaip abejingumą ar nepasiruošimą tėvystei („Jis niekuo nesidomi!“). Idealizuotas vaizdinys - tėtis, glaudžiantis ausį prie pilvo ir kalbinantis mažylį - realybėje pasitaiko rečiau, nes vyrai kartais tiesiog nedrįsta ar nežino, kaip elgtis. Taip pat svarbu suprasti, kad keičiasi ne tik moters kūnas, bet ir poros santykiai, įskaitant intymumą. Natūralus lytinio susilaikymo periodas vieniems partneriams nesukelia problemų, kitiems gali kelti įtampą.
Svarbiausia šiame etape - atviras bendravimas. Moteris turėtų neslėpti savo jausmų ir poreikių, o partneris - stengtis suprasti, palaikyti ir įsitraukti. Kartais moteriai tenka švelniai „pakviesti“ partnerį į šį naują pasaulį, padėti jam priimti būsimą tėvystę.
Kuvado sindromas (Couvade Syndrome): Įdomus reiškinys - kartais vyrai taip stipriai susitapatina su nėščia partnere, kad patys pradeda jausti panašius simptomus: pykinimą, svorio pokyčius, nuovargį, nuotaikų kaitą, net sąrėmius primenančius pojūčius. Tai vadinama Kuvado sindromu. Nors priežastys nėra visiškai aiškios (manoma, susijusios su psichologiniu įsitraukimu, nerimu), tai rodo stiprų partnerio ryšį su procesu.
Dalyvauti gimdyme: „Už“ ir „Prieš“
Klausimas, ar partneriui dalyvauti gimdyme, yra labai individualus ir priklauso nuo abiejų pusių norų bei lūkesčių.
Moters norai:
Vienoms moterims gyvybiškai svarbu jausti artimo žmogaus palaikymą šalia, jo buvimas suteikia saugumo. Kitos, priešingai, mano, kad geriau atsipalaiduos ir susikoncentruos būdamos vienos su medikais, o partnerio buvimas gali blaškyti ar kelti papildomą įtampą.
Partnerio norai:
Vieni vyrai labai nori būti šalia, pamatyti vaiko gimimą, palaikyti partnerę. Kitus ši mintis gąsdina, jie bijo kraujo, nežino, kaip reaguoti į skausmą, jaudinasi, kad trukdys.
Galima nauda:
Partnerio buvimas gali suteikti emocinį ir fizinį palaikymą moteriai, stiprinti poros ryšį, paversti gimdymą bendru išgyvenimu.
Galima žala/iššūkiai:
Kai kurie tyrimai ir specialistų pastebėjimai rodo, kad labai nerimaujantis, išsigandęs ar nežinantis kaip elgtis partneris gali ne padėti, o trukdyti. Jo nerimas gali persiduoti gimdyvei, didinti jos įtampą. Garsus prancūzų akušeris Michel Odent, turintis didžiulę natūralaus gimdymo patirtį, yra vienas iš tų, kurie kritiškai vertina vyrų dalyvavimą gimdyme. Jo teigimu, vyro (ar bet kokio kito nereikalingo asmens) buvimas gali trikdyti natūralų gimdymo procesą. Moteris jaučiasi stebima, jaudinasi, jos organizme išsiskiria adrenalinas, kuris slopina oksitocino - pagrindinio gimdymo hormono, skatinančio gimdos susitraukimus - gamybą. Dėl to gimdymas gali sulėtėti, tapti skausmingesnis ir dažniau reikalauti medicininės intervencijos. M. Odent mano, kad ideali aplinka gimdymui - rami, privati, kurioje yra tik gimdyvė ir tyli, patyrusi akušerė.
Sprendimas: Svarbu suprasti, kad M. Odent požiūris yra viena iš nuomonių. Daugybė porų patiria teigiamą partnerio dalyvavimo gimdyme patirtį. Galutinį sprendimą turi priimti pati pora, atvirai aptarusi savo lūkesčius, baimes ir norus, gerbdami vienas kito jausmus. Nėra vieno teisingo atsakymo - svarbiausia, kas geriausia konkrečiai moteriai ir porai.
Ruošiamės gimdymui kartu: patarimai partneriui
Jei nusprendėte, kad partneris dalyvaus gimdyme, labai svarbu tam tinkamai pasiruošti. Partnerio vaidmuo - būti aktyviu pagalbininku, o ne tik stebėtoju.
- Rinkite informaciją: Skaitykite knygas, straipsnius, žiūrėkite filmus apie gimdymą. Tai padės suprasti procesą ir sumažinti nežinomybės baimę.
- Lankykite kursus poroms: Rinkitės gimdymo ruošimo kursus, skirtus abiem partneriams. Juose ne tik gausite informacijos, bet ir išmoksite praktinių pagalbos būdų (masažo, kvėpavimo technikų).
- Kalbėkitės su kitais: Pasikalbėkite su draugais ar pažįstamais vyrais, kurie dalyvavo gimdyme. Jų patirtis ir patarimai gali būti labai vertingi.
- Apsilankykite gimdymo vietoje: Jei įmanoma, kartu su partnere apsilankykite ligoninėje ar gimdymo namuose, kur planuojate gimdyti. Susipažinimas su aplinka mažina stresą.
- Kalbėkitės su partnere: Atvirai aptarkite savo jausmus, baimes ir lūkesčius. Išklausykite, ko ji tikisi iš jūsų. Būkite jautrūs - jūsų baimę ji gali palaikyti abejingumu. Svarbu sutarti dėl jūsų vaidmens ir veiksmų gimdymo metu.
Gimdymo metu: kaip realiai padėti?
Gimdymo metu partnerio užduotis - padėti moteriai jaustis saugiai, komfortiškai ir palaikomai.
- Užtikrinkite komfortą: Padėkite surasti patogią padėtį, paduokite atsigerti, nušluostykite kaktą, pasiūlykite masažą (jei ji to nori), padėkite judėti. Rūpinkitės jos fiziniais poreikiais.
- Būkite ramus ir palaikantis: Jūsų ramybė persiduos ir jai. Palaikykite emociškai, sakykite padrąsinančius žodžius („Tu stipri“, „Puikiai sekasi“, „Aš tavimi didžiuojuosi“, „Mes tai įveiksim kartu“, „Greitai pamatysime mažylį“). Venkite banalių frazių („Nusiramink“, „Atsipalaiduok“), kurios gali erzinti.
- Bendraukite su personalu: Jei gimdyvei sunku kalbėti ar išsakyti savo norus, būkite jos balsas - perteikite jos pageidavimus personalui, klauskite, kas vyksta, jei kažkas neaišku.
- Priimkite jos reakcijas: Gimdymas yra sunkus fizinis ir emocinis darbas. Moteris gali jausti stiprų skausmą, nuovargį, pyktį, irzlumą. Nepriimkite jos reakcijų asmeniškai, tiesiog būkite šalia ir palaikykite.
- Mažiau kalbų, daugiau buvimo: Kartais moteriai reikia ne jūsų kalbų, o tiesiog ramaus buvimo šalia, rankos palaikymo, tylaus padrąsinimo. Jauskite situaciją.
- Siūlykite konkrečiai: Vietoj abstrakčių klausimų („Ko norėtum?“), siūlykite konkrečius dalykus: „Gal nori vandens?“, „Gal pamasažuoti nugarą?“.
Partnerio vaidmuo pereinamuoju laikotarpiu į tėvystę yra nepaprastai svarbus, nepriklausomai nuo to, ar jis dalyvauja pačiame gimdyme, ar ne. Svarbiausia yra abipusis supratimas, pagarba, atviras bendravimas ir palaikymas viso nėštumo, gimdymo ir pogimdyminio laikotarpio metu. Galite jaustis nusivylusi, jei jūsų antroji pusė nėra taip susižavėjusi nėštumu kaip jūs. Viena iš priežasčių - ta, kad nėštumas jam vis dar neatrodo realus. Jis ne tik nejaučia visų tų fizinių ir emocinių pokyčių, kuriuos tenka patirti jums, bet ir nemato jokių akivaizdžių nėštumo įrodymų (pavyzdžiui, padidėjusio pilvuko), nejaučia kūdikio judesių. Kol akivaizdžių požymių nėra, jam tiesiog atrodys, kad esate labiau pavargusi ir irzlesnė nei paprastai. Kad partneriui būtų lengviau įsijausti, padėkite jam sukurti ryšį su būsimu vaikeliu. Pasiūlykite savo vyrui kartu lankytis pas gydytoją (kai kas mėnesį einate pasitikrinti). Nesumeluosite, jei pasakysite, kad daugelis būsimų tėvelių tai daro ir kad jis tikrai nebus vienintelis vyras, laukiantis priimamajame. Pasistenkite vizitus pas gydytoją suderinti su savo partnerio darbo grafiku. Jei jūsų antroji pusė negali su jumis eiti į visas patikras, paskatinkite jį kartu apsilankyti bent jau pirmąjį kartą. Jei vyras nėra tikras, priminkite jam, kad jis gali būti reikalingas, jei gydytojui kils klausimų apie potencialias genetines problemas ir ligas. Jūsų kaip poros gyvenimas turi būti pats svarbiausias dalykas. Nors nėštumas atima daug jėgų, prisiminkite, kad santykius lipdo du žmonės. Surenkite vakarinį pasimatymą, pagaminkite jo mėgstamą vakarienę ar susitikite papietauti darbo dieną. Jei jūs ištisas valandas praleidžiate šnekėdama su draugėmis ir šeimos nariais apie būsimą vaikelį, jam gali imti atrodyti, kad jis jums nebe toks svarbus. Nepamirškite jam apie tai priminti! Kol dar galite, pasimėgaukite laiku dviese.
Vyras gali suteikti didelę pagalbą. Mokinamės įvairių pratimų, pavyzdžiui, kai moteris atsisėda vyrui ant kelių, vyras judina kelius, o moteris ilsisi, bet jos dubuo juda. Patariu vyrams iki gimdymo pasportuoti ir sustiprinti raumenis, nes atlikti šį drabą tikrai reikia jėgų. Po gimdymo vyrams siūlau pozicijų neapleisti. Vyrai turi suvokti, kad moteris laukiasi ne viena, gimdo ne viena ir atsistatinėja ne viena. Tai dviejų žmonių darbas. Moteris yra inkubatoriaus, o vyras yra to inkubatoriaus prižiūrėtojas. Vyrai turi suprasti, kad moteris vaiku rūpinsis ir save sekins iki tol, kol emocijų, meilės, fizinių jėgų rezervuaras liks tuščias. Vyras gali papildyti tą rezervuarą. Vyrai iš dulų darbo tikrai neatims. Dulos visai kitaip išsimokinusios. Jos moka padėti per gimdymą techniškai, žino, kaip komunikuoti su akušere. Dulos išmano gimdyklos reikalus. Šeimos, kurios gali pasamdyti dulas, eina į gimdymus trise (moteris, vyras, dula) ir niekas nedubliuoja vienas kito darbų. Dula gali instruktuoti. Tačiau ji niekada nesuteiks tiek oksitocino, kiek vyras. Net mylimo vyro kvapas palengvina gimdymą. Kvapai turi ryšį su nervų sistema, sukelia asociacijas, malonius prisiminimus. Moteriai vyro kvapas reiškia - namai, santykiai, šeima, atsipalaidavimas. Net mylimo vyro kvapas palengvina gimdymą. Kvapai turi ryšį su nervų sistema, sukelia asociacijas, malonius prisiminimus. Linkiu gimdyme atrasti ramybę, pajusti meilę ir išgyventi kiekvieną akimirką čia ir dabar. Nėštumas ir motinystė per greitai keičiasi, kad nekreiptum dėmesio.
