Žmogaus kvėpavimo takai primena medį: trachėja yra jo kamienas, o atsišakojusios šakos vadinamos bronchais. Šie bronchai yra tuščiaviduriai, iš vidaus padengti plonu gleivių sluoksniu, kuris sulaiko ir pašalina įvairius teršalus, pavyzdžiui, dulkes. Sveikam žmogui tai vyksta nepastebimai. Susirgus ūmine ar lėtine kvėpavimo takų liga, gleivės sutirštėja, jų padaugėja ir jos užkemša mažus bronchus, apsunkindamos kvėpavimą. Tokiais atvejais gali padėti inhaliacija - įvairių vaistinių medžiagų įkvėpimas per nosį ar burną gydymo ar profilaktikos tikslais.
Inhaliacijos dėka susikaupusios gleivės ir sekretas daug greičiau pasišalina. Kosint pasišalina ligos sukėlėjams palanki terpė, ir pacientas pradeda sveikti. Varginantis kosulys sušvelnėja, o kvėpavimas palengvėja. Šį metodą galima taikyti vos pasireiškus pirmiesiems kvėpavimo takų ligos požymiams: prasidėjus slogai, gerklės uždegimui, bronchitui, tonzilitui. Tinkamai atliekamos inhaliacijos slopina uždegimus ir ramina sudirgusią kvėpavimo takų gleivinę, palengvina gleivių pasišalinimą, palengvina atsikosejimą ir atkemša nosį.
Inhaliacijų nauda ir principai
Inhaliacinė terapija nėra naujiena medicinoje. Tai viena efektyviausių priemonių gydant apatinių ir viršutinių kvėpavimo takų ligas, nes vaistas veikia tiesiogiai ligos židinį, aplenkdamas virškinimo traktą. Šilto garo ar aerozolio pavidalu vaistinės medžiagos patenka tiesiai į kvėpavimo takus, kur jos beveik nesirezorbuoja į kraują ir nesukelia šalutinių negalavimų, būdingų geriamiems ar leidžiamiems vaistams. Inhaliacijos metu vaistas suskaidomas į mažesnes daleles, kurios pasiekia net apatines plaučių dalis, kur medikamentas geriau pasisavinamas.
Pagrindinis inhaliacijų tikslas - drėkinti kvėpavimo takų gleivinę, skystinti susikaupusį sekretą (gleives) ir mažinti uždegimą ar spazmus. Tai ypač naudinga esant sausam kosuliui, slogai - jos sudrėkina kvėpavimo takus, palengvina atsikosejimą.
Kada ir kaip atlikti inhaliacijas kūdikiams?
Inhaliacijas galima taikyti net ir visai mažam, per mėnesio amžiaus kūdikiui, tačiau labai svarbu, kad jos būtų saugios. Rekomenduojama inhaliuoti 10-15 minučių arba kol pasibaigia paskirto inhaliuoti vaisto dozė. Tačiau kiekviena procedūra turi užtrukti tiek, kad nesukeltų vaikui diskomforto. Jei vaikas po 5 minučių pradeda verkti, muistytis, inhaliaciją reikėtų nutraukti. Verkimas, rėkimas ir patiriamas stresas atneš daugiau žalos nei pati procedūra naudos.
Neteisingai atliekamos procedūros ne tik nepadeda pasveikti, bet kartais gali ir pabloginti būklę, sukelti komplikacijas. Viena iš didžiausių klaidų - netinkamų skysčių naudojimas. Pats saugiausias ir dažniausiai naudojamas skystis yra natrio chlorido 0,9 % tirpalas (fiziologinis tirpalas). Jį galima naudoti be gydytojo recepto gleivinės drėkinimui.
Inhaliacijų trukmė ir dažnumas
Kad būtų teigiamas poveikis kvėpavimo takams, paprastai reikia pakvėpuoti apie 10 minučių. Todėl prieš duodant pakvėpuoti garais vertėtų pasirūpinti, kad mažylis turėtų ką veikti. Su paprastu fiziologiniu tirpalu ar mineraliniu vandeniu inhaliacijas galima atlikti 3-4 kartus per dieną. Procedūras rekomenduojama atlikti 3-4 kartus per dieną, ne anksčiau, kaip praėjus valandai po valgio. Po inhaliacijos rekomenduojama apie valandą nevalgyti, neiti į šaltą orą.
Gydant anginą, bronchitą, rekomenduojama garų įkvėpti per burną, o kenčiantiems nuo slogos, sinusito - per nosį. Jei tik įmanoma (vaikas pakankamai didelis ar suaugęs), apatinių kvėpavimo takų gydymui (bronchitui, kosuliui) efektyviau naudoti kandiklį. Taip didesnė vaisto dalis patenka tiesiai į plaučius, o ne nusėda ant veido ar nosyje.
Kuo inhaliuoti?
1. Fiziologinis tirpalas (0,9% NaCl): Tai pats saugiausias ir universalus tirpalas, tinkantis gleivinei drėkinti, skystinti sekretui. Jis gali būti naudojamas tiek viršutiniams, tiek apatiniams kvėpavimo takams gydyti. Fiziologinis tirpalas neturi šalutinio poveikio ir netinka tik tuomet, kai reikia "padžiovinti" kvėpavimo takus (pvz., esant itin drėgnam kosuliui) ar ligos pradžioje, kai norima sumažinti virusų ir bakterijų kiekį.
2. Negazuotas mineralinis vanduo: Toks vanduo, kuriame yra įvairiausių mineralinių medžiagų, drėkina kvėpavimo takus, mažina gleivinės paburkimą, palengvina uždegimo simptomus. Tai puikiai tinka reabilitacijai po persirgtos ligos, kai lieka drėgnas kosulys ir reikia paskatinti atsikosėjimą. Tačiau ūmios ligos atveju nerekomenduojama.
3. Vaistiniai preparatai: Juos turėtų skirti gydytojas. Svarbu, kad vaisto anotacijoje būtų pažymėta, kad jį galima inhaliuoti. Neteisingai paskirti vaistai gali ne tik nepadėti, bet ir pakenkti.
Ko vengti?
1. Eteriniai aliejai: Tai viena pavojingiausių klaidų. Nebulizatorius suskaido aliejų į mikroskopines daleles, kurios nusėda giliai plaučiuose ir padengia alveoles plėvele. Tai sutrikdo dujų apykaitą ir gali sukelti itin pavojingą „aliejinę pneumoniją“ arba stiprų alerginį spazmą. Vaikams naudoti eterinių aliejų inhaliacijoms nepatartina.
2. Žolelių nuovirai: Net ir geriausiai nukoštas ramunėlių ar čiobrelių nuoviras turi mikro dalelių, kurios gali užkimšti prietaisą ir sukelti komplikacijas.
3. Verdantis vanduo ar daržovės: Senovinis metodas kvėpuoti garais virš puodo su verdančiu vandeniu ar daržovėmis yra nesaugus ir nerekomenduojamas dėl nudegimų rizikos ir dirginimo.
Inhaliatorių pasirinkimas ir priežiūra
Rinkoje gausi įvairiausios kokybės inhaliatorių pasiūla. Renkantis aparatą, reikėtų gerai apgalvoti, kokiam vaikui jis bus skiriamas: koks jo amžius ir kokiomis ligomis jis dažniausiai serga. Jei aparatas bus naudojamas mažam vaikui, perkant reikėtų atkreipti dėmesį, ar yra vaikiška kaukė. Jei vaiką gąsdina bet kokie garsai ar grėsmingi prietaisai, reikėtų rinktis kuo tylesnį ir mažesnį.
Svarbiausia, kad ir kaip nuobodu kai kam būtų, reikia perskaityti aparato instrukcijas. Ypač jei aparatas gamina įvairaus dydžio garų daleles. Jei tik yra galimybė, įsigykite savo inhaliatorių. Skolintis nerekomenduojama, nes negalėsite niekaip užtikrinti apsaugos nuo infekcijos, kuria sirgo prieš jus inhaliavęs vaikas.
Daugelis vartotojų pamiršta, kad inhaliatorius reikalauja kruopščios priežiūros po kiekvieno naudojimo. Drėgnoje aplinkoje, kuri susidaro kaukėje ir vamzdeliuose, labai greitai dauginasi mikrobai. Po kiekvienos procedūros kaukę, vaistų talpyklą ir kandiklį būtina išplauti šiltu vandeniu su švelniu plovikliu ir gerai išdžiovinti. Oro vamzdelio plauti paprastai nereikia (nebent instrukcijoje nurodyta kitaip), tačiau reikia įsitikinti, kad jame neliko kondensato.
Kaip taisyklingai atlikti pratimus po klubo sąnario keitimo operacijos
Kada inhaliacijos nerekomenduojamos?
Nors inhaliacijos atrodo kaip nekaltas gydymo būdas, tam tikrais atvejais jos gali būti žalingos. Viena pagrindinių kontraindikacijų - aukšta temperatūra. Jei kūno temperatūra viršija 37,5-38 °C, inhaliacijų (ypač garinių) daryti nerekomenduojama, nes tai gali dar labiau pakelti temperatūrą ir apsunkinti širdies darbą. Taip pat inhaliacijos gali pakenkti esant pūlingai anginai ar pūlingam sinusitui. Šiluma ir drėgmė yra puiki terpė bakterijoms daugintis, o intensyvus oro srautas gali nustumti infekciją gilyn į kvėpavimo takus, sukeldamas komplikacijas.
Svarbu paminėti ir individualų jautrumą. Kai kuriems vaikams ir suaugusiesiems ūmiu ligos periodu garas gali sukelti paradoksinę reakciją - vietoj palengvėjimo atsiranda dar didesnis bronchų spazmas ir dusulys.
Jei vaikas po atliktos inhaliacijos jaučiasi blogai, ypač jei prasideda intensyvūs kosulio priepuoliai, daugiau inhaliacijų netaikykite su tuo preparatu. Nesvarbu net jei gydytojas paskyrė šią procedūrą. Vaikui gydymas turi padėti, o ne sargdinti.
