Švietimo ir mokslo politikos kryptys, įskaitant mokytojų darbo apmokėjimo sistemos reformą, yra nuolat svarstomos ir tobulinamos. Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. šalies mokyklose buvo įdiegtas mokytojų etatinio darbo užmokesčio sistemos modelis. Įvedus šį apmokėjimą mokytojo etatas sudaromas iš 36 val. per savaitę (1512 val. per metus). Šis pakeitimas paveikė ir kitų švietimo srities darbuotojų, įskaitant ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogus, darbo apmokėjimo tvarką.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nurodo, kad tokia pareiga turėtų būti nustatoma įstatymu arba būti iš jo kildinama. Remiantis 2017 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu (Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo redakcija nuo 2024-01-01), pareiginė alga perskaičiuojama, pareiginės algos pastoviąją dalį padalijant iš Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatyto pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio. Apskaičiuotas pareiginės algos koeficientas apvalinamas iki šimtųjų dalių darbuotojo naudai.
Darbo laiko struktūra ir apmokėjimas
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo darbo savaitė yra 36 valandos. Iš jų 33 valandos skiriamos tiesioginiam darbui su mokiniais. 3 valandos skiriamos netiesioginiam darbui su mokiniais - darbams planuoti, dokumentams, susijusiems su ugdymu, rengti, bendradarbiauti su mokytojais, tėvais (globėjais) ugdymo klausimais ir kt.
Jei ikimokyklinio arba priešmokyklinio ugdymo pedagogas dirba mokyklose ar mokyklos grupėse, skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, sanatorijų mokyklose ar grupėje, sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, darbo laikas per savaitę yra 26 valandos.
Bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo) mokytojų etatą sudaro 1512 valandų per metus. Mokytojo darbo laikas per savaitę - 36 val.
Mokytojo profesija yra viena iš kelių profesijų, kurių atstovams yra nustatytos ilgesnės atostogos. Vertinama, kad šis darbas yra susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa. Visiems mokytojams, pradedant ikimokyklinio ugdymo auklėtojais ir baigiant profesinio mokymo mokytojais, per metus yra skiriamos 40 darbo dienų atostogos (jei dirbama 5 dienas per savaitę) ir 48 darbo dienų atostogos (jei dirbama 6 dienas per savaitę).
Atlyginimų skirtumai ir veiksniai
Skaitytojos pasipiktinimą sukėlė internete rasti įvairiuose šalies mokyklose ir darželiuose ieškomų darbuotojų skelbimai. Skelbimuose geografijos mokytojui siūloma 380 eurų alga, matematikos mokytojui - 500. O štai privataus darželio auklėtojai siūlomas 726 eurų atlyginimas. Pasak skaitytojos, toks pedagogų darbo nuvertinimas yra nesuprantamas.
Švietimo ir mokslo ministro patarėjas Arminas Varanauskas komentavo, jog darbo skelbimuose darbdaviai pateikia orientacinį atlyginimą, kad žmonėms būtų lengviau orientuotis. „Tikslus atlyginimas priklauso nuo mokytojo turimos kvalifikacinės kategorijos, jo turimo pedagoginio stažo ir, svarbiausia, nuo krūvio, kuris jam yra siūlomas. Minimas 500 eurų atlyginimas matematikos mokytojui tikrai nėra už etatą. Įvedus etatinį mokytojų apmokėjimą, toks atlygis labiau panašėja į asmens, dirbančio mokykloje iki pusės etato (įvertinant stažą ir kvalifikaciją) atlygį. Tad žiūrėdami ir lygindami skirtingus skelbimus turime nepamiršti, kad juose ne visuomet nurodomas darbo krūvis.
Etatinis mokytojų apmokėjimas yra vienodai teisingas visiems mokytojams. Skirtingų dalykų ar sričių specifika yra atskleidžiama ne per skirtingą taikomą koeficientą, bet per darbo laiko struktūrą ir darbo funkcijas. Nors šiuo atveju negalime palyginti šių abiejų atlyginimų (matematikos mokytojo ir privataus darželio auklėtojo), nes nežinome, už kokį darbo krūvį yra siūlomas atlygis, atkreipiame dėmesį, kad valstybė nereguliuoja privačių švietimo įstaigų darbuotojų atlyginimų, juos nustato jų steigėjai“, - komentavo Švietimo ir mokslo ministro patarėjas.
Atlyginimų Skirtumai Vilniaus Darželiuose
Atlyginimai skirtinguose darželiuose gali labai skirtis. Pavyzdžiui, vidutiniškai kiek daugiau nei pusę tūkstančio - 518 Eur - gauna darželio „Abadelė“ darbuotojai. Mėnuo vaikui šiame darželyje, lankant visas penkias pilnas darbo dienas ir gaunant visą siūlomą maitinimo paketą, kainuoja 363 Eur (neatskaičius sostinėje išmokamos 100 Eur kompensacijos). Didžiausias atlyginimas - brangiausiame darželyje sostinėje. Tarptautiniame „The British School of Vilnius“ darželyje vidutinis atlyginimas neišskaičius mokesčių - 2870 Eur. Beje, mėnuo šiame darželyje vaikui gali kainuoti 650-1350 Eur.
Štai keletas pavyzdžių, kiek uždirba darbuotojai skirtinguose Vilniaus darželiuose (atlyginimai nurodyti neatskaičius mokesčių):
- „Katino dienelės“ - 779,34 Eur (vidutinis atlyginimas)
- „Abadelė“ - 518,32 Eur (vidutinis atlyginimas)
- „Vaikystės sodas“ - 827,81 Eur (vidutinis atlyginimas)
- „Baltų šalelė“ - 764,10 Eur (vidutinis atlyginimas)
- „Mini darželis“ - 818,44 Eur (vidutinis atlyginimas)
- „Nykštukėliai“ - 762,14 Eur (vidutinis atlyginimas)
- „Mylimukų darželis“ - 895,08 Eur (vidutinis atlyginimas)
- „The British School of Vilnius“ - 2 870,23 Eur (vidutinis atlyginimas)
- „Mažųjų valdos“ - 795,32 Eur (vidutinis atlyginimas)
Ekonomisto Žygimanto Maurico Įžvalgos
Ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad atlyginimai galėtų būti didesni, bet žinant, kad Lietuvos švietimo sektoriaus atlygius situacija yra tokia, kokia yra. „Darbo užmokestis nustatomas pagal paklausą ir pasiūlą rinkoje, - teigė ekonomistas. - Jei viešajame sektoriuje mokamas dar mažesnis atlyginimas arba darbo sąlygos, karjeros perspektyvos nėra tokios geros, žmonės renkasi tai, kas jiems geriau.“ Beje, jo teigimu, jei situacija švietimo sektoriuje pagerėtų, didesnius atlyginimus galėtų gauti ir privataus sektoriaus darbuotojai.
„Atsirastų konkurencija, nes dabar viešasis sektorius galbūt turi kitų privalumų, gal stabilesnė darbo vieta, bet, matyt, ten netenkina kiti dalykai, kad privatus sektorius taip lengvai susiranda darbuotojų. Matyt, darbo sąlygos nėra geros, - tvirtino Ž. Mauricas ir pridūrė, kad dažnai darbuotojas pasirenka ne didesnį atlyginimą, o geresnes darbo sąlygas. - Atlyginimas nėra vienintelis motyvatorius. Bet jei rinkoje yra nusistovėjusi viena kaina, tai kad ir kokia įmonė ateitų, ji aukščiau bambos nešoka net sukurdama didelę pridėtinę vertę. Darbo užmokestis nusistato pagal tos šalies ir to regiono vidurkį, o kadangi vidurkis mažas, atitinkamai ir privačiame sektoriuje kažkokių stebuklų negalime tikėtis.“
Ž. Mauricas teigia, kad tokios pačios taisyklės galioja visame pasaulyje. Tiesa, ekonomistas pabrėžė, kad, atsižvelgiant į privačių darželių pelnus, situacija galėtų būti kitokia. „Pelningumai yra nemaži, todėl įmonės, pasiremdamos geriausia praktika, galėtų suformuoti darbo užmokesčio sistemas taip, kad už gerus pasiekimus dalį to pelno pasidalintų su darbuotojais. Nemažai įmonių tokius dalykus daro tiek Lietuvoje, tiek Vakarų Europoje“, - kalbėjo Ž. Mauricas.
Lyginant su vidutiniu atlyginimu Vilniuje, privačių darželių darbuotojų atlyginimai nėra dideli. Vis dėlto, ekonomistas neįžvelgia nieko netikėto ir pakartojo, kad atlyginimo dydį čia diktuoja viešasis sektorius.
Ekonomistas įvardijo dvi sąlygas, būtinas norint, kad atlyginimai augtų: „Tolesnė privačių mokymosi įstaigų plėtra arba pakankamai ženklus darbo užmokesčio kilimas viešajame sektoriuje.“
10 DALYKŲ, KURIUOS NORĖČIAU ŽINOTI PRIEŠ PRADĖDAMAS MOKYTOJO DIRBTUVĘ | Atlyginimas, grafikas, elgesys ir daugiau!
Darbuotojų kvalifikacija ir darbo apmokėjimo sistema
Mokytojo karjeros laiptais kyla pereidamas atestaciją, po kurios mokytojui suteikiama kvalifikacinė kategorija. Kuo aukštesnė kvalifikacinė kategorija, tuo didesnis taikomas koeficientas, apskaičiuojant mokytojo atlyginimą. Nustatomos keturios mokytojų kvalifikacinės kategorijos - mokytojo, vyresniojo mokytojo, mokytojo metodininko ir mokytojo eksperto.
Valstybės ir savivaldybės mokyklose dirbančių mokytojų darbo užmokestis priklauso nuo mokytojų pedagoginio darbo stažo, kvalifikacinės kategorijos ir veiklos sudėtingumo. Mokytojų atlyginimų dydžiai yra nustatyti Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 2 priede. Alga didėja ir nuo veiklos sudėtingumo.
Mokytojams, dirbantiems pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, neformaliojo švietimo (išskyrus ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą), atlyginimas gali didėti 1-15 proc. dirbantiems bendrojo ugdymo mokyklose pradinėse klasėse, kuriose mokymas vyksta lietuvių kalba, o klasėje mokosi 10 ir daugiau mokinių ir iš jų ne mažiau kaip 50 procentų nemoka valstybinės kalbos. 5-10 procentų: jeigu grupėje ugdomi 2 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių, ir (arba) 1-3 mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių. 5-20 procentų: jei mokytojas dirba mokyklose (grupėse), skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių. Jeigu grupėje ugdomi 4 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių. Visiems mokytojams atlyginimas gali didėti iki 25 proc., jei mokytojas susiduria su dviem ar daugiau iš aukščiau nurodytų kriterijų. Atlyginimas taip pat gali didėti iki 20 proc.
Pedagogų rengimo reglamente modeliuojama, kad pirmaisiais darbo švietimo įstaigoje metais mokytojas atlieka pedagoginę stažuotę. Pedagoginė stažuotė trunka metus. Ji yra skirta sklandžiai integruotis į švietimo įstaigos bendruomenę gaunant tikslintą pagalbą. Pedagoginę stažuotę organizuoja ir įgyvendina švietimo įstaiga, kurioje įsidarbina pedagogas stažuotojas. Šiame procese švietimo įstaiga bendradarbiauja su pedagoginio stažuotojo pasirinkta aukštąja mokykla, vykdančia pedagogikos studijas. Paskirtas mentorius kartu su aukštosios mokyklos paskirtu praktikos vadovu ir pačiu pedagoginiu stažuotoju parengia pedagoginės stažuotės programą. Pedagoginiam stažuotojui švietimo įstaiga paskiria mentorių. Pradedantysis dirbti mokytoju gauna nuolatines konsultacijas, didaktinę ir dalykinę pagalbą. Mentorius, teikdamas šią pagalbą, gali pasitelkti kitus pedagoginius darbuotojus. Aukštoji mokykla stažuotei koordinuoti skiria praktikos vadovą. Praktikos vadovas periodiškai konsultuoja stažuotę atliekantį pedagogą, mentorių ar kitus švietimo įstaigos bendruomenės narius. Pedagoginės stažuotės galutinius rezultatus vertina švietimo įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į mentoriaus ir praktikos vadovo rekomendacijas. Į vertinimą gali būti įtraukti kiti švietimo įstaigos nariai.
Švietimo įstaigų darbuotojai ir kitų įstaigų pedagoginiai darbuotojai yra viešojo sektoriaus darbuotojai. Šis statusas nesuteikia specialių garantijų ir prievolių kaip valstybės tarnautojo statusas. Pavyzdžiui, asmuo nėra įdarbinamas mokykloje mokytoju visam gyvenimui, bet kartu nėra vykdomas jo / jos kasmetinis veiklos vertinimas. Pedagogu įdarbinamas asmuo priimamas ir atleidžiamas vadovaujantis bendra darbo teise (Darbo kodeksu). Tai reiškia, kad sutartis su darbuotoju gali būti nutraukta pasibaigus sutarties terminui (jei sutartis terminuota). Jei sutartis neterminuota, sutartis gali būti nutraukta darbuotojo prašymu, abipusiu sutarimu, darbdavio iniciatyva, kai yra darbuotojo kaltė, ir tam tikrai atvejais, kai darbuotojo kaltės nėra. Pavyzdžiui, yra uždaroma mokykla. Įprastai pedagogas priimamas dirbti neterminuotam laikui. Pedagogas taip pat gali būti priimamas į darbą terminuotai pavaduoti kitą darbuotoją.
tags: #darzelio #aukletoju #darbo #apmokejimas
