Chorioninis gonadotropinas (HCG) yra hormonas, sudarytas iš alfa (α) ir beta (β) subvienetų. Beta HCG gamina placenta nėštumo metu, taip pat germinatyvinės vėžinės ląstelės. Šį hormoną sekretuoja placentinis audinys po apvaisinto kiaušinėlio implantacijos į gimdos sienelę.
Žmogaus chorioninis gonadotropinas (hCG) yra glikoproteininis hormonas, susidedantis iš 2 nekovalentiškų alfa ir beta subvienetų. Alfa subvienetas iš esmės yra identiškas liuteinizuojančiam hormonui (LH), folikulus stimuliuojančiam hormonui ir tirotropinui (TSH). Alfa subvienetas yra būtinas receptorių transaktyvacijai. Chorioninio gonadotropino beta genas yra labai homologiškas LH beta subvienetui ir veikia per tą patį receptorių.
HCG svarba nėštumo metu
Ankstyvuoju nėštumo periodu HCG palaiko geltonkūnio funkcionavimą, kuris yra būtinas progesterono (PGN) sintezei ir nėštumo palaikymui. Šis hormonas yra ne tik svarbus fiziologinis reguliatorius, bet ir vienas pagrindinių normalaus nėštumo laboratorinių rodiklių. HCG tyrimas atliekamas siekiant patvirtinti ankstyvą nėštumą (jau 6-8 dienos po pastojimo), nustatyti nėštumo laiką bei stebėti jo eigą. Pirmaisiais šešiais nėštumo savaitėmis HCG koncentracija kraujyje sparčiai auga - padvigubėja kas 1-3 dienas, o apie 14 nėštumo savaitę pasiekia maksimumą (maždaug 100 000 U/L). Normalaus nėštumo metu po šio laikotarpio HCG koncentracija pradeda laipsniškai mažėti. Vėlesniu nėštumo laikotarpiu jis truputį sumažėja ir tai yra normalu.
Daugiavaisio nėštumo atveju HCG lygis paprastai būna didesnis nei laukiantis vieno vaisiaus. Kai kurie autoriai rekomenduoja kraują imti anksčiau - 8-10 nėštumo savaitę - arba kiek vėliau - 11-13 nėštumo savaitę. Patikra per pirmąjį nėštumo trimestrą daugelyje pasaulio šalių dabar naudojama vietoj anksčiau naudotos antro nėštumo trimestro patikros ir (ar) nėščiosios amžiumi paremtos patikros.
HCG tyrimas: kada ir kodėl?
HCG tyrimas iš kraujo - tai patikimas laboratorinis testas, leidžiantis nustatyti nėštumą anksčiau ir tiksliau nei namų testai. Kraujo tyrimas nėštumo nustatymui pasižymi dideliu tikslumu - apie 98 procentų. Per anksti atliktas tyrimas kartais gali neparodyti nėštumo, jei HCG dar nepasiekė aptinkamo lygio. Nėštumo testas iš kraujo atliekamas paėmus nedidelį kraujo kiekį iš venos. Procedūra trunka vos kelias minutes ir nesukelia didelio diskomforto. Specialaus pasiruošimo kraujo tyrimams nėštumui nustatyti nereikia - tyrimas gali būti atliekamas bet kuriuo paros metu.
HCG kraujo tyrimas atliekamas ankstyvam nėštumui nustatyti. Tai pagrindinis laboratorinis testas. Moteriai pastojus hCG koncentracija kraujyje kasdien labai sparčiai didėja, o 14 nėštumo savaitę pasiekia patį piką. Registruokitės tyrimams:Registracija
Tyrimas paprastai atliekamas 6-10 dieną po implantacijos (ji įvyksta maždaug 6-12 dienų po apvaisinimo). Pastojus hCG lygis ima sparčiai kilti ir piką pasiekia maždaug 14 nėštumo savaitę. Šiuolaikiniai testai leidžia aptikti nėštumą atliekant hCG tyrimą praėjus 6-10 dienų nuo apvaisinimo pradžios. Jau praėjus 6-10 dienų po apvaisinimo HCG gali būti aptinkamas kraujyje.
HCG tyrimas kaip vėžio žymuo
Padidėjusi beta-hCG koncentracija taip pat gali būti nustatyta sergant tam tikromis vėžio formomis, ypač lytinių ląstelių navikais ir tam tikromis sėklidžių, kiaušidžių ir gestacinio trofoblastinio vėžio formomis. Ligos metu beta-hCG tyrimas gali būti naudojamas gydymo veiksmingumui stebėti, atkryčiams nustatyti ir ligos mastui įvertinti. Onkologijoje gonadotropinas naudojamas kaip vėžio žymuo - jis gali būti padidėjęs sergant seminoma, choriokarcinoma ar kiaušidžių navikais.
HCG rodiklis - kartu ir vėžio žymuo. Šis tyrimas padeda diagnozuoti nėščiųjų (gestacinę) trofoblastinę ligą (GTD), sėklidžių navikus, gemalinių kiaušidžių ląstelių navikus, teratomas ir kitus retus žmogaus chorioninį gonadotropiną (hCG) gaminančius navikus. Pakartotinis beta-hCG nustatymas naudingas po gydymo, stebėti gydymo atsaką, esant GTD ar hCG gaminantiems navikams, nustatant esamą ar pasikartojančią GTD ar hCG gaminančius navikus.
HCG tyrimas vaisiaus apsigimimų rizikos įvertinimui
HCG yra naudojamas ir vaisiaus apsigimimų rizikos įvertinimui. Antrojo nėštumo trimestro metu kartu su AFP (alfa fetoproteinu) ir uE3 (laisvu estrioliu) atliekamas PRISCA-II tyrimas, kuris leidžia įvertinti genetinių ir vystymosi anomalijų riziką. βhCG tyrimas atliekamas per pirmąjį nėštumo trimestrą (tarp 11 ir 14 nėštumo savaitės) siekiant įvertinti vaisiaus apsigimimų riziką ir sužinoti tikimybę vaisiui sirgti viena iš dviejų pagrindinių chromosominių ligų: Dauno arba Edvardso sindromu.
HCG tyrimas 11-14 nėštumo savaitę. Nėštumui vystantis tyrimas gali padėti nustatyti dviejų pagrindinių genetinių ligų - Dauno arba Edvardso sindromų - tikimybę. Bendrojo hCG ir laisvojo β-hCG jautrumas nustatant Dauno sindromą ir kitas chromosomų anomalijas iš esmės skiriasi, nes laisvasis β-hCG yra daug specifiškesnis, daug rečiau pasitaiko nerimą keliančių klaidingai teigiamų tyrimo rezultatų.
HCG ir negimdinis nėštumas, persileidimo rizika
HCG lygis taip pat yra svarbus diagnostikos rodiklis negimdinio (ektopinio) nėštumo arba gresiančio persileidimo atvejais. Tokiais atvejais HCG ir progesterono lygiai būna sumažėję, todėl rekomenduojama šiuos hormonus matuoti pakartotinai, kas keletą dienų, siekiant patikslinti diagnozę. Kraujo tyrimas nėštumui nustatyti dažniausiai atliekamas, kai vėluoja mėnesinės ir įtariamas nėštumas. Šis tyrimas svarbus diagnozuojant ektopinį (negimdinį) nėštumą, kai apvaisintas kiaušinėlis įsitvrtina ne gimdoje. Persileidimo rizikos vertinimas taip pat remiasi HCG dinamikos stebėjimu.
HCG tyrimas nėštumo pradžioje. Chorioninis gonadotropinas gali padėti nustatyti negimdinį nėštumą. Jei nėštumas - už gimdos ribų, hCG koncentracija serume - mažesnė, palyginti su normalaus nėštumo. Lėtai kylantis arba staiga mažėjantis rodiklis gali signalizuoti apie ektopinį nėštumą ar persileidimo riziką.
HCG tyrimo interpretacija ir galimos patologijos
Jei HCG lygis toliau didėja arba nenormaliai keičiasi, tai gali rodyti trofoblastines ligas, tokias kaip chorionkarcinoma. Šios retos patologijos išsivysto gimdoje, dažniausiai po pūslinės nėštumo, aborto ar net normalaus nėštumo. Nors chorionkarcinoma sudaro tik apie 1 % ginekologinių navikų, ankstyvas HCG tyrimas, ypač laisvo beta subvieneto matavimas, yra labai svarbus šiai ligai diagnozuoti.
Ne nėštumo metu padidėjęs HCG tiek moterims, tiek vyrams gali būti susijęs su onkologine patologija. Ženkliai padidėjęs hCG kiekis (> 5000 TV/l) retai būna sergantiems seminoma pacientams ir rodo, kad yra mišrus sėklidžių vėžys. Gemalinių kiaušidžių ląstelių navikai (maždaug 10% kiaušidžių navikų) demonstruoja padidėjusį hCG kiekį 20-50% atvejų. Vaikų teratomos gali per daug gaminti hCG, net jei jos yra gerybinės, o tai lemia ankstyvą pseudopuberty. Kiekis gali būti padidėjęs panašiai kaip ir sėklidžių vėžio atveju. Tarp neproduktyvių navikų dažniausiai su hCG gamyba siejami kepenų ir tulžies navikai (hepatoblastomos, hepatoceliulinės karcinomos ir cholangiokarcinomos) ir neuroendokrininiai navikai (pvz., salelių ląstelių navikai ir karcinoidai).
HCG ir sportas: dopingo kontrolė
Sporto medicinoje hCG testas naudojamas norint nustatyti, ar nėra nelegaliai vartojama dopingo. Palyginti su nelegaliu testosterono vartojimu sporto medicinoje, β-hCG vartojimas turi tam tikrų pranašumų. Vartojant „išorinį“ testosteroną, greitai sumažėja arba visai nusilpsta savojo, vidinio, testosterono gamyba. Vartojant hCG, pastarasis imituoja hipofizės liuteinizuojančio hormono veikimą ir taip pat stimuliuoja testosterono gamybą. Tikimybė, kad atrofuosis sėklidės, tokiu atveju yra mažesnė. Vis dėlto, ilgai vartojant β-hCG, ilgainiui taip pat prasideda sėklidžių atrofija.
Nenėščioms moterims ir vyrams β-hCG neturėtų būti aptinkamas. Kai kurie piktybiniai navikai išskiria šį hormoną, todėl tyrimas dažniausiai naudojamas vėžio diagnostikoje bei gydymo stebėsenai. Nesilaukiančios moters organizme hCG lygis paprastai būna apie 5,0 IU/l (t.y. apie 50 mIU/ml).
