Lietuvos švietimo sistemos pertvarka lėmė ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo kaitą. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose pradedamas įvairus ugdymo organizavimas, skatinamas vaiko patirtinis ugdymas, remiamasi ne pedagogo, bet vaiko pozicija, pirmenybę teikiant vaikų poreikių tenkinimui, pagrindinei vaikų veiklai - žaidimui. Pradėta plačiai kalbėti apie kokybinį ugdymą, kuriam būtini ir reikalingi pedagogai, kurie nuolat tobulinasi, domisi, kuria ir diegia naujas idėjas. Todėl ikimokyklinio ugdymo įstaigose kuriamos ir įgyvendinamos inovacijos tampa labai svarbios kitokios kokybės ugdymui, vaiko saviraiškos, patirties, pažinimo skatinimui.
Nuolatinė kaita, reformos kelia naujus reikalavimus žmogui ir organizacijai, tad, norėdama išlikti paklausi, ikimokyklinio ugdymo institucija privalo nuolat tobulėti, mokytis, tapti kokybiškai nauja organizacija. Tapimas besimokančia organizacija padės išlikti konkurencinėmis sąlygomis. Besimokančios organizacijos požymių raiškos analizė leis tobulinti ikimokyklinio ugdymo įstaigos veiklą, edukacinę erdvę.
Inovacijų pobūdis ir įgyvendinimo ypatumai
Tyrimo problema: kokio pobūdžio kuriamos ir įgyvendinamos inovacijos ikimokyklinio ugdymo įstaigoje; kokios ugdymo kokybės siekiama kuriant ir įgyvendinant inovacijas. Tyrimo objektas: inovacijos ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Tyrimo tikslas: atskleisti inovacijų ikimokyklinio ugdymo įstaigose kūrimo ir įgyvendinimo ypatumus.
Tyrimo uždaviniai:
- Išanalizuoti literatūrą apie inovacijų ikimokyklinio ugdymo įstaigose kūrimo ir įgyvendinimo ypatumus.
- Atskleisti kuriamų ir įgyvendinamų inovacijų ikimokyklinio ugdymo įstaigose pobūdį.
- Išryškinti inovacijų ikimokyklinio ugdymo įstaigose įgyvendinimo ypatumus.
- Išsiaiškinti vaikų nuomonę apie sukurtas ir įgyvendintas inovacijas.
Taikyti tyrimo metodai:
- Literatūros šaltinių analizė;
- Ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų ir pedagogų anketinė apklausa;
- Vaikų veiklos stebėjimas;
- Pokalbis su vaiku po inovacijos įgyvendinimo.
Tyrime dalyvavo 145 pedagogai ir 80 ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų. Tyrimas atskleidė, kad daugiausia, pedagogų nuomone, yra sukurta ir įgyvendinta inovatyvių ugdymo priemonių.
Tyrime dalyvavo penkiolikos Šiaulių miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovai ir pedagogai. Buvo apklausti 199 respondentai, iš jų 19 vadovų (direktoriai ir pavaduotojai ugdymui) ir 180 pedagogų. Apibendrinus tyrimo rezultatus, galima teigti, jog ikimokyklinio ugdymo įstaigoje labiausiai ryškūs šie besimokančios organizacijos požymiai: strategijos kūrimas, politikos formavimas, dalyvavimas įstaigos valdyme, informacijos prieinamumas, kontrolės sistema, bendradarbiavimas, darbuotojų iniciatyvos, novacijų, pokyčių skatinimas, informacijos apie išorinę aplinką rinkimas, tarporganizacinis mokymasis, tobulinimosi galimybės visiems. Menkoki ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kaip besimokančios organizacijos, požymiai - darbuotojų skatinimo sistema ir ugdymąsi skatinančios organizacijos klimatas.
Inovacijų įgyvendinimas praktikoje
2023 m. lapkričio 7 dieną, Giraitės darželyje organizuotas Kauno r. ikimokyklinio ugdymo įstaigų direktorių pavaduotojos ugdymui pasitarimas. Veiklos grupės 2023 m. plano uždaviniuose teigiama, jog pavaduotojai ugdymui skleis gerąją patirtį tarp Kauno rajono ikimokyklinių įstaigų, plėtos profesinį bendradarbiavimą. Šiais tikslais pasitarimai organizuojami vis kitoje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Giraitės darželio direktorė Jovita Šateikienė pristatė įstaigos veiklą, edukacines aplinkas. Pavaduotojos ugdymui Vilma Lauciūnienė ir Justina Kazlauskė skaitė pranešimą ir pristatė naują interaktyvią priemonę „iMO LEARN” kubus. Kauno r. kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė Asta Simanauskienė pasidžiaugė pavaduotojų bendradarbiavimu ir iniciatyvomis, siekiant vaikų ugdymo kokybės.
FabLab (angl. Fabrication/Fabulous Laboratory) dirbtuvės yra šiuolaikiška įranga aprūpinta inovacijų bei išradimų kūrimo platforma, skirta konstruoti, modeliuoti, projektuoti, gaminti įvairius gaminius, modelius, maketus ar prototipus, o tai pat skatinti kūrybiškumą, verslumą, domėjimąsi technika bei technologijomis. Ugdymo procese FabLab dirbtuvių privalumas - mokymas(is) autentiškoje, įveiklinančioje aplinkoje, kurioje mokiniai, iškeltiems iššūkiams ieškodami kūrybinių sprendimų, nueina vaizduotės, dizaino, prototipavimo, refleksijos ir bendradarbiavimo kelią.
Vilniaus miesto savivaldybė finansavo net 13 gamtos mokslų laboratorijų įrengimą sostinės ugdymo įstaigose 2024-25 m. m. Ilgalaikėje kvalifikacijos tobulinimo programoje „Mokykla kaip laboratorija: tiriamosios ir integruotos veiklos modeliai“ startavo 21 su 5-8 kl. Finansavome laboratorinių darbų pagal 2025 m. atnaujintą Chemijos dalyko programą parengimą 8 ir 10 kl. Laboratoriniai darbai pasiekiami tik pateikus užklausą „EDU Vilnius“.
Vilniaus miesto savivaldybė finansavo dar 2 FabLab dirbtuvių įrengimą sostinės ugdymo įstaigose 2024-25 m. 2025 m. rugpjūčio-rugsėjo laikotarpiu „EDU Vilnius“ atliko apklausą apie FabLab dirbtuvių situaciją Vilniaus m. sav. mokyklose. Atsakymus pateikė 26 ugdymo įstaigos (~74 % FabLab įsirengusių ugdymo įstaigų). Buvo renkama informacija apie bendrą pasitenkinimą FabLab dirbtuvių būkle, atskirais FabLab įrenginiais, aprūpinimu. Įvairūs su FabLab dirbtuvių organizavimu susiję aspektai, FabLab dirbtuvių panaudojimas ugdymo procese. 60 % mokyklų yra visos galimybės naudotis FabLab įranga pamokų metu. 58 % mokyklų yra visos galimybės naudotis FabLab įranga po pamokų.
Matematikos gebėjimai - viena opiausių problemų šiandien. Eduten - tai kompiuterizuota matematikos mokymo(si) platforma, moksliškai pagrįsta šiuolaikinės matematikos didaktikos ir pedagogikos tyrimais. Ji pasižymi labai gera mokymosi duomenų analitika, pritaikyta mokinio, klasės ir mokyklos lygmenų pažangos ir pasiekimų stebėsenai. 2025-26 m. m. 78 Vilniaus miesto mokykloms - iš viso 32 tūkst. licencijų 1-8 kl. 2 gimnazijoms - iš viso 940 licencijų 9-10 kl. mokiniams. Pirmą kartą organizuota tarptautinė konferencija „Efektyvus mokymas ir mokymasis su Eduten", subūrusi Vilniaus mokyklų matematikos mokytojus, mokyklų vadovus ir švietimo ekspertus iš Suomijos.
Žema mokinių motyvacija yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių prastus pasiekimus. Technologijas galima integruoti į labai skirtingas pamokas, taip ne tik atveriant naujas mokymosi galimybes, bet ir pasitelkiant mokiniams įtraukesnes formas. 2024-25 m. m. Minecraft education edition mokomąją medžiagą 3-4 klasėse naudojo 19 mokytojų ir daugiau nei 450 mokinių.
2025-26 m. m. Keturių IT kalbų projektas kviečia moksleivius kūrybiškai spręsti šiandienos iššūkius naudojant informacines technologijas. 2022-2024 m. projektas kvietė 5-10 klasių moksleivius pažinti šiuolaikinių technologijų pasaulį - nuo robotikos ir dirbtinio intelekto iki kibernetinio saugumo, medijų, NFT dizaino ir net esporto! Pasibaigus projektui parengta medžiaga, kuria naudotis ir toliau diegti ateities kalbas galės visos sostinės mokyklos.
Su tokia gausa informacinių šaltinių - nuo žinių portalų iki socialinių medijų ar Youtube video - privalome išmokti atpažinti patikimus šaltinius, patikrinti informaciją ir suprasti, kaip šiame sraute gyventi. Jei norime išmokyti medijų ir informacinio raštingumo mokinius, pirmiausia reikiamas žinias turime suteikti mokytojams. Todėl parengtos ir įgyvendinamos ilgalaikės kvalifikacijos tobulinimo programos medijų informacinio raštingumo ugdymo klausimais. 44 akad. val. mokymų programą „Medijų informacinio raštingumo ugdymas. 1 lygis-pradedantiesiems“ baigė 26 mokytojai, kuriems suteikti medijų informacinio raštingumo pagrindai, suteikiant kompetencijų suvokti medijų vaidmenį ir funkcijas demokratinėje visuomenėje, suprasti sąlygas, kuriomis medijos gali atlikti savo funkcijas; kritiškai vertinti medijų turinį; turėti įgūdžių turiniui sukurti.
Naratyvinis žaidimas ir mokymasis (NEPL) - tai vaizduote paremtas vaikų grupės vaidmenų žaidimas, kurio metu vaikai kuria bendrą siužetą. 2024-25 m. m. 2025-26 m. m. Bendradarbiaudami su Lietuvos Martyno Mažvydo biblioteka rūpinamės skaitymo kampelių įrengimu sostinės ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Su ekspertų pagalba parengtas skaitymo metodikos leidinys „Skaityti = žaisti“. Skaitymo metodika. 2025 m. skaitomo kampelius įsirengė arba pradėjo įsirengti net 23 ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Iš viso šiuo metu tokius kampelius turi arba netrukus turės 28 darželiai.
Dirbtinio intelekto ir kitų skaitmeninių įrankių panaudojimas ugdyme
Įvairiuose sektoriuose vis labiau naudojamasi dirbtinio intelekto (DI) įrankiais bei jų teikiamomis galimybėmis, ne išimtis ir švietimas. DI galimybes greitai įžvelgia mokiniai, todėl mokytojams itin svarbu turėti pakankamai žinių ir įgūdžių, kad galėtų žengti koja kojon su mokiniais bei praturtinti savo ugdymo procesą šiuolaikinėmis technologijomis. Šia programa siekiame mokytojams suteikti reikiamų žinių, praktinių įgūdžių, kaip tinkamai ir efektyviai panaudoti esamus DI įrankius savo kasdienėje veikloje - rengiantis pamokoms ir pamokų metu. Visa tai tam - kad pamokos būtų kokybiškos, o mokytojas taupytų savo laiką ten, kur tai galima padaryti.
2025 metais pradedame įgyvendinti ilgalaikę kvalifikacijos tobulinimo programą Vilniaus mokytojams. Programos metu bus nagrinėjamos šios temos: įvadas į DI technologiją, kaip susikalbėti su DI pokalbių robotu pasitelkiant užklausų inžineriją, kaip DI įrankiai gali palengvinti pasiruošimą pamokoms - nuo turinio kūrimo iki užduočių generavimo su įvairiais DI įrankiais, tokiais kaip ChatGPT, MagicSchool, Gamma App ir kt. Pradėjome naują kvalifikacijos tobulinimo programą „Dirbtinio intelekto ir skaitmeninių įrankių praktika mokytojams“, kurią sudaro 40 akad. val.
Esant milžiniškam mokyklų bendruomenių poreikiui tobulinti gebėjimus naudoti DI, Vilniaus miesto savivaldybė bendradarbiaudama su „EDU Vilnius“ startavo su pilotinio finansavimo iniciatyva mokykloms. Vilniaus miesto savivaldybė 4 pilotinėms gimnazijoms - Žirmūnų, Abraomo Kulviečio, Tuskulėnų ir Antakalnio - padengia 50 % akredituotos kvalifikacijos programos, skirtos tobulinti DI naudojimo gebėjimus, kainos. Likusią sumą mokyklos padengia iš savo kvalifikacijos tobulinimo lėšų. Keturiasdešimties akademinių valandų mokymų programoje šiuo metu dalyvauja 134 mokyklų darbuotojai ir ji bus įgyvendinama iki 2026 m. sausio.
Programoje dalyvaujantiems mokytojams suteikiami nuotoliniai ir kontaktiniai mokymai, 90 pamokų planų, 24 iliustruotų knygelių, kurių pagrindu vyks pamokos, ir papildoma medžiaga. Taip pat dalyviai gauna nuolatinį palaikymą bei galimybę dalintis patirtimi ar išgirsti kitų mokytojų praktikas. Mokytojai, padedami specialiai sukurtų klausimynų, seka vaikų tobulėjimą. 93 ikimokyklinio ugdymo grupės Vilniuje jau taiko šią programą. Rudens pradžioje per 160 mokytojų išklausė nuotolinius mokymus ir užtvirtino žinias gyvo susitikimo metu, bei gavo pilnus metodinės medžiagos rinkinius, kurie kasdien padeda siekti programos tikslo.
Fizinis aktyvumas yra sveiko gyvenimo pagrindas, pozityviai veikiantis ir gebėjimą susikaupti bei mokytis. 2023 m. parengta ir įgyvendinta ilgalaikė kvalifikacijos tobulinimo programa ikimokyklinio ugdymo įstaigų fizinio ugdymo mokytojams. 48 val. programa sudaryta iš 4 modulių: 1. „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programos ir ugdymo planai“ (dalyvavo 111 mokytojų); 2. „Fizinio aktyvumo skatinimo priemonės ir metodai. Netradicinis fizinis ugdymas” (53 mokytojai); 3. „Vaikų fiziniai ypatumai ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų fizinis ugdymas“ (48 mokytojai); 4. „Bendravimas ir bendradarbiavimas su vaikų tėvais.
tags: #inovaciju #ikimokyklinio #ugdymo #istaigose #kurimo #ir
