Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija - tai pagrindinis tarptautinis dokumentas, kuriame išvardintos visos vaikų teisės. Tai pasaulio valstybių susitarimas, apibrėžiantis, ko reikia vaikams, kad jie augtų sveiki ir laimingi, būtų saugūs, galėtų aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime, o prireikus gautų visą reikalingą pagalbą. Kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo amžiaus, turi tokias pačias teises, kurios galioja tik tiek, kiek nepažeidžia kitų žmonių teisių ir laisvių. Mes visi turime ne tik teises, bet ir pareigas, kurios yra neatsiejamos ir vienodai reikalingos.
Mokykla suteikia akademinių žinių, reikalingų išsilavinimui įgyti. Joje ugdomi svarbūs emociniai ir socialiniai įgūdžiai, o naujos žinios didina pasitikėjimą savimi, padeda priimti sprendimus ir dalintis įžvalgomis su kitais. Todėl abejonių, kam reikalinga mokykla ir kodėl svarbu mokytis, neturėtų kilti.
Visų pirma, svarbu suprasti, kad vaikas turi teisę ne tik mokytis, bet ir žaisti. Tai reiškia, kad būtina atrasti ir išlaikyti pusiausvyrą tarp šių dviejų svarbių poreikių. Mokymasis turėtų atitikti vaiko galimybes, jo poreikį įgyti žinių, socializuotis ir pasiruošti savarankiškam gyvenimui.
Vaiko teisės yra tam tikros sąlygos ir priemonės, kurias kiekviena valstybė turi užtikrinti, kad vaikai augtų laimingi ir sveiki. Visi vaikai gimsta turėdami vienodas teises. Vaiko teisės įtvirtintos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje (toliau - Konvencija). Daugelis Konvencijos nuostatų susijusios su vaikų sveikata, apsauga nuo diskriminacijos, vaiko interesų užtikrinimu, teise į gyvybę ir sveikatą, dalyvavimą ir nuomonės išsakymą, apsauga nuo smurto, teisę į pilnavertį gyvenimą, sveikatos apsaugą, deramą gyvenimo lygį, mokymąsi, poilsį ir laisvalaikį, apsaugą nuo ekonominio išnaudojimo bei narkotinių medžiagų ir seksualinio išnaudojimo.
Konvencijos 2 straipsnis draudžia diskriminaciją dėl rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos ar politinių pažiūrų. Vaiko interesai visada turi būti svarbiausi, kaip nustatyta Konvencijos 3 straipsnyje. Tai reiškia, kad veiksmai, susiję su vaiku, neturi jam pakenkti, o fizinė ir psichinė jo sveikata turi būti saugoma. Kiekvienas vaikas yra individualus, todėl jo interesai ir poreikiai gali skirtis.
Vaiko teisė į gyvybę ir galimybę augti bei sveikai vystytis yra įtvirtinta Konvencijos 6 straipsnyje. Tai įpareigoja suaugusiuosius, institucijas ir valstybes apsaugoti vaiką nuo visų rūšių smurto, kankinimų, žeminimų, prievartos, išnaudojimo ir kitų veiksnių, kurie galėtų pakenkti jo gyvybei ar sveikatai. Mokykloje vaikai turi jaustis saugiai ir būti sveikoje aplinkoje, už ką atsakinga mokyklos administracija, mokytojai ir kiti darbuotojai.
Gerbiant vaiko teises, pripažįstamas jo aktyvus vaidmuo visuomenėje. Todėl, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtina išklausyti jo nuomonę. Konvencijos 12, 13 ir 17 straipsniai garantuoja vaiko teisę į savo nuomonės išsakymą, teisę būti išklausytam ir teisę gauti informaciją. Mokykloje vaikas turi galimybę reikšti savo nuomonę įvairiais klausimais, dalyvauti mokyklos savivaldoje ir diskusijose. Mokyklos vadovai privalo atsižvelgti į vaiko nuomonę ir ją gerbti.
Konvencijos 19 straipsnis saugo vaikus nuo bet kokio pobūdžio smurto, įskaitant fizines bausmes, psichologinį smurtą, išnaudojimą ir apleidimą. Mokykloje vaikas turi būti apsaugotas ne tik nuo bendraamžių patyčių, bet ir nuo mokytojų naudojamo smurto. Suaugusieji privalo laiku pastebėti ir užkirsti kelią smurto apraiškoms. Vaikams, patyrusiems smurtą, turi būti teikiama psichologinė pagalba.
Konvencijos 23 straipsnis užtikrina neįgalaus vaiko teisę į pilnavertį gyvenimą, įtraukiant švietimą, profesinį pasirengimą, sveikatos paslaugas ir galimybę dalyvauti visuomenės veikloje. Mokyklos administracija turėtų užtikrinti fizinę aplinką, pritaikytą neįgaliems vaikams, sudaryti specialias ugdymo programas ir teikti informaciją apie galimybes dalyvauti visuomeninėje veikloje.
Vaikai daug laiko praleidžia mokykloje, todėl Konvencijos 24 straipsnis pabrėžia jų teisę būti sveikiems, gyventi sveikoje aplinkoje ir gauti sveikatos švietimą. Mokykloje turi būti užtikrintos higienos priemonės, tinkamai vėdinamos ir tvarkomos patalpos, užtikrintas saugumas ir sveika mityba. Mokykla turi pasirūpinti visais vaikais, ypač socialiai pažeidžiamais, kad jie gautų pakankamai maisto ir gyventų tinkamomis sąlygomis.
Vaiko teisė į tinkamą gyvenimo lygį apibrėžta Konvencijos 27 straipsnyje. Mokykloje vaiko aplinka turėtų atitikti jo amžiaus poreikius, užtikrinant tinkamas erdves mokymuisi, laisvalaikiui ir veiklai.
Vaikai, turintys sveikatos problemų, neturi būti diskriminuojami ar varžomi jų dalyvavimo teisės (Konvencijos 2 ir 12-13 str.). Sveikatos priežiūros specialistai ir mokytojai mokykloje turi padėti šiems vaikams adaptuotis aplinkoje ir sekti jų būklę. Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į vaikų globos namus ir kitas įstaigas, kur vaikai gyvena, kad būtų užtikrintos jų teisės ir saugios sąlygos.
Mokytojai ir sveikatos priežiūros specialistai, dirbantys mokyklose, užtikrindami vaikų teisę į sveikatą, turėtų rūpintis ir savo sveikata, reguliariai ją tikrindami. Jie turėtų nuolat kelti kvalifikaciją, šviesti mokyklos bendruomenę sveikos gyvensenos klausimais ir įgyvendinti prevencines programas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnyje nustatyta, kad asmenims iki 16 metų mokslas yra privalomas. Tai ne tik vaiko teisė, bet ir pareiga. Vaikas iki 16 metų negali nutraukti mokymosi pagal privalomojo švietimo programas, privalo reguliariai lankyti mokyklą ir be pateisinamos priežasties nepraleisti pamokų. Tėvai (globėjai) privalo užtikrinti, kad vaikas lankytų priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas. Tėvai, netinkamai vykdantys šias pareigas, atsako įstatymų nustatyta tvarka, tačiau valstybė visų pirma siūlo pagalbą vaikui ir šeimai.
Augant vaiko gebėjimams, didėja ir jo galimybės pačiam priimti sprendimus. Pavyzdžiui, vaikas nuo 14 metų turi teisę pasirinkti vieną iš privalomojo dorinio ugdymo dalykų: tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą arba etiką.
Vis dėlto, reikėtų nepamiršti, kad visi sprendimai dėl vaiko turėtų būti priimami kartu su vaiku, atsižvelgiant į jo nuomonę ir interesus. Tėvai turėtų tartis tarpusavyje ir padėti vaikui atrasti savo vietą besikeičiančiame pasaulyje.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnyje nustatyta, kad mokymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas. Švietimo įstatyme nurodyta, kad mokymas valstybinėje ir savivaldybės mokykloje pagal įvairias programas yra nemokamas. Tačiau nevalstybinėje mokykloje mokestį nustato mokyklos savininkas. Pastebimas vaikų susiskirstymas į tuos, kurių tėvai gali apmokėti ugdymo išlaidas privačiose mokyklose, ir tuos, kurie lanko nemokamas ugdymo įstaigas. Vis dėlto, baigiamųjų egzaminų rezultatai rodo, kad nemažą dalį geriausių įvertinimų surenka vaikai iš valstybinių ar savivaldybių mokyklų.
Švietimo įstatyme nustatyta, kad individualiomis mokymosi priemonėmis (pratybų sąsiuviniais, rašymo priemonėmis, skaičiuotuvais ir kitomis) mokinį aprūpina tėvai (globėjai). Mokiniai, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą ar pagal pradinio ugdymo programą pirmoje ar antroje klasėje, gauna nemokamus pietus be papildomo prašymo.
Valstybė nuolat didina finansavimą švietimui, tačiau mokytojai vis dar nepatenkinti per mažu darbo užmokesčiu ir per dideliu darbo krūviu. Svarbu, kad mokytojams būtų teisingai atlyginta už jų darbą.
| Straipsnis | Teisė |
|---|---|
| 2 str. | Apsauga nuo bet kokios diskriminacijos |
| 3 str. | Vaiko interesų svarbiausia apsauga |
| 6 str. | Teisė į gyvybę ir sveikatą |
| 12 str. | Vaiko dalyvavimas ir nuomonės išklausymas |
| 13 str. | Vaiko nuomonės išsakymas ir informacijos gavimas |
| 17 str. | Teisė prieiti prie informacijos |
| 19 str. | Apsauga nuo bet kokio pobūdžio smurto |
| 23 str. | Neįgalaus vaiko teisė į pilnavertį gyvenimą |
| 24 str. | Teisė į sveikatą ir sveikatos ugdymą |
| 27 str. | Teisė į deramą gyvenimo lygį |
| 28 str. | Teisė mokytis |
| 31 str. | Teisė į poilsį ir laisvalaikį |
| 32 str. | Apsauga nuo ekonominio išnaudojimo ir pavojingo darbo |
| 33 str. | Apsauga nuo narkotinių medžiagų |
| 34 str. | Apsauga nuo seksualinio išnaudojimo |
| 37 str. | Apsauga nuo kankinimų ir žiauraus elgesio |
| 39 str. | Reabilitacija po smurto ar išnaudojimo |
