Besilaukiančios darbuotojos Lietuvoje yra saugomos specialių darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų, kurie numato papildomas garantijas. Tai apima atleidimo ribojimus, trumpesnį darbo laiką, galimybę dirbti nuotoliniu būdu, specialias pertraukas maitinimui ir kitas lengvatas. Tačiau šios garantijos galioja tik tuo atveju, jei darbuotoja apie savo nėštumą yra informavusi darbdavį ir pateikusi tai įrodančius dokumentus.
Nėščia darbuotoja laikoma moteris, kuri darbdaviui pateikė sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, patvirtinančią nėštumą. Nėštumas siejamas su lytimi, todėl bet koks darbo sąlygų pabloginimas dėl šios priežasties laikytinas diskriminacija ir lygių galimybių įstatymų pažeidimu. Nei nėštumas, nei vaikų turėjimas negali būti priežastimi atleisti darbuotoją, pabloginti jos darbo sąlygas ar režimą.
Kada pranešti darbdaviui apie nėštumą?
Lietuvos įstatymai nenustato konkretaus termino, kada darbuotoja privalo pranešti darbdaviui apie nėštumo faktą - tai sprendžia pati nėščioji. Teisė į Darbo kodekse (DK) numatytas garantijas ir nėščiųjų apsaugą atsiranda tik informavus darbdavį apie nėštumą ir pateikus tai įrodančius dokumentus.
Daugelis moterų darbdaviui apie nėštumą papasakoja pirmojo trimestro pabaigoje arba antrojo pradžioje. Dažniausiai tai daroma, nes jau sumažėja persileidimo tikimybė, arba pradeda matytis pilvukas. Tačiau jei įmonėje darbai planuojami ne savaitėmis, o mėnesiais į priekį, gali būti verta apie nėštumą pranešti anksčiau. Tai svarbu ir toms, kurių darbas yra itin specifinis, o jas pavaduojantį specialistą rasti nėra lengva. Jei žinote preliminarią datą, praneškite, kada planuojate išeiti į vaiko gimdymo atostogas (vadinamą dekretą).
Kai kurios darbuotojos pasirenka pasakyti apie nėštumą vėliau, pavyzdžiui, apie 20-24 savaitę, kai nėštumas tampa akivaizdus. Motyvacija gali būti nenoras sulaukti darbo sąlygų palengvinimo, bereikalingo dėmesio ar klausimų. Tačiau svarbu atsiminti, kad pranešus apie nėštumą, darbdavys įpareigojamas peržiūrėti jos atliekamas užduotis, darbo vietą bei užtikrinti saugumą jai ir kūdikiui.
Darbdavio pareigos ir darbuotojos teisės
Vos sužinojęs apie darbuotojos nėštumą, darbdavys privalo peržiūrėti jos atliekamas užduotis, darbo vietą bei užtikrinti saugumą jai ir kūdikiui. Pagal įstatymą, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms darbuotojoms turi būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos.
Lietuvos įstatymuose nustatyta kenksmingų darbo sąlygų, pavojingų veiksnių bei profesinės rizikos vertinimo ir informacijos apie darbo sąlygas teikimo tvarka, įskaitant draudžiamus darbus ir medžiagų sąrašus. Darbdavys, gavęs asmens sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, vertina galimą profesinę riziką darbuotojos saugai ir sveikatai. Jeigu pavojingų ar kenksmingų veiksnių neįmanoma pašalinti, darbdavys privalo įgyvendinti darbo sąlygų gerinimo priemones, kad moteris nebepatirtų tokių veiksnių poveikio. Jeigu pakeitus darbo sąlygas tokio poveikio pašalinti neįmanoma, darbdavys privalo perkelti tokią darbuotoją (jos sutikimu) į kitą darbą (darbo vietą) toje pačioje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje. Jai mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo į kitą darbą (darbo vietą) jos gautas darbo užmokestis.
Jeigu nėra galimybės nėščią darbuotoją perkelti į kitą darbą, neturintį neigiamo poveikio jos ar būsimo kūdikio sveikatai, jai suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų, o jų metu mokamas įprastas mėnesinis darbo užmokestis. Darbdavys, gavęs darbuotojos pažymą apie nėštumą, turi įvertinti visas galimas rizikas, atsižvelgiant į konkretaus darbo pobūdį bei gydytojo pažymoje pateiktas rekomendacijas.
Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos negali būti skiriamos dirbti viršvalandžių be jų rašytinio sutikimo. Taip pat jų sutikimas yra būtinas, jei darbdavys nori jas paskirti budėti, dirbti naktį, poilsio ar švenčių dienomis bei išsiųsti į komandiruotes. Jeigu nėščia ar neseniai pagimdžiusi moteris atsisako dirbti naktį arba pateikia gydytojo pažymą, kad toks darbas gali pakenkti jos sveikatai ar saugai, darbdavys privalo perkelti ją į dieninį darbą. Jei dėl objektyvių priežasčių to neįmanoma padaryti, darbuotojai gali būti suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios arba, o jei ji neseniai pagimdžiusi ar maitina krūtimi - vaiko priežiūros atostogos iki vaikui sueis vieni metai.
Krūtimi maitinančios darbuotojos turi teisę į specialias pertraukas kūdikiui maitinti, kurios suteikiamos ne rečiau kaip kas tris valandas ir trunka ne mažiau kaip pusę valandos. Darbuotojos pageidavimu šias pertraukas galima sujungti, pridėti prie bendros poilsio ir pietų pertraukos arba perkelti į darbo dienos pabaigą, atitinkamai sutrumpinant darbo laiką. Šios pertraukos apmokamos darbuotojos darbo užmokesčiu.
Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos turi teisę pasitikrinti sveikatą darbo metu, jei tai būtina jų sveikatos būklei stebėti ar užtikrinti. Tokiais atvejais darbdavys privalo atleisti darbuotoją nuo darbo, o už praleistą laiką mokamas jos darbo užmokestis.
Apsauga nuo atleidimo iš darbo
Darbo teisė užtikrina stiprią nėščių moterų ir mamų apsaugą nuo atleidimo. Nuo tos dienos, kai darbdaviui pateikiama medicininė pažyma apie nėštumą, darbo sutartis su nėščia darbuotoja negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva ar valia, išskyrus įstatyme numatytus atvejus. Darbo sutartis su nėščia moterimi gali būti nutraukiama tik šiais pagrindais: šalių susitarimu, darbuotojos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios (pvz., dėl sveikatos būklės), kai baigiasi terminuota darbo sutartis arba kai teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys.
Jeigu nėštumo laikotarpiu arba iki kūdikiui sukaks keturi mėnesiai atsiranda pagrindas nutraukti darbo sutartį, nėščia darbuotoja gali būti įspėta apie atleidimą arba sprendimas nutraukti darbo santykius gali būti priimtas tik pasibaigus šiam laikotarpiui. Darbuotojos, auginančios vaiką iki trejų metų, negali būti atleidžiamos darbdavio iniciatyva be jų kaltės dėl perteklinių pareigybių naikinimo, prastų darbo rezultatų ar nesutikimo dirbti pakeistomis sąlygomis.
Jeigu su nėščia darbuotoja yra sudaryta, pvz., terminuota darbo sutartis, ją galima nutraukti iš karto suėjus terminui, nelaukiant, kol kūdikiui sukaks 4 mėnesiai. „Visais kitais atvejais nuo darbdavio sužinojimo apie darbuotojos nėštumą dienos, iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, darbdavys negali įspėti nėščios darbuotojos apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ar priimti sprendimą ją nutraukti.“
Diastazė nėštumo metu - kas tai yra ?
Papildomos lengvatos ir teisės
Darbo kodeksas numato darbuotojo teisę po nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų grįžti į tą pačią arba lygiavertę darbo vietą (pareigas) ne mažiau palankiomis sąlygomis nei buvusios iki atostogų. Jei grįžus jūsų darbo vieta užimta ar panaikinta, darbdavys privalo siūlyti kitą lygiavertį darbą. Jei tokio pasiūlyti negali arba darbuotojas nesutinka, darbo sutartis gali būti nutraukiama pagal tam tikras taisykles, dažnai numatant išeitinę išmoką.
Nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja turi teisę prašyti dirbti nuotoliniu būdu. Darbdavys privalo tenkinti tokį prašymą (nebent įrodytų, kad tai sukeltų per dideles sąnaudas). Taip pat nėščia darbuotoja turi teisę prašyti suteikti kasmetines atostogas prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų. Kasmetinių atostogų suteikimo eilė darbovietėje sudaroma atsižvelgiant į nėščių darbuotojų interesus.
Darbuotojams, auginantiems du vaikus iki 12 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 2 valandomis per savaitę). Auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų - dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 4 valandomis per savaitę). Šios dienos apmokamos pagal vidutinį darbo užmokestį.
| Atostogų rūšis | Trukmė | Išmoka | Įtaka darbo stažui |
|---|---|---|---|
| Nėštumo ir gimdymo atostogos („Dekretas“) | 126 kalendorinės dienos (70 d. iki gimdymo, 56 d. po gimdymo; komplikuoto gimdymo ar kelių vaikų atveju - 140 d.) | 77,58 % kompensuojamojo uždarbio dydžio („Sodra“) | Įskaitomos |
| Tėvystės atostogos | 30 kalendorinių dienų (galima imti per pirmus vaiko gyvenimo metus) | 77,58 % kompensuojamojo uždarbio dydžio („Sodra“) | Nenurodyta |
| Vaiko priežiūros atostogos | Iki vaiko 3 metų | Mokama iki 18 arba 24 mėn. vaiko amžiaus (skirtingos išmokos dydžio priklausomai nuo pasirinkimo) | Nenurodyta |
