Gyvenimas ne visada klostosi pagal planą, ir kartais netikėtas nėštumas gali sukelti krizę, kai moteris jaučiasi pasimetusi ir nežino, ką daryti. Šiuo metu svarbu suprasti, kad tokios situacijos ištinka daugelį, ir svarbiausia - nepasiduoti, o ieškoti pagalbos ir palaikymo.
Krizės ištakos: baimės ir abejonės
Net ir suaugę žmonės kartais atsiduria situacijoje, kai jiems reikia pagalbos. Iššūkių ir krizių pasitaiko visiems, ir juos reikia įveikti. Kartais būna baisu, kyla nepasitikėjimas, ar pavyks tai padaryti. Net ir pagalbą teikiantys psichologai vaikšto į asmeninę terapiją, kad turėtų jėgų padėti. Abejonės, svarstymai, palaikymo iš aplinkinių trūkumas…. - visai kitaip krizė atrodo, kai su sunkumais susidūręs žmogus turi, kas jį palaiko.
Moterys, sužinojusios apie netikėtą nėštumą, dažnai susiduria su daugybe klausimų ir baimių. Viena iš tokių situacijų aprašyta skaitytojos Modestos laiške:
"Nebežinau ką man daryti. Kaip ir įtariau - laukiuosi. Jau pasidariau 4 nėštumo testus, vis tikėdamasi, kad prieš tai buvęs neteisingai parodė, bet po ketvirtojo testo kažkaip abejonių nebeliko. Ir tai nėra nei planuotas, nei lauktas nėštumas. Dėl vaiko tėvo aš taip pat nesu tikra - jis mane myli, bet ar mano jausmai jam tokie pat stiprūs, aš nežinau. Šiuo metu mūsų santykiai tikrai rimti ir gražūs, ir jo reakcija į nėštumą bus teigiama, bet kaip aš? Esu versli moteris, turiu puikią karjerą, gerą algą, daug draugų ir planų. Aš jau esu suplanavusi kelionę pusei metų po pasaulį! Ar man dabar teks visko atsisakyti? Net nežinau, ar aš apskritai jau esu pasirengusi tapti mama?"
Tokios moters akivaizdoje kyla natūralus klausimas: kodėl taip nutinka? Dažnai būtent dėl prasmės stokos žmonės ir panyra į depresiją - nors yra sveiki, gražūs, talentingi, lyg ir mylimi kitų, bet prieina ribą, kai atrodo, kad niekas nebeturi prasmės. Vaikas dažnai atneša labai daug prasmės ir stimulo gyventi - ir moteriai, ir vyrui, ir šeimai.
Kas stiprina ir palaiko krizės metu?
Visų pirma - išklausymas ir supratimas. Moterys yra sakiusios, kad joms labai svarbu išsikalbėti ir nesulaukti pamokymų, kritikavimų, moralizavimų. Savo aplinkoje, jei pasidalina kažkuo intymiu, jos būna arba išbartos, arba pastatytos į vietą, arba pamokytos, kaip turėtų elgtis. Joms svarbu turėti erdvę, kurioje niekam neturi įtikti ir patikti, gali tiesiog būti savimi.
Mūsų pagrindinis tikslas - išgirsti, priimti, suprasti ir išbūti jos situacijoje, jos pasirinkime. Jei ji turi bent mažiausią norą vaiką gimdyti, mes, žinoma, skatiname tai daryti, jei ne - palydime tame kelyje, kurį ji mato kaip vienintelį. Tai - jos teisė ir jos atsakomybė. Niekas negali padaryti sprendimo ir prisiimti pasekmių už kito žmogaus sprendimus.
Kai yra pagalba iš šalies - tarkim, vyras, grįžęs iš darbo, užsiima vaikais, skiria šiek tiek dėmesio ir jai, suteikia jai ir jėgų ir pasitikėjimo. Aišku, kartais būna depresija po gimdymo - gal pervargimas, gal gimdymo traumos, gal kiti veiksniai - tai yra laikotarpis, krizė, kurią reikia išgyventi, kartais - su pagalba. Jei tenka tvarkytis vienai, moteris, žinoma, gali pervargti, tuomet motinystės džiaugsmo ar prasmės mato mažiau.
Turime partnerius - mauri studiją, kurios masažus galime nemokamai pasiūlyti toms, kurioms labai reikia gydančio prisilietimo, kurioms reikia pamilti save kaip moterį, išmokti save lepinti.
“Kad pamaitintum kitus, pirmiausia turi pasimaitinti pati?” - Taip - jei esi neišsimiegojusi, išsekusi, alkana, ką gali gero duoti aplinkiniams? Padėti moteriai pamilti save dažniausiai yra raktas į tikrą pagalbą. Sunkios mintys ateina iš nemeilės sau. Iš pajautimo, kad nesu verta, niekam nereikalinga. Priklausyti tik nuo kitų vertinimo, palankumo, yra pavojinga ir nesaugu. Gal ir nėra žmonių, rodančių tokius ženklus, tačiau juos turi rodyti pati sau. Reikia moteriai išmokti mylėti save ir nepaisant visko - kitų, blogo oro, raukšlių veide.
Pokalbis su psichologe Karolina Gurskiene
Psichologė Karolina Gurskienė pataria:
"Jūsų nerimas ir išgąstis yra visiškai normalu. Nėštumas visada yra reikšmingas įvykis moters gyvenime, todėl visada sukelia nemenką jausmų audrą. Neplanuotas nėštumas priverčia permąstyti savo gyvenimą ir susidėlioti prioritetus - galbūt kažkas gali būti atidėta vėlesniam laikui, o kažkam metas atėjo jau dabar. Išreiškėte nemažai dvejonių dėl savo ateities, dėl draugo ir dėl pasirengimo būti mama, tačiau visa tai yra visiškai normalu. Nerimas labai reikalingas jausmas, nes būtent dėl jo mes imamės atsakomybės objektyviai įvertinti situaciją. Nerimui išsklaidyti reikalingas apibrėžtumas, apgalvoti atsakymai į konkrečius klausimus.
Visų pirma, informuokite vaiko tėvą apie nėštumą, pasikalbėkite su juo apie galimus jūsų bendrus ateities planus, išreikškite jam savo nuogąstavimus dėl buvimo mama - kokia jo nuomonė apie tai? Susirašykite ant popieriaus lapo, kas konkrečiai jus neramina, taip galėsite nieko neužmiršdama ramiai viską apgalvoti ir aptarti su draugu. Kai jums bus aišku, kas kelia daugiausia nerimo, galėsite lengviau bandyti tai išspręsti. Nerimauti dviese visada yra geresnis sprendimas.
Nėštumas ir vaiko auginimas yra jums mažai žinoma sritis, jūs to neplanavote, todėl normalu, kad apie tai ir nesidomėjote. Pasikalbėkite su jau vaikus auginančiomis draugėmis, galbūt tarp jų yra tokių, kurios neplanavo nėštumo, tačiau dabar jau turi ūgtelėjusius mažylius? Paprastai artimų draugų patirtys padeda lengviau priimti tinkamus sprendimus. Taip pat žr Pasikalbėkite su jomis apie savo jausmus ir neramumus. Jūs nesate tokia viena, daugelis moterų, net ir planavusių nėštumą, sužinojusios, kad laukiasi, sutrinka ir ima dvejoti dėl savo motiniškųjų galių, o ką jau kalbėti apie neplanavusias. Jūs turite teisę jaustis taip, kaip jaučiatės ir neapsimetinėti. Nuoširdžiai išsipasakokite jums artimam žmogui nebijodama savęs ir savo žodžių - jeigu vaikelio jūs nenorėjote, taip ir pasakykite. Kartais savęs išgirdimas duoda geriausius patarimus.
Šiuo metu jums atrodo, kad karjera ir darbas yra svarbiausi jūsų gyvenime, tačiau kitokio, šeimyniško gyvenimo, jūs dar nepažįstate, todėl nežinote, ar jis jums nepatiks labiau. Vaikelio auginimas tikrai iš esmės pakeis jūsų gyvenimą. Minėjote, kad esate verslus žmogus, tad nebūtina to atsisakyti turint mažylį. Nors kūdikis tikrai atsiriekia savo dėmesio dalį, yra mamų, sugebančių suderinti motinystę ir darbą. Nors susilaukus kūdikio daugelis dalykų gali pasikeisti, aptarkite su draugu apie tai, kas bus šeimoje labiau atsakingas už finansinę gerovę, kokios galimybės, kad tėtis kažkiek laiko praleis su mažyliu. Šiuo metu jums sudėtinga objektyviai įvertinti situaciją po kūdikio gimimo, nes dabar jums gali atrodyti, kad nenorėsite atsisakyti savo darbo ir likti verslia moterimi toliau, tačiau realus susitikimas su mažyliu gali daug ką pakeisti. Savo vaiko priglaudimas prie krūtinės priverčia dar kartą „perkratyti” savo vertybių sistemą ir atitinkamai pasirinkti.
Neskubėkite priimti jokio sprendimo, kol nuoširdžiai nepriėmėte fakto, kad laukiatės. Nesvarbu, kad mažylis nebuvo planuotas, net nesvarbu, kad dabar jums kirba mintis apie galimą abortą - svarbu jūs pati ir jūsų entuziazmas aktyviai gyventi. Į jūsų gyvenimą jau atėjo jūsų mažylis, ar tai jūsų entuziazmo dalis, spręsti jums pačiai. Šioje situacijoje gali atsidurti bet kuri moteris ar šeima. Jei ką tik sužinojote, kad esate nėščia, ir to neplanavote, jausti šoką, stresą bei nerimą yra normalu. Jūsų jausmai gali svyruoti nuo didelio susijaudinimo iki situacijos neigimo ir baimės. Leiskite sau išjausti visas emocijas, jas priimkite. Atkreipkite dėmesį į emocijas, kurios sukelia fizines reakcijas - pykinimą, kūno skausmus. Jei esate santykiuose, ar turite šeimą, gali kilti nesutarimų. Nepamirškite, kad greičiausiai jūsų partneris taip pat labai nustebo, jaučia stresą bei nerimą, todėl būtinai skirkite šiek tiek laiko situacijos stabilizavimui. Kiekvienas turi savo gyvenimo vizijas, svajones, matymą koks turėtų būti gyvenimas, jei galėtų pasiekti visus savo tikslus. Nebijokite permąstyti šias svajones. Net moterys, planavusios nėštumą, būdamos geroje finansinėje, šeimyninėje situacijoje išgyvena baimę, kad nebus pakankamai geros mamos. Nerimauti dėl savęs ir vaiko ateities bei sveikatos yra normalu. Atminkite, kad neįmanoma kontroliuoti visų savo gyvenimo aspektų. Stenkitės suprasti baimių priežastį ir bandykite rasti sprendimus, kurie pagerintų jūsų savijautą. Vizualizacija yra labai naudinga priemonė daugybei gyvenimo situacijų. Įsivaizduokite save savo namuose su naujuoju mažyliu - koks jausmas jus apima? Įsivaizduokite, kaip einate į maisto prekių parduotuvę ar kavinę su savo mažyliu vežimėlyje. Stenkitės bendrauti su draugais ir artimaisiais, kurie jūsų nesmerkia, palaiko, leidžia išsikalbėti. Jei jaučiate, kad jums sunku suvaldyti savo jausmus ir emocijas, jaučiate didelį nerimą, stresą ar kitus neigiamus psichologinius simptomus, kreipkitės į psichikos sveikatos priežiūros specialistus. Net ir po visų šių žingsnių abejonės savimi gali vis kartotis.
Nėštumas Londone, persikraustymas į Lisaboną, sunkios emocijos ir psichologė - pokalbis su Raimonda
Krizinio nėštumo centras: pagalba ir parama
“Jei gimtų tik suplanuoti vaikai, tai žemė būtų pustuštė“, - įsitikinusi rudenį įkurto Vilniuje Krizinio nėštumo centro konsultantė Laima Švedaitė. Vis dėlto priimti netikėtai užsimezgusią gyvybę yra didelis iššūkis, dažnai neįveikiamas be kitų žmonių pagalbos.
Kurdamos šį centrą, norėjome prisidėti prie gyvybės kultūros skleidimo, požiūrio į gyvybės besąlyginę vertę formavimo ne tik žodžiais, bet per konkrečią pagalbą konkrečiai moteriai. Nes motina tampama ne tada, kai vaikelis gimsta, bet tada, kai jis užsimezga įsčiose. Nuo to momento joje gyvena ne kažkoks darinys, kuris yra jos „kūno dalis“ (kaip dažnai girdime teigiant), bet kitas žmogutis, atskiras organizmas, atskira biologinė sistema, kuri turi skirtingą nuo tėvų, unikalią genetinę informaciją. Trečią savaitę nuo užsimezgimo jau pulsuoja jo širdutė, o aštuntą savaitę susiformuoja visos pagrindinės organų sistemos. Devynis mėnesius šis žmogutis visiškai priklauso tik nuo motinos, ji jam yra viskas, visas jo pasaulis, visa dabartis. Bet nevisada - ateitis… Todėl norime padėti moteriai sąmoningai žvelgti į šį faktą, kad ji - jau mama, nors netikėtas, neplanuotas nėštumas visada yra iššūkis. Norėtume padėti priimti tą iššūkį, suteikdamos visą informaciją, parodydamos galimas aborto alternatyvas, palaikydamos, padėdamos suprasti, kad šis netikėtas posūkis taip pat yra jos gyvenimo dalis. Gyvenimo faktas, kurį galima bandyti ignoruoti, bet galima ir įprasminti. Visiems mums nors kartą gyvenime tenka patirti situaciją, kai reikia rinktis: ar priimti aplinkybes ir tuo būdu pakilti virš jų, ar susitapatinti su jomis ir pasiduoti. Visa ši pagalba NEMOKAMA. Ją teikia profesionalai, talkina savanoriai.
Svarbiausias mūsų tikslas padėti ir moteriai, ir vaikui, nes jų gyvenimai glaudžiai susiję. Per pagalbą moteriai padėti abiems. Nes aborto atveju bus pakenkta taip pat abiems. Mūsų tikslas nėra mažinti tik statistinį abortų skaičių. Kiekvienas žmogus yra unikalus ir jo atsiradimo laikas šiame pasaulyje yra unikalus, todėl vieno vaiko negalima pakeisti kitu, nes kitas niekada nebus šitas. Stengiamės padėti moteriai tai suprasti, įprasminti naujos gyvybės atėjimą. Įprasminimas geriausiai padeda nugalėti baimes, motyvuoja nepasiduoti. Taip, mūsų tikslas padėti apsispręsti už gyvybę. Tačiau tai nereiškia išankstinės nuostatos. Teko girdėti nuomonę, kad konsultuojamos moterys „apdorojamos vertybiškai“, verčiamos nesidaryti aborto. Norime pasakyti, kad pasirinkimo laisvės niekas negali atimti. Ne mes tą laisvę suteikėme. Jei pats Dievas neatima žmogui laisvės, nes pats ją ir dovanojo, tai ir mes to nedarome. Moteris turi teisę žinoti apie aborto psichines ir fizines pasekmes, apie tai, kad jos viduje auga ne kažkas, o žmogus, kurio likimas priklauso nuo jos apsisprendimo, bet paskutinis žodis priklauso jai. Neįmanoma gyventi kito žmogaus gyvenimo, kaip neįmanoma pavalgyti ar pamiegoti už kitą.
Pirmas jausmas, kuris ištinka moteris, būna sumaištis, pasimetimas, suskilusio į dvi dalis - iki žinios ir po žinios - gyvenimo pojūtis, negalėjimas patikėti. Jei moters niekas nepalaiko arba ji patiria spaudimą darytis abortą, nesaugumo jausmas taip sustiprėja, jog ji jaučiasi patekusi į spąstus, jai atrodo, kad kitos išeities ir nėra, kad teks daryti tai, ko giliai širdyje nenori. Konsultuojant poras, rezultatai būna geresni, nes tada abu gali prisiimti atsakomybę. Gaila, bet dažniausiai kreipiasi ne poros, o tik moterys, nes pagrindinė minčių apie abortą priežastis būna vyro ar draugo atsakomybės trūkumas - nuo visiško abejingumo („Čia tavo reikalas, pati susitvarkyk“) iki psichologinio ar net fizinio smurto („Arba vaikas - arba aš“, „Jei gimdysi, pati ir išlaikysi“). Todėl dažniausiai krizinis nėštumas reiškia santykių krizę. Statistika rodo, kad moterys net 7,4 karto dažniau įvardija nėštumą kaip nepageidaujamą, kai jo nepageidauja vyras ar draugas. Moterys labiausiai bijo nuvilti, prarasti vyrą ar draugą, bijo, kad neturės jėgų vienos užauginti vaiką. Didžioji dalis moterų nurodo būtent šią priežastį. Jaunoms merginoms dar labai svarbi tėvų reakcija. Kitos dažnesnės priežastys: mokslai, karjera, nutrūkę santykiai, materialinės, finansinės sąlygos. Taip pat po truputį jau ryškėja nauja moterų kategorija, kuri tiesiog nenori turėti vaikų, nes tai reikalauja tam tikros aukos. Apie 90% procentų patyrusių abortą moterų gailisi taip pasielgusios. Abortas nėra eilinė procedūra, jis palieka gilią žaizdą. Jei pradžioje tą patirtį ir galima išstumti į pasąmonę, tai vėliau ji gali grįžti su dar didesne griaunančia jėga. Pasekmės - didesnio ar mažesnio laipsnio psichikos sutrikimas, vadinamasis potrauminio streso sindromas, nors moteris pradžioje gali ir nesieti pokyčių su patirtu abortu. Pirmiausia pasikeičia santykis su savimi, todėl keičiasi ir santykis su vyru. Dažniausiai jis pablogėja arba visai nutrūksta. Svarbiausias sprendimas - neskubėti, ieškoti pagalbos.
Pagalba ir parama visuomenėje
Nėštumas ir vaiko auginimas yra didelis pokytis, kuris gali sukelti įvairių jausmų ir minčių. Svarbu atminti, kad esate ne viena, ir visada yra galimybė sulaukti pagalbos. Socialinės paramos sistemos, nevyriausybinės organizacijos ir psichologinės pagalbos centrai yra pasirengę padėti.
Visuomenės sveikatos biurai rengia psichologinę sveikatą stiprinančius grupinius užsiėmimus, buria savitarpio paramos grupes, teikia nemokamas anonimines psichologo konsultacijas visose savivaldybėse. Psichikos sveikatos centrai teikia medicinos psichologo, psichiatro konsultacijas, atlieka diagnostiką visose savivaldybėse. Nemokamos (draustiems asmenims), be siuntimo. Mobilios krizių įveikimo komandos, esant psichologinei krizei šeimoje ar organizacijoje, teikia konsultacinę pagalbą telefonu, prireikus psichologų komanda teikia pagalbą vietoje. 1815 I-V 8-20 val., www.kriziukomanda.lt. Būtinoji pagalba. Ir 17-21 val. Mamos linija - Anoniminė emocinė parama el. „PROGRAMĖLĖ „RAMU“ - tai skubi pagalba panikos atakos metu, kuri visada su tavimi.
Viena skaitytojos laiško ištrauka iliustruoja bendrą moterų patirtį:
"Man irgi 12 sav. pradžioje nustatė kad nesivysto nuo 9+5 ir jokių požymių nebuvo, kaip tik toliau kaude krūtinę, lengvai pykino, kaupėsi dujos kaip ir iki tol. Kokie dar požymiai gali rodyti, kad nėštumas nesivysto? Man yra nėštumo požymiai: dažnas šlapinimasis, krūtų skausmas, nuovargis kartais."
Dėl tų požymių tai būna visaip, vienos jaučia kitos ne. Tačiau svarbu nepamiršti, kad kiekvienu atveju svarbu ieškoti profesionalios pagalbos ir palaikymo.
