Gimstamumas Lietuvoje nuo 1994 m. pastoviai kito, bet bendra tendencija buvo mažėjanti. Bendrai šis rodiklis (t.y. 1994 metais gimstamumo rodiklis buvo 11,6, bet iki 2000 metų jis nuolat mažėjo, pasiekdamas 9,8 (per šešerius metus gimstamumas sumažėjo beveik 16%). 2000-2002 metais gimstamumo rodiklis toliau mažėjo, pasiekdamas 8,6, bet tada stabilizavosi ir net šiek tiek pakilo iki 2006 metų, kai jis siekė 9,1. 2007-2010 metais Lietuvoje gimstamumas vėl šiek tiek pakilo, pasiekdamas 10,2 2009 metais, tačiau 2010 metais vėl sumažėjo iki 9,9.
1994 metais Lietuvoje gimė 42 376 vaikai. Nuo tada, gimusiųjų skaičius kasmet mažėjo, iki 2002 metų pasiekdamas 29 541. 2003-2009 metais, gimusiųjų skaičius vėl šiek tiek padidėjo, siekdamas 32 165 2008 m. Tačiau šis padidėjimas buvo laikinas, nes 2010 metais gimusiųjų skaičius vėl sumažėjo iki 30 676. Nuo 2010 iki 2016 metų šis skaičius svyravo apie 30 tūkst.
Lietuva susiduria su itin gilia demografine krize - gimstamumas šalyje pasiekė istoriškai žemą lygį. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas naujausius duomenis vadina demografine savižudybe. 2025 metais Lietuvoje gimė apie 17,5 tūkst. vaikų, kai prieš dešimtmetį šis skaičius siekė 30 tūkst., o suminis gimstamumo rodiklis nukrito iki 1,0.
Gimstamumas mažėja visose šalies vietovėse, tačiau ryškiausias nuosmukis fiksuojamas kaimiškose teritorijose. Dar prieš dešimtmetį kaime gimstamumo rodiklis buvo pakilęs iki 1,8, o Žemaitijos regionuose - Tauragės ir Telšių apskrityse - siekė beveik 1,9, tačiau per pastaruosius penkerius metus smuko iki 1,0. Situaciją dar labiau paaštrina jaunų žmonių migracija į didmiesčius, dėl kurios mažesnėse savivaldybėse sparčiai mažėja potencialių tėvų, o gimusių vaikų skaičius kai kur per dešimtmetį sumažėjo daugiau nei perpus.
Didžiųjų miestų situacija ir gimstamumo krizė
Nerimą kelia ir didžiųjų miestų padėtis, ypač Vilnius. Sostinėje, kur gyvena daugiausia jaunų ir finansiškai stipresnių žmonių, gimstamumo rodiklis per dešimtmetį taip pat sumažėjo nuo 1,5 iki 1,0. Ekonomistas Ž. Mauricas svarsto, kodėl net ir palankesnėmis sąlygomis gyvenantys gyventojai vis rečiau ryžtasi turėti vaikų - galimą įtaką gali daryti brangus būstas, vaikų ugdymo įstaigų trūkumas, pasikeitę prioritetai ar didėjantis nesaugumo jausmas.
Pasaulinės tendencijos ir Lietuvos pasirinkimai
Pasak Ž. Maurico, gimstamumo mažėjimas yra pasaulinė tendencija - rodikliai sparčiai krenta tiek Europoje, tiek Azijoje, o dėl to pasaulio gyventojų skaičius šiame šimtmetyje gali pradėti mažėti. Lietuvai, ekonomisto teigimu, teks rinktis tarp mažėjančio gyventojų skaičiaus, didėjančios imigracijos arba bandyti rasti subalansuotą sprendimą. Todėl jau dabar būtina kurti aiškią ir tvarią imigracijos bei demografinę strategiją, kad ateityje būtų išvengta ekonominės stagnacijos ir visuomenės senėjimo naštos.
Pasaulinės gyventojų populiacijos tendencijų prognozavimas | Poveikio švenčiant
Natūrali gyventojų kaita ir migracija
Natūrali Lietuvos gyventojų kaita 2024 m. išliko neigiama - 18,8 tūkst. daugiau žmonių mirė, negu gimė, teigia Valstybės duomenų agentūros (VDA) generalinė direktorė Jūratė Petrauskienė. Anot jos, 2024 m. kūdikių gimė rekordiškai mažai - 18,7 tūkst. arba apie 9,5 proc. „Praeitais metais turėjome rekordiškai mažą gimusių kūdikių skaičių“, - ketvirtadienį per 2024 m. pagrindinių šalies ekonominių ir socialinių rodiklių pristatymą teigė J. Petrauskienė. VDA duomenimis, 2024 m. mirė 37,4 tūkst. žmonių, kas yra 439 arba 1,2 proc. daugiau negu 2023 m. „Jei norėtume, kad natūralios gyventojų kaitos rodiklis būtų subalansuotas, mums reikėtų dvigubai daugiau gimusių vaikų“, - sakė D. Pasak J. „Negalime neatkreipti dėmesio į gilėjančią demografinę duobę. (...) Tai temdo ir ateities ekonomines prognozes“, - sakė J. Petrauskienė.
VDA duomenimis, 2025 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 890,2 tūkst. nuolatinių gyventojų - 4,3 tūkst. (0,1 proc.) daugiau negu prieš metus. Kaip aiškino agentūros direktorė, nors imigracijos srautas sumažėjo, gyventojų skaičiaus didėjimą ir toliau lėmė teigiama neto tarptautinė migracija, kuriai įtakos turėjo karo pabėgėlių iš Ukrainos ir atvykusiųjų iš Baltarusijos, Uzbekistano, Kazachstano, Kirgizstano, Tadžikistano bei Indijos skaičius. Į Lietuvą grįžo 9,4 tūkst. VDA duomenimis, 2024 m. Lietuvos Respublikos piliečių neto tarptautinė migracija buvo teigiama, t. y. į šalį grįžo 9,4 tūkst. Lietuvos piliečių daugiau negu jų išvyko, kai 2023 m. - 7,3 tūkst. 2024 m. į Lietuvą imigravo 51,8 tūkst. žmonių - 14,9 tūkst. (22,4 proc.) mažiau negu 2023 m., bet 23,1 tūkst. daugiau, negu iš jos išvyko. Tuo metu 2024 m. iš Lietuvos emigravo 28,7 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų: 19,1 tūkst. užsieniečių ir 9,5 tūkst. Lietuvos piliečių. 2024 m. 63,4 proc. visų imigravusių gyventojų sudarė užsienio piliečiai, 36,6 proc. - Lietuvos piliečiai. Didžioji dalis užsienio piliečių į Lietuvą atvyko iš Ukrainos, Baltarusijos. 2024 m. į Lietuvą imigravo 16,3 tūkst., arba 33,2 proc. Palyginti su 2023 m., emigravusiųjų skaičius padidėjo 7 tūkst. (32,1 proc.). Agentūros duomenimis, ankstesniais metais į Lietuvą atvykę imigrantai grįžta į savo kilmės šalis, todėl pagrindinės nuolatinių šalies gyventojų emigracijos kryptys išliko tos pačios: Baltarusija (5,7 tūkst.), Ukraina (5,5 tūkst.), Jungtinė Karalystė (1,9 tūkst.), išaugo grįžtančiųjų į Kirgizstaną (1,3 tūkst.) ir Uzbekistaną (1,2 tūkst.) skaičius.
Statistiniai duomenys apie gimdymus
| Metai | Gimusių vaikų skaičius | Gimstamumo rodiklis (1000 gyv.) |
|---|---|---|
| 1994 | 42 376 | 11.6 |
| 2000 | 9.8 | |
| 2002 | 29 541 | 8.6 |
| 2006 | 9.1 | |
| 2009 | 10.2 | |
| 2010 | 30 676 | 9.9 |
| 2024 (išankstiniai) | 18 700 | |
| 2025 (prognozė) | 17 500 | 1.0 |
Lietuvoje gimdžiusių moterų amžiaus vidurkis buvo 27,3 metų. Daugiausia gimdė 20-29 metų moterys. Jų buvo 17 662 (60,3 proc.). 1993 m. nesantuokiniai gimę vaikai sudarė 9%. 2001 metais nesantuokinių vaikų procentas siekė 13,8 proc., 2004 metais - 17,3 proc.
1993 m. mirė 403 naujagimiai, t.y. 0,9% gimusių kūdikių.
Lietuvos ekonomikos augimą vis labiau riboja ne investicijų ar idėjų stoka, o mažėjantis žmonių skaičius. Lietuvos ekonomikos potencialo tyrimo pirmojoje sesijoje skirtingų sričių lyderiai pabrėžė, kad darbo jėgos trūkumas, emigracija ir senėjanti visuomenė tampa esminėmis kliūtimis šalies raidai. Advokatų kontoros „Tegos“ vykdomasis partneris Vilius Bernatonis atkreipė dėmesį, jog prognozuojama, kad 2050 metais Lietuvoje gyvens apie 2,2 mln. žmonių, o tai reiškia, kad ateityje gali nebebūti kam kurti ir prižiūrėti net pažangiausių technologijų, paslaugų ar socialinės infrastruktūros.
Diskusijų dalyviai sutarė, kad tradicinis ekonomikos augimo modelis, paremtas pigia darbo jėga ar ilgesnėmis darbo valandomis, Lietuvai nebeveikia. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas pabrėžė, jog optimistinės šalies ateities vizijos susiduria su demografine krize, geopolitinėmis rizikomis ir mažėjančiu produktyvumu, todėl būtina ieškoti naujų sprendimų.
tags: #statistika #kiek #gime
