Negimdinis nėštumas - tai rimta ir pavojinga būklė, apie kurią dažnai kalbama per mažai. Nors ši diagnozė paliečia tik apie 1-2 procentus visų nėštumų, ji gali kelti rimtą pavojų moters sveikatai ir net gyvybei.

Kas yra negimdinis nėštumas?

Įprasto nėštumo metu apvaisintas kiaušinėlis keliauja į gimdą, kur prisitvirtina ir ima vystytis. Negimdinis nėštumas įvyksta tuomet, kai kiaušinėlis įsitvirtina ne gimdoje, o kitur - dažniausiai kiaušintakyje, rečiau kiaušidėje, pilvo ertmėje ar gimdos kaklelyje. Kadangi šios vietos nėra pritaikytos vaisiaus vystymuisi, toks nėštumas negali tęstis, o negydomas - kelia rimtą pavojų moters gyvybei.

Ektopinis (negimdinis) nėštumas - tai nėštumas, kuris formuojasi ne gimdoje. Apvaisinta kiaušialąstė prisitvirtina ne gimdos gleivinėje, kaip įprasta, o kiaušintakyje (>95% negimdinio nėštumo atvejų), gimdos kaklelyje, kiaušidėje ar pilvo ertmėje. Besivystantis neįprastoje vietoje embrionas neišgyvena, o augantys placentos audiniai gali pažeisti moters organų, kuriuose vystosi nėštumas, vientisumą. Pavyzdžiui kiaušintakinio nėštumo atveju, kiaušintakis tempiamas ir plyšta. Moteris gali stipriai nukraujuoti į pilvo ertmę.

Pirmieji negimdinio nėštumo simptomai

Iš pradžių simptomai gali būti labai panašūs į įprasto nėštumo požymius: mėnesinių nebuvimas, jautrios krūtys, nuovargis, lengvas pilvo tempimas. Tačiau po kelių savaičių pasireiškia specifiniai simptomai, kurie rodo, kad nėštumas vyksta ne gimdoje:

• Aštrus, vienpusis pilvo ar dubens skausmas.
• Kraujavimas iš makšties (dažnai silpnas ar tamsiai rudas).
• Skausmas pečių srityje (kai plyšta kiaušintakis ir kraujas dirgina diafragmą).
• Galvos svaigimas, silpnumas ar alpimas - ženklas, kad galėjo prasidėti vidinis kraujavimas.

Jei atsiranda bent vienas iš šių simptomų, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją arba kviesti greitąją pagalbą.

Kas sukelia negimdinį nėštumą?

Dažniausia priežastis - sutrikęs kiaušinėlio judėjimas kiaušintakiu, dėl kurio jis „užstringa“ ir prisitvirtina dar nepasiekęs gimdos. Tai gali lemti:

• Ankstesnės dubens ar kiaušintakių infekcijos.
• Lytiniu keliu plintančios ligos (pvz., chlamidiozė).
• Kiaušintakių operacijos ar randai po uždegimų.
• Spiralės (IUD) naudojimas.
• Hormoniniai sutrikimai.
• Rūkymas, kuris mažina kiaušintakių raumenų veiklą.

Riziką padidina amžius >35 metai, buvę uždegiminės lytinių organų ligos, kontraceptinės spiralės naudojimas, buvęs ovuliacijos sužadinimas, gydomoms nuo nevaisingumo moterims. Ektopinį nėštumą dažniausiai sukelia būklės, dėl kurių sulėtėja apvaisintos kiaušialąstės judėjimas kiaušintakiu į gimdos ertmę - randai kiaušintakiuose, persirgti uždegimai, chirurginės intervencijos kiaušintakiuose ar buvęs ektopinis nėštumas. Kai kuriais atvejais ektopinis nėštumas gali vystytis dėl įgimtų kiaušintakių defektų, endometriozės, perforavusio apendicito ar buvusių mažojo dubens operacijų.

Kaip diagnozuojamas negimdinis nėštumas?

Diagnozei patvirtinti dažniausiai atliekami keli tyrimai:

• Ultragarsas - parodo, ar gimdoje yra vaisius, ar nėštumas vystosi kitur.
• Kraujo tyrimas - matuojamas hormono hCG kiekis (jei jis auga lėčiau nei įprastai, tai gali rodyti negimdinį nėštumą).
• Kai kuriais atvejais - laparoskopija, leidžianti tiesiogiai apžiūrėti kiaušintakius.

Nėštumo testas dažniausiai rodo teigiamą rezultatą ir esant negimdiniam nėštumui, nes organizmas vis tiek gamina hormoną hCG (žmogaus chorioninį gonadotropiną) - tą patį, kurį aptinka testai. Tačiau tokio nėštumo metu hCG kiekis kyla lėčiau nei įprasto nėštumo atveju, todėl testas gali būti silpnai teigiamas arba rodantis neryškią antrą juostelę.

Gydymas: kaip elgiamasi nustačius negimdinį nėštumą

Gydymas priklauso nuo nėštumo stadijos ir moters būklės.

• Vaistinis gydymas (metotreksatas) - taikomas, kai nėštumas nustatomas anksti ir nėra vidinio kraujavimo. Vaistas sustabdo vaisiaus augimą, o organizmas jį natūraliai pašalina.
• Chirurginis gydymas - atliekamas, kai kiaušintakis plyšta arba gresia vidinis kraujavimas. Paprastai tai daroma laparoskopijos būdu, siekiant pašalinti pažeistą audinį ar kiaušintakį.

Apvaisinta kiaušialąstė negali normaliai vystytis ne gimdoje. Nustačius nenutrūkusį ektopinį nėštumą atliekama planinė operacija (nėštumo pašalinimas). Nutrūkus ektopiniam nėštumui, ligonė skubiai operuojama. Šiuo metu dažniausiai atliekamos operacijos laparoskopu. Nustačius mažą, nenutrūkusį ektopinį nėštumą, gali būti ligonė gydoma neoperaciniu būdu - naudojant chemopreparatą metatreksatą. Gydymo būdą parenka gydytojas, priklausomai nuo ligonės būklės, pažeidimo pobūdžio.

Kada nutrūksta negimdinis nėštumas?

Negimdinis nėštumas dažniausiai nutrūksta spontaniškai tarp 6 ir 10 nėštumo savaitės, kai vaisius nustoja vystytis dėl netinkamos prisitvirtinimo vietos. Kiaušintakis ar kita vieta, kur įsitvirtino kiaušinėlis, negali išsiplėsti tiek, kiek reikėtų vaisiui augti, todėl audiniai plyšta, sukeldami kraujavimą ir stiprų skausmą. Tokiu atveju nėštumas nutrūksta savaime, tačiau dažnai tai lydi vidinis kraujavimas, kuris gali būti pavojingas gyvybei. Plyšus kiaušintakiui gali išsivystyti gyvybei pavojinga būklė, todėl būtina skubiai kviesti greitąją pagalbą. Ligos simptomai yra susiję su greitu dideliu vidiniu kraujavimu: aštrus apatinės pilvo dalies skausmas, apalpimas, sąmonės netekimas; pykinimas, prakaitavimas; padažnėjęs pulsas - simptomai, būdingi kiaušintakiniam persileidimui. Todėl, jei pasireiškia aštrus pilvo skausmas, galvos svaigimas ar silpnumas, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją ar kviesti greitąją pagalbą. Laiku suteikta medicininė pagalba gali išgelbėti moters sveikatą ir išvengti rimtų komplikacijų.

Ar galima pastoti po negimdinio nėštumo?

Taip, dauguma moterų po negimdinio nėštumo gali sėkmingai susilaukti vaikų. Jei pažeistas tik vienas kiaušintakis, kitas dažniausiai lieka visiškai funkcionalus. Vis dėlto rekomenduojama:

• Palaukti bent 3-6 mėnesius iki kito pastojimo.
• Pasitarti su ginekologu dėl tyrimų ir sveikatos būklės.
• Rūpintis infekcijų prevencija ir mesti rūkyti, jei tai aktualu.

Jei yra buvęs negimdinis nėštumas, derėtų konsultuotis su gydytoju prieš kitą pastojimą. Kol moteris turi bent vieną sveiką kiaušintakį, neturėtų iškilti didesnių problemų pastoti. Gydytojas turėtų patarti, kiek laiko turėtų praeiti po negimdinio nėštumo gydymo, kad vėl galėtumėte pradėti bandymus pastoti. Paprastai patariama laukti 3-6 mėnesių.

Emocinė pusė - ne mažiau svarbi

Negimdinis nėštumas dažnai palieka ne tik fizinį, bet ir emocinės traumos pėdsaką. Sielvartas, kaltės jausmas ar baimė dėl ateities yra natūralūs. Tokiu metu labai svarbu nebijoti kreiptis psichologinės pagalbos, kalbėtis su partneriu, šeima ar specialistais. Svarbiausia nesigraužti ir jokiu būdu nekaltinti savęs. Negimdinis nėštumas yra retas, tačiau bet kuriai moteriai galintis nutikti sutrikimas, kuris paprastai nesumažina Jūsų vaisingumo. Šiuo atveju labai svarbi ir Jūsų partnerio parama.

Nėščiųjų priežiūros (antenatalinės priežiūros) tikslas - rūpintis moters ir vaisiaus sveikata, siekiant optimalios nėštumo baigties, išvengti motinos ir vaisiaus ligų bei komplikacijų, užtikrinti gerą psichologinę moters būklę, išsamiai supažindinti su gimdymo natūraliu būdu privalumais ir didesne operacinio gimdymo rizika.

Ligos apibūdinimas

tags: #kada #suzinojote #apie #nesekminga #nestuma

• Kontroliuoti svorio pokyčius nėštumo metu
• Menstruacijų sutrikimai ir krešuliai
• Darbininkų kasdienybė
• Priežastys, eiga ir kada nerimauti dėl kales išskyros
• Garsūs žmonės iš Aukštaitijos