Transportas - tai ne tik būdas pasiekti norimą vietą, bet ir įdomus pasaulis, kupinas istorijų, technologijų ir nuotykių. Vaikams, smalsaujantiems apie automobilius, lėktuvus, laivus ir traukinius, atsiveria neaprėpiamos pažinimo galimybės. Šiame straipsnyje apžvelgsime automobilio sandarą ir svarbiausias jo dalis, padėsiančius vaikams suprasti transporto priemonių įvairovę, veikimo principus ir istoriją.

Automobilio sandara yra sudėtinga, tačiau susideda iš daugelio svarbių dalių, kurios kartu užtikrina jo judėjimą ir funkcionalumą. Pagrindinės automobilio dalys yra: kėbulas arba kabina, variklis, transmisija, važiuoklė, vairavimo įtaisai, stabdžiai, elektros įrenginiai, kontrolės prietaisai, eismo saugos įranga, saugos nuo vagysčių įranga ir degalų bakas.

Automobilio dalys ir jų funkcijos

Dauguma automobilio agregatų (pakaba, tiltai), variklis, kėbulas, kabina tvirtinami prie rėmo. Berėmio automobilio rėmą atstoja kėbulas. Kėbulo išorės ir vidaus dizainas priklauso nuo automobilio paskirties.

Automobilį paprastai varo stūmoklinis vidaus degimo variklis. Jis būna įtaisytas priekyje arba užpakalyje ir suka priekinius arba užpakalinius ratus (didelio važumo automobiliuose - visus). Variklis yra automobilio širdis, tiekianti energiją judėjimui.

Transmisija jungia variklį su varančiaisiais ratais. Kai kurie automobiliai turi automatinę pavarą, automatiškai keičiančią variklio sukimo momentą ir transmisijos perdavimo skaičių pagal variklio apkrovą.

Automobilio važiuoklę sudaro rėmas, tiltai (ašys), pakaba ir ratai. Automobilyje priekiniai ratai tvirtinami prie rėmo atskirai vienas nuo kito arba prie skersinės sijos, vadinamos tiltu. Tiltas prie rėmo tvirtinamas per pakabą. Pakaba turi plieninius, guminius arba suslėgto oro amortizatorius, kurie važiuojant duobėtu keliu tampriai deformuojasi ir švelnina kėbulą veikiančius smūgius, ir slopintuvus, slopinančius kėbulo supimąsi. Sunkvežimių ir lengvųjų automobilių užpakalyje bei sunkvežimio priekyje dažniausiai būna plieninių lakštų lingės, lengvųjų automobilių priekyje, dažnai ir užpakalyje - cilindrinės spyruoklės.

Automobilio važiavimo kryptis keičiama vairavimo įtaisais. Dešiniapusiam eismui skirtuose automobiliuose vairuotojo vieta yra kairėje, kairiapusiam - dešinėje. Vienviečiuose lenktyniniuose automobiliuose vairuotojo vieta - viduryje. Vairavimo įtaisai yra vairaratis, vairo mechanizmas ir vairo pavara. Paprastai vairuojami priekiniai ratai, visureigių automobilių - visi, kai kurių specialiųjų automobilių - tik užpakaliniai.

Automobilio stabdžiai mažina važiavimo greitį ir neleidžia automobiliui pajudėti iš vietos. Jie būna rankiniai (mechaniniai) ir kojiniai (hidrauliniai, naudojami dažniau, ir pneumatiniai, naudojami didelės galios automobiliams). Stabdymo efektyvumui padidinti įtaisomi stabdžių stiprintuvai bei antiblokavimo sistema, reguliuojanti, kad intensyviai stabdant ratai suktųsi vienodu greičiu ir neslystų.

Elektros įrenginius sudaro elektros srovės šaltiniai, prietaisai, vartojantys elektros srovę (starteris varikliui paleisti, mišinio uždegimo sistema, žibintai, signalizacija, stiklų valytuvai, kėbulo kondicionierius) ir laidai jiems sujungti. Nuolatinę elektros srovę tiekia akumuliatorius bei kintamosios srovės generatorius ir srovės lygintuvas.

Kontrolės prietaisai yra šie: spidometras su nuvažiuoto atstumo skaitikliu, degalų kiekio rodiklis, alyvos slėgio variklyje ir oro slėgio stabdžiuose manometrai, aušalo ir alyvos termometrai, tachometras, posūkio, rankinio stabdžio, durų, šviesų ir kiti signalizacijos įtaisai.

Avarijos galimybę mažina, o jai įvykus eismo dalyvius nuo sužalojimų ir automobilį nuo sugadinimų saugo eismo saugos įranga: priekinis ir užpakalinis buferiai (dideliuose sunkvežimiuose buferiai įtaisomi ir šonuose); beskeveldris stiklas, kuris dūždamas nesuskyla į aštrias šukes, elastingos kabinos briaunos, smūgio metu blokuojamos durys (saugo, kad neiškristų keleiviai), saugos diržai (taip pat inerciniai, smūgio metu savaime įsiveržiantys), įtaisomi visiems lengvojo automobilio keleiviams, keleivių sėdynių atlošai su atramomis galvai (esant smūgiui iš užpakalio apsaugo kaklo slankstelius), nuo smūgio prisipučiančios oro pagalvės, įtaisytos priekyje ir šonuose.

Automobilių klasifikacija

Pagal paskirtį automobiliai būna transportiniai ir specialieji. Transportiniai skirstomi į keleivinius ir krovininius. Keleiviniai dar skirstomi į lengvuosius automobilius ir autobusus, krovininiai - į sunkvežimius, automobilines cisternas, automobilinius šaldytuvus, vilkikus. Prie specialiųjų automobilių priskiriama automobilinės kopėčios, sanitariniai, gaisriniai, kelių priežiūros ir statybos, grunto gręžimo, lenktyniniai (lenktyninis automobilis), sportiniai, atrakcionų, didelio važumo bei pusiau vikšriniai automobiliai, taip pat amfibijos.

Svarbiausios automobilio charakteristikos:

• Automobilio klasė: Lengvųjų automobilių klasės yra šios: žemiausioji - variklio cilindrų tūris mažiau kaip 1,2 litro, savoji (nepakrauto automobilio) masė mažiau kaip 850 kilogramų; žemoji - 1,2-1,8 litro, 850-1150 kilogramų; vidutinė - 1,8-3,5 litro, 1150-1500 kilogramų; aukštoji - 3,5-5,0 l, 1500-1700 kilogramų; aukščiausioji - daugiau kaip 5,0 litrai, daugiau kaip 1700 kilogramų. Sunkvežimiai į klases skirstomi pagal krovumą (krovinių masę): žemiausiosios klasės krovumas mažiau kaip 0,5 tonos, žemosios - 0,5-2,0 tonos, vidutinės - 2,0-5,0 tonos, aukštosios - 5-15 tonų, aukščiausiosios - daugiau kaip 15 tonų.
• Masė: Krovumo santykis su savąja mase nusako automobilio konstrukcijos tobulumą. Lengvųjų automobilių šis santykis 0,25-0,6, sunkvežimių 0,6-1,6.
• Trauka: Automobilio trauką nusako jėga, kurią variklis per transmisiją sukuria tarp varytuvų (ratų) ir kelio. Lengvųjų automobilių trauka - 3-5 kN, sunkvežimių - 10-20 kN.
• Dinamiškumas: Automobilio dinamiškumas nusakomas laiku, per kurį pasiekiamas didžiausias greitis. Lengvųjų automobilių dinamiškumą rodo laikas, per kurį horizontaliame kelyje su kieta danga automobilis pasiekia greitį nuo nulio iki 100 km/h. Sedanų dinamiškumas yra apytiksliai 15 sekundžių, sportinių automobilių - 9-12 sekundžių, lenktyninių automobilių - 4-8 sekundės.
• Važumas: Šis terminas apibūdina automobilio gebėjimą važiuoti įvairiomis sąlygomis.

Trumpa automobilių istorija

Automobilius kurti pradėta 18 a., ratiniam arkliniam vežimui pritaikius mechaninį variklį. Garo mašiną savaeigiams vežimams 1769 Prancūzijoje pritaikė N. J. Cugnot. Jo pagamintas garo automobilis vežė 2,5 tonos krovinį 2-4 km/h greičiu. 1831 Didžiojoje Britanijoje tarp miestų pradėta vežioti keleivius garo automobiliais (omnibusais) su priekabomis; greitis apie 30 km/h.

Automobilius sparčiau imta kurti pritaikius benzininius variklius. K. F. Benzas 1885 pagamino triratį automobilį su 0,55 kW benzininiu varikliu, o 1886 G. Daimleris keturratį automobilį. 1898 įvyko pirmoji automobilių paroda Paryžiuje. 1892 H. Fordas pagamino pirmąjį Jungtinėse Amerikos Valstijose automobilį, o 1903 pradėjo serijinę jų gamybą.

Per ilgą laiką automobilių technologijos smarkiai pažengė. Nuo 1904 m. buvo diegiamos krumplinės pavarų dėžės ir sankabos, 1907 m. - mechaniniai stabdžiai, 1914 m. - pneumatiniai stabdžiai, 1910 m. - elektrinis apšvietimas ir elektrinis starteris, 1929 m. - aptakus, o 1932 m. - berėmis kėbulas ir automatinė pavarų dėžė. 1950 m. automobiliui pritaikyta dujų turbina, 1962 m. - F. Wankelio variklis, 1966 m. - saugos diržai, 1968 m. - stabdžių antiblokavimo sistema, o 1989 m. - dyzelinis variklis su elektroniniu valdymu.

Vaikams, besidomintiems transporto priemonėmis, naudinga susipažinti su įvairiomis enciklopedijomis ir žaidimais, kurie padeda suprasti automobilių sandarą, veikimo principus ir istoriją. Tokia pažintis ne tik plėtoja žinias, bet ir skatina smalsumą bei kritinį mąstymą.

tags: #automobilio #sandara #vaiku #enciklopedija

• Akušerijos ir ginekologijos paslaugos Antakalnio gatvėje
• Žemės ruošimas daržui
• Kaip atpažinti šilumos ir saulės smūgį nėštumo metu
• Iššūkiai, su kuriais susiduria neįgalieji
• Kaip išsirinkti 30-ojo gimtadienio tortą