Kurtas Vonnegutas (1922-2007) - vienas ryškiausių XX amžiaus amerikiečių rašytojų, satyrikų, pasižymintis unikaliu stiliumi ir giliomis filosofinėmis įžvalgomis. Jo kūrybos ašis - nerimas dėl žmonijos likimo, kurį konstruoja ribotas, visuomenę ir gamtą žalojantis šiuolaikinis žmogus. Viena iš svarbiausių jo knygų, "Katės lopšys", pirmą kartą išleista 1963 m., laikoma ne tik literatūros šedevru, bet ir alegorija Karibų krizei, kai pasaulis buvo ant branduolinio karo slenksčio.
Rašytojas Jona, siekdamas sukurti knygą apie vieną iš atominės bombos išradėjų - Feliksą Hionikerį, leidžiasi į kelionę. Sekdamas jo pėdsakais, autorius atsiduria mažytėje Karibų jūros saloje San Lorense. Ši sala yra tironijos valdoma, o jos gyventojai išpažįsta džiunglėse besislapstančio pranašo Bokonono religiją. Ši religija grįsta "fomomis" - "netiesomis, darančiomis žmones drąsius, kilnius, sveikus ir laimingus".
Atvykėlis Jona per atsitiktinumą tampa šios šalies prezidentu ir, be to, užmezga romaną su buvusio diktatoriaus dukra Mona. Jo kelionė kupina nuotykių, kol jis susiduria su apokaliptiniu ginklu - visa aplinkui stingdančiu ledu. Ši knygos fabula, virstanti fantastiškai apokaliptišku paveikslu, yra tik griaučiai, siekiant papasakoti apie žmonijos elgesio absurdiškumą ir trumparegiškumą.
"Katės lopšys" yra pilnas Bokonono religijos tiesų, arba kitaip fomų. Kurt Vonnegut čia nustebina savo išradingumu. Šios tiesos originaliai aiškina tam tikrus gyvenimo reiškinius ir žmogaus gyvenimo tikslą. Savo konstrukto pagalba rašytojas tarsi pašiepia žmonių iliuzijos troškulį ir negalėjimą priimti realybės tokios, kokia ji yra. Knyga pasakoja apie tai, kaip religija gali būti visuomenės kontrolės įrankis. Tuo tarpu visuomenė, nors ir suprasdama šio žaidimo esmę, pati pasirenka paklusti jo taisyklėms, nes taip aiškiau ir patogiau.
Knygos personažai yra labai realistiški, daugelis jų turi atitikmenis. Pavyzdžiui, mokslininko Felikso Hionikerio prototipas yra Irvingas Langmuiras, svajojęs sukurti dirbtinį sniegą. Pats Kurtas Vonnegutas studijavo antropologiją, ir šios žinios ryškiai matomos jo kūryboje, kur jis pasirodo kaip nepamainomas žmogaus prigimties žinovas.
Kūrinys Kurtui Vonnegutui nepelnė jokios premijos, tačiau Čikagos universitetas, kuriame rašytojas studijavo, už knygoje perteiktas idėjas suteikė jam antropologijos magistro laipsnį. Knyga išsiskiria paprasta, ironiška pasakojimo forma, slepiančia gilius filosofinius apmąstymus. Nors kai kurie knygos fragmentai balansuoja ant plonytės ribos tarp kokybiško absurdo humoro ir tiesiog nesąmonių, tačiau apskritai romanas siūlo skaitytojui kvapą gniaužiančią istoriją.
„Katės lopšys“ yra viena iš tų knygų, kurią būtina perskaityti. Ji ir po penkiasdešimt metų po parašymo skleidžia blaivų, humanišką, teisingą, nors ir satyrišką požiūrį į kasdienybę, kurioje tiek daug triukšmo dėl nieko, kurioje tiek daug kovų su vėjų malūnais. Tai knyga, kurią vis sunkiau priimti be juodojo humoro.
Kurt Vonnegut on the Shapes of Stories
Kurtas Vonnegutas gimė 1922 m. lapkričio 11 d. Indianapolyje, JAV. Jo tėvai - vokiečių kilmės amerikiečiai. Būsimasis rašytojas buvo jauniausia atžala tarp trijų vaikų. Rašyti K. Vonnegutas pradėjo dar mokyklos laikais, buvo vienas iš mokyklos laikraščio redaktorių. Per savo rašytojo karjerą jis iš viso parašė keturiolika romanų, tris apsakymų rinkinius, penkis negrožinės literatūros kūrinius. Paskutinis jo romanas, „Timequake“, dienos šviesą išvydo 1997 m. Rašytojas mirė 2007 m. balandžio 11 d., patyręs smegenų traumą.
K. Vonneguto kūrybos ašis - nerimas dėl žmonijos likimo, antikarinės idėjos, nesibaigiantis Žemės niokojimas, žmogaus smurto ribos. Kad ir apie kokias rimtas idėjas kalbėjo Vonnegutas, jis viską gebėjo įsukti į ironiją. Tai leido jam išsiskirti. Jo įkvėpėju buvo Markas Twainas, George'as Orwellas. Tačiau ne mažiau autorių savo kūryba jis įkvėpė pats.
Kurtas Vonnegutas ir jo svarbiausi darbai
Per savo rašytojo karjerą Kurtas Vonnegutas išleido keturiolika romanų. Tarp jo žymiausių darbų yra:
- "Pianola" (1952) - antiutopinis romanas, kritikuojantis industrializaciją ir technologijų įtaką visuomenei.
- "Skerdykla Nr. 5" (1969) - vienas garsiausių jo romanų, paremtas asmenine karo patirtimi Dresdeno bombardavimo metu.
- "Katės lopšys" (1963) - romanas, nagrinėjantis religijos, valdžios ir žmogaus elgesio absurdiškumą.
- "Telaimina jus Dievas, pone Rouzvoteri, arba Perlai kiaulėms" (1965) - satyriškas kūrinys apie Amerikos visuomenę ir jos vertybes.
- "Čempionų pusryčiai" (1973) - romanas, kuriame autorius pats iliustravo ir išsakė savo tiesioginę, neretai provokuojančią nuomonę.
Nors kai kurie jo vėlesni darbai nesulaukė tokio pripažinimo kaip "Skerdykla Nr. 5" ar "Katės lopšys", Vonneguto knygos gyvena iki šiol ir yra mėgstamos skaitytojų visame pasaulyje. Jis vadinamas vienu reikšmingiausių XX amžiaus autorių, sukūrusių savitą ir unikalų stilių.
K. Vonneguto kūrybos ašis - nerimas dėl žmonijos likimo, kurį konstruoja ribotas, visuomenę ir gamtą žalojantis šiuolaikinis žmogus. Ši tema ypač ryškiai atsiskleidžia romane "Katės lopšys", kuris ir po daugelio metų išlieka aktualus ir priverčiantis susimąstyti.
