Nėštumo metu pilnavertė mityba ypatingai svarbi, nes su maistu gaunamos naudingos maistinės medžiagos, kurias įsisavina ir augantis kūdikis. Nuo būsimos mamos mitybos labai priklauso nėštumo eiga bei ar tinkamai vystysis vaisius. Nėščiai moteriai nereikia valgyti už du, tačiau ji privalo pasirūpinti tinkamu maistinių medžiagų kiekiu sau ir kūdikiui. Besilaukiančiai moteriai reikia suvartoti apie 300 kilokalorijų daugiau nei įprastai - iš viso apie 2.500-3.000 kilokalorijų per dieną.

Nėštumo metu moters organizme vyksta daug pokyčių, intensyviai auga ir vystosi vaisius, padidėja maistinių medžiagų poreikis, todėl svarbu skirti pakankamai dėmesio subalansuotai bei sveikatai palankiai mitybai. Taip pat šiems procesams palaikyti būtina gauti pakankamą vitaminų ir mineralų kiekį. Vitaminai nėštumo metu ir prieš jį yra nepaprastai svarbūs, nes dėl vaisiaus vystymosi ir daugelio gyvybiškai svarbių procesų suintensyvėjimo padidėja moters kūno maistinių medžiagų poreikis. Tinkamas mitybos racionas ir reikiamo maistinių medžiagų kiekio užtikrinimas yra svarbus kiekviename gyvenimo etape, tačiau tai ypač svarbu nėštumo metu, kai maistinių medžiagų reikia ne tik nėščiajai, bet ir jos įsčiose augančiam vaisiui. Nėštumo metu svarbūs daugybė vitaminų ir mineralinių medžiagų.

Pagrindinis maistinių medžiagų šaltinis turėtų būti gerai subalansuota mityba, kuri nėštumo metu užtikrins saugų vitaminų kiekį ir sumažins jų perdozavimo riziką. Tačiau pasitaiko atvejų, kai makro ir mikroelementų trūkumą reikia kompensuoti maisto papildais. Subalansuota mityba labai svarbi, nes nėštumo metu padidėja ne tik angliavandenių, baltymų ir riebalų poreikis, bet ir vitaminų, mineralų ir mikroelementų, kurie gaunami iš maisto. Padidėjusį mikroelementų ir mineralų kiekį galima užtikrinti subalansuota dieta, tačiau tai ne visada įmanoma: pavyzdžiui, jei laikomasi veganiškos ar vegetariškos dietos, moteris rūko ar mityba yra nepakankama, reikėtų vitaminus ir mineralus vartoti papildomai. Dažnas pykinimas taip pat gali būti iššauktas svarbių elementų trūkumo. Nėštumo metu papildai - tai ne prabanga, o būtinybė: net ir subalansuota mityba dažnai nesuteikia visų maistinių medžiagų, kurių reikia augančiam kūdikiui ir motinai.

Reikalingiausi vitaminai ir mineralai nėštumo metu

Folio rūgštis (vitaminas B9)

Vienas svarbiausių maisto papildų kaip planuojant nėštumą taip ir nėštumo metu. Folio rūgštis mažina nervinio vamzdelio defektų riziką kūdikiui ir anemijos riziką motinai. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas yra labai svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai. Jei kankina rytinis pykinimas, mikroelementų papildus rekomenduojama vartoti vakarais, nes pirmoje dienos pusėje jie gali dirginti skrandį. Pirmoji ir svarbiausia rekomendacija - papildyti mitybą folio rūgštimi (vitaminu B9). Rekomenduojama nėščiosioms kasdien skirti 0,4 mg folio rūgšties. Ją reikia pradėti vartoti likus ne mažiau kaip šešioms savaitėms iki nėštumo ir tęsti iki antrojo nėštumo trimestro pabaigos. Vaistininkė U. Peleckytė-Gaigalė sako, kad dauguma pacienčių jau žino, kad prieš pastojant svarbu, jog organizmui netrūktų vitamino B9, dar kitaip vadinamo folio rūgštimi. „Šis mikroelementas turi teigiamos įtakos vaisiaus nervinio vamzdelio susidarymo procesui, taip pat saugo vaisiaus nervų sistemą nuo žalingų aplinkos veiksnių ir mažina apsigimimų riziką. Svarbu žinoti, kad suaktyvėjus vaisiaus bei placentos augimui, reikalingas didesnis folio rūgšties kiekis, nei įprastai. Esant jos trūkumui gali sutrikti leukocitų, eritrocitų bei epitelinių ląstelių dauginimasis, o tai gali lemti priešlaikinį nėštumo nutrūkimą, placentos atsiskyrimą, mažą naujagimio svorį“, - sako U. Peleckytė-Gaigalė. Anot jos, folio rūgštis taip pat mažina preeklampsijos - nėštumo sukeltos hipertenzijos kartu su proteinurija (baltymo šlapime) riziką. Kai kurioms moterims gydytojas akušerinis ginekologas gali skirti ir didesnes folio rūgšties dozes (1000-5000 μg per parą), jeigu moteris nešiojo vaisių su sklaidos trūkumais, serga cukriniu diabetu, vartoja vaistus nuo epilepsijos, turi didelį kūno masės indeksą, vienas iš tėvų gimė su nervinio vamzdelio defektu.

Kiti B grupės vitaminai

Svarbūs vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir kraujodarai. Energija ir savijauta: B grupės vitaminai ir geležis padeda palaikyti energijos lygį, mažina nuovargį ir mažakraujystės riziką.

Vitaminas C

Vitaminas C stiprina imunitetą, ypač infekcijų metu, ir palengvina geležies bei kitų mineralinių medžiagų įsisavinimą, o jo trūkumas neigiamai atsiliepia vaisiaus nervų sistemos vystymuisi. Todėl nėščiosios mityboje šio vitamino neturėtų trūkti. Geriausia, kad vitaminas C būtų gaunamas iš natūralių šaltinių, pavyzdžiui, daržovių ir vaisių, o ne iš sintetinių preparatų. Jei vis dėlto vartojami papildai, reikia nepamiršti, kad vitamino C paros dozė nėščiosioms yra apie 100 mg ir jos neturėtų viršyti moterys, esančios inkstų akmenų susidarymo rizikos grupėje. Vitamino C perteklius nėštumo metu (daugiau kaip 1 000 mg) taip pat gali sukelti:- viduriavimą;- pilvo skausmus;- rėmenį. Tačiau lig šiol vitamino C pertekliaus teratogeninis poveikis vaisiui nebuvo nustatytas. Imuninės sistemos palaikymas: Vitaminai C ir D stiprina organizmo atsparumą infekcijoms.

Vitaminas D

Šio vitamino nėščiosioms (ypač daugiavaisėms) ir krūtimi maitinančioms motinoms trūksta dažnai. Dėl to gali sutrikti mineralinių medžiagų - kalcio ir fosforo - apykaita, o tai yra tiesus kelias į osteopeniją ir osteoporozę. Pakankamas vitamino D kiekis maiste teigiamai veikia normalią vaisiaus kaulų mineralizaciją. Vitamino D3 papildai taip pat sumažina bakterinės vaginozės, lydinčios kai kurias nėštumo komplikacijas, riziką. Apie 80 proc. vitamino D pasisavinama per saulės veikiamą odą ir tik apie 20 proc. pasisavinama su maistu (jo, be kita ko, yra jūrinėse žuvyse, kiaušiniuose, piene ir žuvų taukuose). Nėščiosioms rekomenduojama paros kalcio norma yra 1 200 mg. Šį kiekį retai kada galima gauti su maisto, todėl vitaminą D nėštumo metu reikia papildyti geriamaisiais preparatais. Vitamino D trūkumas nėštumo metu siejamas su padidėjusia cezario pjūvio, preeklampsijos, priešlaikinio gimdymo ir gestacinio diabeto rizika. Prieš pradedant vartoti vitaminą D rekomenduojama išsitirti ar nėra jo trūkumo norint pritaikyti tinkamą dozę. Profilaktiškai nėščioms rekomenduojama vartoti 600 TV (15 μg) per parą, nutukusioms 1200 TV (30 μg) per parą vitamino D, tačiau dažnai poreikis yra didesnis. Nėštumo metu dėl didesnės vitamino D dozės reikėtų pasikonsultuoti su savo gydytoju akušeriu ginekologu. Kai nėštumo metu nustatomas D vitamino trūkumas, dauguma ekspertų sutinka, kad 1000-2000 tarptautinių vienetų D vitamino per dieną yra saugūs. Vitaminas D reguliuoja kalcio ir fosfatų kiekį organizme. Šios maistinės medžiagos palaiko jūsų kaulus, dantis ir raumenis sveikus. Imuninės sistemos palaikymas: Vitaminai C ir D stiprina organizmo atsparumą infekcijoms.

Vitaminas A

Tai nėščiosioms svarbus vitaminas, nes jis pasižymi antioksidaciniu poveikiu, stiprina motinos ir kūdikio imuninę sistemą, teigiamai veikia kaulų, dantų ir nagų vystymąsi. Vitamino A paros poreikis nėštumo metu yra apie 1 mg. Natūralūs jo šaltiniai yra žuvis, kiaušiniai, pienas, sviestas, pienas, visos oranžinės spalvos daržovės (pavyzdžiui, morkos, batatai). Tačiau derėtų saugotis neigiamo vitamino A perdozavimo poveikio. Dėl jo vartojimo geriausia pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju. Nėštumo metu rekomenduojama vartoti beta karoteną, kuris yra saugesnis būsimoms motinoms, nes jo sunkiau perdozuoti. Kai kurių vitaminų ir mineralų nėštumo metu reikėtų papildomai nevartoti. Pavyzdžiui, vitaminas A yra svarbus vaisiaus regos ir imuninės sistemos vystymuisi, bet per daug vitamino A gali sukelti apsigimimus.

Vitaminas E

Šis vitaminas atlieka labai svarbias funkcijas būsimos mamos organizme, nes apsaugo nuo vitamino A, lipidų, polinesočiųjų riebalų rūgščių oksidacijos. Tai itin stiprus antioksidantas, kuris saugo ląstelių membranas nuo pažeidimų. Nėščioms moterims vitamino E trūkumas gali sukelti persileidimus. Vitamino E papildų nėštumo metu gali prireikti, jei būsimos mamos mityboje trūksta:- lapinių daržovių;- augalinių aliejų;- ankštinių daržovių;- pilno grūdo produktų;- kiaušinių;- sviesto;- riešutų.

DHA (omega-3 riebalų rūgštys)

Paskutinį nėštumo trimestrą omega-3 riebalų rūgščių, įskaitant DHA, poreikis sparčiai padidėja, tačiau rekomenduojama DHA vartoti nuo pat nėštumo pradžios. Taip yra todėl, kad DHA yra svarbi medžiaga, kuri dalyvauja formuojantis smegenų žievei. Tinkamos DHA dozės nėštumo metu (500 mg) sumažina priešlaikinio gimdymo riziką, suteikia galimybę pasiekti normalų naujagimio svorį ir padeda vėlesniam normaliam vaiko vystymuisi. Pakankamas DHA kiekis taip pat sumažina pogimdyminės depresijos riziką. Tais atvejais, kai yra priešlaikinio gimdymo rizika, gydytojas gali padidinti DHA dozę net iki 1 000 mg. Pagrindiniai DHA rūgšties šaltiniai yra riebios jūrinės žuvys. Omega-3: Būtinas kūdikio smegenų ir regos vystymuisi. Nėštumo metu rekomenduojama doze yra 300-1000 mg per parą.

Geležis

Viena dažniausių nėštumo metu sutinkamų būklių, kurią lemia mikroelemento - geležies - trūkumas yra mažakraujystė. Besilaukiančioms moterims ji dažnai išsivysto dėl nėštumo metu beveik 45% padidėjančio cirkuliuojančio kraujo tūrio organizme. Norint išvengti mažakraujystės, jos prevencijai būsimoms mamoms rekomenduojama mitybą papildyti geležies preparatais. Energija ir savijauta: B grupės vitaminai ir geležis padeda palaikyti energijos lygį, mažina nuovargį ir mažakraujystės riziką.

Kalcis

Reikalingas vaisiaus kaulų formavimuisi, dantų užuomazgoms. Nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą nuo 19 iki 50 metų amžiaus, 1300 mg per parą 14-18 metų mergaitėms. Rekomenduojama pradėti nuo 4 nėštumo mėnesio.

Magnis

Trūkumas nėštumo metu gali padidinti lėtinės nėščiosios hipertenzijos ir priešlaikinio gimdymo riziką.

Cinkas

Būtinas normaliam vaisiaus vystymuisi.

Vitaminas K

Jei nėščioji dažnai kraujuoja iš nosies, tai gali reikšti, kad jai trūksta vitamino K. Trūkumą galima kompensuoti papildžius mitybą brokoliais, salotomis, špinatais ir kitomis žaliomis daržovėmis. Taip pat nereikėtų riboti bulvių, kiaušinių ir pieno produktų (ypač natūralaus jogurto) vartojimo.

Cholinas

Cholinas vaidina svarbų vaidmenį jūsų vaisiaus smegenų vystymesi. Tai taip pat gali padėti išvengti kai kurių įprastų apsigimimų. Ekspertai rekomenduoja nėštumo metu kasdien gauti 450 mg cholino. Cholino galima rasti vištienoje, jautienoje, kiaušiniuose, piene, sojos produktuose ir žemės riešutuose. Nors organizmas pats gamina choliną, jo nepakanka, kad patenkintų visus jūsų poreikius, kol esate nėščia. Svarbu gauti cholino iš savo dietos, nes jo nėra daugumoje prenatalinių vitaminų.

Maisto papildų pasirinkimas ir vartojimas

Nėštumo metu svarbu saugiai rinktis ir vartoti maisto papildus. Visi vitaminų ir mineralų kompleksai nėščiosioms turėtų būti parinkti individualiai. Mayo klinika rekomenduoja rinktis vitaminus, į kurių sudėtį įeina: folio rūgštis, geležis, kalcis, vitaminas D, C, E, B grupės vitaminai, cinkas, cholinas. Kiti papildai bei jų dozės parenkami individualiai atsižvelgiant į individualią nėščiosios klinikinę situaciją. Visada pasitarkite su gydytoju akušeriu ginekologu, kad parinktumėte tinkamus papildus pagal jūsų individualius poreikius nėštumo metu. Jeigu vargina stiprūs pykinimo priepuoliai ar kankina kiti nemalonūs simptomai, vertėtų pasikonsultuoti su prižiūrinčiu mediku ir tik tada griebtis medikamentų. Nėštumo metu vaistininkė nerekomenduoja užsiimti savigyda. „Patarčiau pasidairyti saugių nereceptinių vaistų, galimų vartoti šiuo gyvenimo periodu, pavyzdžiui, preparatus nuo skausmo, kurių pagrindinė veiklioji medžiaga - paracetamolis. Tačiau bet kuriuo atveju jų nederėtų vartoti savarankiškai ir verčiau pasikonsultuoti su vaistininku ar nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Kai kuriais atvejais medikamentinis gydymas net nebūtinas“, - akcentuoja U. Peleckytė-Gaigalė.

Jei jūsų mityba nėra subalansuota ir jos trūkumus norėsite kompensuoti papildais, ir dar atskirais, gali tekti išgerti visą saują piliulių. Rekomenduojama rinktis vitaminus, patenkinančius daugelio svarbiausių medžiagų poreikį, o ne tuos papildus, kuriuose esančių medžiagų sąrašas yra kuo ilgesnis. Patikimų gamintojų papilduose niekada nebus nėščiosioms kenksmingų ingredientų. Puiku, jei išsirinksite papildus, kurių grynumą ir stiprumą testavo nepriklausomos organizacijos. Papildų gamintojai savanoriškai gali pateikti savo produktą trečiosios šalies sertifikavimui. Sertifikavimo metu papildai yra kruopščiai tikrinami, analizuojami laikantis itin griežtų kriterijų. Pasidomėkite, ką apie tam tikrus papildus sako kitos nėščiosios. Kokius papildų privalumus ir trūkumus jos mini? Vienos nuomonės, kada tiksliai reikėtų pradėti vartoti maisto papildus, nėra. Idealiu atveju prenatalinius vitaminus, o ypač folio rūgštį, reikėtų pradėti vartoti dar gerokai prieš pastojant. Jūsų nėštumą prižiūrintis gydytojas prenatalinius vitaminus gali rekomenduoti vartoti net ir po gimdymo.

Priklausomai nuo gamintojo ir papildo tipo, kasdien gali tekti vartoti nuo 1 iki 6 kapsulių ar tablečių per dieną. Jei piliulę ar kapsulę sunku nuryti, ieškokite slidžia danga dengtų papildų. Atminkite, kad vartojant mažesnę negu rekomenduojama dozę gali padidėti maistinių medžiagų trūkumo rizika. Nors kai kurie maisto papildai nėščiosioms iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti brangesni, iš tikrųjų jų gali užtekti 2-3 mėnesiams, todėl dažnai jie - ekonomiškesnis pasirinkimas.

Saugūs maisto produktai ir vengtini dalykai

Nėščioms moterims patariama visu laukimo periodu atsisakyti žalios ar šaltai rūkytos mėsos, nepasterizuotų pieno produktų, termiškai neapdorotos žuvies, moliuskų, austrių. Valgant šiuos produktus kyla didelė apsinuodijimų, kurie gali pakenkti tiek besilaukiančiai moteriai, tiek vaisiui, rizika. Visgi nėštumas - puikus metas atrasti sezonines sodo gėrybes, ypač naudingos ankštinės daržovės, daugiau baltymų turintis produktai: varškė, sūris, natūralus jogurtas. Laukiantis naudingų medžiagų galima gauti ir iš tinkamai paruoštos žuvies, kokybiškos mėsos, kietai virtų kiaušinių. Taip pat rekomenduojama vartoti grūdinės kilmės produktus, esančius mitybos piramidės pirmajame lygmenyje, pavyzdžiui, avižas, grikius, perlinės kruopas. Naudinga pasimėgauti ir juoduoju šokoladu, džiovintais vaisiais, graikiniais riešutais.

Nėštumo metu geriau nenaudoti kremų, kuriuose yra sintetinio vitamino A, hormonų, priemonių turinčių daugiau nei 2 proc. salicilo rūgšties. Taip pat patariama kol kas atsisakyti soliariumų, garinių pirčių, karštų vonių. Vaistininkė pataria cheminius plaukų dažus pakeisti natūraliais. „Sakoma, kad nėštumo metu dažna moteris švyti, todėl net ir atidėtos įprastos grožio procedūros, tikėtina, leis mėgautis atvaizdu veidrodyje. Besilaukiančioms moterims patariama atsisakyti rūgštinių ir lazerinių procedūrų. Taip pat svarbu odą saugoti nuo saulės spindulių, nes nėštumo metu ji gali būti jautresnė. Patarčiau atsargiau rinktis ir kvepalus - aštrūs, intensyvus kvapai gali sukelti diskomfortą ir pykinimą.“

Vaistažolės ir įvairūs vaistažolių pagrindu sukurti papildai yra labai populiarūs nėštumo metu. Tačiau svarbu įsidėmėti, kad kai kurios vaistažolės negali būti vartojamos nėštumo metu. Apskritai, nėra pakankamai tyrimų, kad būtų galima teigti, jog vaistažolės ir jų preparatai, nors ir būdami natūralūs produktai, yra saugūs nėštumo metu. Taip pat trūksta tyrimų, kurie įvertintų vaistažolių ir kitų vartojamų maisto papildų ar vaistų galimą tarpusavio sąveiką. Nėštumo metu yra plačiai naudojamas imbieras nėštumo sukeltam pykinimui mažinti. Atlikti tyrimai rodo, kad jis yra saugus ir efektyvus. Deja, daugiau vaistažolių gali pakenkti nėštumo metu negu padėti. Tokios vaistažolės kaip alijošius (Aloe vera), dviskiautis ginkmedis (Ginko biloba), dvimetė nakviša (Oenothera biennis arba Primrose), vaistinis šalavijas (Salvia officinalis), paprastasis saldymedis (Glycyrrhiza glabra) ar sena (Senna) laikomos potencialiai nesaugiomis ir jų vartojimą reikėtų riboti.

Vaisto informaciniame lapelyje visada rasite skyrių, kuriame pateikiama su nėštumu ir žindymu susijusi informacija. Jei pametėte vaisto informacinį lapelį, oficialią informaciją apie Lietuvoje ir Europos sąjungoje registruotus vaistinius preparatus galite rasti čia.

Nėščioms moterims ypatingai naudingi riebioje žuvyje esantys riebalai, juose gausu omega 3 riebiųjų rūgščių. Taip pat būtina gauti kalcio, magnio ir cinko, vitamino D, geležies, B grupės vitaminų. Kadangi nėščiosioms dažnai trūksta šių svarbių maistinių medžiagų, rekomenduojama papildyti mitybą maisto papildais, tačiau prieš tai būtina pasitarti su gydytoju.

tags: #nenaudoti #maisto #papildu #nesciosioms

• Kaip papuošti vaikišką tortą
• Priedai vaikiškoms parduotuvėms
• Aktoriai, kurie žiba ringe ir ekrane
• Kaip išvengti pelyjančių kiaušinių
• Žmogaus gyvenimo etapai